Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal V. M. atstovo advokato Gintaro Černiausko ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria V. M. skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimas – V. M. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 137³ str. 1 d., skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, pašalinta iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) buvo nubausta 216 Eur bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 137³ str. 1 d., dėl to, kad patikrinus IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą vairuotojų mokymą nustatyta, jog įmonės savininkė V. M. neužtikrino, kad būtų laikomasi Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84, nuostatų. Vairavimo mokykla mokė keliuose ir gatvėse mokinius, neįgijusius reikiamų teorijos (kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo) žinių, tuo pažeidė aprašo 1 punkto reikalavimus.

Skunde teigiama, kad teismas padarė teisės akto taikymo klaidą ir neteisingai išaiškino bei pritaikė Vairuotojų mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 (toliau – Aprašas), teisės normas. Skunde nurodoma, kad Aprašas nedetalizuoja ir nenurodo, koks yra reikiamas teorijos žinių valandų skaičius, taip pat Apraše nenumatyta, jog mokyti keliuose (gatvėje) galima tik išklausius visą teorijos kursą, kaip kad konstatavo teismas. Skunde pažymima, kad teismas, neteisingai aiškino Aprašo 11 punktą, ir nepagrįstai sąvoką „reikiamų teorijos žinių“ prilygino sąvokai „visų teorijos žinių“, dėl to buvo neteisingai išspręsta administracinė byla ir priimta neteisėta nutartis. Skunde daroma išvada, kad prerogatyva spręsti, ar mokinys įgijo reikiamų teorijos žinių ir praktinio vairavimo žinių, kad galėtų būti mokomas keliuose (gatvėse), suteikta pačioms vairavimo mokykloms.

Taip pat skunde minimas Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidento D. L. oficialus ir viešas teiginys, jog pirmą kartą į gatvę mokytis išvažiuojantis žmogus turi suvokti eismo pagrindus, žinoti, kam skirti valdymo prietaisai, kaip su jais elgtis, kada išvažiuoti į gatvę, sprendžia instruktorius, jei jis mato, kad mokinys supranta pagrindinius eismo principus.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neįvertino, jog mokiniai prieš pradėdami mokytis keliuose (gatvėse) buvo atlikę praktinį vairavimą aikštelėje, išklausę dalį teorijos kurso, taigi mokiniai turėjo tiek praktinių, tiek teorinių žinių, ir jų pasirengimas vykti į gatvę buvo įvertintas instruktorių.

Skunde teigiama, kad teismo nuostata, jog administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo, nesutampa su įstatymo leidėjo valia. Inspekcija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nors teismų praktikoje yra skirtingų nuomonių šiuo klausimu, tačiau Inspekcija laikosi naujausios teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal šiuo metu apygardų teismų formuojamą praktiką asmuo, įvykdydamas administracinį nurodymą, pripažįsta pažeidimo padarymo faktą ir savo kaltę, todėl laikomas padarius administracinį pažeidimą nepriklausomai nuo to, ar jam administracinė nuobauda paskirta nutarimu, ar į administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas. Taip pat skunde nurodoma, kad nustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių (V. M. pažeidimą padarė ne pirmą kartą), nėra pagrindo paskirtą administracinę nuobaudą švelninti taikant ATPK 30l str. nuostatas. Institucijos teigimu, skundžiamas Inspekcijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, be to, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

V. M. atstovo advokato Gintaro Černiausko apeliacinis skundas tenkinamas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinis skundas atmetamas.

Šioje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas V. M. buvo surašytas kaltinant ją tuo, jog ji padarė ATPK 137³ str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 137³ str. 1 d. esanti norma yra blanketinė, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte – nagrinėjamu atveju Vairuotojų mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 (toliau – Aprašas).

Šio Aprašo 11 punkte nustatyta, kad visais atvejais dalis praktinio vairavimo įgūdžių mokymo kurso pirmiausia turi būti atliekama vairavimo mokymo aikštelėje, o vėliau mokiniai, įgiję reikiamų teorijos (kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo) žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių, gali būti mokomi keliuose (gatvėse). Nors Institucija mano, jog savaime suprantama, kad tik išklausius visas temas, susijusias su KET reikalavimais ir su eismo saugumu keliuose, galima pradėti mokyti mokinius praktinio vairavimo atitinkamai įrengtoje vairavimo mokymo aikštelėje, o tik po to ir keliuose (gatvėse), tačiau minėtame Aprašo punkte nėra tiesiogiai numatyta, jog mokyti keliuose (gatvėje) galima tik išklausius visą teorijos kursą. Vertinant skundžiamos nutarties motyvus, jog apylinkės teismui nekyla abejonių dėl to, kad mokyti asmenis vairuoti B kategorijai keliuose (gatvėse) galima tik įgijus reikiamų teorijos (kelių eismo taisyklių ir saugaus eismo) žinių, numatytų Aprašo 9.1 punkte, pažymėtina, kad Aprašo 11 punkte nėra nuorodos į Aprašo 9 punktą, kurio papunkčiuose yra nustatyta teorijos žinių mokymo trukmė, atsižvelgiant į tai, kokios kategorijos transporto priemonės vairavimo teisę siekiama įgyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Apraše apskritai nėra detalizuojama, koks yra reikiamas teorijos žinių valandų skaičius, kurį išklausius galima mokinius mokyti vairuoti keliuose. Esant aptartam teisiniam reglamentavimui, taip pat vadovaujantis principu, jog visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nėra pagrindo nesutikti su V. M. atstovo apeliacinio skundo išvada, kad prerogatyva spręsti, ar mokinys įgijo reikiamų teorijos žinių ir praktinio vairavimo įgūdžių, kad galėtų būti mokomas keliuose (gatvėse), suteikta pačioms vairavimo mokykloms.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus mokinius vairavimo mokykla mokė keliuose ir gatvėse, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, todėl V. M. veikoje nėra ATPK 137³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties. Taigi, tiek Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimas, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. priimta nutartis yra neteisėti, nepagrįsti ir dėl to naikinami, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Konstatavus, kad V. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl kitų skundų argumentų, susijusių su V. M. paskirta nuobauda, šioje nutartyje nepasisakoma.

2016 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apygardos teisme gautas V. M. atstovo advokato G. Černiausko prašymas priteisti V. M. naudai 798,60 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, nes V. M. apeliacinėje instancijoje patyrė 798,60 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurios patvirtinamos jas pagrindžiančiais dokumentais.

ATPK 279 str. reglamentuoja išlaidų priteisimą administracinėje byloje dalyvaujantiems nukentėjusiesiems, liudytojams, vertėjams, ekspertams, tačiau ATPK normose nenustatyta, kad neteisėtai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui atlyginamos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos, todėl šis klausimas negali būti sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo teisenos tvarka. Vadovaujantis Konstitucijoje įtvirtintu žalos atlyginimo principu, asmuo, neteisėtai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-17/2012).

Taigi ir šiuo atveju, asmuo, dėl kurio administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, turi teisę pateikti reikalavimą atlyginti žalą institucijai, kurios iniciatyva buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla ir kurios neteisėtais veiksmais galimai padaryta žala, kurią sudaro patirtos bylinėjimosi išlaidos, tačiau šis klausimas sprendžiamas ne administracinio teisės pažeidimo teisenos, o civilinio proceso tvarka. Todėl V. M. atstovo advokato prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas – 798,60 Eur su PVM – netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 302¹² str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą ir V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant V. M. veikoje Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 137³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

V. M. atstovo advokato G. Černiausko prašymo priteisti V. M. naudai 798,60 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.