Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-307-289/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-02-28
Bylos Nr.: eI-307-289/2017
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas: V. M.
Atsakovas: Lietuvos valstybės

Kategorijos

20.2.3.1Turtinė žala
55.1Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. eI-307-289/2017Teisminio proceso numeris 3-64-3-02602-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,nedalyvaujant pareiškėjai V. M. ir jos atstovui advokatui G. Č.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjos V. M. atstovo advokato G. Č. skundą dėl 798,60 Eur (įskaitant PVM) turtinės žalos priteisimo iš atsakovo pareiškėjos naudai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjos V. M. atstovo advokato G. Č. skundas (b. l. 2–5), kuriame nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-446-354/2016 buvo visiškai patenkintas pareiškėjos apeliacinis skundas ir panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis bei 2016 m. gegužės 25 d. nutarimas, o pareiškėjos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nesant V. M. veikoje LR ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl pareiškėja turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiaulių apygardos teismas savo nutarime nurodė, jog ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, tačiau vadovaujantis LR Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, toks asmuo turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-17/2012). Taigi, nukentėjusiajam asmeniui turi būti atlyginama žala, padaryta dėl bet kokio teisės pažeidimo. Ši teisė numatyta LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje bei CK 6.245 straipsnio 4 dalies normose, reglamentuojančiose žalos atlyginimą deliktinės atsakomybės atveju. LR ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte administracinių teismų kompetencijai priskirtinos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.271 straipsnis). Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Pareiškėjos nubaudimo neteisėtumas konstatuotas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimo, kuriuo atsakovės veiksmų neteisėtumas sietinas su neteisėtu ir nepagrįstu pareiškėjos patraukimu administracinėn atsakomybėn, t. y. Valstybinės kelių transporto inspekcijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu skirti pareiškėjai pagal ATPK 137³ straipsnio 1 dalį 216 Eur baudą, panaikinimu bei administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimu – nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėja buvo pripažinta kalta, ir atsiradusios žalos 798,60 Eur (įskaitant PVM), kurią patyrė dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovės apeliacinio skundo parengimą, yra priežastinis ryšys. Pareiškėja turėjo teisę administracinio teisės pažeidimo byloje turėti atstovą. Pareiškėjai V. M. administracinėje byloje Nr. ATP-446-354/2016 atstovavo advokatų profesinėje bendrijoje Černiauskas ir partneriai dirbantys ir/ar šiai bendrijai teisines paslaugas teikiantys advokatai, ką patvirtina byloje esantis atstovavimo dokumentas –išrašas iš Sutarties dėl teisinių paslaugų. Pareiškėjai atstovo suteiktų teisinių paslaugų dydį patvirtina pridedama ataskaita apie atliktus darbus, kurių bendra suma 798,60 Eur (įskaitant PVM); apmokėjimo pagrindą patvirtina 2016 m. spalio 19 d. sąskaita Nr. DEP16249, o pareiškėjos apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina 2016 m. spalio 13 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 0758504 bei 2016 m. spalio 24 d. mokėjimo pavedimas. Pareiškėjos patirta žala siejama su išlaidomis advokatui, teikusiam teisinę pagalbą, kurios pagal savo pobūdį laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme yra tiesiogiai sietinos su atsakovės neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padaryta žala atlyginama pagal 6.271 straipsnį (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2010 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A662-491/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014). Taigi civilinei atsakomybei atsirasti yra visos sąlygos, todėl pareiškėjai priteistina 798,60 Eur (įskaitant PVM) suma. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Dėl šio skundo surašymo pareiškėja patyrė 217,80 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrindžiamos šias išlaidas patvirtinančiais dokumentais: PVM sąskaita faktūra, ataskaita bei mokėjimo pavedimu. Prašoma priteisti iš atsakovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 798,60 Eur (įskaitant PVM) žalą pareiškėjos V. M. naudai ir priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai 217,80 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsiliepime (b. l. 17–22) nurodoma, kad Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) susipažinusi su V. M. (toliau – pareiškėja) atstovo advokato G. Č. 2016 m. lapkričio 16 d. skundu dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka su skunde pateiktais argumentais. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Be to, pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju žalai atlyginti yra būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp institucijos (jos pareigūno ar tarnautojo) neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir prašančio atlyginti žalą nurodytų nuostolių. Atlikus IĮ „Šiaulių autovita“ planinį patikrinimą (2016 m. gegužės 2 d. patikrinimo aktas Nr. KSI-V-2016-002), Inspekcijos pareigūnai 2016 m. gegužės 10 d. protokole Nr. VKTIP-60075679-16 užfiksavo patikrinimo metu nustatytą administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 137³ straipsnio 1 dalį, nes įmonės savininkė V. M. neužtikrino, kad būtų laikomasi Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašo), patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84, nuostatų. Vairavimo mokykla mokė keliuose (ir gatvėse) 6 mokinius, neįgijusius reikiamų teorijos (kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo) žinių (2016 m. gegužės 2 d. patikrinimo akto KSI-V-2016-002 priedo – ūkio subjekto, vykdančio transporto priemonių vairuotojų mokymo, patikrinimo klausimyno 5.17 p.), bei pažeidė Aprašo 11 punkto reikalavimus, todėl įmonės savininkei Inspekcijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu buvo paskirta bauda. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Inspekcijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą bei V. M. bylą nutraukė konstatavus, kad jos veikoje nėra LR ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, motyvuodamas tuo, kad Apraše apskritai nėra detalizuojama, koks yra reikiamas teorinių žinių valandų skaičius, kurį išklausius galima mokinius mokyti vairuoti keliuose, todėl visi teisinio reglamentavimo neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad vairavimo mokyklos, vadovaudamosi Motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų žinių, gebėjimų, įgūdžių ir elgsenos reikalavimais, privalo sudaryti ir patvirtinti atitinkamą (teorijos žinių ir (arba) praktinio vairavimo įgūdžių) mokymo kurso turinį (toliau – mokymo temos). Mokymo temos sudaromos pagal kiekvieną transporto priemonės kategoriją, atsižvelgiant į tai, kokių kategorijų transporto priemonių vairuotojų mokymą vairavimo mokykla turi teisę vykdyti. Jei vairavimo mokyklos numato mokyti mokinius, siekiančius vienu metu įgyti teisę vairuoti dviejų ar daugiau kategorijų transporto priemones, jos teorijos žinių mokymui turi būti sudariusios atitinkamas mokymo temas. Mokymo temas tvirtina vairavimo mokyklos vadovas arba jo paskirtas asmuo, atsakingas už vairuotojų mokymą. Mokymo metu nustatyta tvarka patvirtintas atitinkamas mokymo temas turi turėti kiekvienas vairuotojų mokytojas ar vairavimo instruktorius. Pažymėtina, kad Aprašo 9 punkte nustatyta, kad teorijos žinių mokymo trukmė B kategorijai turi būti ne trumpesnė kaip 40 valandų, o 10 punkte nustatyta, kad praktinio vairavimo įgūdžių mokymo kurso trukmė (įskaitant galutinę įskaitą) vienam mokiniui vairavimo mokykloje B kategorijai turi būti ne trumpesnė kaip 30 valandų. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad vairavimo mokykla, atsižvelgdama į mokinių įgūdžius, gali su mokiniu sudaryti mokymo sutartį ilgesnei praktinio vairavimo įgūdžių mokymo trukmei nei nurodyta Aprašo 10 punkte. Visais atvejais dalis praktinio vairavimo įgūdžių mokymo kurso pirmiausia turi būti atliekama vairavimo mokymo aikštelėje, o vėliau mokiniai, įgiję reikiamų teorijos (kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo) žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių, gali būti mokomi keliuose (gatvėse). Draudžiama mokytis vairuoti transporto priemones, nedalyvaujant turinčiam teisę mokyti vairavimo instruktoriui. Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo 1 priedo I skyriaus 1 punkte nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojai turi turėti reikiamų žinių, gebėjimų ir įgūdžių bei atitinkamai elgtis, kad galėtų suprasti eismo pavojus ir įvertinti jų rimtumą; saugiai ir ekonomiškai vairuoti, nesudaryti pavojingų situacijų ir atitinkamai reaguoti, jeigu patektų į tokias situacijas; elgtis pagal KET, siekiant išvengti eismo įvykių keliuose ir netrukdyti eismo srautui, kitiems eismo dalyviams; nustatyti svarbiausius transporto priemonių gedimus, ypač keliančius pavojų saugiam eismui, ir juos pašalinti tinkamiausiu būdu; įvertinti veiksnius (alkoholio, narkotikų ir medikamentų poveikį, nuovargį, susilpnėjusį regėjimą, emocijas ir pan.), darančius įtaką vairavimui, kad išliktų nuovokūs ir galėtų saugiai vairuoti; padėti užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, ypač silpniausių ir labiausiai pažeidžiamų (vaikų, pėsčiųjų, dviratininkų, neįgaliųjų), rodyti deramą pagarbą visiems eismo dalyviams. O 2 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojai turi išmanyti, kokiai kategorijai priklauso transporto priemonės, kurių vairavimo teisę siekia įgyti, jų paskirtį, naudojimą, didžiausiąją