Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-03-13 · Civilinė byla Nr. e2S-260-278/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-13
Bylos Nr.
e2S-260-278/2019
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-07008-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
R. D., D. A.
Ieškovas
D. A.
Civilinė byla Nr. e2S-260-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07008-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. D. ir D. A. atskiruosius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13111-812/2018 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui R. D. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. A. ieškiniu prašė teismą iškeldinti atsakovą R. D. ir jam priklausantį turtą iš jai nuosavybės teise priklausančios namų valdos – žemės sklypo, gyvenamojo namo ir pastato malkinės, esančių (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. 2018-12-14 teismui ieškovė padavė pareiškimą, kuriuo nurodė, jog atsisako ieškinio ir prašo bylą nutraukti. Ieškovė nurodo, kad pareiškus ieškinį ir teismui jį priėmus, atsakovas patenkino jos reikalavimą ir išsikėlė iš jai priklausančio turto. Nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 294 straipsnio 2 dalyje. Be to, prašė grąžinti 75 procentų dydžio sumokėto žyminio mokesčio ir priteisti 2 196,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro negrąžintina 18,75 Eur žyminio mokesčio dalis ir 2 178 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-28 nutartimi ieškovės D. A. atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir civilinė byla nutraukta. Šalims išaiškinta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Iš atsakovo R. D. teismas priteisė 500 Eur teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 18,75 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio D. A. naudai bei 5,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės biudžetui. Ieškovei D. A. grąžino 56,25 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2018-11-15 mokėjimo nurodymu Nr. 93.

4. Teismas sprendė, jog ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl priimtinas ir byla nutrauktina. Nurodė, jog vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgus į aplinkybę, jog pareiškus ieškinį, atsakovas D. A. reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, ieškovei grąžintina 75 procentų dydžio dalis jos sumokėto žyminio mokesčio – 56,25 Eur, o 25 procentų dydžio žyminio mokesčio dalis – 18,75 Eur ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 5,70 Eur priteistinos iš atsakovo.

5. Įvertinęs, kad ieškinys dėl iškeldinimo buvo pareikštas praėjus tik vienuolikai dienų po Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutarties, kuria D. A. nuosavybėn buvo priteistas šalių turtas ir atsakovui nebuvo skirtas terminas gera valia išsikelti iš nekilnojamojo turto, kuriame jis iki tol gyveno, tai, jog šalių santykiai konfliktiški, o parengtas procesinis dokumentas nesudėtingas, jį rengė atstovas, teikęs teisines paslaugas ieškovei byloje dėl nekilnojamojo turto padalinimo ir bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, darė išvadą esant pagrindui iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 500 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas R. D. prašo nutarties dalį dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 18,75 Eur žyminio mokesčio priteisimo ieškovei D. A., panaikinti.

7. Teigia, kad ieškovė, nesąžiningai pareiškusi ieškinį, neturi teisės į bylinėjimo išlaidų atlyginimą, o jis, nežinodamas apie pareikštą ieškinį, vykdė ne ieškinio reikalavimus, bet Lietuvos apeliacinio teismo nutartį.

8. Nurodo, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutartimi byloje Nr. 2A-531- 186/2018 buvo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2017-10-17 sprendimas ir gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), pripažinti šalių bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad nuosavybės dalys šiame turte yra lygios ir sudaro kiekvienam po 1/2 dalį. Teigė, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausantis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas padalinti, D. A. nuosavybėn priteistas nekilnojamasis turtas, o jam - 51 000 Eur piniginė kompensacija. 2018-11-19 teismui buvo paduotas ieškinys dėl jo iškeldinimo. Teigia, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog atstovaujančiam advokatui už ieškinio parengimą sumokėta dar 2018-11-12, tai yra, praėjus tik dviem darbo dienoms po to kai buvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo nutartis.

9. Tvirtina, jog apie iškeltą bylą jam nebuvo žinoma, jis dėjęs visas pastangas įvykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutartį ir išsikelti iš gyvenamojo namo, jam buvo būtina susirasti naują gyvenamąją vietą, išsikelti ir išsivežti visus asmeninius daiktus bei susirasti jų sandėliavimo vietą. Pažymi, kad 2018-11-21 D. A. išsiuntęs registruotą pranešimą apie tai, kad 2018-11-26, 15 val. vyks gyvenamojo namo perdavimas ir ji yra kviečiama atvykti perimti jai priteisto namo.

