Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti tinkamai (asmeniškai), prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl teismas bylą nagrinėja atsakovui nedalyvaujant.

3. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad nemato galimybių su atsakovu susitaikyti. Dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu nepavyko susitarti. Atsakovas turi skolų, nes prarado teises dėl girtumo, dabar skolos kažkiek susimokėjo. Kiek atsakovas yra sakęs, jam liko nedaug susimokėti. Šiuo metu atsakovas gyvena kartu. Namas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena, yra jos mamos nuosavybė. Jos sutuoktinis R. M. nesiruošia keistis, toliau piktnaudžiauja alkoholiu ir naudoja psichologinį smurtą, todėl daugiau nebenori ir nebegali su atsakovu gyventi. Kai susituokė ir buvo jaunesni, alkoholio vartojimas labai neužkliuvo, jo galbūt tiek ir nebuvo, bet laikui bėgant piktnaudžiavimas alkoholiu prasidėjo labai dažnai, tęsdavosi kelias dienas. Paskui būdavo atsiprašinėjimai, kad daugiau taip nebus. Ne kartą bandė R. M. koduotis, važiavo gydytis, bet tai buvo trumpalaikiai prašviesėjimai. Kadangi augino dukrą, ieškovė vis galvojo, kad žmogus gali pasikeisti vardan šeimos, vardan dukros. Norėjosi išsaugoti šeimą, bet to nepavyko padaryti. Savo kaltės dėl santuokos iširimo nemato, kaltas tik atsakovas. Santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, gyveno pas jos mamą, kur yra registruoti. Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – mama pasitraukė iš prekinės žemės ūkio gamybos ir tada jai padovanojo šitą žemės sklypą ir jie su atsakovu ūkininkavo, įteisino ūkį, pirko techniką, bandė dirbti. Jiems sekėsi sunkiai, nes alkoholis labai kišo koją. R. M. labai mėgsta vairuoti išgėręs, ne kartą buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jaučiasi psichologinis smurtas, kad jeigu atsakovas išgėrė, būtinai reikia raktų, būtinai reikia važiuoti, ką nors veikti. Automobiliai „RENAULT“, „VOLVO 850“ ir „OPEL ASTRA“ yra įvertinti itin maža verte – 100,00 Eur, nes šie automobiliai yra labai seni ir galbūt netinkami eksploatacijai. Su automobiliu „OPEL ASTRA“ važinėja dukra, baigiasi jo technikinės apžiūros galiojimo laikas ir šį automobilį tiesiog atiduos į laužyną. Kitus du automobilius R. M. buvo nusipirkęs važinėjimui į Švediją, darbo tikslais, kad būtų kuo mažiau reikalaujantys investicijų. Automobilį „VOLVO V70“ vertina 3 000,00 Eur, nes prieš porą metų, kai jį pirko, mokėjo 4 000,00 Eur. Per porą metų automobilis kažkiek nuvertėjo ir pažiūrėjus į automobilių pardavimo skelbimus – dabar yra maždaug tokios kainos. Santuokos metu įsigijo traktorių „Belarus“, kurio vertė – 10 000,00 Eur, ją nustatė pažiūrėjusi į skelbimus. Visi žemės ūkio padargai ir įrankiai, nurodyti ieškinyje, buvo įgyti santuokos metu ir jie nėra sunaikinti. Kai kurie įrankiai yra dar gana naujai pirkti ir vertes nustatė pagal skelbimuose esančias kainas. R. M. 3 745,00 Eur piniginę kompensaciją ieškovė įsipareigoja sumokėti per 2 metus, nes per šį laikotarpį bandys sutaupyti pinigus. Šiuo metu dirba, į rankas per mėnesį uždirba 700-800 Eur. Dukra dar mokosi, ji dukrą išlaiko. Šiuo metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas, truputį žemės turi sau ir ją dirba. Yra įregistruotas ūkis, jį deklaruoja, iš šios veiklos pajamų negauna, ūkis yra jos reikmėms patenkinti. Ūkio buhalterinės apskaitos neveda.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 231 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nereikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Šiuo atveju bylos nagrinėjimas tęsiamas nuo nagrinėjimo teisme stadijos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, teismui pasinaudojus CPK jam suteikta teise spręsti dėl bylos nagrinėjimo pradžios, nereikia gauti šalių sutikimo tam, kad iš karto po parengiamojo teismo posėdžio teismas galėtų pradėti žodinį bylos nagrinėjimą. Tuo tikslu teismas tik turi įsitikinti, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi. Priėjęs prie tokios išvados teismas turi teisę iš karto pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės. Bylos šalis, dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, neatvykusi į parengiamąjį teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364-916/2015). Taigi, atsakovas, neatvykdamas į parengiamąjį teismo posėdį, prisiėmė ir tokią riziką. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu apskritai buvo visiškai pasyvus, kas teismo vertinimu rodo, kad savo teisių įgyvendinimu nėra pakankamai suinteresuotas.

6. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų sutuoktiniai santuokos metu nesusilaukė, santuokos metu įgijo dalintino kilnojamojo turto.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, pavardžių po santuokos nutraukimo ir tarpusavio išlaikymo

7. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Kasacinis teismas, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, yra nurodęs, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Civiliniame kodekse nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

8. Ieškovė nurodo, kad santuoka iširo atsakovo kaltės, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, vairuodavo neblaivus, dėl ko jam buvo taikyta teisinė atsakomybę, bandymai koduotis buvo neveiksmingi. Remdamasis byloje esančiais duomenis, ieškovės paaiškinimas, teismas laiko nustatyta, kad atsakovas, gyvendamas šeimoje, pažeidė pareigą būti vienas kitam lojaliu, piktnaudžiavo alkoholiu, nesistengė išsaugoti šeimą, dėl ko bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas ir santuoka faktiškai iširo. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, jog ji neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.60 straipsnis).

9. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „M.“, atsakovui – pavardė „M.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

10. Šalys reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareiškė, duomenų, kad vienas sutuoktinis turėtų išlaikyti kitą byloje nėra (CPK 178 str.), todėl buvusių sutuoktinių išlaikymas vienas kitam nėra priteisiamas.

Dėl turto ir prievolių padalijimo

11. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše matyti, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. kovo 24 d. dovanojimo sutarties Nr. ASR1635 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso D. M.. Nurodytas turtas laikytinas asmenine ieškoves nuosavybe, todėl į dalintino turto sąrašą nėra traukiamas.

12. Santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas traktorius „Belarus 82.1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. gegužės 26 d. įregistruotas D. M. vardu (ieškovės nurodoma vertė 10 000,00 Eur), priekaba 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugpjūčio 29 d. įregistruota D. M. vardu (nurodoma vertė 600,00 Eur). Iš VĮ „Regitra“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. Pažymos apie transporto priemones Nr. 1.13-S3-71 matyti, jog D. M. vardu įregistruotas automobilis „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodoma vertė 3 000,00 Eur), ir automobilis „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodoma vertė 100,00 Eur). VĮ „Regitra“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. Pažymoje apie transporto priemones Nr. 1.13-S3-72 nurodyta, jog R. M. vardu įregistruotos trys transporto priemonės: „ZONGSHEN“. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodoma vertė 2 000,00 Eur), „VOLVO 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodoma vertė 100,00 Eur), ir „RENAULT JA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodoma vertė 100,00 Eur). Ieškovė taip pat prašo padalinti santuokoje įgytą neregistruotiną kilnojamąjį turtą. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo trimerį (150,00 Eur vertės), benzininį lapų pūtiklį (300,00 Eur vertės), plūgus (600,00 Eur vertės), plūgus (250,00 Eur vertės), traktorinį kultivatorių (300,00 Eur vertės), rotacinę žoliapjovę (200,00 Eur vertės), grūdų sėjamąją (600,00 Eur vertės), prikabinamą grėblį (100,00 Eur vertės), cisterną vandeniui vežti (150,00 Eur vertės), bulvių kaupikus (50,00 Eur vertės), suvirinimo aparatą (100,00 Eur vertės), plovimo įrenginį „Karcher“ (130,00 Eur vertės), elektrinį pjūklą (diskinį) (80,00 Eur vertės), elektrinį tiesinį pjūklą (40,00 Eur vertės), elektrinius kampinius šlifuoklius 2 vnt. (bendros 120,00 Eur vertės), benzininį pjūklą (260,00 Eur vertės), akumuliatorinį grąžtą (40,00 Eur vertės), akumuliatorinį suktuką (40,00 Eur vertės), elektrinį akumuliatoriaus pakrovėją (200,00 Eur vertės). Kaip nurodo ieškovė, bendra dalintino turto vertė sudaro 19 610,00 Eur. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės vardu registruotas ūkininko ūkis, tačiau ūkininko ūkio traktorius, priekaba, žemės ūkio padargai atskirai yra įtraukti į dalintino turto sąrašą, ieškovė nurodo, kad ūkio buhalterinė apskaita nėra vedama, ieškovė pajamų negauna, ūkis yra jos reikmėms patenkinti. Teismas pažymi, kad byloje atsakovas neginčijo ieškovės nurodomos turto vertės, todėl teismas sprendžia, kad nurodoma turto vertė gali būti laikoma realia, atitinkančia protingumo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje byloje, net ir atsižvelgiant į tai, kad tokio pobūdžio bylose teismas turi būti aktyvus, neabejotinai lieka reikšminga ir bendroji CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).