leidžiamąją masę; transporto priemonių agregatų, sistemų ir prietaisų paskirtį, jų išdėstymą, naudojamas eksploatacines medžiagas ir jų keitimo periodiškumą, techninės eksploatacijos gedimų požymius; privalomosios techninės apžiūros periodiškumą; kelio ženklus ir kelių ženklinimą, eismo reguliavimo signalus (šviesoforų ir reguliuotojo), manevravimo, sankryžų ir geležinkelio pervažų važiavimo taisykles, sustojimo ir stovėjimo draudimo vietas, greičio apribojimus, transporto priemonių vilkimo, krovinių (bagažo) ir keleivių vežimo taisykles, specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumus; transporto priemonių šviesos prietaisų naudojimo tamsiuoju paros metu ir esant blogam matomumui taisykles, taip pat vairavimo ir eismo ypatumus tokiomis sąlygomis, eismo ypatumus automagistralėse, greitkeliuose, tuneliuose, gyvenamosiose zonose ir kiemuose; atsakomybės rūšis ir jų taikymą už KET, aplinkos apsaugos, darbų saugos, priešgaisrinių reikalavimų pažeidimus; vairuotojo pareigas, jo budrumo ir dėmesio kitiems eismo dalyviams svarbą, psichofiziologinės būsenos (dėl alkoholio, narkotikų ir medikamentų poveikio, ligos, nuovargio, buities ir darbo sąlygų, emocijų) įtaką reakcijai ir dėmesiui, situacijos suvokimui, vertinimui ir optimalių sprendimų priėmimui; eismo įvykių priežastis, vairavimo rizikos veiksnius, susijusius su meteorologinėmis sąlygomis, kelių tipais ir jų danga, paros laiku; saugų atstumą iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, sustojimo ir stabdymo kelią, išsilaikymą jame, esant įvairioms meteorologinėms ir kelio sąlygoms, atsižvelgiant į vežamo krovinio ypatybes; specifinius rizikos veiksnius, susijusius su kitų eismo dalyvių menka patirtimi ir labiausiai pažeidžiamais eismo dalyviais: vaikais, pėsčiaisiais, dviratininkais ir neįgaliaisiais; pavojus, susijusius su įvairių transporto priemonių judėjimu ir vairavimu bei skirtingomis vairuotojų apžvalgos zonomis; kokius dokumentus būtina turėti eksploatuojant transporto priemones; veiksmus eismo įvykio atveju; priemones, kurių turi imtis vairuotojas po eismo įvykio ar kito įvykio, įskaitant avarinius veiksmus (įspėjamųjų ženklų išdėstymas, avarinės šviesos; signalizacijos įjungimas, keleivių išlaipinimas, pirmosios medicinos pagalbos suteikimas nukentėjusiesiems, gesintuvų naudojimas); su transporto priemone, kroviniu ir keleiviais susijusius saugos faktorius: garso ir avarinės šviesos signalizacijos, taupaus degalų, teršalų išmetimo ribojimo, saugos diržų, atramų galvai ir vaikų vežimo saugos reikmenų naudojimo taisykles; saugos priemones nuimant ar keičiant ratus; saugos faktorius, susijusius su krovinių pakrovimu, tvirtinimu, iškrovimu; ekonominio transporto priemonių vairavimo pranašumus, faktorius, turinčius įtakos ekonomiškam vairavimui, svarbiausias šio vairavimo taisykles; kaip naudojantis kelių žemėlapiu ir elektroninėmis navigacijos sistemomis suplanuoti ir parinkti maršrutą; transporto priemonių, krovinių (bagažo) ir gyvybės draudimo tikslus, rūšis ir rizikos grupes; transporto priemonių mechaninius gedimus, turinčius didžiausios įtakos eismo saugumui ir aplinkai: vairo, pakabos, stabdžių sistemos, padangų, žibintų, reflektorių ir sklaidytuvų, posūkių rodiklių, veidrodžių, priekinių stiklų valytuvų, išmetamųjų dujų šalinimo sistemos, saugos diržų ir įspėjamojo garso signalo. Kompleksiškai analizuojant visas minėtas Aprašo nuostatas, darytina išvada, kad tik išklausius temas, susijusias su kelių eismo taisyklių reikalavimais ir su eismo saugumu keliuose, galima pradėti mokyti mokinius praktinio vairavimo atitinkamai įrengtoje vairavimo mokymo aikštelėje, o tik po to ir keliuose (gatvėse), nes KET turi būti žinomos kiekvienam vairuotojui. Įmonės savininkė V. M. 2014 m. gegužės 1 d. patvirtino B kategorijos transporto priemonių vairuotojų pirminio mokymo kursų struktūrą ir turinį, o 2015 m. sausio 2 d. patvirtino B kategorijos transporto priemonių vairuotojų pirminio mokymo kursų struktūros ir turinio teminį planą, tačiau IĮ „Šiaulių autovita“ vykdė 6 mokinių praktinį vairavimo mokymą aikštelėje ir keliuose (gatvėse), kai mokiniai dar neišklausė visų privalomų KET ir saugaus eismo temų – iki praktinio vairavimo mokymo nežinojo kelio ženklų ir kelių ženklinimo, eismo tvarkos ir eismo reguliavimo, važiavimo per sankryžas reikalavimų ir pan. (įrašai Pamokų apskaitos žurnaluose (grupės Nr. 107, 108, 109, 110) ir vairavimo mokymo lapuose): 1. A. K. (sutarties Nr. 870) nuo 2016 m. sausio 27 d., nors jis įgijo reikiamų teorijos žinių tik 2016 m. vasario 3 d. (grupė Nr. 107); 2. A. A. (sutarties Nr. 871) nuo 2016 m. sausio 21 d., nors jis įgijo reikiamų teorijos žinių tik 2016 m. vasario 3 d. (grupė Nr. 107); 3. K. G. (sutarties Nr. 874) nuo 2016 m. vasario 5 d., nors ji įgijo reikiamų teorijos žinių tik 2016 m. vasario 22 d. (grupė Nr. 108); 4. L. S. (sutarties Nr. 877) nuo 2016 m. vasario 25 d., nors ji įgijo reikiamų teorijos žinių tik 2016 m. kovo 1 d. (grupė Nr. 109); 5. T. N. (sutarties