Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos V. L. pareiškimą, patikslintą 2019 m. rugsėjo 24 d., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: R. L. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. rezoliucija patikslintą pareiškimą priėmė ir nustatė suinteresuotiems asmenims 14 dienų terminą atsiliepimams į patikslintą pareiškimą pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno rajono 1-ojo notaro biuro notaro M. L. pranešimo Nr. S/134 ir (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad po V. L., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą nebuvo gauta. Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) susituokė su D. O. Z., kurios pavardė po santuokos – L. Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. Gyventojų registro Pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3217-1 matyti, kad V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), turėjo du pilnamečius vaikus: V. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. L., gimusį (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. rugsėjo 24 d. Gyventojų registro Pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-3217-2 matyti, kad D. O. L., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), turėjo du pilnamečius vaikus: V. L., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. L., gimusį (duomenys neskelbtini).

Iš 2019 m. rugsėjo 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad D. O. L. nuosavybės teise priklausė 596/2096 dalys žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)); 61/100 dalis pastato–Gyvenamojo namo (unikalus Nr. 5296-5019-7010); pastatas–Ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas–Garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); pastatas–Ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 61/100 dalis kitų inžinerinių statinių–Kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Apylinkės (seniūnijos) pažymėjimas Nr. 8-0989(19.09)).

Kadangi V. L. santuoka su D. O. L. buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog šis nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, nors ir registruotas D. O. L. vardu, laikytinas sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

Iš (duomenys neskelbtini) Medicininio mirties liudijimo Nr. 17-1630590 (b. l. 9) matyti, kad D. O. L. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2008 m. rugsėjo–2008 m. lapkričio mėnesių sąskaitų ir AB Lietuvos pašto kvitų, pagal kuriuos D. O. L. sumokėjo už elektros energiją ir dujas, ir iš AB „Lietuvos dujos“ Mokėjimo nurodymų pervesti įmokas ir Perlo paslaugų mokėjimo kvitų, pagal kuriuos D. O. L. sumokėjo už dujas, sunaudotas adresu (duomenys neskelbtini), nuo 41 330 m³ iki 41 650 m³, matyti, jog D. O. L. po sutuoktinio mirties savo vardu mokėjo už gyvenamajame name suvartotą elektros energiją ir dujas.

Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškime nurodyti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai ir tai, jog suinteresuoti asmenys jokių prieštaravimų dėl jų neišsakė, teismo nuomone, patvirtina, kad D. O. L. po sutuoktinio V. L. mirties ((duomenys neskelbtini)) likdama toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasi bendrąja jungtine nuosavybe jai priklausančiais gyvenamuoju namu su kitais statiniais, juose likusiais baldais, namų apyvokos ir kitais kilnojamaisiais daiktais, mokėdama mokesčius, teismo nuomone, patvirtina, jog D. O. L. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio sutuoktinio V. L. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. O. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.