Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2021-11-08 · Civilinė byla Nr. e2-783-1019/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-11-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-04-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-08
Bylos Nr.
e2-783-1019/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08933-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Rimeikienė
Ieškovas
T. Z., L. Z.
Atsakovas
UAB ,,Gelvora“
Trečiasis asmuo
Luminor Bank AS Lietuvos filialas
Advokatai
Mindaugas Badaras
Kategorijos
  • 2.6.29Sutarčių teisė
Civilinė byla Nr. e2-783-1019/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08933-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.; 2.8.2.1.; (S) 2.6.8.9.; 2.6.8.11.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,dalyvaujant ieškovei T. Z.,atsakovės UAB ,,Gelvora“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. Z. ir T. Z. ieškinį atsakovei UAB ,,Gelvora“ (įstojusiai į bylą vietoje Luminor Bank AS) dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo byloje – Luminor Bank AS Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės L. Z. ir T. Z. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp kredito gavėjos L. Z. ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu.

Ieškovės ieškinyje nurodo, kad ieškovė L. Z. (kredito gavėja) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus Kretingos skyrius (duomenys neskelbtini) sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei suteikė kreditą 90 000 Lt (26 065,80 Eur) sumai, šiai prievolei užtikrinti buvo sudaryta hipoteka ir įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei sutarčiai užtikrinti buvo sudaryta laidavimo sutartis su T. Z. (laiduotoja). (duomenys neskelbtini) atsakovė vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį motyvuodama, jog kredito gavėja netinkamai vykdo kredito sutarties sąlygas, t. y. praleido įmokas pagal kredito grąžinimo grafiką 362,83 Eur sumai bei nesumokėjo 23,96 Eur palūkanų, 0,05 Eur delspinigių. Į laiduotoją T. Z. nesikreipė, nors pranešime nurodyta ir ji kaip pranešimo gavėja. Susipažinus su kreditavimo sutartimi ir įvertinus suteiktą kredito dydį bei likutinę grąžintiną kredito dalį matyti, jog tikrai tai nėra esminis sutarties pažeidimas, t. y. iš suteikto 26 065,80 Eur kredito nesumokėta buvo tik 362,83 Eur, o terminas visam kreditui grąžinti buvo dar ilgas. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog dėl kredito gavėjos veiksmų patyrė nuostolių ir prarado galimybę vykdyti savo komercinę veiklą, turint omenyje, jog pačioje kreditavimo sutartyje numatytos sutarties nevykdymo sąlygos - delspinigių kaip kompensacinio pobūdžio mokėjimų galimybė, kuri sutarties nutraukimo dieną sudarė 0,05 Eur. Sutartimi šalys siekė teisėtų lūkesčių: kredito gavėja - įsigyti būstą, o atsakovė - gauti palūkanas už suteiktą kreditą. Manytina, jog atsakovės teisėti lūkesčiai nebuvo pažeisti laikinu sutarties nevykdymo momentu, todėl, darytina išvada, jog atsakovė pažeidė kredito gavėjos teisėtus lūkesčius nutraukdama sutartį ir kreditą ankščiau laiką siekiant susigrąžinti išvaržant turtą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikytina, jog kreditavimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (toliau – ir bankas), pakeistas teisių perėmėja UAB „Gelvora“, atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kreditavimo sutartį L. Z. sistemingai vykdė netinkamai, tai ji yra pripažinusi (duomenys neskelbtini) susitarime. Bankas, kooperuodamasis ir bendradarbiaudamas su Kreditavimo sutarties nevykdančia L. Z., (duomenys neskelbtini) sutiko pasirašyti susitarimą dėl kreditavimo sutarties atnaujinimo ir prievolių vykdymo tęsimo bei atnaujintos sutarties sąlygų pakeitimo ir atnaujintos sutarties sąlygų vykdymo tęsimo (toliau – Susitarimas). Šiame Susitarime nustatyta, kad šio Susitarimo pasirašymo dieną Kredito gavėjo paimta ir negrąžinta bankui pagal atnaujintą Sutartį kredito suma sudaro 11 857,92 Eur, priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma sudaro 154,71 Eur. Kredito gavėjas patvirtina ir pripažįsta, jog prievolės pagal Sutartį nėra pilnai įvykdytos. Šiuo Susitarimu šalys susitaria atnaujinti Sutartį, o kredito gavėjas įsipareigoja tęsti prievolių vykdymą bei vykdyti prievoles pagal atnaujintoje Sutartyje nustatytas sąlygas iki visiško prievolių pagal atnaujintą Sutartį įvykdymo. Nepaisydama suteikto šanso, L. Z. ir toliau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, dėl ko bankas buvo priverstas nutraukti Kreditavimo sutartį. (duomenys neskelbtini) Banko raštu tiek L. Z., tiek ir T. Z. buvo informuotos apie pradelstus įsiskolinimus pagal Kreditavimo sutartį. Bankas nustatė terminą (iki (duomenys neskelbtini)) sutarties vykdymo pažeidimams ištaisyti bei įspėjo apie banko teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį. (duomenys neskelbtini) dar vienu banko raštu tiek L. Z., tiek ir T. Z. buvo informuotos apie pradelstus įsiskolinimus pagal Kreditavimo sutartį. Bankas nustatė papildomą terminą (iki (duomenys neskelbtini)) sutarties vykdymo pažeidimams ištaisyti bei nurodė, kad iki (duomenys neskelbtini) finansinių įsipareigojimų neįvykdžius, Kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. (duomenys neskelbtini) prašymu bankas