Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į laisvės atėmimo bausmės laiką M. M. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2022 m. gruodžio 7 d. 22.31 val. iki 2022 m. gruodžio 8 d. 15.35 val. (1 para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojus: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) pradėti dirbti arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 8 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuota D. M. vardu registruota, U. M. faktiškai priklausanti transporto priemonė „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, klausimai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl įrodymų vertinimo ir kaltės

Dėl bausmės

3. Prokuroras apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės: vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, M. M. paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bei paskirti galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) pradėti dirbti arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio). Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. faktinio sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

3.1. Nurodo, kad teismas, M. M. paskyręs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nesubendrino šios bausmės su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 64 straipsnio 1 dalį bei neteisingai nustatė galutinės bausmės dydį. O nesubendrinus abiem nuosprendžiais paskirtų bausmių liko neįvertintos visos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimui ne/taikyti reikšmingos aplinkybės, dėl to M. M. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas nepagrįstai, t. y. netinkamai pritaikytas BK 75 straipsnis.

Dėl bausmių bendrinimo

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

3.4. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismui nesubendrinus M. M. paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą liko neįvertinta ta aplinkybė, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, nepasibaigus lygtinio paleidimo terminui. Skundžiamu nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu padaręs vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Naują nusikalstamą veiką nuteistasis padarė teistumui neišnykus bei neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kaltės nepripažino, savo elgesio nevertino kritiškai. Atkreiptas dėmesys į tai, kad neišnykusį teistumą už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas turinčiam ir bausmės neatlikusiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymių. Prokuroro apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, teismo posėdyje išklausiusi posėdžio dalyvius, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė teisingą, tinkamai individualizuotą bausmę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria prokuroro skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirtos bausmės nesubendrino su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, o paskirtos bausmės vykdymą nuteistajam atidėjo. Todėl, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Dėl nuteistojo skundo

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

8. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog byloje nenustatyti nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai, tačiau iš skundo turinio matyti, kad iš esmės apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimą bei nuosprendžio surašymą reglamentuojančių BPK normų, išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, o išvadas dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių pagrindė visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo nekartoja, o pažymi pagrindines detales, nulėmusias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą nuteistojo M. M. atžvilgiu.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Ar pakanka byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

10. BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, numatyta tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sulaikymo metu M. M. 2022 m. gruodžio 7 d., 22.31 val., nustatytas 1,54 promilės neblaivumas, 22.52 val. – 1,62 promilės neblaivumas, kurie užfiksuoti 2022 m. gruodžio 7 d. neblaivumo nustatymo akte, o su nustatytais rodmenimis M. M. sutiko (1 t., b. l. 102–103). To neginčija ir pats nuteistasis, tačiau teigia įvykio metu automobilį vairavęs ne jis, o jo draugė U. M.. Tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu M. M. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 7 d., nuo pietų iki 20 val. vakaro, vartojo alkoholį su draugu, pravarde M., tada paprašė draugės atvažiuoti jį pasiimti, o automobilį, kurį vairavo, paliko garaže. Draugė atvyko „Audi A4“ automobiliu, valstybinio numerio neprisimena. Iš garažo jie išvyko į miestą šiaip pasivažinėti, buvo prie (duomenys neskelbtini), o vėliau važiavo namo. Automobilį vairavo draugė, jis sėdėjo keleivio vietoje ir žaidė telefonu. Į kartodromą, esantį pakeliui į namus, užsuko draugės iniciatyva. Apvažiavusi pusę rato draugė nuslydo nuo kelio, automobilis įklimpo pusnyje. Jis išlipo jo stumtelti, nežino, ar draugė spėjo išlipti, ar ne. Išstūmus automobilį atvažiavo jaunimas, atrodo 2–3 žmonės, dviem BMW automobiliais. Šiems atvažiavus, jis lipo į savo transporto priemonę, o draugė buvo vairuotojo pusėje. Įvykus konfliktui su atvažiavusiais, draugė buvo išlipusi ir, jai pasakius, kad nereikia problemų, jiedu įlipo į automobilį ir norėjo išvažiuoti, bet kartodromo vartai jau buvo uždaryti. Jiems atvažiavus prie vartų, atvyko policijos pareigūnai. Teismo posėdyje apklausta liudytoja U. M. taip pat teigė, jog visą vakarą, taip pat ir kartodrome, savo automobilį vairavo ji, o draugas M. M. sėdėjo keleivio vietoje. Nors apeliantas neigia kartodrome vairavęs automobilį ir tvirtina automobilį vairavus draugę U. M., tačiau visgi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytų duomenų visumą, šią nuteistojo versiją atmetė kaip neįtikinamą, o liudytojos U. M. parodymus laikė nepatikimais, tam iš esmės pritaria ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija.