Nr. 881) nuo 2016 m. vasario 18 d., nors jis įgijo reikiamų teorijos žinių tik 2016 m. kovo 1 d. (grupė Nr. 109); 6. L. K. (sutarties Nr. 900) nuo 2016 m. kovo 7 d., nors ji įgijo reikiamų teorijos žinių tik 2016 m. balandžio 11 d. (grupė Nr. 110). Akivaizdu, kad Vairuotojų mokymo tvarkos apraše yra nurodyta, kokios teorijos temos privalo būti išklausytos prieš praktinį vairavimą, tik nedetalizuojamas teorinių paskaitų skaičius. Neaišku, kaip vairavimo mokykla gali įsitikinti, kad mokiniai turi pakankamai reikiamų teorijos (kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo) žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių, kad galėtų būti mokomi keliuose (gatvėse), jeigu jiems privalomos kelių eismo taisyklių ir saugos eismo paskaitos vairavimo mokykloje nebuvo dėstomos. Byloje nėra jokių duomenų, kad Inspekcijos pareigūnai buvo šališki ir neteisingai fiksavo pažeidimą, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašiusio bei bylą nagrinėjusio ir administracinę nuobaudą pareiškėjai skyrusių pareigūnų veiksmai nelaikytini neteisėtais. ATPK 256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje pasisakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties būtent dėl, teismo nuomone, teisinio reglamentavimo dviprasmiškumo, todėl tai nereiškia, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą (pareiškusi atitinkamą kaltinimą), veikė neteisėtai ar nesilaikydama bendrųjų aptartų reikalavimų. Be to, skundo nagrinėjimo metu Šiaulių apylinkės teisme pati V. M. taip pat prašė paaiškinti Aprašo 11 punkto praktinį taikymą, kadangi savaip suprato minėto Aprašo nuostatas. Civilinė atsakomybė negali atsirasti dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų, kadangi jie neatliko neteisėtų veiksmų, numatytų LR CK 6.246 straipsnyje, ir nepažeidė jokių teisės aktų, reglamentuojančių pasiruošimą nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas bei aplinkybes, išsiaiškintinas nagrinėjant šias bylas. Be to, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio. Be to, nustatant advokatui priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgiama į advokato teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858 -215/2013). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. CPK numatytais atvejais bylą laimėjusiai šaliai iš bylą pralaimėjusios šalies priteisiamas išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimas, vadovaujantis Rekomendacijomis. Rekomendacijų nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negali bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginamos, kai jos yra apmokėtos (realiai patirtos išlaidos), tačiau tai nereiškia, kad visos jos ir turi būti priteistos. Sprendžiant klausimą dėl išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atlyginimo, nesivadovaujama CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostatomis dėl visiško padarytų nuostolių atlyginimo, nes pastarojoje normoje įtvirtinta asmens nuostolių (žalos) kompensavimo taisyklė taikytina sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės dydžio. Atstovavimo išlaidų priteisimas pagal savo prigimtį nėra civilinės atsakomybės rūšis, o yra civilinė procesinė pasekmė pralaimėjus bylą. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, pareiškėjos atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, darytina išvada, kad pareiškėjos pateiktas prašymas priteisti atlyginti advokato paslaugas negali būti tenkinamas. ATP byla nebuvo itin didelės apimties ir sudėtingumo, nereikėjo jokių specialių žinių, todėl pareiškėjos nurodytos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų ir yra nepagrįstai ir neproporcingai didelės. Be to, Inspekcijos pareigūnų veiksmuose nėra būtinos sąlygos atsirasti civilinei atsakomybei – neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.), nes Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Inspekcijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą motyvuodamas tuo, kad visi teisinio reglamentavimo neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl neįmanoma tiesioginiu priežastiniu ryšiu susieti atsiradusios žalos ir pareigūnų atliktų veiksmų. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo atmesti V. M. pateiktą skundą dėl turtinės žalos atlyginimo kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos V. M. atstovo advokato G. Č. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos veiksmų administracinio teisės pažeidimo byloje.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 str.), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas viešuoju administravimu. Tačiau kartu pripažįstama, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje gali būti atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689/2003, 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011, 2014 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr.VKTIN-61841899-16 (administracinė byla Nr. II-78-900/2016, b. l. 16–18) nutarta skirti V. M. 216 Eur baudą.

