Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-10-19 teismo posėdžio metu ieškovė T. Z. nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metais sudaryta tarp ieškovės L. Z. ir banko kredito sutartis 90 000 Lt sumai. Iki sutarties nutraukimo ieškovė L. Z. ir ji, kaip ieškovės laiduotoja, mokėjo kredito grąžinimą. (duomenys neskelbtini) bankas neteisėtai nutraukė kredito sutartį dėl netinkamai vykdomų kreditavimo sąlygų, pradelstos įmokos sudarė 362 Eur. Mano, kad sutarties nutraukimas neteisėtas, nes 362 Eur suma nėra esminė, bankas turėjo suteikti pagalbą grąžinant kreditą ar kredito mokėjimo „atostogas“. Tačiau bankas nenorėjo jokių derybų ir susitarimų. Ieškovės ėmėsi veiksmų, bankas iniciatyvos nerodė, yra susirašinėjimai, skambučiai, prašymai leisti mokėti dalimis. Į juos atsakyta neigiamai. Nebuvo suteikti vadybininkų kontaktai. Kreipėsi į banko atstovę spaudai, prašė pagalbos, buvo linkusi padėti, bet vėliau neatsakinėjo į jos laiškus. Bankas siekė butą parduoti iš varžytynių. Nuo (duomenys neskelbtini) iki sutarties nutraukimo buvo atliekami mokėjimai pagal sutartį. Iš banko išrašų matyti, kad iki (duomenys neskelbtini) bankui jau buvo sumokėta iki 70 342 Lt, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta įvairių mokesčių, palūkanų, delspinigių dar 21 322 Lt; nuo (duomenys neskelbtini) iki sutarties nutraukimo – 11 071 Lt. Bendroje sumoje sumokėta 104 101,72 Lt. Tai yra, jau iki nutraukiant sutartį bankas nebuvo patyręs jokios žalos, paskolą 90 000 Lt jis jau buvo susigrąžinęs. Tai buvo jau palūkanų grąžinimo klausimas. Nutraukdamas sutartį, bankas buvo susigrąžinęs paskolintas sumas. Nutraukimo priežastis – vos keletas nesumokėtų dalių. Įvertinus tai, kad jau grąžintas kreditas ir sumokėta 14 000 Lt palūkanų, nutraukimas nesąžiningas. Bankas komplikavo ieškovės gyvenimą, ji neteko buto. Dabar gyvena mažame butelyje. (duomenys neskelbtini) metais sutriko mokėjimai bankui, iki tol (duomenys neskelbtini) metų buvo bankui mokėta. Medicinos dokumento išrašas įrodo, kad T. Z. mama buvo slaugoma (duomenys neskelbtini) dienas, gulėjo ligoninėje, buvo reabilitacijoje. Mama buvo du kartus ligoninėje, buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Tai tęsėsi pusę metų. Ieškovė T. Z. rūpinosi slaugymu, vaistais, priemonėmis. Patyrė dėl to daug išlaidų, nepakako pinigų bankui. Mokėjimai nors ir nereguliarūs buvo atliekami. Prieš tai, (duomenys neskelbtini) metais, bankas buvo geranoriškas, nes irgi buvo sutrikę mokėjimai bankui; bendravimo su banku dėka sutartis buvo atstatyta, buvo aiškinamasi pradelsimo priežastys. Dabartinio Luminor banko pozicija – nesutikti su ieškovės pasiūlymais, bet siekti parduoti butą iš varžytynių. Nesąžiningai bankas pasielgė – dėl kelių pradelstų mokėjimų nutraukė sutartį. Dėl mamos labai sunkios būklės sutriko mokėjimai. Bankas buvo pateikęs teismui dokumentus, kad nekontaktuoja ieškovė. Tai netiesa, buvo nuolat bendraujama su banku, skambinama. Nord bankas bendravo su ieškovės laiduotoja, nes buvo informavusi, kad ji kontaktuos ir mokėjimus darys. Luminor bankas, perimdamas teises iš kito banko, taip pat turėjo matyti ir žinoti, kad bendraujama su ieškovės laiduotoja. Tačiau banko atstovai skambino L. Z. Paaiškino, kad L. Z. pasirašė kredito sutartį, nes T. Z. negalėjo dėl savo amžiaus prašyti ilgesnio laikotarpio banko sutarties. Bet bankas komunikavo tik su laiduotoja T. Z. Prašo pripažinti, kad nutraukimas nepagrįstas ir neteisėtas ir taikyti restituciją sutarties atnaujinimui pagal padėtį, kuri buvo iki sutarties nutraukimo. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), todėl yra pajamų sezoniškumas, t. y. žiemą mažesnės pajamos, vasarą sumokėdavo daugiau. (duomenys neskelbtini) sumokėta 20 ct, rugpjūtį – keletas mokėjimų, rugsėjį – 16 ct. ir t.t. Paskui – 300 Eur, kurie padengė pradelstus įsiskolinimus. Per mėnesį – virš 80 Eur paskolos grąžinimo suma ir dar papildomai palūkanos. Kai mokėdavo sumą, nežinodavo, kokios palūkanos ir kiek nusiskaičiuos. Jeigu praleisdavo įmoką, po to sumokėdavo didesnę sumą, kad viską kompensuotų. Praleidusi mokėjimo įmoką pagal grafiką, derindavo su banku, skambindavo, kad sumokės kitą mėnesį. Nuolatinis komunikavimas su banku. (duomenys neskelbtini) turi savo specifiką. Yra tam tikrų sunkumų, kurie atsiranda dėl netolygių finansinių apyvartų. Bankas tai žinojo. Didžiausi sunkumai atsirado, kai mama pateko į ligoninę, į slaugą; sutarties vykdymas nuėjo į antrą planą. Mamos sveikatos problemos prasidėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas banko įspėjimas, nes buvo žiema ir turėjo mažas pajamas ir kaip tik pavasarį susirgo mama. (duomenys neskelbtini) mėnesį mokėjo 200 Eur ir t.t. Paskui bankas atsiuntė raštus, kad sutartis nutraukiama. Jei bankas nebūtų nutraukęs, būtų grąžinusi bankui kreditą. Grąžintina suma 9700 Eur. Nereguliariai mokėta, bet tai nebuvo pirmas kartas; bankas žinojo, kad moka nereguliariai ir žinojo apie pajamų sezoniškumą, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Atnaujinus sutartį (duomenys neskelbtini) m., buvo kalbėta su banku dėl specialių sąlygų, bet bankas atsakė, kad čia fizinis asmuo ir eilinis kreditas butui. (duomenys neskelbtini), gavusi raginimą, nesumokėjo per raginimo terminą, nes kaip tik su mama nutiko nelaimė. Liga ir gydymas, vaistai, priemonės kainuoja. Didelės išlaidos. Mama pensininkė, kurios pensija maža. Mama buvo sunkios būklės, buvo klausimas dėl jos gyvybės. (duomenys neskelbtini) mėnesį gavo iš banko raginimą, kad reikia sumokėti arba svarstys dėl sutarties nutraukimo – suprato taip, kad nereiškia, kad tą pačią dieną reikia padaryti mokėjimą, nes nustato bankas terminą veiksmams atlikti. Per duotą 2 mėnesių terminą negalėjo numatyti, kad įvyks nelaimė su mama. Supranta, kad turi vykdyti prievoles, bet negalvojo, kad tai yra esminė nepriemoka, dėl kurios turi nesirūpinti mama. Per (duomenys neskelbtini) metų buvo situacijų, kai vėluodavo mokėti, bet paskui sumokėdavo. Bankas turėjo kartu su ieškove ieškoti sprendimų būdų. Tie patys argumentai ir dėl birželio mėnesio gauto raginimo sumokėti bankui. Birželio mėnesio įspėjimą dėl sutarties nutraukimo gavo. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 200 Eur, reagavo į raginimą. Mama nuo (duomenys neskelbtini) pusę metų sirgo. Galvojo, kad banko laiškas nutraukti sutartį yra formalumas. Tokių pranešimų per 17 metų bankas buvo atsiuntęs. Niekada sutartis nebuvo nutraukta, buvo ieškoma sprendimų. Nepavyko surinkti tiek lėšų, kad užtektų bankui ir mamos gydymui. Manė, kad bankas aiškinsis, kodėl pradelstos įmokos, nes anksčiau aiškindavosi ir dėl to jausdavosi saugiai. Bankas pasielgė formaliai su kredito gavėja. Nors kredito gavėja – L. Z., bet ji nesigilino į laiduotojos ir banko reikalus. Dažniausiai bankui mokėdavo laiduotoja. Kai buvo išduotas vykdomasis įrašas, bankas nurodė kreiptis į antstolį, susimokėti ar kreiptis dėl refinansavimo. Neturėjo tada tokios didelės sumos - 9700 Eur. Kalbėjo, kad bankas duotų papildomą terminą, leistų sulaukti vasaros. Skolų išieškojimo skyriaus vadovė nesutiko dėl 5000 Eur sumokėjimo. Refinansavimas buvo neįmanomas, tuo domėjosi. Priežasčių neprisimena. Kitų įsiskolinimų neturėjo, o dukra turėjo studijų kreditą. L. buvo formali kredito šalis. Jos skolų negali komentuoti. Nurodė, kad šis būsto kreditas – vienintelė sudaryta kredito sutartis. Būstas vienintelis. 5000 Eur būtų sumokėjusi iš draugės paskolintų pinigų. Anksčiau į draugę nesikreipė, nes svarstė kitus variantus, susirašinėjo su banku, prašė mokėti dalimis. Kai susirgo mama, nesvarstė galimybės iš artimųjų pasiskolinti pinigų, nes tuo metu visas dėmesys buvo sukoncentruotas į mamos ligą. Tuomet dėl streso negalėjo numatyti visų variantų. Kai buvo pradėtas išieškojimas, domėjosi, kiek skolų yra pas dukrą. Skolos sumą sužinojo, kai buvo realizuotas butas. Nurodė, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, yra (duomenys neskelbtini), save apibūdina kaip atsakingą asmenį. Teigė, kad yra sąmoningas ir atsakingas žmogus ir tikėjosi banko iniciatyvos. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad bankas neįvertino tos aplinkybės, kad kredito gavėja turėjo kito turto, kurį buvo galima prašyti kaip garantą. Tai žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Bankas turėjo galimybes įkeisti žemės sklypą.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis) ieškovei L. Z. buvo suteikta 90 000 Lt (26 065,80 Eur) kredito suma butui su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Sutarties įvykdymo terminas (duomenys neskelbtini). Prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, už prievolių bankui įvykdymą laidavo ieškovė T. Z. (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (Dok-(duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, kredito gavėjai netinkamai vykdant Kreditavimo sutartį, kredito davėjas bankas AB DNB bankas (buvęs AB bankas „NORD/LB Lietuva“) Kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė, buvo pradėtas vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-(duomenys neskelbtini)). Bankas, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovės T. Z. prašymus atnaujinti sutartį, siekdamas taikiai išspręsti finansinių prievolių įvykdymo klausimą, (duomenys neskelbtini) sustabdė vykdomosios bylos vykdymą iki (duomenys neskelbtini) (DOK-(duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Sutarties atnaujinimo ir prievolių vykdymo tęsimo bei atnaujintos Sutarties sąlygų pakeitimo ir atnaujintos Sutarties sąlygų vykdymo tęsimo (toliau – ir Susitarimas) buvo atnaujinta Kreditavimo sutartis (DOK-(duomenys neskelbtini)). Susitarime nustatyta, kad šio Susitarimo pasirašymo dieną kredito gavėjo paimta ir negrąžinta bankui pagal atnaujintą Sutartį kredito suma sudaro 11 857,92 Eur, priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma sudaro 154,71 Eur. Kredito gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, bankas Sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą. Kredito gavėjas patvirtina ir pripažįsta, jog prievolės pagal Sutartį nėra pilnai įvykdytos. Šiuo Susitarimu šalys susitaria atnaujinti Sutartį, o kredito gavėjas įsipareigoja tęsti prievolių vykdymą bei vykdyti prievoles pagal atnaujintoje Sutartyje nustatytas sąlygas iki visiško prievolių pagal atnaujintą Sutartį įvykdymo. Nustatyta, kad Susitarimu buvo pakeistas įmokų mokėjimo grafikas (Susitarimo 1.3 punktas), pakeista bendroji sutarties dalis (Susitarimo 1.8 punktas). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Bankas ieškovėms išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodė, kokie pagal Kreditavimo sutartį įsipareigojimai nėra vykdomi, nurodant pradelstų kredito įmokų (jų dalies), palūkanų ir mokėtinų netesybų dydžius, taip pat tikslią likusią grąžinti kredito sumą bei nustatė terminą iki (duomenys neskelbtini) nevykdomiems įsipareigojimams įvykdyti. Pranešimuose ieškovėms išaiškinta, kad neįvykdžius prievolės bankas priims sprendimą dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo ir priverstinio skolos išieškojimo. Minėtas pranešimas įteiktas ieškovei T. Z. asmeniškai (DOK-(duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Bankas parengė ir ieškovėms išsiuntė pranešimą Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo, kuriame nustatytas terminas iki (duomenys neskelbtini) padengti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė T. Z. 2021-10-19 teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtą pranešimą gavo. Bankas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė Kreditavimo sutartį (DOK-(duomenys neskelbtini)). Sutartis buvo nutraukta ieškovėms vėluojant sumokėti įmokas 161 dieną. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš L. Z. Antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti Notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pagal vykdomąjį įrašą (DOK-(duomenys neskelbtini)) ir pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš L. Z. išieškotas įsiskolinimas bankui (DOK-(duomenys neskelbtini)).