paprašė Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro išduoti vykdomąjį įrašą, kuriuo prašė išieškoti kreditoriaus naudai iš skolininkės: 1) 10 101,94 Eur, iš jų: 9986,57 Eur negrąžintas kreditas, 114,31 Eur nesumokėtos palūkanos, 1,06 Eur nesumokėti delspinigiai; sutartyje numatytas palūkanas ir delspinigius nuo šio prašymo dienos iki vykdomojo rašto išdavimo dienos (tikslinama vykdomojo įrašo atlikimo dieną); 2) 5 proc. dydžio įstatymines palūkanas nuo išieškotinos sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo; 3) atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 14-asis notarų biuras išdavė bankui vykdomąjį įrašą. Ieškinyje nepagrįstai nurodoma, kad kreditavimo sutartis buvo nutraukta nepagrįstai. Bankas Kreditavimo sutartį nutraukė joje numatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnis 5 dalis). Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. Z. buvo paraginta įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau jų neįvykdė. Taigi, bankas turėjo neabejotiną teisę vienašališkai neteismine tvarka nutraukti Kreditavimo sutartį (CK 6.217 straipsnis 5 dalis). Šalys buvo susitarę, kad savalaikis mokėjimų nevykdymas yra laikomas esminiu Kreditavimo sutarties sąlygų pažeidimu bei pagrindu ją nutraukti vienašališkai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad L. Z. savalaikiai mokėjimų nevykdė, šią aplinkybę ji pripažįsta savo ieškinyje. Pažymėtina ir tai, kad griežtas kreditavimo sutarties sąlygų laikymasis (t. y., kredito ir palūkanų savalaikis mokėjimas) turi esminės reikšmės tiek konkrečiai kredito įstaigai, tiek visam finansų sektoriui, nes tokių sutarčių yra tūkstančiai. Kitaip tariant, kreditų negrąžinimas, palūkanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios šiam verslo subjektui (bankui) yra ypatingai svarbūs dėl būtinumo saugoti pasitikėjimą šalies finansų sistema. Ieškinyje nurodomi argumentai, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis, teisiškai yra apskritai nereikšmingi, nes bankas Kreditavimo sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu, kuomet šalys pačios gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų, tame tarpe, kokius pažeidimus laiko esminiais. Banko nuomone, nagrinėjamos bylos iškėlimas yra bandymas kiek įmanoma ilgesniam terminui atitolinti įsiskolinimų išieškojimą.

2021-10-19 teismo posėdžio metu ieškovė T. Z. nurodė, kad ieškinio reikalavimus palaiko. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) metais sudaryta tarp ieškovės L. Z. ir banko kredito sutartis 90 000 Lt sumai. Iki sutarties nutraukimo ieškovė L. Z. ir ji, kaip ieškovės laiduotoja, mokėjo kredito grąžinimą. (duomenys neskelbtini) bankas neteisėtai nutraukė kredito sutartį dėl netinkamai vykdomų kreditavimo sąlygų, pradelstos įmokos sudarė 362 Eur. Mano, kad sutarties nutraukimas neteisėtas, nes 362 Eur suma nėra esminė, bankas turėjo suteikti pagalbą grąžinant kreditą ar kredito mokėjimo „atostogas“. Tačiau bankas nenorėjo jokių derybų ir susitarimų. Ieškovės ėmėsi veiksmų, bankas iniciatyvos nerodė, yra susirašinėjimai, skambučiai, prašymai leisti mokėti dalimis. Į juos atsakyta neigiamai. Nebuvo suteikti vadybininkų kontaktai. Kreipėsi į banko atstovę spaudai, prašė pagalbos, buvo linkusi padėti, bet vėliau neatsakinėjo į jos laiškus. Bankas siekė butą parduoti iš varžytynių. Nuo (duomenys neskelbtini) iki sutarties nutraukimo buvo atliekami mokėjimai pagal sutartį. Iš banko išrašų matyti, kad iki (duomenys neskelbtini) bankui jau buvo sumokėta iki 70 342 Lt, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta įvairių mokesčių, palūkanų, delspinigių dar 21 322 Lt; nuo (duomenys neskelbtini) iki sutarties nutraukimo – 11 071 Lt. Bendroje sumoje sumokėta 104 101,72 Lt. Tai yra, jau iki nutraukiant sutartį bankas nebuvo patyręs jokios žalos, paskolą 90 000 Lt jis jau buvo susigrąžinęs. Tai buvo jau palūkanų grąžinimo klausimas. Nutraukdamas sutartį, bankas buvo susigrąžinęs paskolintas sumas. Nutraukimo priežastis – vos keletas nesumokėtų dalių. Įvertinus tai, kad jau grąžintas kreditas ir sumokėta 14 000 Lt palūkanų, nutraukimas nesąžiningas. Bankas komplikavo ieškovės gyvenimą, ji neteko buto. Dabar gyvena mažame butelyje. (duomenys neskelbtini) metais sutriko mokėjimai bankui, iki tol (duomenys neskelbtini) metų buvo bankui mokėta. Medicinos dokumento išrašas įrodo, kad T. Z. mama buvo slaugoma (duomenys neskelbtini) dienas, gulėjo ligoninėje, buvo reabilitacijoje. Mama buvo du kartus ligoninėje, buvo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Tai tęsėsi pusę metų. Ieškovė T. Z. rūpinosi slaugymu, vaistais, priemonėmis. Patyrė dėl to daug išlaidų, nepakako pinigų bankui. Mokėjimai nors ir nereguliarūs buvo atliekami. Prieš tai, (duomenys neskelbtini) metais, bankas buvo geranoriškas, nes irgi buvo sutrikę mokėjimai bankui; bendravimo su banku dėka sutartis buvo atstatyta, buvo aiškinamasi pradelsimo priežastys. Dabartinio Luminor banko pozicija – nesutikti su ieškovės pasiūlymais, bet siekti parduoti butą iš varžytynių. Nesąžiningai bankas pasielgė – dėl kelių pradelstų mokėjimų nutraukė sutartį. Dėl mamos labai sunkios būklės sutriko mokėjimai. Bankas buvo pateikęs teismui dokumentus, kad nekontaktuoja ieškovė. Tai netiesa, buvo nuolat bendraujama su banku, skambinama. Nord bankas bendravo su ieškovės laiduotoja, nes