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. II-92-1002/2016 (administracinė byla Nr. II-78-900/2016, b. l. 122–125) nutarta V. M. skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą; V. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137³ straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą; pašalinti iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo atsakomybę sunkiančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-446-354/2016 (administracinė byla Nr. II-78-900/2016, b.1. 68–171) nutarė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą; V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant V. M. veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties; Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti; V. M. atstovo advokato G. Č. prašymo priteisti V. M. naudai 798,60 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos netenkinti.

Minėtame Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarime nurodoma, kad „ATPK 137³ straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte – nagrinėjamu atveju Vairuotojų mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84. Šio Aprašo 11 punkte nustatyta, kad visais atvejais dalis praktinio vairavimo įgūdžių mokymo kurso pirmiausia turi būti atliekama vairavimo mokymo aikštelėje, o vėliau mokiniai, įgiję reikiamų teorijos (kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo) žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių, gali būti mokomi keliuose (gatvėse). Nors Institucija mano, jog savaime suprantama, kad tik išklausius visas temas, susijusias su KET reikalavimais ir su eismo saugumu keliuose, galima pradėti mokyti mokinius praktinio vairavimo atitinkamai įrengtoje vairavimo mokymo aikštelėje, o tik po to ir keliuose (gatvėse), tačiau minėtame Aprašo punkte nėra tiesiogiai numatyta, jog mokyti keliuose (gatvėje) galima tik išklausius visą teorijos kursą. Vertinant skundžiamos nutarties motyvus, jog apylinkės teismui nekyla abejonių dėl to, kad mokyti asmenis vairuoti B kategorijai keliuose (gatvėse) galima tik įgijus reikiamų teorijos (kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo) žinių, numatytų Aprašo 9.1 punkte, pažymėtina, kad Aprašo 11 punkte nėra nuorodos į Aprašo 9 punktą, kurio papunkčiuose yra nustatyta teorijos žinių mokymo trukmė, atsižvelgiant į tai, kokios kategorijos transporto priemonės vairavimo teisę siekiama įgyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Apraše apskritai nėra detalizuojama, koks yra reikiamas teorijos žinių valandų skaičius, kurį išklausius galima mokinius mokyti vairuoti keliuose. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, taip pat vadovaujantis principu, jog visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nėra pagrindo nesutikti su V. M. atstovo apeliacinio skundo išvada, kad prerogatyva spręsti, ar mokinys įgijo reikiamų teorijos žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių, kad galėtų būti mokomas keliuose (gatvėse), suteikta pačioms vairavimo mokykloms. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus mokinius vairavimo mokykla mokė keliuose ir gatvėse, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, todėl V. M. veikoje nėra ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties. Taigi, tiek Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimas, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. priimta nutartis yra neteisėti, nepagrįsti ir dėl to naikinami, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.“

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalies bei 286 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys, jį vertinant kartu su ATPK 248 ir 257 straipsniais, reikalaujančiais visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei tinkamai įvertinti surinktus įrodymus, leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 2 d. patikrinimo akte Nr. KSI-V-2016-002 (b. l. 37–47) nurodoma, kad vykdant IĮ „Šiaulių autovita“ planinį patikrinimą ūkio subjekto patikrinimo rezultatai užfiksuoti Ūkio subjekto, vykdančio transporto priemonių vairuotojų mokymą, patikrinimo klausimyne. Vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatais, reikalaujama toliau išvardytus pažeidimus pašalinti per nurodytus terminus. Patikrinimo akte buvo nurodyti du sunkūs ir vienas labai sunkus Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.2B-84, pažeidimai, kuriuos IĮ „Šiaulių autovita“ turėjo pašalinti iki 2016 m. birželio 8 d., iki 2016 m. gegužės 20 d. ūkio subjektas IĮ „Šiaulių autovita“ privalėjo pateikti Šiaulių rajono departamentui priemonių planą nustatytiems pažeidimams pašalinti (b. l. 38).