13. Teismas taip pat pažymi, kad nors ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, mokėjo baudas, tačiau teismo iniciatyva išreikalautais duomenimis (antstolių informacinės sistemos išrašas, turto areštų aktų registro duomenys) paskutinė byla dėl baudos išieškojimo iš atsakovo antstolių pabaigta 2019 m. rugsėjo 9 d., o kitų duomenų apie atsakovo turimus skolinius įsipareigojimus, juolab apie bendrus šalių skolinius įsipareigojimus, byloje nėra. Teismas be kita ko pažymi, kad antstolių informacinės sistemos išrašas, turto areštų aktų registro duomenys patvirtina ieškovės dėstomą poziciją, kad ji skolinių įsipareigojimų neturi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje duomenų apie šalių galiojančias prievoles ir turimus bendrus kreditorius nėra (CPK 178 straipsnis).

14. Byloje ieškovė prašo turtą padalinti lygiomis dalimis, kas atitinka CK 3.117 straipsnio 1 dalyje numatytą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Atsižvelgiant į ieškovės poziciją nagrinėjamoje byloje, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo.

15. Ieškovė prašo jos naudai priteisti automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 000,00 Eur vertės), automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100,00 Eur vertės), traktorių „Belarus 82.1“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 000,00 Eur vertės), trimerį (150,00 Eur vertės), benzininį lapų pūtiklį (300,00 Eur vertės) – viso turto už 13 550,00 Eur. Tuo tarpu atsakovui prašoma priteisti turto už 5 460 Eur (visas likęs kilnojamasis turtas, išskyrus ieškovės vardu registruotą priekabą). Reikalavimo dėl priekabos padalijimo ieškovė nereiškė, tačiau iš prašomos priteisti atsakovui kompensacijos dydžio matyti, kad kompensacijos suma paskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad atsakovui paliekama ir 600,00 Eur vertės priekaba.

16. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-523/2008; kt.).

17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė vardu yra registruotas ūkininko ūkis, ji nurodo, kad toliau savo reikmėms ūkininkaus, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktinas jos vardu registruotas ūkininko ūkis, prašomas priteisti 13 550,00 Eur vertės turtas. Tuo tarpu atsakovui yra pagrindas priteisti motorolerį „ZONGSHEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000,00 Eur vertės), automobilį „VOLVO 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (100,00 Eur vertės), automobilį „RENAULT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100,00 Eur vertės), priekabą 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. rugpjūčio 29 d. įregistruotą D. M. vardu (600,00 Eur vertės), plūgus (600,00 Eur vertės), plūgus (250,00 Eur vertės), traktorinį kultivatorių (300,00 Eur vertės), rotacinę žoliapjovę (200,00 Eur vertės), grūdų sėjamąją (600,00 Eur vertės), prikabinamą grėblį (100,00 Eur vertės), cisterną vandeniui vežti (150,00 Eur vertės), bulvių kaupikus (50,00 Eur vertės), suvirinimo aparatą (100,00 Eur vertės), plovimo įrenginį „Karcher“ (130,00 Eur vertės), elektrinį pjūklą (diskinį) (80,00 Eur vertės), elektrinį tiesinį pjūklą (40,00 Eur vertės), elektrinius kampinius šlifuoklius 2 vnt. (bendros 120,00 Eur vertės), benzininį pjūklą (260,00 Eur vertės), akumuliatorinį grąžtą (40,00 Eur vertės), akumuliatorinį suktuką (40,00 Eur vertės), elektrinį akumuliatoriaus pakrovėją (200,00 Eur vertės) – viso R. M. priteisti turto už 6 060,00 Eur. Nurodytam turto padalijimo būdui prieštaravimų bylos nagrinėjimo metu, nepateikdamas atsiliepimo ir neatvykdamas į posėdį, atsakovas nepareiškė. Vedybų sutarčių registro duomenys, išreikalauti teismo, taip pat rodo, kad susitarimų dėl santuokos metu įgyto turto sutuoktiniai sudarę nebuvo.

18. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad kiekvienam sutuoktiniui turėtų tekti turto už 9 805,00 Eur (lygiomis dalimis padalinus 19 610,00 Eur vertės turtą), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovui priteisiama mažesnė turto dalis, ieškovė įpareigotina atsakovui sumokėti 3 745,00 Eur kompensaciją. Atsižvelgiant į priteistinos kompensacijos dydį, yra pagrindas kompensacijos mokėjimą išdėstyti dvidešimties mėnesių laikotarpiui, įpareigojant ieškovę kiekvieną mėnesį mokėti atsakovui po 187,25 Eur. Teismas pažymi, kad kompensacijos sumokėjimas per pakankamai ilgą dviejų metų laikotarpį, nesant nuolatinių mokėjimų, ribotų atsakovo galimybę kuo greičiau gauti atsiskaitymą, net ir nepaisant aplinkybės, kad prieštaravimų dėl kompensacijos mokėjimo laikotarpio bylos nagrinėjimo metu atsakovas teismui nepateikė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

20. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje iš esmės yra tenkinami visi ieškovės materialieji reikalavimai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 306,00 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio (ieškovė iš viso sumokėjo 390,00 Eur) ir 300,00 Eur advokato pagalbai mokėti, iš viso 606,00 Eur.

21. Tuo tarpu 84,00 Eur žyminio mokesčio permoka (390,00 Eur – 306,00 Eur) grąžintina ieškovei, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu pateiktą prašymą.

22. Šioje byloje teismas patyrė 11,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. M. palikti pavardę – „M.“, atsakovui R. M. pavardę – „M.“.

Ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti jos vardu registruotą ūkininko ūkį, automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3000,00 Eur vertės), automobilį „OPEL ASTRA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100,00 Eur vertės), traktorių „Belarus 82.1“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 000,00 Eur vertės), trimerį (150,00 Eur vertės), benzininį lapų pūtiklį (300,00 Eur vertės)

Atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti motorolerį „ZONGSHEN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000,00 Eur vertės), automobilį „VOLVO 850“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (100,00 Eur vertės), automobilį „RENAULT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (100,00 Eur vertės), priekabą 2PTS-4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (600,00 Eur vertės), plūgus (600,00 Eur vertės), plūgus (250,00 Eur vertės), traktorinį kultivatorių (300,00 Eur vertės), rotacinę žoliapjovę (200,00 Eur vertės), grūdų sėjamąją (600,00 Eur vertės), prikabinamą grėblį (100,00 Eur vertės), cisterną vandeniui vežti (150,00 Eur vertės), bulvių kaupikus (50,00 Eur vertės), suvirinimo aparatą (100,00 Eur vertės), plovimo įrenginį „Karcher“ (130,00 Eur vertės), elektrinį pjūklą (diskinį) (80,00 Eur vertės), elektrinį tiesinį pjūklą (40,00 Eur vertės), elektrinius kampinius šlifuoklius 2 vnt. (bendros 120,00 Eur vertės), benzininį pjūklą (260,00 Eur vertės), akumuliatorinį grąžtą (40,00 Eur vertės), akumuliatorinį suktuką (40,00 Eur vertės), elektrinį akumuliatoriaus pakrovėją (200,00 Eur vertės).

Priteisti atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 745,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt penkių eurų 0 ct) kompensaciją už ieškovei tenkančią proporcingai didesnę turto dalį. Nustatyti, kad kompensacija turi būti sumokėta lygiomis dalimis per dvidešimt mėnesių, mokant kiekvieną mėnesį po 187,25 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 25 ct).

Priteisti ieškovės D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 606,00 Eur (šešis šimtus šešis eurus 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,10 Eur (vienuolikos eurų 10 ct) pašto išlaidas valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Grąžinti ieškovei D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,00 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 0 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 8 d. „Raseinių kredito unijoje“, permoką. Žyminį mokestį remiantis teismo sprendimu grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.