buvo informavusi, kad ji kontaktuos ir mokėjimus darys. Luminor bankas, perimdamas teises iš kito banko, taip pat turėjo matyti ir žinoti, kad bendraujama su ieškovės laiduotoja. Tačiau banko atstovai skambino L. Z. Paaiškino, kad L. Z. pasirašė kredito sutartį, nes T. Z. negalėjo dėl savo amžiaus prašyti ilgesnio laikotarpio banko sutarties. Bet bankas komunikavo tik su laiduotoja T. Z. Prašo pripažinti, kad nutraukimas nepagrįstas ir neteisėtas ir taikyti restituciją sutarties atnaujinimui pagal padėtį, kuri buvo iki sutarties nutraukimo. Paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini), todėl yra pajamų sezoniškumas, t. y. žiemą mažesnės pajamos, vasarą sumokėdavo daugiau. (duomenys neskelbtini) sumokėta 20 ct, rugpjūtį – keletas mokėjimų, rugsėjį – 16 ct. ir t.t. Paskui – 300 Eur, kurie padengė pradelstus įsiskolinimus. Per mėnesį – virš 80 Eur paskolos grąžinimo suma ir dar papildomai palūkanos. Kai mokėdavo sumą, nežinodavo, kokios palūkanos ir kiek nusiskaičiuos. Jeigu praleisdavo įmoką, po to sumokėdavo didesnę sumą, kad viską kompensuotų. Praleidusi mokėjimo įmoką pagal grafiką, derindavo su banku, skambindavo, kad sumokės kitą mėnesį. Nuolatinis komunikavimas su banku. (duomenys neskelbtini) turi savo specifiką. Yra tam tikrų sunkumų, kurie atsiranda dėl netolygių finansinių apyvartų. Bankas tai žinojo. Didžiausi sunkumai atsirado, kai mama pateko į ligoninę, į slaugą; sutarties vykdymas nuėjo į antrą planą. Mamos sveikatos problemos prasidėjo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas banko įspėjimas, nes buvo žiema ir turėjo mažas pajamas ir kaip tik pavasarį susirgo mama. (duomenys neskelbtini) mėnesį mokėjo 200 Eur ir t.t. Paskui bankas atsiuntė raštus, kad sutartis nutraukiama. Jei bankas nebūtų nutraukęs, būtų grąžinusi bankui kreditą. Grąžintina suma 9700 Eur. Nereguliariai mokėta, bet tai nebuvo pirmas kartas; bankas žinojo, kad moka nereguliariai ir žinojo apie pajamų sezoniškumą, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Atnaujinus sutartį (duomenys neskelbtini) m., buvo kalbėta su banku dėl specialių sąlygų, bet bankas atsakė, kad čia fizinis asmuo ir eilinis kreditas butui. (duomenys neskelbtini), gavusi raginimą, nesumokėjo per raginimo terminą, nes kaip tik su mama nutiko nelaimė. Liga ir gydymas, vaistai, priemonės kainuoja. Didelės išlaidos. Mama pensininkė, kurios pensija maža. Mama buvo sunkios būklės, buvo klausimas dėl jos gyvybės. (duomenys neskelbtini) mėnesį gavo iš banko raginimą, kad reikia sumokėti arba svarstys dėl sutarties nutraukimo – suprato taip, kad nereiškia, kad tą pačią dieną reikia padaryti mokėjimą, nes nustato bankas terminą veiksmams atlikti. Per duotą 2 mėnesių terminą negalėjo numatyti, kad įvyks nelaimė su mama. Supranta, kad turi vykdyti prievoles, bet negalvojo, kad tai yra esminė nepriemoka, dėl kurios turi nesirūpinti mama. Per (duomenys neskelbtini) metų buvo situacijų, kai vėluodavo mokėti, bet paskui sumokėdavo. Bankas turėjo kartu su ieškove ieškoti sprendimų būdų. Tie patys argumentai ir dėl birželio mėnesio gauto raginimo sumokėti bankui. Birželio mėnesio įspėjimą dėl sutarties nutraukimo gavo. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 200 Eur, reagavo į raginimą. Mama nuo (duomenys neskelbtini) pusę metų sirgo. Galvojo, kad banko laiškas nutraukti sutartį yra formalumas. Tokių pranešimų per 17 metų bankas buvo atsiuntęs. Niekada sutartis nebuvo nutraukta, buvo ieškoma sprendimų. Nepavyko surinkti tiek lėšų, kad užtektų bankui ir mamos gydymui. Manė, kad bankas aiškinsis, kodėl pradelstos įmokos, nes anksčiau aiškindavosi ir dėl to jausdavosi saugiai. Bankas pasielgė formaliai su kredito gavėja. Nors kredito gavėja – L. Z., bet ji nesigilino į laiduotojos ir banko reikalus. Dažniausiai bankui mokėdavo laiduotoja. Kai buvo išduotas vykdomasis įrašas, bankas nurodė kreiptis į antstolį, susimokėti ar kreiptis dėl refinansavimo. Neturėjo tada tokios didelės sumos - 9700 Eur. Kalbėjo, kad bankas duotų papildomą terminą, leistų sulaukti vasaros. Skolų išieškojimo skyriaus vadovė nesutiko dėl 5000 Eur sumokėjimo. Refinansavimas buvo neįmanomas, tuo domėjosi. Priežasčių neprisimena. Kitų įsiskolinimų neturėjo, o dukra turėjo studijų kreditą. L. buvo formali kredito šalis. Jos skolų negali komentuoti. Nurodė, kad šis būsto kreditas – vienintelė sudaryta kredito sutartis. Būstas vienintelis. 5000 Eur būtų sumokėjusi iš draugės paskolintų pinigų. Anksčiau į draugę nesikreipė, nes svarstė kitus variantus, susirašinėjo su banku, prašė mokėti dalimis. Kai susirgo mama, nesvarstė galimybės iš artimųjų pasiskolinti pinigų, nes tuo metu visas dėmesys buvo sukoncentruotas į mamos ligą. Tuomet dėl streso negalėjo numatyti visų variantų. Kai buvo pradėtas išieškojimas, domėjosi, kiek skolų yra pas dukrą. Skolos sumą sužinojo, kai buvo realizuotas butas. Nurodė, kad ji turi aukštąjį išsilavinimą, yra (duomenys neskelbtini), save apibūdina kaip atsakingą asmenį. Teigė, kad yra sąmoningas ir atsakingas žmogus ir tikėjosi banko iniciatyvos. Ieškovė posėdžio metu paaiškino, kad bankas neįvertino tos aplinkybės, kad kredito gavėja turėjo kito turto, kurį buvo galima prašyti kaip garantą. Tai žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Bankas turėjo galimybes įkeisti žemės sklypą.