Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

nukentėjusiam M. K.

1) 2018-05-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 str. 2 d. (2 nusikaltimai) - galutinė bausmė 4 mėn. laisvės apribojimo;

2) 2018-07-11 pagal LR BK 140 str. 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, paskirta bausmė subendrinta vadovaujantis BK 64 str. su 2018-05-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta 9 mėnesiai laisvės apribojimo, skirti įpareigojimai, bausmę atliko;

3) 2019-11-29 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir galutinai paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo, taikytas BK 75 str. nuostatos, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2020-07-09 teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, 2021-02-26 paleistas iš įkalinimo įstaigos, atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį (2022-10-01 nežymus sveikatos sutrikdymo padarymas ir fizinio skausmo sukėlimas M. K.),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis N. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022-10-01 apie 03.00 val., automobilyje „Audi Q7“ (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė M. K. į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam M. K. kraujosruvą dešinės akies vokuose, žaizdą dešinės akies vokų išoriniame kampe, žaizdą dešinio antakio išorinėje dalyje, tai yra, nežymiai sutrikdė M. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. G. kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenamoji vieta nedeklaruota. Nukentėjęs M. K. draugas, su kuriuo ir po įvykio sutaria gerai. Nurodė, kad įvykio metu abu buvo išgėrę alkoholio. 2022 m. rugsėjo 30 d., apie 23.30 val., jis nuvažiavo pas draugą į jo darbovietę, (duomenys neskelbtini). Atvažiavo jau būdamas išgėręs, ūkyje negėrė. Žinojo, kad ūkininkė nenori, kad jos ūkyje lankytųsi. M. paskambino ūkininkei ir pranešė jai, kad jis (kaltinamasis) yra atvažiavęs į ūkį, dėl ko ant M. užpyko. Tuomet atvažiavo ūkininkė ir savo automobiliu jį, M. ir jo žmoną vežė namo. Nurodė, kad jis (kaltinamasis) atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę šalia A., o ant galinės sėdynės atsisėdo K. su žmona. Važiuojant ūkininkė kalbėjo su M., sakė jam, kad jis daugiau jai naktimis neskambinėtų. Tuomet jis (kaltinamasis) supykęs, atsisuko į M. ir jam du kartus kumščiu sudavė į veidą. Ant M. buvo supykęs, kad paskambino A. Nurodė, kad būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Nukentėjusiojo dėl savo veiksmų atsiprašė. Sutinka atlyginti nukentėjusio pareikštą civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad šiuo metu individualios veiklos nevykdo, nes trinkeles dėti ne sezonas, darbai prasidės pavasarį. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu jokių pajamų neturi. Kol kas yra tėvų išlaikomas, turtinė padėtis sunki. Nukentėjusiajam žalą pasistengs atlyginti kuo greičiau. Iki šios dienos neatlygino nei dalies, nes su nukentėjusiuoju dėl žalos tarėsi kitaip, dabar jis šneka vėl kitaip. Nurodė, kad jis taip pat dirbo (duomenys neskelbtini), su nukentėjusiuoju buvo bendradarbiai, bet įvykio dieną jam (kaltinamajam) buvo išeiginė, negalėjo būti ūkyje, nes ūkininkė nenorėjo, kad ne darbo metu ten būtų. Prašo skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, jeigu teismas skirtų baudą, baudą sumokėtų, pasiskolintų pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusio parodymais, bei kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo vaikystės, kartu užaugo, buvo draugai. Po įvykio toliau bendrauja, nepiktuoju. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. kartu su žmona dirbo (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis taip pat dirbo šiame ūkyje, tik minėtą dieną jam buvo išeiginė, jis nedirbo, buvo išleistas namo. Po darbo ūkyje buvo šiek tiek pavartoję alkoholio, nuėjo ilsėtis. Nors kaltinamajam buvo išeiginė, jis atvyko į ūkį. Ūkininkė buvo sakiusi, jeigu atvyks kaltinamasis, jai iš karto pranešti, nes jam buvo uždrausta atvykti į ūkį. Pagal ūkininkės prašymą jis taip ir padarė, paskambino jai ir pranešė, kad atvažiavo kaltinamasis. Tuomet atvažiavo ūkininkė ir juos visus, t. y. jį su žmona ir kaltinamąjį vežė namo. Jis su žmona sėdėjo automobilio gale, o kaltinamasis keleivio vietoje šalia ūkininkės. Važiuojant automobiliu gal šiek tiek su kaltinamuoju apsižodžiavo, galbūt tarp jų vyko kažkoks žodinis konfliktas, bet dabar tiksliai nepamena. Kaltinamasis atsisukęs, kumščiu sudavė jam porą kartų į veidą, po ko jis iššoko iš važiuojančio automobilio. Nuo suduotų smūgių kumščiu juto fizinį skausmą. Vyko pas ekspertą, jam buvo nustatyti sužalojimai. Nurodė, kad byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, jį palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo. Prašo priteisti neturtinę žalą, nes dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo pažemintas automobilyje esančių keleivių akyse, suprastėjo bendravimo kokybė, matėsi išoriniai kūno sužalojimai. Nurodė, kad kaltinamąjį gali charakterizuoti patenkinamai. Jis draugiškas, bet išgėręs būna agresyvus.

