- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- 2-2359-901/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-09065-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Spalvienė
- Ieškovas
- M. Ž.
- Atsakovas
- UAB „Areka“
- Advokatai
- Saulius Alysas
- Kategorijos
- 2.3.2.12Savininko teisių gynimas
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laura Spalvienė, sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Ž. ieškinį atsakovui UAB „Areka“ dėl negautų pajamų ir žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Telšių statyba“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. Ž., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo teismo priteisti iš atsakovo UAB „Areka“ 13 554,22 Eur negautų pajamų, 4768 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių metinių pajamų ir bylinėjimosi išlaidas (107-111 b.l.). Ieškovas nurodė, kad jis pagal 2001-09-24 PVM sąskaitą-faktūrą GDB Nr. 4402135 aš ir atsakovo UAB „Areka“ nuosavybės teisėmis įsigijo kilnojamus namelius Nr. 11 ir Nr. 12, namą vagoną Nr. 17 bei metalinius sandėlius Nr. 36, Nr. 37 ir Nr. 45, už šį įsigytą turtą pagal 2001-09-24 Kasos pajamų orderį LAB Nr. 7312759 atsakovui sumokėdamas 3000 Lt. Pagal 2001-09-24 Panaudos sutartį šiuos kilnojamus daiktus perdavė neatlygintinai naudotis atsakovui iki pareikalavimo. 2014-06-06 ir vėlesniais rašytiniais pareiškimais ieškovas prašė grąžinti jam kilnojamus daiktus, informuodamas, kad nuo 2014-08-18 jis yra sutaręs išnuomoti šį turtą ir neperdavus kilnojamų namelių jis patirs nuostolius kas mėnesį po 1950 Lt + PVM. Mokesčio už tariamą namelių saugojimą, kurie perduoti atsakovui naudotis neatlygintinai ir sudaryta atsakovo naudai, atsakovas 2014-06-18 atsakyme pareikalavo už atsakovo naudojamą turtą be jokio pagrindo, taip neteisėtai sulaikydamas ieškovo daiktus. Su 2014-01-02 įsakymu dėl tokio mokesčio įvedimo iki 2014-06-18 atsakymo gavimo ieškovas nebuvo supažindintas. Bylos nagrinėjimo metu 2015-06-01 nuvykus su antstoliu konstatuoti namelių būklę paaiškėjus, kad namelių Nr. 45, 37, 36 būklė yra labai prasta, jie nudėvėti, neprižiūrėti bei sulūžę dėl per didelio perkrovimo atsakovui priklausančiais daiktais, vagonas Nr. 17 ir nameliai Nr. 11 bei Nr. 12 yra prarasti dėl atsakovės kaltės, ieškovas prašo atlyginti jų rinkos vertę (viso 4768 Eur). Ieškovas taip pat prašo iš atsakovo 13 554,00 Eur negautų pajamų išnuomavus UAB „Telšių statyba“ šį kilnojamą turtą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Areka“ su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad atsakovas namelių pagal 2001-09-24 Panaudos sutartį negavo, nes ieškovas jų neperdavė, jokio daiktų perdavimo akto nėra, o apie tokį turtą atsakovui tapo žinoma tik gavus ieškinį. Panaudos sutartis buvo sudaryta tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų t.y. buvusio „Areka“ direktoriaus ir akcininko K. Ž. ir jo sūnaus M. Ž., kuris tuo metu buvo UAB „Areka“ akcininku, todėl tokio sandorio šalys buvo nesąžiningos. Ieškovui juos nupirkus iš UAB „Areka“ jie faktiškai niekur ir bendrovės teritorijos išvežti nebuvo. Teigia, kad neaišku, kam UAB „Areka“ reikėjo parduotus, įmonėje nebenaudojamus ir nusidėvėjusius daiktus, kurių nebebuvo galima naudoti pagal paskirtį, atgal prisiimti, tuo pačiu prisiimant įsipareigojimus panaudos davėjo atžvilgiu savo sąskaita daryti einamąjį remontą ir padengti turto išlaikymo išlaidas. Kadangi ieškovas savo turtą (namelius) buvo