12. Šiuo atveju yra svarbūs kitų proceso dalyvių byloje parodymai, patvirtinantys, jog 2022 m. gruodžio 7 d., apie 22.23 val., (duomenys neskelbtini) automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus vairavo būtent M. M..

12.1. Apklaustas teisme liudytojas A. S. nurodė, kad minėtą vakarą jis dirbo (duomenys neskelbtini) kartodromo aikštelėje, buvo atsakingas už trasą. Stovėjo su keliais draugais – A. (A. J.) ir M. (M. Z.). Pamatė, kad į kartodromo teritoriją įvažiavo automobilis. Patys buvo aikštelėje, toliau nuo įvažiavimo. Automobilis nesustojo prie draudžiančio ženklo, vairuotojas nenuėjo į registratūrą pasiklausti, ar gali važiuoti. Jis pradėjo eiti link atvažiuojančio automobilio, tikėdamasis, kad šis sustos ir pasiklaus informacijos, tačiau automobilis ramiai pro juos pravažiavo. Tada jis paprašė draugų, kad pamirksėtų jiems automobilio žibintais, tačiau automobilis nesureagavo ir įvažiavo į trasą. Jam kilo įtarimas, todėl paprašė draugų jį nuvežti prie vartų, kad galėtų juos uždaryti. Nujautė, kad vairuotojas gali būti išgėręs. Trasoje pabandė automobilį sustabdyti, važiuodami matė, kad automobilis įstrigo pusnyje, be to, važiavo priešinga kryptimi. Jie važiavo priešais, kad galėtų juos sutikti. Kitas jo draugas, važinėjęs trasoje (K. P.), tuo metu įstrigo pusnyje, todėl pakeliui iš pusnies išraukė jo automobilį ir dviem automobiliais pajudėjo link įvažiavusio automobilio. Privažiavę pamatė, kad minėtas automobilis įstrigęs pusnyje. Jiems priartėjus, automobilio vairuotojas sukėlė apsukas, apsisuko, išvažiavo iš pusnies ir pradėjo išvažinėti iš trasos. Važiuodamas vėl nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į pusnį. Tada jie K. P. automobiliu užblokavo minėtą automobilį. Pats A. S. išlipo iš automobilio ir, priėjęs prie vairuotojo, paklausė, ką šis veikia privačioje teritorijoje. Iš vairuotojo vietos išlipęs vyriškis pradėjo nedraugiškai su juo kalbėtis, tuomet priėjo K. P. ir įvyko žodinis konfliktas. Tada iš automobilio keleivio vietos išlipo mergina ir prašė vyriškio važiuoti, baigti konfliktą. Konflikto metu liudytojas nurodė šalia buvus A. (A. J.) ir M. (M. Z.). Pastarasis ir iškvietė policiją. Išgirdę, kad kviečiama policija, mergina persėdo į vairuotojo vietą, o vairuotojas – į keleivio vietą, ir nuvažiavo vartų link. Vartai buvo uždaryti, ir jie sulaukė policijos. Liudytojas patvirtino, kad klausimas, kas vairavo minėtą automobilį, jam nekilo. Automobiliui paskutinį kartą sustojus pusnyje, jie savo automobiliu prie jo privažiavo maždaug už 5 sekundžių ir apsikeisti vietomis keleiviui su vairuotoju, jo nuomone, nebūtų užtekę laiko. Liudytojas nurodė priežasčių apkalbėti kaltinamąjį neturintis. Iš bylos medžiagos matyti, kad analogiškus parodymus liudytojas davė ir dukart apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 33–36, 39–42).