Iš byloje esančio liudytojos A. Č. apklausos protokolo (1 t., b. l. 73-78) matyti, kad ji (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2022-09-30 darbuotojai dirbo (duomenys neskelbtini). Vėlai vakare arba naktį, jai paskambino M. K. ir pasakė, kad ūkyje yra neblaivus N. G., kuris nederamai elgiasi, todėl ji automobiliu „Audi Q7, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini)atvyko į ūkį jų parvežti namo, kad nekiltų konfliktų. Visi buvo neblaivūs. Šalia jos į automobilį atsisėdo N. G., o K.- gale. Jie važiavo į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant, automobilyje kilo konfliktas tarp N. G. ir M. K., kurio metu N. G. atsisukęs į M. K., kumščiu sudavė pastarajam į veidą. Pradėjus daryti posūkį nuo (duomenys neskelbtini), kai greitis nebuvo didelis, M. K. atidarė automobilio dureles ir iššoko iš važiuojančio automobilio. Ji sustojo, išlipo iš automobilio, ieškojo M., bet jis jau buvo nubėgęs. K. su N. G. taip pat išlipo ir pasakė, kad pareis namo pėsti, nes nedaug kelio liko. Tada ji apsisukusi grįžo namo į (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančio liudytojos D. K. apklausos protokolo (1 t., b. l. 79-84) matyti, kad 2022-09-30, po darbų (duomenys neskelbtini), ji poilsio kambarėlyje atsigėrė sidro, o N. G., M. K. ir dar vienas ūkio darbininkas gėrė degtinę. Ji nuėjo miegoti į kitą poilsio kambariuką. Nieko nematė, kai pabudo - jau buvo atvažiavusi ūkininkė A. jų parvežti namo. Ji su savo vyru M. atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės, o N. - šalia A., kuri vairavo automobilį. Bevažiuojant, N. sukonfliktavo su jos vyru dėl to, kad šis iškvietė A.. Konflikto metu N. atsisuko link galinės sėdynės ir kumščiu du kartus smogė M. į veidą. M. griebė už automobilio durelių, jas atidarė ir netikėtai iššoko iš važiuojančio automobilio. Aušra sustabdė automobilį. Kai ji išlipo – M. jau nebebuvo, jis pabėgo. Tada ji su N. pėstute parėjo pas ją į namus. Ji prisiskambino M., kuris pasakė, kad iškvietė greitąją ir policiją. Jos vyrui buvo nustatyti sumušimai veide, rimtesnės traumos nebuvo

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022-10-03, Kauno a. VPK Kėdainių r. PK gavus M. K. pareiškimą apie tai, kad 2022-10-01, apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje markės nei valstybinių numerių nežino, konflikto metu N. G. sudavė jam du kartus kumščiu į dešinės pusės veido antakį, dėl ko buvo sukeltas jam fizinis skausmas (1 t., b .l. 11-14).

Iš byloje esančio 2022-10-01 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), iš kurios nieko nepaimta. Teritorija nestebima vaizdo stebėjimo kameromis, fotografuota ( 1 t., b. l. 23-28).