palikęs UAB „Areka“ teritorijoje bendrovė pagrįstai pareikalavo su mokėti šio turto saugojimo išlaidas, o ieškovui atsisakius tą padaryti, atsakovas pagrįstai pasinaudojo daiktų sulaikymo teise. Atsakovas pažymi, kad ieškovo nameliuose atsakovas jokio turto nesaugojo, jais nesinaudojo, o nameliuose yra ieškovo ar kitų asmenų turtas. UAB „Areka“ vadovu ieškovo tėvas K. Ž. dirbo iki 2013 metų, todėl jis kaip vadovas pirmiausia ir turėjo rūpintis, kad turtas būtų prižiūrėtas, o ne reikšti pretenzijas, kad UAB „Areka“ turtą neprižiūrėjo po to, kai išėjo iš darbo ir kai abu pardavė bendrovės akcijas. Atsakovo atstovo teigimu ieškovas nepagrindė jo nurodytų kainų už namelius, be to, ieškovas nepagrįstai neatsiima namelių, reikalaudamas už juos apmokėti. Ieškovas taip pat neįrodė negautų pajamų, o nesusigrąžinęs daiktų sudarydamas jų nuomos sutartį prisiėmė riziką, kad nuomos sutarties neįvykdys, namelius išnuomavo jų neaprodęs nuomininkui. Ieškovui nepristačius įrangos iki 2014-08-18 yra laikoma, kad susitarimas dėl namelių nuomos yra nutrauktas (sutarties 4 p.). Kitą susitarimą dėl namelių nuomos ieškovas su trečiuoju asmeniu, žinodamas, kad nameliai nėra grąžinti pasirašo 2014-09-19, pagal kurį įsipareigoja trečiajam asmeniui juos pristatyti iki 2014-10-01, nors UAB „Areka“ 2014-09-25 pranešime nurodė juos grąžinti iki 2014-10-06. Todėl dėl ieškovo taro ieškovo negautų pajamų ir atsakovo veiksmų nėra priežastinio ryšio ir jo kaltės, nes paties ieškovo nustatytas įvykdymo terminas dar nebuvo pasibaigęs, o statybinės įrangos nuomos sutartis jau buvo nutraukta (pasibaigusi). Taip pat atsakovas pažymi, kad pagal CK 6.642 str. 1 d. kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada gali nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino. Kadangi tokio termino sutartyje nėra, todėl ieškovas remiantis jo 2014-08-12 pranešimu panaudos sutartį galėjo nutraukti tik nuo 2014-11-12 ir tik nutraukus sutartį atsiranda pareiga atsakovui grąžinti daiktus.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo UAB „Telšių statyba“ su ieškovo ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais sutinka (141-143 b.l.). Nurodė, kad 2014-07-31 ši bendrovė su ieškovu M. Ž. sudarė Statybos mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 2014-07- 01, bei pasirašė priedą prie minėtos sutarties Nr. 1, kuriame šalys numatė, jog jų sutarties objektas yra statybinė įranga - 3 vnt. metalinių sandėlių, 2 vnt. kilnojamų namelių ir 1 vnt. – namas, nuomininkui išnuomojami nuo 2014-08-18 už 1950 Lt+ PVM per mėnesį 24 mėnesiams. Nameliai išnuomoti jų neapžiūrėjus atsižvelgiant į ieškovo pateiktus jų įsigijimo dokumentus, atsižvelgiant į prieinamą kainą ir tai, kad ir anksčiau sutarties šalys bendradarbiaudavo užsisakant įrangą. M. Ž. juos informavus, jog sutartu 2014-08-18 terminu įrangos mums pristatyti negalės, kadangi minėta įranga UAB „Telšių statyba“ buvo reikalinga, šalys susitarė nuomos sutarties pradžios terminą nukelti 2014-10-01 datai, susitarimą įforminant Priedu Nr. 2. Kadangi ieškovas įrangos nuomininkui iki 2014-10-01 nepristatė, nuomos sutartis remiantis sutarties 3.4 laikyta nutraukta ir bendrovei teko nuomotis įrangą iš kitų bendrovių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojo K. Ž. parodymų, taip pat byloje esančios Panaudos sutarties, 2001-09-24 PVM sąskaitos-faktūros Serija GDB Nr. 4402135 bei 2001-09-24 Kasos pajamų orderio LAB Nr. 7312759 nustatyta, kad