Šalies argumentai

10. Be to nurodo, jog ieškovė pati neketino vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutarties, nes tuo pačiu metu, kaip ir pareiškiant ieškinį, D. A. pateikė prašymą Panevėžio apygardos teismui dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, kuriuo prašė sustabdyti procesinio sprendimo dalies, kuria jo naudai priteista iš jos piniginė kompensacija, vykdymą.

11. Teigia, jog byloje turi būti taikomos CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, ir negali būti priteisiamos išlaidos iš priešingos šalies, kuri teisėtu ir sąžiningu elgesiu neturi finansuoti nesąžiningo ieškovės elgesio.

12. Atskiruoju skundu ieškovė D. A. prašo pakeisti nutartį ir priteisti iš atsakovo jos naudai 2 196,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro negrąžintina 18,75 Eur žyminio mokesčio dalis ir 2 178 Eur patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos.

13. Nurodo, jog, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, teismas pažeidė procesines teisės normas ir procesinį sprendimą motyvavo ne teisiniais argumentais, o šališka emocine motyvacija.

14. Pažymi, jog ignoruodamas byloje pateiktus įrodymus (garso įrašus), teismas pažeidė procesines teisės normas, tai yra atsisakydamas pateiktus įrodymus pripažinti leistinais įrodymais byloje, neatlikęs jų tyrimo – pasisakė dėl šių įrodymo neetiškumo. Nurodo, kad garso įrašuose yra aiškiai fiksuotas jos reikalavimas atlaisvinti nekilnojamąjį turtą, ir tuo pačiu fiksuota atsakovo pozicija, kad nesant teismo sprendimo dėl iškeldinimo, jis tikrai šį procesą vilkins ir turto neatlaisvins. Teigia, jog pirmos instancijos teismas, ignoruodamas byloje pateiktus įrodymus, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, kurias pats vertino ir kurias laikė svarbiomis klausimo išsprendimui iš esmės, o tai turėjo esminės reikšmės neteisėto ir nepagrįsto teismo procesinio dokumento priėmimui.

15. Teigia, jog pats teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog jos patirtų 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų dydis už advokato teisinę pagalbą neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodytų Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio, tačiau jas nepagrįstai sumažino, vadovaudamasis pasvarstymais.

16. Tvirtina, kad teismui nenagrinėjus bylos iš esmės ir net neatlikus byloje pateiktų įrodymų tyrimo, - teismo motyvai dėl bylos nesudėtingumo yra nesuderinami su teismo nešališkumo principu ir kitais esminiais civilinio proceso principais.

Atsiliepimas

17. Atsiliepimu į ieškovės D. A. atskirąjį skundą atsakovas R. D. prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti bei tenkinti jo skundą.

18. Pažymi, jog skunde akcentuojamas teismo pasisakymas dėl ieškovės pateikto garso įrašo neetiškumo, negali būti vertinamas kaip šališkas teismo elgesys – teismas tik nurodė, jog konkretus išsikėlimo laikas, kiti ieškovės reikalavimai dėl gyvenamojo namo atlaisvinimo nebuvo pateikti atsakovui, tuo tarpu tarpusavio santykių aiškinimasis nelaikytinas įrodymu byloje.

19. Atsiliepimu į atsakovo R. D. atskirąjį skundą ieškovė D. A. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti bei tenkinti jos skundą.

20. Nurodo, kad ieškinys dėl atsakovo iškeldinimo iš jai priklausančio turto teismui per Elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas 2018-11-16. Teismui jį priėmus, atsakovas reikalavimą patenkino ir išsikėlė iš jai priklausančio turto, šį turtą 2018-11-26 perdavimo-priėmimo aktu perduodamas jai. Nurodo kad pareikštų reikalavimų atsisakymas ar sumažinimas dėl to, kad atsakovas patenkino visus (dalį) reikalavimų tik pareiškus ieškinį teisme, savo esme prilygsta bylos ar jos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui ieškovo naudai, todėl jai turi būti priteistos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

21. Teigia, kad byloje pateikti įrodymai (garso įrašai) patvirtina, jog atsakovui buvo žinomas Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutarties turinys ir jis aiškiai išreiškė poziciją, jog nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl iškeldinimo, gyvenamojo namo neatlaisvins. Todėl po 2018-11-12 telefoninių pokalbių jai tapo aišku, jog teismo sprendimas geruoju vykdomas nebus.