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-09 nutartimi atsakovas Luminor Bank AS buvo pakeistas teisių perėmėja UAB „Gelvora“, kuri palaikė atsikirtimus, išdėstytus atsiliepime, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Posėdžio metu UAB „Gelvora“ atstovas advokatas Mindaugas Badaras paaiškino, kad bankas kaltinamas nesąžiningumu, netinkamu bendradarbiavimu, bet pagal bylos medžiagą galima teigti, kad bankas padarė viską, ką galėjo. Sutartis jau buvo vieną kartą nutraukta ir bankas ją atnaujino (duomenys neskelbtini) metais. Buvo suteiktas šansas. Juo ieškovės nepasinaudojo. Kredito gavėjas irgi turi bendradarbiauti su banku, o ne tik bankas. (duomenys neskelbtini) siųstas pranešimas dėl sutarties nevykdymo. Kontakto nebuvimas su banku yra pasiteisinamas artimojo asmens liga. Neįtikinama, kad per ilgą laikotarpį nebuvo galimybės kontaktuoti su banku. Po to buvo išsiųstas dar vienas pranešimas, pradelstos keturios įmokos; 159 dienų pradelsimas. Dėl medicininių išrašų – nebuvo mamai kritinė riba dėl gyvybės. Dauguma žmonių turi vaikus ar vyresnio amžiaus žmones. Jei visi pradėtų motyvuoti asmenų priežiūra, gydymu - visa finansų sistema subyrėtų. Bylos eigoje pasirinkta tokia strategija. Bankui nebuvo pateikta jokios informacijos, kad nemokėta dėl mamos ligos. Tai sugalvotas argumentas pozicijos pastiprinimui. Teisinės reikšmės dėl ieškovės mamos ligos ir banko sutarties nutraukimo nėra. Vėluojama buvo įmokas mokėti ir iki mamos sveikatos sutrikimo. Tikriausiai nebuvo pakankamos pajamos. Antstolės patvarkyme matyti, kad daug įsiskolinimų ir už komunalines paslaugas. Bankas tinkamai bendradarbiavo, buvo vertintos galimybės toliau vykdyti sutartį. Kredito gavėja – L. Z. - taip yra teisine prasme. Greičiausiai ir laiduotoja vykdė sutartį. Ginčo nėra. Yra pateiktas banko sprendimas dėl sutarties nutraukimo. Sprendimas priimtas kompleksiškai įvertinant galimybę vykdyti sutartį – sistemingas įmokų vėlavimas, prasta kredito gavėjo finansinė padėtis, kito turto neturėjimas, žemos pajamos (L. Z.). Pagal teisės aktus bankas neprivalo vertinti laiduotojo galimybes vykdyti sutartį, bet bankas tai vertino. Nutraukus sutartį, yra galimybės mokėti į banko depozitinę sąskaitą, kad būtų įrodymas, kad yra galimybė toliau mokėti. Tai pakankamai viešai žinomi dalykai. Galima kreiptis į teisininkus. Buvo kažkokios priežastys, gal finansinės, dėl ko nebuvo galimybės sutartį vykdyti. Protingas asmuo turėjo suprasti, kad jei bankas siunčia pranešimą, kad netinkamai vykdoma sutartis, pasekmės bus. Tai ieškovės vienintelė per visą gyvenimą sudaryta sutartis – tai svarbu. Iš tokios situacijos ieškovės turėjo suprasti, kad reikia dėti pastangas, komunikuoti su banku. Liga - tai ne priežastis pateisinti sutarties nevykdymą. Bankas tikrai buvo geranoriškas, bendradarbiavo. Buvo suteiktas šansas, ieškovės juo nepasinaudojo. Ieškovės komunikavimas buvo gerokai po sutarties nutraukimo. Galimos derybos, bet pateikiami praktikoje įrodymai. Jei tie 5000 Eur būtų įmokėti į notaro depozitinę sąskaitą, bankas būtų įvertinęs. Bankas kitaip būtų vedęs derybas. Bankas neprivalėjo stabdyti ir nestabdė antstolio išieškojimo. Bankas nieko nepažeidė. Nesutinka, kad bankas netinkamai komunikavo. Be to, ieškovė teiravosi ne atnaujinti sutartį, o skolą išdėstyti dalimis. Bankas neatsisakė bendradarbiavimo net ir po sutarties nutraukimo. Dėl ieškovės likusios skolos dydžio atsakovo atstovas mano, kad bankas sutartį nutraukė, nes bankas vertino ir galimybę vykdyti sutartį bei pažeidimų sistemingumą. Suma yra 362 Eur ((duomenys neskelbtini)), bet tai daugiau negu keturios įmokos. Nesumokėtų įmokų kiekis svarbi aplinkybė. Atnaujinti sutartį nėra dažna praktika. Antram sutarties atnaujinimui pagrindo nebuvo. Į klausimą, kaip buvo įvertintos pačio banko ieškovės (laiduotojos) finansinės galimybės vykdyti sutartį, atsakovo atstovas teigė, kad bankas privalo vertinti kredito gavėjo galimybes. Dėl laiduotojos galimybių neprivalo bankas vertinti, bet į tai atsižvelgė, kad mokėjimai nebuvo vykdyti. Mokėjimai nebuvo atliekami, todėl sprendė, kad ir laiduotojas nevykdė sutarties. Jei laiduotoja būtų turėjusi galimybę padengti įsiskolinimą, tai būtų ir apmokėjusi. Jei per pusę metų nepadengė – reiškia, ir laiduotojas neturi galimybės. Atsakovo atstovas prašė teismo nevertinti naujai pateiktų ieškovės argumentų dėl žemės sklypo turėjimo. Reikia procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kreditavimo sutartis) ieškovei L. Z. buvo suteikta 90 000 Lt (26 065,80 Eur) kredito suma butui su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Sutarties įvykdymo terminas (duomenys neskelbtini). Prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas, už prievolių bankui įvykdymą laidavo ieškovė T. Z. (duomenys neskelbtini) laidavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (Dok-(duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, kredito gavėjai netinkamai vykdant Kreditavimo sutartį, kredito davėjas bankas AB DNB bankas (buvęs AB bankas „NORD/LB Lietuva“) Kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini) vienašališkai nutraukė, buvo pradėtas vykdymo procesas dėl skolos išieškojimo pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK-(duomenys neskelbtini)). Bankas, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ieškovės