ieškovas M. Ž. 2001-09-24 iš UAB „Areka“ įsigijo už 3000,00 Lt kilnojamus namelius Nr. 11 ir Nr. 12, namą vagoną Nr. 17 bei metalinius sandėlius Nr. 36, Nr. 37 ir Nr. 45, kuriuos pagal ieškovo ir atsakovo UAB „Areka“, atstovaujamo tuometinio direktoriaus K. Ž., 2001-09-24 sudarytą panaudos sutartį ieškovas perdavė UAB „Areka“ neatlygintinai naudotis neterminuotai iki panaudos davėjo raštiško pareikalavimo (6-8 b.l.). Nors atsakovo atstovas teigia, kad UAB „Areka“ tariamai namelių pagal 2001-09-24 Panaudos sutartį negavo, nes ieškovas jų faktiškai neperdavė, jokio daiktų perdavimo akto nėra, daiktų identifikuoti negalima, o apie tokį turtą atsakovui tapo žinoma tik gavus ieškinį, tačiau šiuos teiginius paneigia tiek byloje esantys minėti dokumentai, kurie nėra nuginčyti ar pripažinti negaliojančiais, tiek paties atsakovo UAB „Areka“, atstovaujamo dabartinio direktoriaus G. Š., 2014-06-18 raštiškas nesutikimas grąžinti ieškovui „paliktą inventorių, apie kurį bendrovei yra žinoma“ neapmokėjus atsakovui už šio turto saugojimą (11-13 b.l.). Taip pat apie tai, kad atsakovui buvo perduotas konkretus ieškovo nurodytas turtas liudija ir 2015-06-01 antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Be to su antstoliu apžiūrint ieškovo kilnojamą turtą, tiek ieškovas tiek atsakovo atstovas l.e.p. direktorius T. J., kuris turėjo raktus nuo namelių, nurodė ir apžiūrėjo konkrečius išlikusius ieškovo namelius, kurie buvo išvardyti 2001-09-24 faktūroje. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus ieškovas pakankamai išsamiai apibūdino, kokius konkrečiai daiktus, kokio tipo, išmatavimų įsigijo iš UAB „Areka“ ir perdavė neatlygintinai naudotis bendrovei. Ieškovas ir liudytojas K. Ž. patvirtino, kad atskiro daiktų perdavimo akto nebuvo, kadangi Panaudos sutartis kartu yra perdavimo aktas, kurios 1 p. aiškiai nurodyta, kad „panaudos davėjas perduoda panaudos gavėjui laikinai neatlygintinai naudotis nupirktas pagrindines priemones pagal PVM sąskaitą-faktūrą Serija GDB Nr. 4402135“. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad 2001-09-24 iš tiesų ieškovas iš UAB „Areka“ įgytą faktūroje išvardintą kilnojamą turtą faktiškai perdavė neatlygintinai naudotis šiai bendrovei iki raštiško pareikalavimo.
Kadangi šis sandoris sudarytas atsakovo naudai, šiuo turtu atsakovas neatlygintinai naudojosi iki šiol, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad panaudos sandorio šalys buvo nesąžiningos. Tai, kad tuo metu ieškovas ir tuometinis vadovas buvo bendrovės akcininkai, be to juos sieja giminystės ryšiai (tuometinis direktorius yra ieškovo tėvas) niekaip neįtakoja šio sandorio galiojimo, o nesąžiningais jų taip pat nėra jokio pagrindo pripažinti, nes atsakovas iš tokio sandorio gavo naudą. Kad dėl tokio sandorio atsakovas patyrė nuostolių atsakovo atstovas neįrodė. Be to atsakovo nurodyta CK 6.67 str. norma dėl nesąžiningumo prezumpcijos sandorio šalims taikytina tik Actio Pauliana atžvilgiu, bet ne dėl panaudos sandorio. Ieškovas paaiškino, kad įsigydamas iš bendrovės, kurios akcijų jis turėjo, kilnojamą turtą, už kurį jis faktiškai sumokėjo faktūroje nurodytą sumą (to atsakovas neginčijo), ir jį palikdamas bendrovės teritorijoje neatlygintinai naudotis, taip norėjo prisidėti prie bendrovės gerbuvio, pagerinti bendrovės finansinę būklę. Fizinis kilnojamo turto neperkėlimas jį įsigijus ir perdavus pagal panaudos sutartį taip pat niekaip neįtakoja panaudos sutarties galiojimo.
Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 str. 1 d.).
Panaudos davėjas turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui (CK 6.641 str. 2 d.). Būtinybė ieškovui susigrąžinti atsakovui perduotus naudotis daiktus iškilo pradėjus derybas su UAB „Telšių statyba“ dėl šio kilnojamo turto nuomos. Atsakovas 2014-06-06 pirmu raštu pareikalavo atsakovą grąžinti perduotą naudotis jo kilnojamą turtą, „pranešant jam kada jis gali pasiimti savo turtą, įgytą 2001-09-24 pagal PVM sąskaitą-faktūrą, serija GDB Nr. 4402135 bei perduotą neatlygintinai naudotis pagal panaudos sutartį iki jo raštiško pareikalavimo“. Tokį raštą reikia suprasti kaip panaudos davėjo išreikštą valią nutraukti panaudos santykius ir panaudos sutartį nuo pareikalavimo. Kadangi atsakovas 2014-06-18 raštu atsisakė tą padaryti, ieškovas 2014-07-10, 2014-08-12 ir 2014-09-25 raštais reikalavo grąžinti kilnojamą turtą, nurodydamas terminus iki kada turtas ieškovui turi būti grąžintas (2014-08-10), informuodamas, kad turtas išnuomotas ir dėl atsakovo atsisakymo grąžinti turtą jis patirs konkrečius nuostolius, negalėdamas jų perduoti nuomininkui (14-18 b.l.). Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad remiantis Panaudos sutarties 3 p. ši sutartis, tiksliau susitarimas dėl daiktų panaudos, galiojo iki ieškovo 2014-06-06 raštiško pareikalavimo atsakovui grąžinti perduotą jam neatlygintinai naudotis kilnojamą turtą. Nors į bylą nepateiktas pats 2014-06-06 raštas, tačiau kad jis toks buvo matyti tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš ieškovo vėlesnių raštiškų reikalavimų atsakovui, tiek iš paties atsakovo 2014-06-18 raštiško atsakymo į 2014-06-06 raštą. Taigi nuo 2014-06-06 rašto gavimo atsakovas turėjo pareigą grąžinti ieškovui jo pareikalautą turtą ir tai laikytinas šalių susitarimas, remiantis kuriuo neprivaloma buvo laukti tris mėnesius nuo pareikalavimo grąžinti perduotą naudotis turtą (CK 6.642 str. 1 d.). Nepaisant atsakovo vengimo grąžinti daiktus ieškovas raštais buvo sudaręs galimybę grąžinti jam turtą vėliausiai iki 2014-10-06, t.y. net keturis mėnesius po pareikalavimo grąžinti turtą.
Kad ieškinyje nurodytas turtas iki šiol ieškovui negrąžintas atsakovo atstovas neginčija. Tačiau teigia, kad kol ieškovas neapmokės už tokio turto saugojimą, atsakovas turto negrąžins. Teismo vertinimu atsakovas nepagrįstai atsisakė ieškovui grąžinti turtą jam raštiškai pareikalavus, o mokesčius už saugojimą 2014-01-02 įsakymu (11-13 b.l.) skaičiavo ir pareikalavo iš ieškovo neteisėtai, apie įvestą mokestį neinformuodamas ieškovo, nenurodydamas už kokį konkretų turtą jie skaičiuojami. Taip pat atsakovas neteisėtai pasinaudojo ieškovo kilnojamo turto sulaikymo teise. Pažymėtina, kad panaudos gavėjas neturi jam perduoto daikto sulaikymo teisės, išskyrus atvejus, kai panaudos davėjo prievolė pasireiškia dėl daikto išsaugojimo būtinų ir neatidėliotinų išlaidų kompensavimu (CK 6.640 str.). Tai yra speciali norma CK 4.229 str. atžvilgiu, todėl esant panaudos santykiams ja būtina vadovautis, be to, atsakovas neturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės į ieškovą. Atsakovas taip pat neįrodė, kad jis turėjo konkrečių ieškovo kilnojamo turto išsaugojimui būtinų ir neatidėliotinų išlaidų, o pareigą išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą turtą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas jam numatė tiek CK 6.636 str., tiek Panaudos sutarties 2 p.