22. Tvirtina, jog atsakovui buvo žinoma apie inicijuotą teismo procesą, nes prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo Panevėžio apygardos teismui pateikė 2018-11-20 per Elektroninių paslaugų portalą ir atsakovo atstovė turėjo galimybę su juo susipažinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirieji skundai atmestini.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas šalių atskiraisiais skundais, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Apeliacijos objektas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, ieškovei atsisakius ieškinio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nutarties dalis dėl atsisakymo nuo ieškinio nėra skundžiama, todėl, nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, dėl šios nutarties dalies nepasisakoma.

25. Byloje nustatyta, kad civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl šalių ginčo esmės – ieškovei atsisakius reikalavimų atsakovui, byla nutraukta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, darė išvadą, kad D. A. , prieš pareikšdama ieškinį teisme, atsakovui R. D. nesuteikė protingo termino gera valia išsikelti iš patalpų, kuriose atsakovas gyveno kaip buvęs ieškovės sugyventinis, prisidėjęs prie ginčo nekilnojamojo turto sukūrimo, tai yra, iš esmės sprendė, jog pačios ieškovės elgesys nebuvo pakankamai sąžiningas, o prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą, lyginant su bylos sudėtingumu, teisinių klausimų naujumu bei laiko sąnaudomis, reikalingomis procesiniam dokumentui parengti, yra per didelės. Apeliacinės instancijos teismas su minėtomis teismo išvadomis sutinka dėl sekančių motyvų.

26. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kuomet byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

27. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt.. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-375-916/2015, Nr. 3K-3-214/2014).

28. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018-11-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-531-186/2018 pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2017-10-17 sprendimą, bei pripažino gyvenamąjį namą ir pastatą - malkinę, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo R. D. ir atsakovės D. A. bendrąja daline nuosavybe, nustatant, kad nuosavybės dalys šiame turte yra lygios ir sudaro kiekvienam po ½ dalį ir gyvenamąjį namą bei pastatą – malkinę priteisė D. A. natūra, o R. D. iš D. A. priteisė 51 000 Eur piniginę kompensaciją. Nustatyta, kad 2018-11-19 ieškovė D. A. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pateikė ieškinį dėl atsakovo R. D. iškeldinimo, o atsakovas R. D. 2018-11-26 priėmimo-perdavimo aktu perdavė nekilnojamąjį turtą ieškovei D. A., kuri jam išmokėjo priteistą kompensaciją. 2018-12-14 ieškovė D. A. pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio.

29. Atsakovas R. D. atskiruoju skundu tvirtina, jog jam nebuvo žinoma apie nagrinėjamoje byloje pareikštą ieškinį, jis vykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-08 nutartį, o ne naujo ieškinio reikalavimą, ir ieškovė, piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis bei nesąžiningai pareiškusi ieškinį, neturi teisės į patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais teiginiais neturi pagrindo sutikti, nes bylos duomenys patvirtina atsakovą žinojus apie pradėtą teismo procesą.