2017 m. sausio 31 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme pateikti pareiškėjos atstovo rašytiniai paaiškinimai (b. l. 34–36), kuriuose nurodoma, kad Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 2 d. surašius individualiai įmonei „Šiaulių autovita”, kuriai vadovauja pareiškėja, patikrinimo aktą Nr.KSI-V-2016-002 (Priedas Nr.1), pareiškėja, nesutikdama su akte nurodytais pažeidimais, kreipėsi žodžiu į inspekcijos darbuotojus. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su Ūkio subjekto, vykdančio transporto priemonių vairuotojų mokymą, patikrinimo klausimyno (Priedas Nr. 2) 5.6 punktu, jog A1, A2, B kategorijų transporto priemonių kurso tematiniuose planuose nenumatyta tema „Transporto priemonės paskirtis, naudojimas, didžiausia leistina masė“, nes patvirtinto 40 val. teorijos mokymo kurso (Priedas Nr. 3) plano 2.1 punkte šios temos yra numatytos ir joms skirta 1 val. Be to, pareiškėja pateikė ir mokymo programos vaizdinę medžiagą (Priedas Nr. 4), kurios 1, 2 lapuose matyti, jog šios temos yra mokomos vairavimo mokykloje; taip pat pareiškėja nesutiko, kad kurso teminiuose planuose nenumatyta tema „Dokumentai, būtini turėti eksploatuojant transporto priemones“, nes ši tema yra numatyta patvirtinto 40 val. teorijos mokymo kurso plano 1.1.12 punkte. Be to, pareiškėja pateikė ir mokymo programos vaizdinę medžiagą, kurios 3, 4 lapuose matyti, jog šios temos yra mokomos vairavimo mokykloje; nesutiko, jog nenumatyta tema „Ekonominio transporto priemonių vairavimo pranašumai, faktoriai, turintys įtakos ekonomiškam vairavimui, svarbiausios šio vairavimo taisyklės“, nes ir šios minėtos temos yra patvirtintos 40 val. teorijos mokymo kurso plano 1.8.1. punkte. Be to, pareiškėja pateikė ir mokymo programos vaizdinę medžiagą, kurios 5–12 lapuose matyti, jog šios temos yra mokomos vairavimo mokykloje. Pareiškėja nurodė, kad nesutinka ir su užpildyto Ūkio subjekto, vykdančio transporto priemonių vairuotojų mokymą, patikrinimo klausimyno 5.7 punktu, jog vairavimo mokykla mokinių teorijos nemokė pagal vairavimo mokyklos patvirtintas mokymo temas, bei inspektoriaus A. V. prierašu, jog tuo pačiu laiku buvo mokomi dviejų grupių mokiniai. Pareiškėjos atstovo paaiškinime nurodom, kad inspektorius A. V., surašydamas šį pažeidimą neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, mokymosi grupių laikų, ir nors dviejų grupių mokymosi dienos sutapo, tačiau mokymosi laikai buvo skirtingi (Priedas Nr. 5). Viena grupė mokėsi rytiniu laiku (nuo 10 val. iki 11.30 val.), kita – vakariniu (nuo 17 val. iki 18.30 val.), todėl ir čia jokio pažeidimo nėra. Išaiškinus visas aplinkybes bei pateikus aukščiau minėtus dokumentus, Kelių transporto inspekcijos teisininkė O. C. taip pat pritarė pareiškėjos teiginiams, todėl klausimyno 5.7 punkto pažeidimas buvo išbrauktas iš pažeidimų sąrašo. Pareiškėja nesutiko ir su Patikrinimo akte 3 punkte nurodytu pažeidimu, kad vairavimo mokykla teorijos žinių mokymo apskaitos žurnalą tvarkė nesilaikydama nustatytų reikalavimų. Pasiaiškinus su inspektoriumi A. V. bei Kelių transporto inspekcijos teisininke O. C. dėl dviejose vietose nenurodyto vairuotojų mokytojo vardo ir pavardės apskaitos žurnale (nors parašas, patvirtinantis, kad tema buvo išdėstyta, buvo) bei pamokų temos neaiškaus įrašymo dėl perteklinių vairuotojų mokytojo parašų kiekio, buvo prieita bendro susitarimo, kad pažeidimo nėra. Taigi iš nustatytų 3 pažeidimų, buvo sutikta, kad dviejų pažeidimų, nurodytų Patikrinimo akto 1 ir 3 punktuose, nebuvo, tai patvirtina, jog Patikrinimo akte buvo nepagrįstai konstatuoti pažeidimai. Patikrinimo akto pažeidimų trečią punktą inspektorius A. V. išbraukė pats, o dėl Patikrinimo akto 2 punkte nurodyto pažeidimo, su kuriuo pareiškėja taip pat nesutiko, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio nepagrįstumą pareiškėja ginčijo teisme.

