- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- e2A-545-656/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- L. Z., T. Z.
- Atsakovas
- UAB ,,Gelvora“, Luminor Bank AS
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS Lietuvos filialas
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) T. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. Z. ir T. Z. ieškinį atsakovei UAB ,,Gelvora“ (pradinė atsakovė - Luminor Bank AS) dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, trečiasis asmuo byloje – Luminor Bank AS Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės L. Z. ir T. Z. ieškiniu prašė pripažinti 2003-10-29 kreditavimo sutarties Nr. 3-59, sudarytos tarp kredito gavėjos L. Z. ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus, nutraukimą nepagrįstu ir neteisėtu.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė L. Z. (toliau – ir kredito gavėja) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus Kretingos skyrius 2003-10-29 sudarė kreditavimo sutartį Nr. 3-59, pagal kurią ieškovei suteikė kreditą 90 000 Lt (26 065,80 Eur) sumai, šiai prievolei užtikrinti buvo sudaryta hipoteka bei įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutarčiai užtikrinti buvo sudaryta laidavimo sutartis su T. Z. (toliau – ir laiduotoja).
3. 2019-07-26 atsakovė vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį motyvuodama, jog kredito gavėja netinkamai vykdo kredito sutarties sąlygas, t. y. praleido įmokas pagal kredito grąžinimo grafiką 362,83 Eur sumai bei nesumokėjo 23,96 Eur palūkanų, 0,05 Eur delspinigių. Į laiduotoją nesikreipė, nors pranešime nurodyta ir ji kaip pranešimo gavėja. Susipažinus su kreditavimo sutartimi ir įvertinus suteiktą kredito dydį bei likutinę grąžintiną kredito dalį matyti, kad tai nėra esminis sutarties pažeidimas, t. y. iš suteikto 26 065,80 Eur kredito nesumokėta buvo tik 362,83 Eur suma, o terminas visam kreditui grąžinti buvo dar ilgas. Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog dėl kredito gavėjos veiksmų patyrė nuostolių ir prarado galimybę vykdyti savo komercinę veiklą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog kreditavimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas.
Atsiliepimas
4. Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (toliau – ir bankas), pakeistas teisių perėmėja UAB „Gelvora“, atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kreditavimo sutartį kredito gavėja sistemingai vykdė netinkamai, tai ji yra pripažinusi 2017-04-27 susitarime. Bankas 2017-04-27 sutiko pasirašyti Susitarimą dėl nutrauktos kreditavimo sutarties atnaujinimo ir prievolių vykdymo tęsimo (toliau – Susitarimas). Tačiau kredito gavėja ir toliau savo įsipareigojimus vykdė netinkamai, dėl ko bankas buvo priverstas nutraukti Kreditavimo sutartį. Bankas Kreditavimo sutartį nutraukė joje numatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnis 5 dalis). Kredito gavėja buvo paraginta įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau jų neįvykdė. Taigi, bankas turėjo teisę vienašališkai neteismine tvarka nutraukti Kreditavimo sutartį (CK 6.217 straipsnis 5 dalis). Šalys buvo susitarę, kad savalaikis mokėjimų nevykdymas yra laikomas esminiu Kreditavimo sutarties sąlygų pažeidimu bei pagrindu ją nutraukti vienašališkai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kredito gavėja savalaikiai mokėjimų nevykdė, šią aplinkybę ji pripažįsta savo ieškinyje. Pažymėjo, kad griežtas kreditavimo sutarties sąlygų laikymasis (kredito ir palūkanų savalaikis mokėjimas) turi esminės reikšmės tiek konkrečiai kredito įstaigai, tiek visam finansų sektoriui. Ieškinyje nurodomi argumentai, kad sutarties pažeidimas nebuvo esminis, teisiškai yra nereikšmingi, nes bankas Kreditavimo sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu, kuomet šalys pačios gali susitarti dėl sutarties nutraukimo sąlygų, tame tarpe, kokius pažeidimus laiko esminiais.
II. Teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 8 d. d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovių atsakovei UAB „Gelvora“ 2226 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovių valstybės naudai 39,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
6. Ieškovės T. Z. teigimu, Kreditavimo sutartis nutraukta neteisėtai, nes nebuvo esminio sutarties pažeidimo, kredito įmokos buvo pradelstos dėl jos mamos sveikatos problemų, prasidėjusių 2019 m. pavasarį, be to, bankas nebendradarbiavo. Atsakovė teigė, jog sutartis nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo, sistemingų sutarties pažeidimų, bankas su ieškovėmis tinkamai bendradarbiavo.
Žemesnės instancijos teismas
7. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.217 straipsnio 5 dalis nustato, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais.
8. Kaip matyti iš Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies nuostatų, vienas iš pagrindų nutraukti sutartį yra tai, kad kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (Bendrosios dalies 14.4.1 papunktis). Šis sutarties nutraukimo pagrindas yra esminio Sutarties pažeidimo atvejis. Pagal Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 14.1 punktą, atsiradus bent vienam iš Sutarties nutraukimo pagrindų, Bankas raštu paragina Kredito gavėją pašalinti Sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal Sutartį bei skiria papildomą 60 dienų terminą tinkamam tokių įsipareigojimų įvykdymui. Kredito gavėjui iki tokiame raginame nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį prieš 30 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Sutartis bus laikoma nutraukta, jeigu iki Banko rašytiniame pranešime nurodyto Sutarties nutraukimo termino suėjimo Kredito gavėjas nebus pilnai pašalinęs Sutarties pažeidimų ir/ar tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
9. Nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutarties ir Susitarimo pagrindu kredito gavėja prisiėmė pareigą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį, tačiau šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, todėl pažeidė vieną iš esminių kredito sutarties sąlygų – tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį (CK 6.881 straipsnis).
10. Byloje pateiktos mokėjimo detalizacijos pagal 2003-10-29 Kreditavimo sutartį patvirtina, kad ieškovė iš esmės nuo pat kredito suteikimo sutarties sąlygas vykdė netinkamai. Ieškovei sistemingai pažeidžiant įmokų pagal kredito sutartis terminus, atsakovė iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi gauti iš sutarties. Pagal kredito sutarties esmę, bankui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis, periodinis paskolos grąžinimas (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė pažeidė prievoles, kurių laikymasis turėjo bankui esminės reikšmės (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tokiu būdu bankas įgijo teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių – sutarties nutraukimu prieš terminą.
Šalies argumentai
11. Ieškovė nurodė, kad Kredito įmokų mokėjimo termino praleidimai buvo mažareikšmiai ir neesminiai, kadangi pradelstos sumos nėra didelės. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovės pagal sutartį įmokas vėlavo mokėti 2003 – 2017 m., kai kuriais mėnesiais įmokos nebuvo mokamos išvis. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog nuo 2019 metų pradžios ieškovės būtų kreipęsi į banką dėl sutarčių sąlygų pakeitimo. Iš ieškovės T. Z. paaiškinimų teismas nustatė, kad ieškovės mokėjimus vykdė savo nuožiūra pagal galimybes. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nepagrįstai remiasi banko nebendradarbiavimu, nes 2017 metais atnaujinta Kreditavimo sutartis yra aiški bendradarbiavimo išraiška, siekiant papildomai sudaryti sąlygas ieškovėms padengti įsiskolinimus ir vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, ieškovėms buvo suteiktas papildomas terminas įsiskolinimams padengti, tačiau ieškovės tokios pareigos nevykdė. Ieškovės teiginiai, kad per sutarties vykdymo laikotarpį ji ne kartą buvo gavusi pranešimus iš banko dėl galimo sutarties nutraukimo, todėl šiuos pranešimus laikė formaliais, patvirtina neatsakingą ieškovių požiūrį į Kreditavimo sutarties vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad bankas netinkamai įvertino kredito gavėjos finansines galimybes vykdyti sutartį. Nutraukdamas sutartį bankas įvertino tai, kad klientė mokėjimus vykdo nereguliariai, jos vidutinės mėnesio pajamos – 294,62 Eur, turi daug pradelstų įsipareigojimų fiziniams asmenims ir įmonėms, VMI, Valstybiniam studijų fondui, advokatų profesinei bendrijai SPClegal, pritaikyti areštai klientės turtui, kuriuo užtikrinta kreditavimo sutartis. Teismo vertinimu, ieškovės iš esmės nepaneigė banko nurodytų duomenų dėl finansinės padėties. Ieškovė T. Z. tik deklaratyviai teigia, kad bankas netinkamai įvertino finansines galimybes vykdyti sutartį, nes nepateikė jokių įrodymų.
13. Kreditavimo sutarties pagrindu ieškovės prisiėmė įsipareigojimą tinkamai ir laiku atlikti mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį, tačiau ilgalaikiai neatliko mokėjimų, t. y. šios pareigos nevykdė sistemingai, ilgą laiką, nors viena iš esminių kredito sutarties sąlygų buvo įsipareigojimas tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį (CK 6.881 straipsnis). Kadangi ieškovės ženkliai praleido sutarties vykdymo terminus, atsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turėjo atsakovei esminės reikšmės, prievolės neįvykdytos dėl didelio ieškovių neatsargumo, nėra pagrindo tikėtis, jog prievolės bus vykdomos ateityje, todėl konstatavo, kad bankas pagrįstai įgyvendino teisę nutraukti Kreditavimo sutartį įstatyme nustatytu pagrindu (tiek CK 6.217 straipsniu, pagal kurį pagrindas nutraukti sutartį yra esminis sutarties pažeidimas, tiek Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią pagrindas nutraukti sutartį yra ilgesnis nei 90 dienų kredito gavėjo įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai
14. Ieškovė T. Z. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti Apeliacinio skundo argumentai:
14.1. Bankas į laiduotoją nesikreipė, nors pranešime nurodyta ir ji kaip pranešimo gavėja.
14.2. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant sutarties pažeidimas laikytinas esminiu. Nagrinėjamu atveju Kreditavimo sutarties pažeidimas nebuvo esminis, nes paskolintos sumos (90 000,00 Lt (26 065,80 Eur)) ir negrąžintos skolos (362,83 Eur skola, 23,96 Eur palūkanos, 0,05 Eur delspinigiai) santykis Kreditavimo sutarties nutraukimo metu buvo tik apie 1,5 proc. Teismo sprendime konstatuota, kad sutarties grafiko nebuvo laikomasi sistemingai. Tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad grafiko nesilaikymui nebuvo teikiama esminė reikšmė, tai buvo toleruojama ir anksčiau, tačiau sutartis nebuvo nutraukiama.
14.3. Teismas neatskleidė bylos esmės - neišsiaiškino, kokius praradimus patyrė atsakovė ir nevertino, kokius praradimus patyrė ieškovės dėl nutrauktos sutarties, t. y. nevertino santykio tarp padarinių. Sprendimas pagrįstas tik atsakovės argumentais, o ieškovių argumentai iš esmės nevertinti. Neatsižvelgta, kad atsakovė - bankas, besiverčiantis kreditų išdavimu, kuris savo veikloje taiko įvairius prievolių užtikrinimo bei kompensacinius mechanizmus (hipoteka, delspinigiai, palūkanos ir kt.).
14.4. Teismas priteisė nepagrįstai didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, neatsižvelgęs į bylos sudėtingumą. Bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos bent ½.
Atsiliepimas
15. Atsakovė UAB „Gelvora“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
15.1. Ieškovės iš esmės nuo kredito suteikimo pradžios sutarties sąlygas vykdė pažeidžiant nustatytus įmokų atlikimo terminus. 2019-04-02 ieškovės pagal Kredito sutartį buvo pradelsę atlikti įmokas 77 dienas. 2019-04-02, bankas, laikydamasis SNTSKĮ 21 str. 1 d., ieškovėms išsiuntė pranešimus, kuriuose aiškiai nurodė kokie įsipareigojimai nėra vykdomi, nurodant pradelstų kredito įmokų (jų dalies) ir mokėtinų netesybų dydžius, taip pat tikslią likusią grąžinti kredito sumą bei nustatė protingą terminą nevykdomiems įsipareigojimams įvykdyti. Ieškovėms neatlikus jokių mokėjimų ir nesusiekus su banku, pastarasis, vadovaudamasis SNTSKĮ 23 str. 3 d., 2019-06-21 parengė ir ieškovėms išsiuntė pranešimą dėl Kredito sutarties nutraukimo. Šio pranešimo išsiuntimo dienai, ieškovės buvo pradelsę 124 dienas atlikti įmokas. Pranešime dėl sutarties nutraukimo buvo nustatytas terminas iki 2019-07-26 padengti susidariusį įsiskolinimą. Taigi, faktiškai iš viso ieškovėms bankas suteikė beveik pusės metų (159 d.) laikotarpį, kurio metu ieškovėsi turėjo galimybę ištaisyti Kredito sutarties vykdymo pažeidimus, tačiau jų neištaisė.
15.2. Ieškovės pažeidė vieną iš esminių Kredito sutarties sąlygų – tinkamai ir laiku vykdyti mokėjimus pagal kredito sutartį (CK 6.881 str.). Pagal teismų praktiką tuo atveju, jeigu kredito gavėjo mokėjimo prievolių pažeidimai yra sistemingi, nevienkartiniai, tai kreditorius turi teisę nutraukti su vartotoju sudarytą kredito sutartį, nepriklausomai nuo to, kad pradelsta skolos dalis yra maža.
16. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
16.1. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 14 punkte šalys susitarė kokie atvejai laikytini esminiais sutarties pažeidimais. Sutarties bendrosios dalies 14.1 punkte numatyta, kad vienas iš sutarties nutraukimo pagrindų, jeigu kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir (arba) nemoka palūkanų, delspinigių, baudų ar kitų Sutartyje numatytų mokėjimų. Šis sutarties nutraukimo pagrindas, kaip ir kiti sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai, yra esminio Sutarties pažeidimo atvejai.
16.2. Teismas ieškovių atsiskaitymo su banku pažeidimus įsipareigojimų nevykdymo trukmės (o kartu ir apimties) prasme pagrįstai kvalifikavo kaip esminį Sutarties pažeidimą. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovių (kredito gavėjos ir laiduotojos) ieškinys dėl banko vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Faktinės bylos aplinkybės
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-10-19 Kreditavimo sutartimi Nr. 3-59, sudaryta tarp ieškovės L. Z. (kredito gavėjos) ir Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (kredito davėjo), kredito gavėjai buvo suteiktas 90 000 Lt (26 065,80 Eur) kreditas butui su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti. Sutarties įvykdymo terminas – 2028-09-20. Prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas nurodytas nekilnojamasis turtas, o už prievolių įvykdymą laidavo T. Z. (laiduotoja) 2003-10-29 laidavimo sutartimi Nr. 3-18.
20. Kredito gavėjai netinkamai vykdant Kreditavimo sutartį, kredito davėjas 2015-12-29 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį ir pradėjo vykdymo procesą dėl skolos išieškojimo. Laiduotojos prašymu, Bankas 2017-04-24 Susitarimu Nr. 3-59/1 prie Kreditavimo sutarties Nr. 3-59 atnaujino Kreditavimo sutartį ir vykdymo veiksmus nutraukė. Susitarime nustatyta, kad Susitarimo pasirašymo dieną kredito gavėjos negrąžinta Bankui pagal atnaujintą Sutartį kredito suma sudaro 11 857,92 Eur, nesumokėtų palūkanų suma -154,71 Eur. Susitarimu buvo pakeistas įmokų mokėjimo grafikas (Susitarimo 1.3 punktas), pakeista bendroji sutarties dalis (Susitarimo 1.8 punktas).
21. Atnaujinta Kreditaavimo sutartis vienašališkai Banko buvo nutraukta 2019-07-26 motyvuojant tuo, kad kredito gavėja netinkamai vykdė kredito sutarties sąlygas, t. y. praleido įmokas pagal kredito grąžinimo grafiką 362,83 Eur sumai bei nesumokėjo 23,96 Eur palūkanų, 0,05 Eur delspinigių.
Dėl tinkamo pranešimo apeliantei
22. Apeliacinį skundą padavė Kreditavimo sutarties laiduotoja, kuri apeliaciniame skunde remiasi tuo, kad Bankas į laiduotoją nesikreipė, nors pranešime nurodyta ir ji kaip pranešimo gavėja. Taigi ji iš esmės kvestionuoja Kreditavimo sutarties nutraukimą, Bankui laiduotojos neinformavus apie papildomus terminus pradelstoms prievolėms įvykdyti. Nurodyti argymentai laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais bylos medžiagai.
23. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019-04-02 Bankas ieškovėms išsiuntė pranešimus, kuriuose nurodė, kokie pagal Kreditavimo sutartį įsipareigojimai nėra vykdomi, nurodant pradelstų kredito įmokų (jų dalies), palūkanų ir mokėtinų netesybų dydžius, taip pat tikslią likusią grąžinti kredito sumą bei nustatė terminą iki 2019-06-01 nevykdomiems įsipareigojimams įvykdyti. Pranešimuose ieškovėms išaiškinta, kad neįvykdžius prievolės Bankas priims sprendimą dėl vienašališko kreditavimo sutarties nutraukimo ir priverstinio skolos išieškojimo. Minėtas pranešimas įteiktas ieškovei T. Z. asmeniškai (DOK-193773). 2019-06-21 Bankas ieškovėms išsiuntė pranešimą Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo, kuriame nustatytas terminas iki 2019-07-26 padengti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė T. Z. 2021-10-19 teismo posėdžio metu patvirtino, kad minėtą pranešimą gavo.