Byloje kilo ginčas dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo. Ieškovės T. Z. teigimu, Kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai, nes nebuvo esminio sutarties pažeidimo, kredito įmokos buvo pradelstos dėl jos mamos sveikatos problemų, prasidėjusių (duomenys neskelbtini), be to, bankas nebendradarbiavo, nesiaiškino, kodėl pradelstos įmokos. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais, teigė, jog sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, sistemingų sutarties pažeidimų, bankas su ieškovėmis tinkamai bendradarbiavo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

Esant įstatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį. Tačiau įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 straipsnis). Vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Nutraukiant sutartį vienašališkai, privaloma laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių, o pažeidusi šalis turės prisiimti atsakomybę. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Svarstant klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, būtina nustatyti ir tai, ar sutartį nutraukusi šalis tinkamai informavo kitą sutarties šalį apie vienašališką sutarties nutraukimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2013).

CK 6.217 straipsnio 5 dalis nustato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Kaip matyti iš Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies, pakeistos Susitarimu, nuostatų, vienas iš pagrindų nutraukti sutartį yra tai, kad kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (Bendrosios dalies 14.4.1 papunktis). Šis sutarties nutraukimo pagrindas, kaip ir kiti sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai, yra esminio Sutarties pažeidimo atvejai. Sutarties pažeidimas gali būti pripažintas esminiu ir tada, jei jis tokiu pripažintas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar jų nustatytus kriterijus (Bendrosios dalies 14.5 punktas). Pagal Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 14.1 punktą, atsiradus bent vienam iš Sutarties nutraukimo pagrindų, Bankas raštu paragina Kredito gavėją pašalinti Sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal Sutartį bei skiria papildomą 60 dienų terminą tinkamam tokių įsipareigojimų įvykdymui. Kredito gavėjui iki tokiame raginame nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį prieš 30 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Sutartis bus laikoma nutraukta, jeigu iki Banko rašytiniame pranešime nurodyto Sutarties nutraukimo termino suėjimo Kredito gavėjas nebus pilnai pašalinęs Sutarties pažeidimų ir/ar tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl esminio sutarties pažeidimo, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas).

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKĮ) 21 straipsnyje nustatyta, jog nustatęs, kad kredito gavėjas pagal kredito sutartį nevykdo įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, kredito davėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikia kredito gavėjui šią informaciją: kokie įsipareigojimai nėra vykdomi arba netinkamai vykdomi, nurodydamas pradelstų kredito įmokų (jų dalies) ir mokėtinų netesybų dydžius, taip pat tikslią likusią grąžinti kredito sumą; protingą terminą nevykdomiems arba netinkamai vykdomiems įsipareigojimams įvykdyti (SNTSKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai kredito gavėjas nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kredito davėjas turi elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti su kredito gavėju. Kredito davėjas, įvertinęs turimus duomenis apie kredito gavėją, kredito gavėjo prašymu turi pasiūlyti galimus kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį tolesnio vykdymo būdus ir (arba) priemones (SNTSKĮ 21 straipsnio 2 dalis). Kredito gavėjas, pagal kredito sutartį nevykdantis įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdantis, privalo bendradarbiauti su kredito gavėju (SNTSKĮ 21 straipsnio 3 dalis).

SNTSKĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Prieš nutraukdami kredito sutartį arba pareikalaudami grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito davėjas turi išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir priemones, įskaitant nurodytas šio įstatymo 21 straipsnyje, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties kredito davėjas privalo ne mažiau kaip du kartus raštu registruota pašto siunta ar kitu kredito sutartyje nurodytu būdu informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, pateikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio. Nustatę, kad kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų, kredito davėjas turi apie tai raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas gali tik kai yra visos šios sąlygos: 1) kredito gavėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus buvo informuotas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 2) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90 dienų arba kredito sutarties šalių sutartą ilgesnį laikotarpį; 3) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdo ar netinkamai juos įvykdo per šioje dalyje nustatytą papildomą terminą; 4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

Nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutarties ir Susitarimo pagrindu ieškovė L. Z. prisiėmė pareigą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų dėl įmokų mokėjimo, šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, todėl pažeidė vieną iš esminių kredito sutarties sąlygų – tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį (CK 6.881 straipsnis).