Iš turimų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad nors Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atsižvelgė į pareiškėjos žodinius pastebėjimus dėl 2016 m. gegužės 2 d. IĮ „Šiaulių autovita“ planinio patikrinimo metu nustatytų pažeidimų iki nutarimo priėmimo dienos, vis dėlto, pažeidžiant bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nutarimas buvo priimtas.

Kaip jau buvo minėta, Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu atsakovo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimas buvo panaikintas nesant V. M. veikoje LR ATPK 137³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties vadovaujantis principu, jog visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir konstatuojant, kad nėra pagrindo nesutikti su V. M. atstovo apeliacinio skundo išvada, kad prerogatyva spręsti, ar mokinys įgijo reikiamų teorijos žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių, kad galėtų būti mokomas keliuose (gatvėse), suteikta pačioms vairavimo mokykloms.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutarime administracinėje byloje Nr. N444-1005/2011, kurioje taip pat buvo sprendžiamas atsakomybės pagal ATPK 137³ straipsnio 1 dalies nuostatas klausimas, buvo konstatuota, kad „teisėjų kolegija, įvertinusi Vairuotojų pirminio mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 2B-302, nuostatas, nustatė, jog sistemiškai aiškinant šių Aprašo nuostatų turinį, daryti vienareikšmiškos išvados, kad jose yra numatyti reikalavimai transporto priemonių vairuotojams rengti ar kvalifikacijai kelti, negalima – teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuostatos reglamentuoja dokumentų pildymo tvarką, o ne reikalavimus, keliamus pačiam mokymo procesui, transporto priemonėms, instruktoriams ir pan. Taip pat minėtame nutarime nurodoma, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teisės norminiai aktai aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Toks aiškinimas iš esmės atitinka bendrąjį baudžiamosios teisės principą nullum crimen, nulla poena sine lege (iš lot. – nėra nusikaltimo, nėra bausmės be įstatymo), Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, kurioje teigiama, kad baudžiamoji teisė neturi būti plečiamai aiškinama kaltinamojo nenaudai, o nusikaltimas turi būti tiksliai apibrėžtas įstatyme. Pastarasis reikalavimas Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje laikomas įvykdytu, jei asmuo iš atitinkamos nuostatos teksto ir, jei reikalinga, teismų praktikoje pateikiamo jos aiškinimo, gali žinoti, kokie veiksmai ar neveikimas užtrauks jam baudžiamąją atsakomybę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N6-1313/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, 2007 m., p. 67–75). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad analizuojamu atveju negalima aiškiai konstatuoti, kad buvo pažeistos nuostatos, reglamentuojančios būtent reikalavimus transporto priemonių vairuotojams rengti ar kvalifikacijai kelti, visos abejonės, kilusios sprendžiant teisinės atsakomybės taikymo klausimą, privalo būti traktuojamos D. L. naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos pagal ATPK 137³ straipsnio 1 dalį, teisena nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).“

Taigi ir ginčui aktualios administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.II-78-900/2016 atveju, ir aukščiau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. N444-1005/2011 buvo analizuojamos tam tikros Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos parengtos Vairuotojo (pirminio) mokymo tvarkos aprašo (skirtingų redakcijų) nuostatos ir buvo konstatuota, jog taikomos nuostatos nenustatė aiškios tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl to atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

Atsakovo atstovo atsiliepime (b. l. 20) nurodoma, kad skundo nagrinėjimo metu Šiaulių apylinkės teisme pati V. M. taip pat prašė paaiškinti Aprašo 11 punkto praktinį taikymą, kadangi savaip suprato minėto Aprašo nuostatas. Atsižvelgiant į šį argumentą pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, administracinei atsakomybei atsirasti vienareikšmiškai būtinas aiškus teisinis reglamentavimas. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N12-150/2004). Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Priešingu atveju bus pažeistas bendrasis teisės principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, nullum crimen, nulla poena sine lege, pagal kurį negali būti taikomos sankcijos nesant teisinio pagrindo. Be to, pagal teismų praktiką visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai (in dubio pro reo principas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo2004 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N7-1148/2004, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N575-475/2012 ir kt.).