30. Iš bylos duomenų, šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių bei teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų matyti, jog ieškovei 2018-11-19 pareiškus ieškinį nagrinėjamoje byloje, ieškinys buvo priimtas 2018-11-21 bei tą pačią dieną išsiųstas atsakovui, tačiau neįteiktas ir 2018-12-04 grąžinti teismui. D. A. 2018-11-20 Panevėžio apygardos teismui padavė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-305-198/2018. Šiuo prašymu D. A. prašė sustabdyti priteistos 51 000 Eur kompensacijos R. D. vykdymą pagal teismo išduotą vykdomąjį dokumentą, minėtos sumos sumokėjimo terminą susiejant su Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-13111-812/2018, dėl iškeldinimo, įsiteisėjimo diena. R. D. Panevėžio apygardos teismui 2018-11-19 pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuris 2018-11-20 buvo išduotas ir 2018-11-21, kartu su D. A. pateiktu prašymu dėl sprendimo vykdymo sustabdymo, buvo įteiktas asmeniškai R. D. . Šias aplinkybes patvirtina civilinėje byloje Nr. 2-305-198/2018 esantys duomenys, todėl atskirojo skundo argumentai, jog R. D. nebuvo žinoma apie ieškovės inicijuotą procesą dėl iškeldinimo, atmestini. Be to, atsakovo pranešimas ieškovei dėl teismo nutarties įvykdymo ir nekilnojamojo turto perdavimo bei skolos sumokėjimo buvo išsiųstas tik 2018-11-22, tai yra, gavus minėtus procesinius dokumentus.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį, kaip savo teisių gynimo būdą, nes Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi ginčo turtas buvo priteistas jos nuosavybėn natūra, o atsakovas šio turto nebuvo atlaisvinęs, todėl nėra pagrindo sutikti su R. D. teiginiais, jog ieškovė piktnaudžiavo procesu, pareiškė nesąžiningą ieškinį ir dėl šios priežasties neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tą aplinkybę, jog iš aptartų duomenų akivaizdu, jog abi ginčo šalys viena kitos atžvilgiu nebuvo sąžiningos – viena kitos atžvilgiu ėmėsi teisinių veiksmų, iš esmės nulemiančių priverstinį sprendimo vykdymą bei šalims sukeliančių papildomų finansinių išlaidų.

32. Apeliantė D. A. atskiruoju skundu tvirtina, jog teismas, pažeisdamas procesinės teisė normas, nepagrįstai sumažino patirtas bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, toliau ir Rekomendacijos). Minėtų Rekomendacijų 2 punktas numato, jog nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

33. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, jog ieškovės D. A. prašomos priteisti išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą yra nepagrįstai didelės. Pažymėtina, jog vien aplinkybė, jog D. A. prašomos priteisti išlaidos už ieškinio parengimą ir jo pateikimą teismui neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio dar nereiškia, jog teismas kiekvienu atveju privalo priteisti prašomo dydžio bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, teismui, išnagrinėjusiam bylą (šiuo atveju, byla baigta pasirengimo nagrinėjimui stadijoje), yra suteikta teisė, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso bei Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintas nuostatas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų nepagrįstai pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, kas nagrinėjamoje byloje ir buvo vertinama. Įvertinus aptartas aplinkybes, susijusias su šalių elgesiu tiek šiame procese, tiek bendrąja prasme, teismas pagrįstai akcentavo, jog šalių ginčas nebuvo naujas, ieškinį dėl atsakovo iškeldinimo D. A. pateikė Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria buvo išspręsti šalių turto teisinio režimo bei padalinimo klausimai, pagrindu, tai yra, jokių esminių ginčų, teisės taikymo ar aiškinimo problemų byloje nekilo, todėl procesą iniciavęs procesinis dokumentas pagrįstai vertintas kaip nesudėtingas, nereikalavęs didelių paruošimo laiko sąnaudų. Be to, kaip ir minėta skundžiamoje nutartyje, ieškovę atstovauja tas pats atstovas, kaip ir byloje dėl bendros jungtinės veiklos metu bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto padalinimo, todėl ir bylos aplinkybės bei priimti teismų sprendimai jam buvo gerai žinomi, nereikalavo papildomo laiko sąnaudų susipažinimui su esama situacija (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą konstatuoja, jog D. A. reikalavimo dėl 2178 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš esmės savo dydžiu artimų Rekomendacijose (8.2. punktas) nustatytai maksimaliai už ieškinio parengimą numatytai sumai, patenkinimas neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, todėl teismas pagrįstai šias išlaidas sumažino iki 500 Eur.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant atsisakymo nuo ieškinio priėmimo klausimą, šalių byloje pateikti įrodymai – jų leistinumas, sąsajumas su byla ir kt. aplinkybės nėra vertinamos, todėl apeliantės skunde išdėstyti teiginiai apie procesinės teisės normų pažeidimus, leistinais įrodymais nepripažįstant jos pateiktų garso įrašų, atmestini. Aplinkybė kada ir kaip atsakovas buvo informuotas apie jos reikalavimą išsikelti iš ginčo turto, sprendžiamų klausimų kontekste, neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, jog šalių faktinio elgesio vertinimas negali būti laikomas teismo šališkumo įrodymu, ypač kuomet tokį teismo veikimą numato teisės aktai (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

35. Kiti atskirųjų skundų argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

36. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Valiulienė