T. Z. prašymus atnaujinti sutartį, siekdamas taikiai išspręsti finansinių prievolių įvykdymo klausimą, (duomenys neskelbtini) sustabdė vykdomosios bylos vykdymą iki (duomenys neskelbtini) (DOK-(duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini) Susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Sutarties atnaujinimo ir prievolių vykdymo tęsimo bei atnaujintos Sutarties sąlygų pakeitimo ir atnaujintos Sutarties sąlygų vykdymo tęsimo (toliau – ir Susitarimas) buvo atnaujinta Kreditavimo sutartis (DOK-(duomenys neskelbtini)). Susitarime nustatyta, kad šio Susitarimo pasirašymo dieną kredito gavėjo paimta ir negrąžinta bankui pagal atnaujintą Sutartį kredito suma sudaro 11 857,92 Eur, priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma sudaro 154,71 Eur. Kredito gavėjui nevykdant įsipareigojimų pagal Sutartį, bankas Sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą. Kredito gavėjas patvirtina ir pripažįsta, jog prievolės pagal Sutartį nėra pilnai įvykdytos. Šiuo Susitarimu šalys susitaria atnaujinti Sutartį, o kredito gavėjas įsipareigoja tęsti prievolių vykdymą bei vykdyti prievoles pagal atnaujintoje Sutartyje nustatytas sąlygas iki visiško prievolių pagal atnaujintą Sutartį įvykdymo. Nustatyta, kad Susitarimu buvo pakeistas įmokų mokėjimo grafikas (Susitarimo 1.3 punktas), pakeista bendroji sutarties dalis (Susitarimo 1.8 punktas). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) Bankas ieškovėms išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodė, kokie pagal Kreditavimo sutartį įsipareigojimai nėra vykdomi, nurodant pradelstų kredito įmokų (jų dalies), palūkanų ir mokėtinų netesybų dydžius, taip pat tikslią likusią grąžinti kredito sumą bei nustatė terminą iki (duomenys neskelbtini) nevykdomiems įsipareigojimams įvykdyti. Pranešimuose ieškovėms išaiškinta, kad neįvykdžius prievolės bankas priims sprendimą dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo ir priverstinio skolos išieškojimo. Minėtas pranešimas įteiktas ieškovei T. Z. asmeniškai (DOK-(duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) Bankas parengė ir ieškovėms išsiuntė pranešimą Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo, kuriame nustatytas terminas iki (duomenys neskelbtini) padengti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė T. Z. 2021-10-19 teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtą pranešimą gavo. Bankas (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukė Kreditavimo sutartį (DOK-(duomenys neskelbtini)). Sutartis buvo nutraukta ieškovėms vėluojant sumokėti įmokas 161 dieną. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) išduotas notaro vykdomasis įrašas dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš L. Z. Antstolė (duomenys neskelbtini) priėmė vykdyti Notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pagal vykdomąjį įrašą (DOK-(duomenys neskelbtini)) ir pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš L. Z. išieškotas įsiskolinimas bankui (DOK-(duomenys neskelbtini)).

Byloje kilo ginčas dėl kredito sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo. Ieškovės T. Z. teigimu, Kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai, nes nebuvo esminio sutarties pažeidimo, kredito įmokos buvo pradelstos dėl jos mamos sveikatos problemų, prasidėjusių (duomenys neskelbtini), be to, bankas nebendradarbiavo, nesiaiškino, kodėl pradelstos įmokos. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais, teigė, jog sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, sistemingų sutarties pažeidimų, bankas su ieškovėmis tinkamai bendradarbiavo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagrindinis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda – sutarčių reikia laikytis. Tai abipusis įpareigojimas sutarties šalims. Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje įvirtinta, jog kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.

Esant įstatyme ar sutartyje išvardytiems pagrindams, sutarties šalis gali vienašališkai, ne teismo tvarka, atsisakyti sutartinių įsipareigojimų ir nutraukti sutartį. Tačiau įstatymas riboja vienašališko sutarties nutraukimo galimybę, nes civilinių teisinių santykių šalių autonomija ir civilinės apyvartos stabilumas, be kita ko, reikalauja, kad šalių sudarytos sutarties galiojimas ir vykdymas negali visiškai priklausyti tik nuo vienos šalies valios (CK 6.59 straipsnis). Vienašališkai nutraukti sutartį sutarties šalis gali tik įstatyme ar sutartyje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnis). Nutraukiant sutartį vienašališkai, privaloma laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių, o pažeidusi šalis turės prisiimti atsakomybę. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Taikant CK 6.217 straipsnį ir konstatavus, kad yra esminis sutarties pažeidimas ar dėl sutarties šalies kaltės atsirado aplinkybių, kurios pagal sutarties nuostatas sudaro pagrindą kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis nutrauktina joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Svarstant klausimą dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, būtina nustatyti ir tai, ar sutartį nutraukusi šalis tinkamai informavo kitą sutarties šalį apie vienašališką sutarties nutraukimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-484/2013).

CK 6.217 straipsnio 5 dalis nustato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Kaip matyti iš Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies, pakeistos Susitarimu, nuostatų, vienas iš pagrindų nutraukti sutartį yra tai, kad kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (Bendrosios dalies 14.4.1 papunktis). Šis sutarties nutraukimo pagrindas, kaip ir kiti sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai, yra esminio Sutarties pažeidimo atvejai. Sutarties pažeidimas gali būti pripažintas esminiu ir tada, jei jis tokiu pripažintas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar jų nustatytus kriterijus (Bendrosios dalies 14.5 punktas). Pagal Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 14.1 punktą, atsiradus bent vienam iš Sutarties nutraukimo pagrindų, Bankas raštu paragina Kredito gavėją pašalinti Sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal Sutartį bei skiria papildomą 60 dienų terminą tinkamam tokių įsipareigojimų įvykdymui. Kredito gavėjui iki tokiame raginame nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį prieš 30 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Sutartis bus laikoma nutraukta, jeigu iki Banko rašytiniame pranešime nurodyto Sutarties nutraukimo termino suėjimo Kredito gavėjas nebus pilnai pašalinęs Sutarties pažeidimų ir/ar tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl esminio sutarties pažeidimo, vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Trečia, sprendžiant, ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas tęsti sutartinius santykius yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas).

Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKĮ) 21 straipsnyje nustatyta, jog nustatęs, kad kredito gavėjas pagal kredito sutartį nevykdo įsipareigojimų arba netinkamai juos vykdo, kredito davėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje pateikia kredito gavėjui šią informaciją: kokie įsipareigojimai nėra vykdomi arba netinkamai vykdomi, nurodydamas pradelstų kredito įmokų (jų dalies) ir mokėtinų netesybų dydžius, taip pat tikslią likusią grąžinti kredito sumą; protingą terminą nevykdomiems arba netinkamai vykdomiems įsipareigojimams įvykdyti (SNTSKĮ 21 straipsnio 1 dalis). Kai kredito gavėjas nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kredito davėjas turi elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti su kredito gavėju. Kredito davėjas, įvertinęs turimus duomenis apie kredito gavėją, kredito gavėjo prašymu turi pasiūlyti galimus kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį tolesnio vykdymo būdus ir (arba) priemones (SNTSKĮ 21 straipsnio 2 dalis). Kredito gavėjas, pagal kredito sutartį nevykdantis įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdantis, privalo bendradarbiauti su kredito gavėju (SNTSKĮ 21 straipsnio 3 dalis).

SNTSKĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį arba pareikalauti grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui tik esant esminiam kredito sutarties pažeidimui, įskaitant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Prieš nutraukdami kredito sutartį arba pareikalaudami grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties, kredito davėjas turi išnaudoti objektyviai įmanomas galimybes ir priemones, įskaitant nurodytas šio įstatymo 21 straipsnyje, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iki kredito sutarties nutraukimo ar pareikalavimo grąžinti visą kreditą nepasibaigus kredito sutarties galiojimo laikotarpiui nenutraukiant kredito sutarties kredito davėjas privalo ne mažiau kaip du kartus raštu registruota pašto siunta ar kitu kredito sutartyje nurodytu būdu informuoti kredito gavėją apie nevykdomus įsipareigojimus pagal kredito sutartį, pateikdamas šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio. Nustatę, kad kredito gavėjas nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal kredito sutartį ilgiau kaip 90 dienų, kredito davėjas turi apie tai raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje informuoti kredito gavėją ir nustatyti ne trumpesnį kaip 30 dienų papildomą terminą įsipareigojimams įvykdyti. Vienašališkai nutraukti kredito sutartį kredito davėjas gali tik kai yra visos šios sąlygos: 1) kredito gavėjas raštu popieriuje ar kitoje patvariojoje laikmenoje ne mažiau kaip du kartus buvo informuotas apie įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymą ar netinkamą vykdymą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka; 2) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdo ar netinkamai juos vykdo ilgiau kaip 90 dienų arba kredito sutarties šalių sutartą ilgesnį laikotarpį; 3) kredito gavėjas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdo ar netinkamai juos įvykdo per šioje dalyje nustatytą papildomą terminą; 4) buvo išnaudotos visos objektyviai įmanomos galimybės užtikrinti, kad būtų vykdomi kredito sutartyje nustatyti įsipareigojimai.

Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis) (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikra apimtimi nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui įpareigoja CK 6.872-6.874 straipsniai, o CK 6.881 straipsnio 1 dalis nustato, jog kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Pagal CK 6.881 straipsnyje įtvirtiną kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų (grąžintino kredito ir palūkanų) mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sąlyga, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutarties ir Susitarimo pagrindu ieškovė L. Z. prisiėmė pareigą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį, tačiau, kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų dėl įmokų mokėjimo, šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, todėl pažeidė vieną iš esminių kredito sutarties sąlygų – tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį (CK 6.881 straipsnis).

Byloje pateiktos mokėjimo detalizacijos pagal (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartį patvirtina, kad ieškovė L. Z. iš esmės nuo pat kredito suteikimo sutarties sąlygas vykdė netinkamai. Nagrinėjamu atveju, bankas, su ieškove L. Z. sudaręs kredito sutartį, neabejotinai turėjo tikslą – atgauti suteiktas kredito sumas bei gauti užmokestį už kredito suteikimą (palūkanas) sutartyje nustatytomis dalimis ir terminais. Ieškovei sistemingai pažeidžiant įmokų pagal kredito sutartis terminus, atsakovė iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti iš sutarties. Pažymėtina, kad pagal kredito sutarties esmę, bankui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė pažeidė prievoles, kurių laikymasis turėjo bankui esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tokiu būdu bankas įgijo teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių – sutarties nutraukimu prieš terminą.