12.2. Tokius nuoseklius liudytojo A. S. parodymus patvirtina ir pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų, į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykusių, policijos pareigūnų D. G. ir A. D. parodymai. Apklausiamas teisme A. D. nurodė, kad atvykusius į įvykio vietą juos pasitiko kartodromo administratorius (A. S.), kuris paaiškino, kad asmuo važinėjosi trasoje, o paprašytas išvykti neišvyko, tuomet kažkas įvyko, o tas asmuo galimai yra neblaivus. Pareiškėjas paliudijo raštu, kad vairavo tas asmuo (M. M.). Pareiškėjo nurodytas asmuo (M. M.) aiškino automobilio nevairavęs, o vairuotojo vietoje buvusi moteris tvirtino vairavusi pati. Kartodrome buvo ir daugiau liudytojų, tačiau apklausiamas sutiko būti tik vienas (A. S.). Liudytojas A. D. nurodė ir tai, jog galima remtis byloje pateiktu tarnybiniu pranešimu. Taip pat paaiškino M. M. asmeniškai nepažįstantis. Liudytojas A. D. teisme taip pat nurodė, kad atvykę į kartodromą, prie jo rado stovintį automobilį, kuriame vyras sėdėjo keleivio vietoje, mergina – vairuotojo, o prie jų priėjęs liudytojas (A. S.) nurodė, kad transporto priemonę vairavo vyras. Tuo tarpu nurodytas vyriškis neigė vairavęs automobilį ir teigė vairavus merginą. Pagal liudytojo parodymus buvo įformintas girtas vairuotojas. A. D. patvirtino, jog abejonių dėl liudytojo parodymų nekilo, nes šis viską nupasakojo smulkiai. Kiek atokiau teritorijoje buvo daugiau asmenų, tačiau duoti parodymų šie nesutiko. Vyriškis neigė vairavęs automobilį. Iš pareigūno A. D. 2022 m. gruodžio 8 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, kad 22.28 val. atvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), prie uždarytų kartingų trasos vartų pastebėjo stovint automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio vairuotojo vietos išlipo U. M., o iš priekinės keleivio vietos – M. M., kuris konfliktavo, garsiai šūkavo. A. S. jiems paaiškino, kad trasoje priėjęs prie užklimpusio minėto automobilio vairuotojo pusės durelių, pastebėjo vairuotojo vietoje sėdėjusį vyriškį, kuris atrodė akivaizdžiai neblaivus, elgėsi neadekvačiai, todėl nusprendė iškviesti policiją. O tai išgirdę „Audi“ automobilio ekipažo nariai apsikeitė vietomis, t. y. į vairuotojo vietą atsisėdo mergina, o į priekinę keleivio vietą – vyriškis, ir pajudėjo link vartų. A. S. jiems nurodė matęs, kad automobilį vairavo vyriškis (1 t., b. l. 22–24). Būtent tokią įvykių seką, liudytojo A. S. parodymus įvykio vietoje, policijos pareigūnų nustatytas įvykių aplinkybes, o taip pat M. M. ir U. M. versiją bei elgesį įvykio vietoje patvirtina ir pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kurie apžiūrėti 2023 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b .l. 123–126).