Ieškovas laiku neatgavęs atsakovui perduoto turto pradiniu ieškiniu teisminiu keliu reikalavo atsakovą įpareigoti šį turtą grąžinti bei priteisti ieškovui iš UAB „Areka“ 46 800 Lt žalos atlyginimo (1-4 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu po 2015-06-01 atlikto antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo paaiškėjus, kad namelių Nr. 45, 37, 36 būklė yra labai prasta, jie nudėvėti, neprižiūrėti bei sulūžę dėl per didelio perkrovimo atsakovui priklausančiais daiktais, vagonas Nr. 17 ir nameliai Nr. 11 bei Nr. 12 yra prarasti dėl atsakovės kaltės, ieškovas patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui šio turto rinkos vertę (viso 4768 Eur) bei priteisti iš atsakovo 13554,22 Eur negautų pajamų išnuomavus UAB „Telšių statyba“ šį kilnojamą turtą (107-111 b.l.).
Pagal CPK 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovui jo 2001-09-24 iš UAB „Areka“ įsigytas kilnojamas turtas iki šiol jam negrąžintas. Išklausius ieškovo nuoseklius paaiškinimus, liudytojo M. Ž. parodymus, susipažinus su 2015-06-01 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir prie jo pridėtomis nuotraukomis teismas nustatė, kad metalinių sandėlių Nr. 45, 37, ir 36 būklė yra labai prasta, jie nudėvėti, neprižiūrėti bei sulūžę dėl per didelio perkrovimo atsakovui priklausančiais daiktais, vagonas Nr. 17 ir nameliai Nr. 11 bei Nr. 12 yra dingę. Ieškovo teigimu atsakovas galimai siekdamas suklaidinti ieškovą ir teismą dėl jam priklausančio turto numeriu 17 yra pažymėjęs visai kitą turtą - ne tą, kuris jai buvo perduotas pagal minėtą panaudos sutartį. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovo ir liudytojo teiginiais, kuriai išsamiai nurodė kuom skiriasi buvęs ieškovo atsakovui perduotas vagonas Nr. 17 nuo tokiu pat numeriu pažymėto kito namelio tokiu pat numeriu. Dingusio ieškovo turto buvimo vietos atsakovo atstovas nurodyti negalėjo, be to iš atsakovo pateikto teismui 2015-09-04 inventorizacijos akto matyti, kad namelių Nr. 11 bei Nr. 12 iš tiesų atsakovo teritorijoje nėra, todėl pagrįstai galima laikyti, kad ieškovo nurodytas atsakovui perduotas naudoti turtas yra dingęs. Kad atsakovas nuo 2001 m. jo teritorijoje esančių bendrovei panaudai perduotų namelių nenaudojo sandėliavimui ir kitai paskirčiai, kad juose yra ieškovo ar trečiųjų asmenų neįvardinti daiktai atsakovas neįrodė ((duomenys neskelbtini) str.). Liudytojas M. Ž. teikdamas parodymus nurodė, kad jo direktoriavimo UAB „Areka“ (iki 2013-02-06) metu ieškovo perduotas kilnojamas turtas atsakovo buvo naudojamas, prižiūrimas, daromas eilinis šio turto remontas – nameliai perdažomi, keisti langai. Turtas iš esmės nebuvo nuvertėjęs, nes nameliai - sandėliai yra iš metalo, o nuvykus 2015-06-01 su antstoliu jų apžiūrėti namelių būklė buvo gerokai pablogėjusi.