Ieškovė T. Z. nurodė, kad Kredito įmokų mokėjimo termino praleidimai buvo mažareikšmiai ir neesminiai, kadangi Kreditavimo sutartis buvo vykdoma nuo (duomenys neskelbtini) m., pradelstos sumos nėra didelės, todėl sutarties pažeidimas nėra esminis. Teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia, kad vis tik pažeidimai, vykdant Kreditavimo sutartį, buvo sistemingi ir besitęsiantys. Teismas pažymi, kad, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimo, visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pradelsti mokėjimai buvo už daugiau nei 4 mėnesius, todėl, įvertinus sistemingą sutarties pažeidimą, nėra pagrindo spręsti, jog pradelstų mokėjimų suma nelaikytina reikšminga. Teismas pažymi, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Ieškovių teigimu, bankas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, nesiėmė objektyvių galimybių, kad būtų išvengta sutarties nutraukimo, nesiaiškino aplinkybių, dėl ko laiku nevykdoma sutartis. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti ekonomiškumo ir prievolės šalių bendradarbiavimo principai. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti; prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, – praneštų apie gyvenamosios ar verslo vietos pasikeitimą, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis ir panašiai. Šalių bendradarbiavimo pareiga taip pat įtvirtinta SNTSKĮ 21 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nurodyta, kad kai kredito gavėjas nėra pajėgus vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, kredito davėjas turi elgtis sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, bendradarbiauti su kredito gavėju. Kredito davėjas, įvertinęs turimus duomenis apie kredito gavėją, kredito gavėjo prašymu turi pasiūlyti galimus kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį tolesnio vykdymo būdus ir (arba) priemones. Kredito gavėjas, pagal kredito sutartį nevykdantis įsipareigojimų ar netinkamai juos vykdantis, privalo bendradarbiauti su kredito davėju.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės pagal sutartį įmokas vėlavo mokėti (duomenys neskelbtini) m. (DOK-(duomenys neskelbtini)), nuo (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) mėnesio, sudarius Susitarimą ir atnaujinus Kreditavimo sutartį, įmokas pagal grafiką mokėti taip pat buvo vėluojama (DOK-(duomenys neskelbtini)). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Kreditavimo sutarties kredito grąžinimo grafiką įmokos turėjo būti mokamos kas ketvirtį mėnesio 20 dieną, o atnaujinus sutartį buvo pasirašytas naujas kredito grąžinimo grafikas, pagal kurį kredito įmokos turėjo būti mokamos kas mėnesį, sumokant mėnesio 16-18 dieną (DOK-(duomenys neskelbtini)). Kaip matyti iš pateiktų įmokų ir palūkanų mokėjimų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), ieškovė L. Z. įmokas vėlavo sumokėti beveik kiekvieną mėnesį (pvz., pagal grafiką turėjo būti sumokėta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sumokėta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kai kuriais mėnesiais įmokos nebuvo mokamos išvis ((duomenys neskelbtini)). Ieškovės T. Z. teigimu, įsiskolinimus stengėsi dengti kuo daugiau, o mokėjimai buvo vykdomi ne pagal grafiką dėl specifikos gyvenant (duomenys neskelbtini), kai finansinės galimybės labai priklauso nuo sezoniškumo, be to, (duomenys neskelbtini) suprastėjo ieškovės T. Z. mamos sveikata, dėl ko ieškovė T. Z. patyrė papildomų išlaidų slaugai, vaistams. Iš teismui pateiktų medicininių išrašų nustatyta, kad T. Z. mama (duomenys neskelbtini) buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini) dienas (diagnozė – (duomenys neskelbtini)), o nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio dėl (duomenys neskelbtini) buvo hospitalizuota (duomenys neskelbtini) dienas iki (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 32-44). Taigi iš pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) įmokų mokėjimai sutriko būtent dėl T. Z. mamos sveikatos būklės. Kita vertus, teismas pažymi, kad kredito gavėja buvo ne ieškovė T. Z., o ieškovė L. Z., kurios pareiga buvo užtikrinti reguliarų įmokų mokėjimą pagal grafiką, byloje nėra duomenų, pagrindžiančių objektyvias kliūtis, galėjusias daryti įtaką L. Z. vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog nuo (duomenys neskelbtini), ieškovėms dar vykdant sutartį ir galimai kilus finansiniams sunkumams ar atsiradus kitoms svarbioms objektyvioms priežastims, ieškovės būtų kreipęsi į banką dėl sutarčių sąlygų pakeitimo. Iš ieškovės T. Z. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės mokėjimus vykdė savo nuožiūra pagal galimybes. Teismas pažymi, kad ieškovė T. Z. nepagrįstai suabsoliutina, jos teigimu, banko bendradarbiavimo stoką būtent (duomenys neskelbtini) m., kadangi bendradarbiavimo pareiga yra tęstinis veiksmas visą sutarties vykdymo laikotarpį atitinkamai nuo (duomenys neskelbtini) m. sutarties sudarymo. Teismo vertinimu, būtent (duomenys neskelbtini) metais atnaujinta Kreditavimo sutartis, kai jau buvo pradėtas vykdymo procesas, ir pasirašytas Susitarimas su ieškovėmis yra aiški bendradarbiavimo išraiška, siekiant papildomai sudaryti sąlygas ieškovėms padengti įsiskolinimus ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, (duomenys neskelbtini) pranešimų išsiuntimo metu, jau ir taip esant pradelstiems įsiskolinimams, ieškovėms buvo suteiktas papildomas terminas įsiskolinimams padengti, tačiau ieškovės tokios pareigos nevykdė. Ieškovės teiginiai, kad per sutarties vykdymo laikotarpį ji ne kartą buvo gavusi pranešimus iš banko dėl galimo sutarties nutraukimo, todėl šiuos pranešimus laikė formaliais, patvirtina neatsakingą ir atsainų ieškovių požiūrį į Kreditavimo sutarties vykdymą. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieškovė T. Z. ėmėsi veiksmų ir bendradarbiavimo su banku tik nutraukus Kreditavimo sutartį ir pradėjus vykdymo procesą. Kaip matyti iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo, bankas ne kartą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) tiek telefonu, tiek raštu kreipėsi į ieškoves dėl įsiskolinimų (DOK-(duomenys neskelbtini)). Bylos duomenimis, ieškovė T. Z. tik nutraukus Kreditavimo sutartį ir pradėjus skolos išieškojimo procesą (duomenys neskelbtini) prašė leisti likusią nepadengto kredito skolą pagal (duomenys neskelbtini) vykdomąjį įrašą padengti per tris mėnesius iki (duomenys neskelbtini), prašė sustabdyti turto realizavimą (DOK-(duomenys neskelbtini)). Bankas (duomenys neskelbtini) ieškovės prašymo netenkino, tačiau išaiškino teisę mažinti skolą atliekant mokėjimus ar refinansuotis skolos bankui padengimą kitoje finansų įstaigoje ar pas trečiuosius asmenis. Nors ieškovė T. Z. teismo posėdžio metu nurodė, kad siūlė bankui sumokėti 5000 Eur, kuriuos ketino pasiskolinti iš pažįstamo asmens, tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, nesiėmė jokių realių veiksmų sumažinti skolą ir tokiu būdu sustabdyti įkeisto turto realizavimą. Taigi iš išdėstytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad tik ieškovės dėjo maksimalias pastangas išsaugoti sutartinius santykius, o bankas šiuose santykiuose nesielgė aktyviai, priešingai, išdėstytos aplinkybės parodo, kad bankas dėjo pakankamas pastangas, siekdamas išsaugoti bendradarbiavimą pagal Kreditavimo sutartį, ir tik susiklosčius nuolatinio kredito nemokėjimo situacijai priėmė sprendimą toliau sutartinių santykių nebetęsti, o, ir nutraukus sutartį, su ieškove bendradarbiavo, teikė siūlymus, kaip išspręsti susiklosčiusią situaciją.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškovas, teigdamas, jog sutartis nutraukta neteisėtai, nes jis yra pajėgus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, šiuos savo teiginius privalo pagrįsti pateikiamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015), o sprendžiant, ar neįvykdymas teikia pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-321-687/2019, 54 punktas).

Ieškovės T. Z. teigimu, bankas, nusprendęs nutraukti Kreditavimo sutartį, netinkamai įvertino kredito gavėjos finansines galimybes vykdyti sutartį. Kaip matyti iš banko (duomenys neskelbtini) sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį, buvo vertinamos galimybės toliau vykdyti sutartį, t. y. įvertinta tai, kad klientė mokėjimus vykdo nereguliariai, jos vidutinės mėnesio pajamos – 294,62 Eur, turi daug pradelstų įsipareigojimų fiziniams asmenims ir įmonėms, VMI, (duomenys neskelbtini), advokatų profesinei bendrijai SPClegal, pritaikyti areštai klientės turtui, kuriuo užtikrinta kreditavimo sutartis. Teismo vertinimu, ieškovės iš esmės nepaneigė banko nurodytų duomenų dėl finansinės padėties, nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai turėtų patvirtinti, kad ieškovės yra finansiškai pajėgios vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Darytina išvada, kad nėra pagrindo nesiremti byloje esančiais įrodymais, o būtent (duomenys neskelbtini) sprendime dėl Kredito sutarties nutraukimo nurodytais duomenimis, kad ieškovės pajamos sudaro 294,62 Eur, kad ieškovė turėjo daug pradelstų įsipareigojimų fiziniams asmenims ir įmonėms. Aplinkybes dėl įsiskolinimų patvirtina pateiktas antstolės Vidos Daugirdienės Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas, iš kurio matyti, kad ieškovė L. Z. turėjo įsiskolinimų ne tik bankui, bet ir 17 265,94 Eur įsiskolinimų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (VMI, UAB „Ignitis“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir kt.) (DOK-(duomenys neskelbtini)). Ieškovė T. Z. tik deklaratyviai teigia, kad bankas netinkamai įvertino finansines galimybes vykdyti sutartį, nes nepateikė jokių banko pateiktą vertinimą paneigiančių įrodymų. Kita vertus, ieškovės neteikė bankui jokių duomenų dėl galimybių vykdyti sutartį, nesiūlė kitų galimų prievolės užtikrinimo būdų. Ieškovės teiginiai, sistemiškai ir ilgą laiką ieškovėms netinkamai mokant kredito įmokas pagal Kreditavimo sutartį, nesudaro pagrindo tikėtis, kad ateityje ši situacija pasikeistų, be to, ieškovės nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad jų finansinė padėtis galėtų reikšmingai gerėti tokia apimtimi, kad jos būtų pajėgios laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, šie ieškovės teiginiai laikytini nepagrįstais, nepaneigiantys išvados, kad atsakovė teisingai įvertino ieškovės L. Z. galimybes toliau vykdyti sutartį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Kreditavimo sutarties pagrindu ieškovės prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį, tačiau ilgalaikiai neatliko mokėjimų, t. y. šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, nors viena iš esminių kredito sutarties sąlygų buvo įsipareigojimas tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį (CK 6.881 straipsnis). Kadangi ieškovės ženkliai praleido sutarties vykdymo terminus, atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo atsakovei esminės reikšmės, prievolės neįvykdytos dėl didelio ieškovių neatsargumo, nėra pagrindo tikėtis, jog prievolės bus vykdomos ateityje, todėl konstatuotina, kad bankas pagrįstai įgyvendino teisę nutraukti Kreditavimo sutartį įstatyme nustatytu pagrindu (tiek CK 6.217 straipsniu, pagal kurį pagrindas nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas, tiek Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią pagrindas nutraukti sutartį yra ilgesnis nei 90 dienų kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad yra pagrindas atmesti kaip nepagrįstą ieškovių reikalavimą pripažinti (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant visus sutarties pakeitimus ir papildymus) nutraukimą neteisėtu (CK 6.217 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad už suteiktą teisinę pagalbą patyrė 2226 Eur išlaidas (už įrodymų rinkimą, pateikimą teismui, pasirengimą ir atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose). Teismas pažymi, kad atsakovės nurodytos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, yra realios, būtinos bei pagrįstos, todėl atsakovės prašomos priteisti 2226 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos pagrįstomis.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovių lygiomis dalimis atsakovei priteistina 2226 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Šios bylos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų, sudaro 39,76 Eur. Ieškinį atmetus, iš ieškovių lygiomis dalimis valstybei priteistina 39,76 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, 2226 Eur (du tūkstančius du šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1113 Eur iš kiekvienos ieškovės.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 39,76 Eur (trisdešimt devynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Rimeikienė