12.3. Susipažinus su kitų įvykio liudytojų, o būtent – A. J., M. Z. ir K. P. parodymais, matyti, kad šie tarpusavyje dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa visiškai, nėra prieštaringi. A. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš automobilio vairuotojo vietos išlipo vyriškis, o mergina liko sėdėti keleivio vietoje su kavos puodeliu, o išlipo tik vėliau. Patvirtino ir tai, kad abejonių, kas išlipo iš vairuotojo pusės, jam nekilo. Be to, nurodė, jog pagrindo šmeižti kaltinamąjį ar melagingai tvirtinti draugų parodymus jis neturi (1 t., b. l. 66–69). Liudytojas M. Z. apklausiamas teisme nurodė patvirtinantis ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus, kuriuose, be kita ko, užfiksuota, kad jis pamatė, kaip iš „Audi“ automobilio vairuotojo pusės išlipa vyras, o iš keleivio priekinės pusės – mergina. Vyras akivaizdžiai buvo neblaivus, įvyko žodinis konfliktas, todėl jie paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Tada mergina sėdo už automobilio „Audi“ vairo ir norėjo išvažiuoti iš teritorijos, bet vartai buvo uždaryti ir jie laukė policijos (1 t., b. l. 60–63). Teismo posėdyje liudytojas patvirtino savo parodymus ir paaiškino merginą tąkart matęs pirmą kartą, konfliktų anksčiau su ja neturėjęs, taip pat neturi priežasčių duoti melagingus parodymus. Teisme apklaustas liudytojas K. P. taip pat patvirtino, kad su A. (A. S.) privažiavus prie minėto automobilio, jo draugas kalbėjo su automobilio vairuotoju bei matė, kad šaukiama, todėl jis ir nuėjęs paklausti, ar žmogus supranta, ką daro. Jam einant link jų, vairuotojas išlipo iš automobilio, atrodė lyg norėtų muštis. Tuo tarpu keleivė buvo neaukšto ūgio mergina. Patvirtino ir tai, kad konfliktinių santykių su kaltinamuoju nėra turėjęs ir pagrindo jį apkalbėti neturi (1 t., b. l. 84–87).

12.4. Skambučio Bendrajam pagalbos centrui pobūdis ir priežastis nedviprasmiškai užfiksuoti ir Policijos registruojamų įvykių registro išraše, bei 2023 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti M. Z. skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą įrašai. Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 7 d., 22.23 val., M. Z. Šiaulių AVPK pranešė, kad į (duomenys neskelbtini) kartingų trasą prieš kelias minutes neblaivus vairuotojas įvažiavo automobiliu „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vyksta žodinis konfliktas, keleivė persėdo į vairuotojo vietą. Pokalbis nutrūko. Pranešėjas laukia vietoje. Fone girdisi rėkiantis vyras. Asmenis sulaikė, prašo paskubėti (1 t., b. l. 25–28). 2023 m. vasario 1 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota dviejų skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašų apžiūra. 2022 m. gruodžio 7 d., 22.20 val., skambučio įraše girdėti, kaip M. Z. praneša, jog į (duomenys neskelbtini) kartingų trasą įvažiavo girtas pilietis, vyksta konfliktas (fone girdisi šaukiantis vyras). Nurodo, kad automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis mato, kad mergina persėdo už vairo, o vairavo girtas vyriškis. Pokalbis nutrūksta. 2022 m. gruodžio 7 d., 22.28 val., skambučio įraše girdėti, kaip M. Z. klausia, ar važiuoja ekipažas, nurodo, kad situacija konfliktinė, vartus uždarė, asmenys dabar sulaikyti, nežino, ar jie teisiškai tai gali daryti. Kalba ramiai. Operatorė nurodo, kad pareigūnai informuoti, turi laukti. Vyras sutinka, nurodo, jog bando laukti, padėkoja (1 t., b. l. 114–117).

13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pagrindo abejoti liudytojų A. S., M. Z., A. J. ir K. P. parodymų patikimumu, jų nurodytų aplinkybių atitikimu tikrovei nėra jokio pagrindo. Byloje nenustatyta šių asmenų suinteresuotumo apkalbėti M. M., duoti tikrovės neatitinkančius parodymus, kadangi iki šio įvykio jie nebuvo pažįstami (išskyrus K. P., nurodžiusį, jog M. M. jis yra matęs minėtame kartodrome anksčiau), tą patvirtino ir pats M. M., teisme nurodęs, kad iki šio įvykio kartodrome pastarąjį kartą yra buvęs prieš 9 mėnesius, o visus kartodrome buvusius asmenis jis matė pirmą kartą. Taip pat ir U. M., teisme nurodžiusi, kad konflikte dalyvavusiųjų nepažįsta, juos tik yra mačiusi važinėdama kartingais. Dėl šių priežasčių ir apelianto skundo argumentas minėtus liudytojus davus jo atžvilgiu melagingus parodymus susiklosčius konfliktinei situacijai vertintinas kaip nepagrįstas, juolab, kad konfliktinę situaciją išprovokavo pats M. M., tai patvirtina ne tik minėti liudytojai, bet ir U. M., apklausiama teisme. Be to, šių liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais, užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. policijos pareigūnų „Body“ kameromis, tarnybiniu pranešimu, skambučių garso įrašais. Tuo tarpu ir pats M. M. teisme nurodė kartodrome buvusius asmenis vis tik galėjus matyti, kas vairavo automobilį. Taip pat teismas pagrįstai U. M. parodymus vertino kritiškai, atsižvelgęs į tai, kad jiedu su M. M. yra sugyventiniai, gyvena kartu ir veda bendrą ūkį, o ir ne tik norėdama išvengti galimo turto (automobilio) konfiskavimo, tačiau, pastebėtina, ir dėl M. M. probacijos bei galimų teisinių pasekmių pažeidus jos sąlygas. Būtent šiame kontekste konflikto metu sugyventinės pasakytus žodžius apie tai, kad jiems problemų nereikia, įvertino ir pats M. M., apklausiamas teisme. Nors apeliantas nurodo, kad teismas jo ir U. M. parodymus nepagrįstai atmetė, taip pat ir liudytojo A. B., patvirtinusio įvykio vakarą mačius, kad į kartingų teritoriją jų automobilis įvažiavo U. M. vairuojamas, parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu liudytojo parodymų vertinimu ir jam pritaria. Kaip teisingai nustatyta skundžiamu nuosprendžiu, liudytojas A. B. patvirtino „Audi“ automobilio, važinėjančio trasa nematęs, o jo nurodytos aplinkybės mačius šį automobilį į kartodromo teritoriją įvažiavus U. M. vairuojant, nepaneigia anksčiau nurodytų liudytojų parodymų, kad trasoje automobilį vairavo M. M.. Nors ir įvažiavęs į kartodromo teritoriją U. M. vairuojamas, automobilis „Audi A4“, pasak liudytojų A. S., M. Z., A. J., K. P., iš dalies ir M. M. bei U. M., kartodromo teritorijoje ne kartą nuvažiavęs nuo trasos į pusnį ir joje užstrigęs, sustojęs ir iš jos stumiamas, vėliau sustojo būtent M. M. vairuojamas. Su tokia apylinkės teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Dėl tos pačios priežasties atmestina ir apelianto versija automobilio vairuoti negalėjus dėl sužalotos dešinės rankos. Nors apeliantas ir tvirtina, jog ši aplinkybė nebuvo tirta ir paneigta, tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog tokią aplinkybę patvirtino teisme apklaustas liudytojas K. P., nurodęs, kad vairuotojo ranka lyg ir buvusi sugipsuota. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, tai niekaip nepaneigia apelianto galimybės įvykio vakarą galėjus vairuoti transporto priemonę.