24. Todėl, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, spręstina, kad tiek kredito gavėja, tiek laiduotoja 2019-04-02 bei 2019-06-21 Banko pranešimus gavo, apie Kreditavimo sutarties neįvykdytą prievolę, Banko nustatytą papildomą terminą prievolės įvykdymui bei jos neįvykdymo pasekmes buvo tinkamai informuotos.
Dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo
25. Apeliantė (laiduotoja) neneigia, kad Kreditavimo sutarties grafiko nebuvo laikomasi sistemingai. Tačiau, jos tvirtinimu, Kreditavimo sutarties pažeidimas nebuvo esminis, nes paskolos sumos (90 000,00 Lt (26 065,80 Eur)) ir negrąžintos skolos dalies (362,83 Eur skola, 23,96 Eur palūkanos, 0,05 Eur delspinigiai) santykis Kreditavimo sutarties nutraukimo metu buvo nežymus, t. y. apie 1,5 proc.
26. Įstatymas imperatyviai įpareigoja paskolos gavėją nustatytu laiku ir tvarka grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas paskolos davėjui (CK 6.872-6.874 straipsniai). CK 6.881 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditavimo sutartimi kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir sumokėti palūkanas. Pagal CK 6.881 straipsnyje įtvirtiną kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų (grąžintino kredito ir palūkanų) mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sąlyga, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, jei paskolos gavėjas laiku negrąžina eilinės paskolos sumos dalies, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis. Finansų įstaigos teisė nutraukti sutartį, kai klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, yra numatyta Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkte.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).
28. Kaip matyti iš Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies, pakeistos Susitarimu, nuostatų, vienas iš pagrindų nutraukti sutartį yra tai, kad kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui kredito dalies ir/arba nemoka palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų sutartyje numatytų mokėjimų (Bendrosios dalies 14.4.1 papunktis). Šis sutarties nutraukimo pagrindas, kaip ir kiti sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai, yra esminio Sutarties pažeidimo atvejai. Sutarties pažeidimas gali būti pripažintas esminiu ir tada, jei jis tokiu pripažintas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar jų nustatytus kriterijus (Bendrosios dalies 14.5 punktas). Pagal Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 14.1 punktą, atsiradus bent vienam iš Sutarties nutraukimo pagrindų, Bankas raštu paragina Kredito gavėją pašalinti Sutarties pažeidimus ir (arba) tinkamai įvykdyti prisiimtus ir nevykdomus ar netinkamai vykdomus įsipareigojimus pagal Sutartį bei skiria papildomą 60 dienų terminą tinkamam tokių įsipareigojimų įvykdymui. Kredito gavėjui iki tokiame raginame nurodyto termino pabaigos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą nutraukti Sutartį prieš 30 dienų išsiųsdamas Kredito gavėjui raštišką pranešimą apie Sutarties nutraukimą. Sutartis bus laikoma nutraukta, jeigu iki Banko rašytiniame pranešime nurodyto Sutarties nutraukimo termino suėjimo Kredito gavėjas nebus pilnai pašalinęs Sutarties pažeidimų ir/ar tinkamai įvykdęs Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
29. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidęs prievolę – neįvykdomos ar netinkamai įvykdomos sutartyje numatytos sąlygos; skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.63 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis).
30. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas iš mokėjimo detalizacijos pagal 2003-10-29 Kreditavimo sutartį, kredito gavėja nuo pat kredito suteikimo sutarties sąlygas vykdė netinkamai. Ieškovėms pažeidus Kreditavimo sutartyje numatytų įmokų mokėjimo tvarką, Bankas 2015-12-29 buvo nutraukęs Kreditavimo sutartį, pradėjęs vykdymo veiksmus. Ieškovių iniciatyva 2017-04-27 Kreditavimo sutartis buvo atnaujinta, Bankui ir ieškovėms pasirašius Susitarimą dėl nutrauktos kreditavimo sutarties atnaujinimo ir prievolių vykdymo tęsimo. Tačiau, bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2017-04-24 iki 2020-07-29 įmokas buvo vėluojama mokėti beveik kiekvieną mėnesį, kai kuriais mėnesiais įmokos visai nebuvo mokamos (2017 m. rugsėjo mėn., 2017 m. gruodžio – 2018 m. vasario mėn., 2018 m. birželio mėn., 2018 m. rugsėjo-spalio mėn., 2019 m. vasario mėn., 2019 m. gegužės-liepos mėn.). Toks sistemingas sutarties pažeidimas, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, laikytinas esminiu (Bendrosios dalies 14.4.1 papunktis, 14.5 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju Bankas, vadovaudamasis Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 14.1 punktu, pranešimais nustatė ieškovėms ne trumpesnius nei 60 dienų ir papildomai 30 dienų terminus prievolei įvykdyti, viso 159 dienų terminą. Ieškovės į Banko pranešimus ir raginimus nereagavo.
32. Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo (toliau – SNTSKĮ) 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad ilgesnis kaip 90 dienų įsipareigojimų pagal kredito sutartį nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, nebent kredito sutarties šalys susitaria dėl ilgesnio laikotarpio. Taigi ieškovės kredito skolos nepadengė daugiau kaip 90 dienų, dėl ilgesnio termino šalys nebuvo sutarusios, dėl ko toks Kreditavimo sutarties pažeidimas laikytinas esminiu ir SNTSKĮ prasme.
33. Apeliaciniame skunde remiamasi ir tuo, kad pradelstos skolos dalis buvo nedidelė (362,83 Eur skola, 23,96 Eur palūkanos, 0,05 Eur delspinigiai). Tačiau, nustatant pažeidimo pobūdį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimą, visuma. Nagrinėjamu atveju teismo buvo įvertintas prievolių nevykdymo sistemingumas, ilgas tinkamo prievolių nevykdymo laikotarpis bei tai, kad per protingą Banko papildomai nustatytą terminą prievolė nebuvo įvykdyta. Taip pat buvo įvertintas Banko bendradarbiavimas su ieškovėmis, Bankui 2017-04-27 atnaujinus nutrauktą Kreditavimo sutartį bei sudarius galimybes joms toliau vykdyti sutartį.
34. Apeliantė remiasi ir tuo, kad teismas nesiaiškino, kokius praradimus patirs ieškovės ir Bankas, nutraukus Kreditavimo sutartį. Pažymėtina, kad teismas aiškinosi aplinkybes dėl ieškovių finansinių galimybių toliau vykdyti Kreditavimo sutartį. Šios aplinkybės buvo įvertintos ir Banko, nutraukiant sutartį. Bankas nustatė, kad kredito gavėjos vidutinės mėnesio pajamos – 294,62 Eur, ji turi daug pradelstų įsipareigojimų fiziniams asmenims ir įmonėms, pritaikyti areštai klientės turtui, kuriuo užtikrinta kreditavimo sutartis. Iš antstolės Vidos Daugirdienės Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo teismas nustatė, kad ieškovė L. Z. turėjo įsiskolinimų ne tik bankui, bet ir 17 265,94 Eur įsiskolinimų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Ieškovės pirmosios instancijos teisme nepagrindė savo finansinių galimybių toliau vykdyti Kreditavimo sutartį (CPK 179 straipsnis). Tokių įrodymų nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui. Todėl spręstina, kad, neatsižvelgiant į ieškovių būsimus nuostolius dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo, kredito santykių atnaujinimas, ieškovėms esant nepajėgioms mokėti kredito įmokas, neproporcingai pažeistų Banko interesus.
35. Įvertinus išdėstytus argumentus, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Bankas turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį, dėl ko teismas pagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio
36. Apeliantės tvirtinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos.
37. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas priteisė lygiomis dalimis iš ieškovių atsakovei UAB „Gelvora“ (Banko teisių perėmėjai) 2226 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1113 Eur iš kiekvienos ieškovės (už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas advokatas dalyvavo parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose: 2020-09-15, 2021-01-18, 2021-04-15, 2021-05-24, 2021-07-29. Sąskaitose pateiktos darbų ataskaitos, pagal kurias pasiruošimui teismo posėdžiams paskaičiuota 12 val. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija 2004-05-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoje Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, atitinka bylos sudėtingumą, paslaugų apimtis, todėl jas mažinti nėra pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, atskleidė bylos esmę, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai jas taikė, priėmė teisėtą, pagrįstą teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
39. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė ir trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nėra pateikusios jų turėtų bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija jų atlyginimo nesprendžia (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.