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad automobilio „Audi Q7, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja yra A. Č. (1 t., b. l. 29);

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022-10-04 specialisto išvados Nr. G2170/2022(02) matyti, kad M. K. nustatyta kraujosruva dešinės akies vokuose, žaizda dešinės akies vokų išoriniame kampe, žaizda dešinio antakio išorinėje dalyje. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyti laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Sužalojimai padaryti dėl ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu ( 1 t., b. l. 65-66).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso žurnalo kopijos matyti, kad 2022-10-01 M. K. nustatytas 1,15 prom. neblaivumas ( 1 t., b. l. 35-36).

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d., teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022-10-01 apie 03.00 val., automobilyje „Audi Q7“ (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia du kartus kumščiu sudavė M. K. į veidą, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajam M. K. kraujosruvą dešinės akies vokuose, žaizdą dešinės akies vokų išoriniame kampe, žaizdą dešinio antakio išorinėje dalyje, tai yra, nežymiai sutrikdė M. K. sveikatą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y., tyčia smogė kumščiu du kartus M. K. į veidą, nukentėjusiam bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, jis šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad įvykis įvyko automobilyje „Audi Q7“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gi kaltinamajame akte automobilio valstybinis numeris nurodytas (duomenys neskelbtini) padaryta rašybos klaida. Teismas tikslina minėtą aplinkybę, kadangi ją patikslinus įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.

Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (neišnykęs teistumas).

Kaltinamasis (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas patenkinamai (1 t., b. l. 152,155);

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str.), nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė. Kaltinamasis teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs. Kaltinamasis teisiamas 4 kartą (1 t., b. l. 128-134), pagrinde teisiamas už analogiško pobūdžio veikas, išvadų iš teistumo nedaro. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 143-146), dirba, (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126), kaip nurodė jis pats (duomenys neskelbtini), jį išlaiko tėvai; neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 127); Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje nėra registruotas, taip pat nėra registruotas Priklausomybės ligų informacinėje grupėje (1 t., b. l. 149), yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir 2 atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir gailisi, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusio; nukentėjusiam neturtinė žala neatlyginta.

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką skiriama sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, arešto bausmė skiriama didesnė nei sankcijos vidurkis. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajam jau buvo taikytas BK 75 str. nuostatos, tačiau tikslų nepasiekė, kaltinamasis buvo pasiųstas atlikti realiai laisvės atėmimo bausmės; kaltinamojo atžvilgiu skirtos švelnesnės bausmės rūšys taip pat nebuvo efektyvios.

Nukentėjęs pareiškė civ. ieškinį dėl 1000 Eur neturinės žalos priteisimo iš kaltinamojo (1 t., b. l. 57-58), kurį palaikė ir teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad jam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo pažemintas automobilyje esančių keleivių akyse, suprastėjo bendravimo kokybė, matėsi išoriniai kūno sužalojimai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą visišką žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, Civilinio kodekso 5 straipsnis).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiam, taip pat buvo nežymiai sutrikdyta jo sveikata, padaryta kraujosruva dešinės akies vokuose, žaizda dešinės akies vokų išoriniame kampe, žaizda dešinio antakio išorinėje dalyje. Tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykių padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, buvo pažemintas automobilyje esančių keleivių akyse, suprastėjo bendravimo kokybė, matėsi išoriniai kūno sužalojimai, jis įvykio metu patyrė stresą, išgąstį, nes po kaltinamojo pavartoto smurto iššoko iš važiuojančio automobilio. Kaltinamasis civ. ieškinį pripažįsta. Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra sunki, nors jis dirba – vykdo individualią veiklą, tačiau žiemos metu nedirba dėl darbo pobūdžio (kloja trinkeles), jį išlaiko tėvai, nukentėjusio gydymosi periodas nebuvo ilgas, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam priteisia iš kaltinamojo 300,00 Eur, šis neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145-1000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316/2008, 2K-382/2009, 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt., tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-100-493/2021).

Vadovaujantis BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos - 6.64 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str., 297 str., 302-303 str.,

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Civ. ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo N. G. - 300 Eur (tris šimtus eurų), neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam M. K., likusioje dalyje civ. ieškinys atmestinas.

Priteisti iš nuteistojo N. G. proceso išlaidas (pašto išlaidas) – 6.64 Eur (šešis eurus 64 ct), valstybės naudai.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kaunoti.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.