Šiaulių apygardos teismui nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą, kai pareiškėjos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, yra pagrindas konstatuoti, kad inspekcijos pareigūnai surašydami IĮ „Šiaulių autovita“ 2016 m. gegužės 2 d. patikrinimo aktą Nr. KSI-V-2016-002 ir priimdami 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą nesilaikė ATPK 248, 257, 284 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų, taip pat pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, dėl to nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, pareiškėjos atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą skirti administracinę nuobaudą.

Neteisėtas pareiškėjos patraukimas administracinėn atsakomybėn konstatuotas įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. ATP-446-354/2016. Tai tiesiogiai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms, laisvėms ir interesams, t. y. pareigūnams neįvykdžius įstatyme nustatytų pareigų, pareiškėja patyrė turtinę žalą, kadangi dėl administracinės nuobaudos panaikinimo turėjo kreiptis į teismą, tai lėmė neišvengiamas išlaidas advokato pagalbai.

Pareiškėja advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai 2016 m. spalio 13 d. sumokėjo 300 Eur (pinigų priėmimo kvitas serija BUH 1 Nr. 0758504, b. l. 8), 2016 m. spalio 24 d. 498,60 Eur (AB DNB banko sąskaitos išrašas, b. l. 9).

Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2016 m. spalio 18 d. ataskaitoje apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorių, pretenzijų, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus (b. l. 7) nurodoma, kad už susipažinimą su medžiaga, už apeliacinio skundo parengimą išrašyta 435 Eur sąskaita, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, teismų praktikos paiešką išrašyta 363 Eur sąskaita.

Taigi iš viso pareiškėja sumokėjo 798,60 Eur (įskaitant PVM) už teisines paslaugas būtent toje administracinio teisės pažeidimo byloje, kuri buvo užbaigta Šiaulių apygardos teismo nutarimu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad atlygintinos tik pagrįstos išlaidos teisinei pagalbai, o vertinant tokių išlaidų pagrįstumą, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas bei kitus kriterijus.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.9 punktą (koeficientas už apeliacinio skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 2-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 771,9 Eur, darytina išvada, kad už 2016 m. spalio 14 d. apeliacinio skundo parengimą (ATP byla Nr. II-78-900/2016, b. l. 137–141) galėtų būti priteistina iki 1929,75 Eur, taigi prašoma 435 eurų suma neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.11 punktą (koeficientas už apeliacinio skundo parengimą 1,3), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 2-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 771,9 Eur, darytina išvada, kad už 2016 m. spalio 17 d. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (ATP byla Nr. II-78-900/2016, b. l. 148–152) galėtų būti priteistina iki 1003,47 Eur, taigi prašoma 363 Eur suma neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos.

Darytina išvada, kad tikrinamoje byloje nenustatyta, jog pareiškėja veikė priešingai teisei, todėl nėra ir pagrindo perkelti dalį kaltės jai bei tokiu būdu mažinti žalos dydį. Pažymėtina, jog „<...> visų pirma valstybės ir savivaldybių institucijos privalo elgtis teisėtai bei prisiimti atsakomybę už tai“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Teismas remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands), nepasisako dėl likusių bylos šalių motyvų.

Atsižvelgiant į patirtų išlaidų pagrįstumą ir konstatavus, kad tarp šios pareiškėjos patirtos turtinės žalos ir valstybės institucijų neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, priteistina visa pareiškėjos patirtos turtinės žalos (išlaidų advokato pagalbai) 798,60 Eur (įskaitant PVM) suma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.

Pareiškėjos atstovo skunde (b. l. 4) prašoma priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai 217,80 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą; to paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Pareiškėjos patirtas atstovavimo išlaidas patvirtina 2016 m. lapkričio 16 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP16279 (b. l. 10), Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2016 m. lapkričio 16 d. ataskaita apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas, parengtus sandorių, pretenzijų, pranešimų projektus, parengtus procesinius dokumentus (b. l. 11), 2016 m. lapkričio 21 d. AB DNB banko sąskaitos išrašas (b. l. 12), Černiauskas ir partneriai 2016 m. lapkričio 16 d. sutartis dėl teisinių paslaugų Nr. 237/2016 (b. l. 13).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2016 m. 2-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 771,9 Eur, darytina išvada, kad už 2016 m. lapkričio 16 d. skundo parengimą (b. l. 2–5) galėtų būti priteistina iki 1929,75 Eur, taigi prašoma 217,80 Eur (su PVM) suma neviršija galimos pagal Rekomendacijų kriterijus numatytos maksimalios sumos, todėl priteistina pareiškėjos naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos V. M. atstovo advokato G. Č. skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjai V. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, 798,60 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 60 ct) (įskaitant PVM) turtinės žalos.

Priteisti pareiškėjai V. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, 217,80 Eur (du šimtus septyniolika eurų 80 ct) (su PVM) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius