- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-05
- Bylos Nr.
- II-475-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01331-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Asta Benetytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. S.
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK
- Kategorijos
- 2.1Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas (ANK 45 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. balandžio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos (toliau ir – Institucija) 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nutarimas) E. S. (toliau ir – pareiškėjas) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2021 m. kovo 26 d. 21.15 val., t. y. karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ laikotarpiu, surengė asmeninę šventę, kurioje dalyvavo daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio asmenų, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2.1.8.2. papunkčio reikalavimų. Jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda (b. l. 7-8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo sumažinti 2021 m. balandžio 22 d. nutarimu jam paskirtą baudą. Skunde nurodoma, kad nutarime nepagrįstai nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis nebuvo baustas administracine tvarka už tokį nusižengimą anksčiau, jo gaunamos darbinės pajamos yra mažos tokios baudos dydžiui padengti, tai būtų sunki finansinė našta jam. Jis neginčijo ir su pažeidimu sutiko bei pateikė reikiamus paaiškinimus, niekas nebuvo užkrėstas COVID-19 pandemijos liga, pažeidimas buvo padarytas ne viešoje erdvėje ir pavojus užsikrėsti ar užkrėsti kitus mažesnis. Skiriant baudą nebuvo atsižvelgta, jog jis yra pakankamai jauno amžiaus, jo pajamos mažos, dėl jauno amžiaus leido sau elgtis lengvabūdiškai, neįvertinęs pasekmių. Skunde cituojama nutartis Nr. AN2-85-334/2020. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, neneigia, jog buvo neatsargus, tačiau jų buvimo vieta buvo privatus butas, kuriame nebuvo daug pašalinių asmenų ir iki šiol visi sveiki (b. l. 4).
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą nurodo, kad 2021 m. balandžio 22 d. nutarimas yra pagristas ir teisingas. 2021 m. kovo 26 d. apie 20.49 val. buvo registruotas pranešimas, kad Vilniuje, Pylimo g. 21-3, bute, susirinkusi kompanija (5 asmenys) laiptinėje prirūkė, buriuojasi. Atvykus policijos pareigūnams, buvo nustatyta, kad vyksta kelių asmenų vakarėlis, tarp jų buvo ir nepilnametis. Už karantino sąlygų nesilaikymą penkiems asmenims buvo surašyti protokolai pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį. Atsižvelgiant į tai, Institucija priėmė teisingą bei objektyvų nutarimą, todėl prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti (b. l. 2-3).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. S. paaiškino, kad su pažeidimu sutinka. Vakarėlyje buvo penkiese, buvo bute, norėjo išleisti draugę, kuri ruošėsi vykti į užsienį. Alkoholinius gėrimus vartojo bute, tačiau į susibūrimo vietą atėjo blaivus. Pripūtė 1,03 prom. Savo elgesį vertina neigiamai, gailisi, kad taip pasielgė. Prašo sumažinti baudą, kadangi tai jam yra didelė pinigų suma, kurios neįstengia sumokėti. Per mėnesį gauna 180 Eur, todėl tikrai negali apmokėti tokios didelės baudos. Norėtų, kad bauda būtų išdėstyta dalimis. Jis taupo kažkiek, 150 Eur turi atsidėjęs šitai baudai. Gyvena vienas nuomojamame bute. Tėvai padeda apmokėti nuomą už butą. Nuoma kainuoja 300 Eur. Dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tai yra baras. Tikisi nuo liepos 1 d. atsidaryti ir pradėti dirbti.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 26 d. 20.49 val. buvo gautas pranešimas, kad bute susirinkusi kompanija (apie 5 asmenys), laiptinėje prirūkė, pilna dūmų, blogas kvapas (b. l. 9-11).