Ieškovo teisė formuoluoti, keisti savo reikalavimus, todėl esant ieškovo turtui sugadintam, kurį transportuojant šis gali būti dar labiau sugadintas, be to panaudos gavėjui praradus dalį perduoto naudoti turto, ieškovas pagrįstai vietoj šių daiktų grąžinimo pasirinko kitą savo teisių gynybos būdą, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą atlyginti ieškovui jų rinkos vertę (viso 4768 Eur). Kadangi atsakovui perduoto panaudai kilnojamo turto vertė nuo 2001 m. iki ieškinio pateikimo teismui ir reikalavimo patikslinimo dienos galimai pasikeitė, turtas ieškovo pareikalavimo grąžinti dieną savo vertės nebuvo praradęs (kad būtų priešingai šalys neteigė ir neįrodinėjo), todėl ieškovas, grįsdamas tokį savo reikalavimą, pateikė teismui panašių statybinių namelių ir vagonėlių kainas – už metalinius sandėlius Nr. 36, Nr. 37 ir Nr. 45 po 450 Eur, už vagoną Nr. 17 1738 Eur, už kilnojamus namelius Nr. 11 ir Nr. 12 po 840 Eur (109, 113-119 b.l.). Atsakovas taip pat teikė teismui panašių statybinių namelių ir vagonėlių kainas, teigdamas, kad namelių vertė yra mažesnė nei ieškovo nurodyta - statybinis vagonas kainuotų ne daugiau kaip 500 Eur, o kiti nameliai maždaug po 300 Eur (155-159 b.l.). Ieškovas nurodė, kad susisiekus pagal atsakovo skelbimą dėl statybinio vagono už 500 Eur paaiškėjo, kad šis vagonas yra remontuotinas – reikia jį perdažyti, keisti išdaužtus langus, be to į Šiaulius transportuoti iš Vilniaus, todėl vagono vertė išauga iki 1094 Eur (178 b.l.). Reikia pastebėti, kad ieškovas kilnojamą turtą iš atsakovo 2001 m. įsigijo už 3000 Lt (868,86 Eur), o 2015 m. prašo atlyginti jo vertę jau 1738 Eur, t.y. dvigubai didesnę nei perduotų atsakovui daiktų buvusi vertė. Kuom iš esmės nuo 2001 m. naudojamas turtas pagerėjo, dėl ko tokio turto vertė rinkoje gerokai pakilo ieškovas neįrodė. Įvertinus ieškovo, šalių atstovų argumentus, pateiktą medžiagą teismas pripažįsta, kad ieškovui neįrodžius kad jo kilnojamas turtas dvigubai pabrango nuo 2001 m., o atsakovui neįrodžius, kad šis turtas nuo 2001 m. gerokai nuvertėjo, esant panaudos davėjo pareigai perduotą naudotis turtą saugoti, prižiūrėti ir remontuoti, tokiu atveju teisinga kompensacija už sugadintą ir prarastą turtą būtų atlyginimas daiktų vertės panaudos sandorio sudarymo metu ((duomenys neskelbtini) str., 185 str.). Todėl, kadangi dėl atsakovo kaltės panaudos davėjas neatgavo savo turto, ieškovui priteistina iš atsakovo 868,86 Eur žalos atlyginimo dėl jo turto sugadinimo ir praradimo.
Ieškovas be žalos dėl jo turto sugadinimo ir praradimo taip pat reikalauja iš atsakovo 13554,22 Eur negautų pajamų išnuomavus UAB „Telšių statyba“ šį kilnojamą turtą.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011; kt.). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2007-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2013; kt.).
Iš proceso dalyvių paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-07-31 UAB „Telšių statyba“ su ieškovu M. Ž. sudarė Statybos mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 2014-07- 01 bei tą pačią dieną pasirašė priedą prie minėtos sutarties Nr. 1, kuriame šalys numatė, jog jų sutarties objektas yra statybinė įranga - 3 vnt. metalinių sandėlių, 2 vnt. kilnojamų namelių ir 1 vnt. – namas, nuomininkui išnuomojami nuo 2014-08-18 už 1950 Lt+ PVM per mėnesį 24 mėnesiams (19-21 b.l.). Kaip paaiškino ieškovas ir UAB „Telšių statyba“ atstovas nameliai išnuomoti jų neapžiūrėjus atsižvelgiant į ieškovo pateiktus jų įsigijimo dokumentus, atsižvelgiant į prieinamą kainą ir tai, kad ir anksčiau sutarties šalys bendradarbiaudavo užsisakant įrangą. M. Ž. UAB „Telšių statyba“ informavus, jog sutartu 2014-08-18 terminu įrangos jiems pristatyti negalės dėl UAB „Areka“ kaltės, kuri perduotų panaudai daiktų geranoriškai negrąžina, šalys susitarė nuomos sutarties pradžios terminą nukelti 2014-10-01 datai, susitarimą įforminant Priedu Nr. 2 (95 b.l.).
UAB „Telšių statyba“ atstovas patvirtino, kad sutartyje numatytų sankcijų nustatytu terminu namelių nuomotojui jų nepristačius bendrovei netaikė, o nuomos sutartis nutraukta nuo 2014-10-01. Nesutiktina su atsakovo atstovo teiginiais, kad nuomos sutartis buvo nutraukta jau nuo 2014-08-18 ieškovui nuomininkui nepristačius namelių, nes nuomos sutartis yra konsensualinė, ne realinė, galiojo šalims nuo sudarymo dienos, o ne nuo daiktų perdavimo (CK 6.477 str.). Be to pagal 2014-09-19 susitarimą dėl nuomos sutarties pakeitimo ir nuomos pradžios nukėlimo į 2014-10-01 atsižvelgiant į nuomos sutarties šalių valią reiškia, kad nuomos sutartis ir visos iš jos šalims kylančios teisės ir pareigos iki to termino tebegaliojo, o nuomininkui įrangos nepristačius iki 2014-10-01, sutartis remiantis sutarties 3.4 laikoma nutraukta. Tai, kad atsakovui ieškovas galutinį terminą grąžinti namelius buvo nurodęs iki 2014-10-06 teismo vertinimu neįtakoja nei nuomos sutarties pabaigos datos nei jau nuo 2014 m. birželio mėn. galiojusios atsakovui pareigos grąžinti ieškovui daiktus, kuriuos jis ketino išnuomoti. Kad ieškovas negalėjo perduoti nuomininkui išnuomoto turto dėl atsakovo kaltės šiam neteisėtai daiktų negrąžinant, neteisėtai juos sulaikius, įrodyta. Taip pat įrodyta, kad ieškovas remiantis nuomos sutartimi šias pajamas numatė gauti iš anksto ir jis pagrįstai tikėjosi šias pajamas gauti esant normaliai veiklai. Todėl ieškovas pagrįstai prašo iš atsakovo negautų pajamų už nuomą laikotarpiu, kai ši nuomos sutartis galiojo, t.y. nuo 2014-07-31 iki 2014-10-01, prašydamas priteisti už negrąžinto ieškovui kilnojamo turto nuomą už rugpjūčio ir rugsėjo mėn. po 1950,00 Lt (564,76 Eur). Atsižvelgiant į teisminę praktiką, kad negautos pajamos turėtų būti grynasis pelnas, kurį sudarytų lėšos, kurias asmuo gautų jei nebūtų neteisėtos veikos, atsižvelgiant į teisingumo ir sąžiningumo pricipus bei į tai, kad ieškovas, sudarydamas nuomos sutartį realiai neatgavęs iš atsakovo kilnojamo turto, kurį ketino nuomoti, tuo prisiimdamas riziką, kad realiai turto nuomininkui neperduos ir šis ne tik gali pasinaudoti teise nutraukti nuomos sutartį ar ją pripažinti negaliojančia, bet ir prašyti taikyti sankcijas nuomotojui pažeidus sutartį, be to išnuomoto turto net neaprodė nuomininkui, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo negautų pajamų už laikotarpį po to kai jau nuomos sutartis negaliojo, taip siekdamas praturtėti atsakovo sąskaita. Todėl teismas iš dalies tenkina ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ir priteisia jam iš atsakovo negautų pajamų iš nuomos už du mėnesius, kai nuomos sutartis galiojo, t.y. 1129,52 Eur negautų pajamų.
Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir trečiųjų asmenų teiginių, nes kiti jų argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.
Iš atsakovo taip pat priteistina 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1998,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų/atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).
Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas 10,91 proc., ieškovui iš atsakovo priteisina 60,04 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, 9,27 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą bei 76,47 Eur ieškovo turėtų atstovavimo išlaidų, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.; 5, 92-94, 99-101, 112, 146 b.l.). Iš viso iš atsakovo priteistina ieškovui 145,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 398,86 Eur atstovavimo išlaidų (71-73 b.l.).
Tretysis asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie jo byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų jam priteisimo nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).
Ieškovo ieškinio nepatenkinus 89,09 proc., iš jo valstybei priteistina 7,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Areka“, į.k. 144623021, ieškovo M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus, 86 ct) žalos atlyginimo, 1129,52 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt devynis eurus, 52 ct) negautų pajamų, 5 proc. procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1998,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,78 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus, 78 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo M. Ž. atsakovui UAB „Areka“ 398,86 Eur (tris šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus, 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo M. Ž. valstybės naudai 7,55 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.