Iš 2021 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės ,,VYTIS“ Antrosios kuopos vyriausiojo patrulio V. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. kovo 26 d. apie 21.00 val. patruliuojant gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) galimas karantino pažeidinėjimas – rūkoma laiptinėje, triukšmaujama. Atvykus į vietą, buvo nustatyta, kad bute vyksta kelių asmenų vakarėlis. S. K. pareiškė, kad išsinuomojo butą, bet nuomos sutarties nepateikė. Už karantino sąlygų nesilaikymą keturiems asmenims, tarp jų ir E. S., surašyti administracinių nusižengimų protokolai (b. l. 12).
Iš alkoholio matuoklio kvito duomenų nustatyta, kad 2021 m. kovo 26 d. 22.23 val. E. S. nustatytas 1,07 prom. girtumo laipsnis. Iš patikros sertifikato Nr. 1379361 matyti, jog alkotesterio patikra galiojo iki 2021 m. gegužės 9 d. (b. l. 13).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, sukėlusį pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 22 d. iki 2021 m. kovo 26 d.) 2.1.8.2. punkte nustatyta, kad draudžiama rengti asmenines šventes viešose ir privačiose erdvėse, jei jose dalyvauja daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis, išskyrus šventes atvirose erdvėse, kai dalyvauja ne daugiau nei dvi šeimos ir (ar) du namų ūkiai.
Byloje esantys įrodymai (BIRT ataskaitų žiūryklės, 2021 m. kovo 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės ,,VYTIS“ Antrosios kuopos vyriausiojo patrulio V. B. tarnybinio pranešimo, alkoholio matuoklio kvito duomenys) patvirtina, kad E. S., 2021 m. kovo 26 d. 21.15 val. dalyvaudamas asmeninėje šventėje, kurioje buvo daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio asmenų, nesilaikė karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, 2.1.8.2. papunkčio reikalavimų, sukėlė pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina ir tai, kad vien tai, jog šventėje dalyvavę asmenys neužsikrėtė ir nesusirgo Covid liga, E. S. atsakomybės nešalina, nes pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį nereikalaujama padarinių, pakanka, jog asmens daromas teisės aktų pažeidimas sukelia pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, o nagrinėjamu atveju toks pavojus, asmeninėje šventėje dalyvaujant daugiau nei vienai šeimai ir (ar) vienam namų ūkiui, realiai buvo. E. S. taip pat pripažino padaręs minėtą administracinį nusižengimą, taigi, byloje nėra ginčo dėl minėto nusižengimo padarymo fakto ir jo įrodytumo.
Institucijos nutarimu už minėtą administracinį nusižengimą pareiškėjas E. S. buvo nubaustas minimalaus dydžio administracine nuobauda – 500 Eur bauda. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog Institucija nenustatė E. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, tačiau tai padaryta nepagrįstai. Skiriantis nuobaudą subjektas privalo atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes – nusižengimo pobūdį, asmens kaltės formą, jo asmenybę.
Iš byloje esančių įrodymų bei E. S. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad E. S. prisipažino ir gailėjosi dėl pažeidimo padarymo ir tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš institucijos byloje pateiktų duomenų matyti, kad ant administracinio nusižengimo protokolo nėra E. S. parašų, taip pat nėra aišku, kodėl nutarimas E. S. priimtas, jam nedalyvaujant, ir dėl ko Institucija neišsiaiškino E. S. pozicijos dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.
Pažymėtina ir tai, jog Institucija pagrįstai nenustatė E. S. sunkinančios aplinkybės, t. y. kad jis administracinį nusižengimą padarė neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. S. paaiškinimų, ši aplinkybė neturėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, nes E. S. į šventę atėjo blaivus, t. y. pažeidė draudimą dalyvauti asmeninėje šventėje, kurioje yra daugiau nei viena šeima ir (ar) vienas namų ūkis, ir tik šventėje vartojo alkoholinius gėrimus, taigi minėtą ANK 45 straipsnio 4 dalies pažeidimą, kurio sudėtis yra formali, padarė, būdamas blaivus. Šis pažeidimas buvo tęsiamas, jau pareiškėjui vartojant alkoholinius gėrimus, tačiau teismas neturi pagrindo išvadai, kad būtent tolesnis pareiškėjo neblaivumas turėjo įtakos šio administracinio nusižengimo tęsimui, kadangi pažeidimas buvo tęsiamas ne tiek dėl pareiškėjo buvimo neblaiviam, kiek dėl paties susibūrimo tikslo – išlydėti draugę į užsienį. Kartu konstatuotina, jog Institucija pažeidė ANK 610 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai E. S. atžvilgiu priėmė nutarimą, nors buvo visi ANK 610 straipsnyje nurodyti pagrindai surašyti jam administracinį nurodymą, pasiūlant sumokėti ANK 45 straipsnyje 4 dalyje nurodyto dydžio baudą, lygią pusei minimalios baudos, t. y. 250 Eur. Esant šioms aplinkybėms spręstina, kad panaikinus nutarimą ir grąžinus bylą naujo administracinio nusižengimo protokolo su nurodymu surašymui bus užvilkintas procesas, o išnagrinėjus bylą iš esmės, nebus pažeisti pareiškėjo teisėti interesai.
E. S. skundu prašo sumažinti jam paskirtą nuobaudą.
Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Kaip jau minėta, pareiškėjui administraciniu nurodymu Institucija turėjo pasiūlyti sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 250 Eur. Teismas, įvertinęs jau pirmiau minėtas ANK 34 straipsnyje nurodytas baudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad E. S. už administracinius nusižengimus yra ne kartą baustas, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus baustas nebuvo, taip pat informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis – neteistas, jo atžvilgiu teismuose nėra nagrinėjamų nei administracinių nusižengimų, nei baudžiamųjų bylų, yra jauno amžiaus. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad E. S. yra dirbantis, tačiau gauna nedideles pajamas (b. l. 5-6). Nors pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens gaunamas nedidelis darbo užmokestis, nėra esminė aplinkybė taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą, tačiau atsižvelgiant į teisingumo, protingumo kriterijus, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ekonominę padėtį Lietuvoje karantino metu, dėl karantino suvaržymų kai kurių asmenų grupių darbinių pajamų sumažėjimą, taip pat ir E. S., kuris nurodė esantis baro direktorius, todėl karantino metu baras dirbti negalėjo, tad jis negalėjo gauti ir pajamų. Nors E. S., kaip minėta, anksčiau yra padaręs kitų nešiurkščių administracinių nusižengimų, tačiau paskirtos baudos buvo sumokėtos ir tai rodo, kad E. S. nėra asmuo, visiškai linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas gyvenimo taisykles ir teisės aktus. Be to, jis teismo posėdžio metu nurodė ir tai, kad dėl minėto pažeidimo padarymo, jis atsideda pinigų baudai, yra šiek tiek jų susitaupęs, kadangi nenori turėti reikalų su antstoliais. Ši aplinkybė taip pat pareiškėją apibūdina teigiamai, t. y. pareiškėjas, nors ir padaręs administracinį nusižengimą, jam nelieka abejingas ir stengiasi pašalinti tokio pobūdžio nusižengimo padarymo pasekmes, t. y. taupyti ir susimokėti baudą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad net jei ir administraciniu nurodymu E. S. būtų paskirta 250 Eur bauda, ji neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų, E. S. asmenybės. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjo nurodoma teismų praktika administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-85-334/2020 nesivadovautina, kadangi nagrinėjamoje ir pareiškėjo minimoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi.
Esant nustatytoms aplinkybėms, E. S. skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. balandžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) keistinas – E. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirta 500 Eur bauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, mažintina iki 150 Eur (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į E. S. prašymą, jo finansinę padėtį, teismas nustato ilgesnį terminą baudai sumokėti (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 45 straipsnio 4 dalimi, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo E. S. (E. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. balandžio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuobaudos pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti E. S. 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, išdėstyti E. S. paskirtos vieno šimto penkiasdešimties eurų (150 Eur) dydžio baudos mokėjimą 3 mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį sumokant po 50 eurų įmoką.
Išaiškinti, kad bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).
Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.