14. Sujungus aptartus įrodymus į loginę ir nuoseklią visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra pagrįstos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė ne tik atskirų asmenų parodymais, tačiau rėmėsi įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, pakarotinai įvertinęs pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, neturi pagrindo daryti kitokių išvadų dėl apelianto kaltės ar netikėti byloje apklaustų liudytojų parodymais, iš esmės sutampančiais ne tik tarpusavyje, bet ir su kitais byloje ištirtais įrodymais.

15. Apelianto skundo argumentas kartodromo darbuotojus tyčia ar dėl abejingumo nepateikus kartodromo vaizdo įrašų ir taip apsunkinus jo galimybę gintis, laikytinas nepagrįstu, nes iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimo metu buvo imtasi visų būtinų priemonių šiems vaizdo įrašams gauti, o bylą nagrinėjant teisme – aplinkybėms dėl šių vaizdo įrašų savalaikio nepateikimo išsiaiškinti. Bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojas A. S. į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams iškart nurodė, jog kartingų teritorija filmuojama vaizdo kameromis, o pareigūnai vėliau kreipėsi į įmonės direktorių su prašymu pateikti vaizdo įrašus, tačiau šie neišliko, nes saugomi tik 3 ar 4 dienas. Tai matyti ir iš pareigūno A. D. parodymų, patvirtinančių A. S. dar įvykio vietoje nurodžius, jog teritorijoje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o jų įrašus pareigūnai norėjo peržiūrėti iškart, tačiau buvo informuoti, kad įrašus gali peržiūrėti tik įmonės savininkas, kuriam liudytojas iškart paskambino ir po to informavo, kad įrašai bus pateikti kitą dieną. Teisme kaip liudytojas apklaustas bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius M. B., patvirtino, kad jam skambino bendrovės darbuotojas A. S., tik neprisiminė, kurią būtent dieną, tačiau tuo metu jo nebuvo Lietuvoje, o be jo paties niekas negali peržiūrėti vaizdo įrašų. Kol jis suorganizavo į bendrovę atvykti vaizdo kameras įrengusį specialistą, įrašų nebeliko, nes jie saugomi tik 3 dienas, kadangi tokia įrangos talpa. Paliudijo ir tai, jog teritorijoje įrengtos kameros yra standartinės, o nakties metu fiksavus vaizdą vairuotojas galėjo ir nesimatyti. Apie tai, kad iš pradžių vaizdo įrašus pateikti buvo paprašytas M. B. tėvas R. B., šis patvirtino teisme, nurodęs, jog tą mėnesį dirbo bendrovės komercijos direktoriumi, tačiau tuo metu buvo išvykęs iš Lietuvos. Tada atsakingas darbuotojas buvo A. S., kuris gal ir galėjo įrašus peržiūrėti, tačiau tų įrašų pateikti negalėjo. R. B. patikino, jog vaizdo įrašus buvo stengtasi pateikti ir jokio suinteresuotumo ar tyčios jų nepateikti neturėta. Tyrėja J. Z. 2022 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodė, kokių veiksmų imtasi, siekiant gauti minėtus vaizdo įrašus, t. y. kitą dieną skambinta bendrovės nurodytu telefonu ir kalbėta, vėliau perskambinta, kaip nustatyta, R. B., tačiau dar po kelių dienų šis pareigūnę informavęs, kad vaizdo įrašų pateikti nėra galimybės, nes per maža įrangos atmintis (1 t., b. l. 135–137). Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo gauti ir aplinkinių teritorijų ((duomenys neskelbtini) gatvių sankryžų) fiksuoti vaizdo įrašai, kurie tyrimui naudingos informacijos nesuteikė (1 t., b. l. 135–137, 143–145). Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo išnaudotos visos objektyvios galimybės surinkti teisiškai reikšmingus duomenis apie šio įvykio aplinkybes, o vien kartingų teritorijos vaizdo įrašų nebuvimas visų byloje išnagrinėtų įrodymų kontekste nepanaikina apelianto kaltės padarius nustatytą nusikalstamą veiką.

16. Įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų duomenų visumą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kad jo kaltė skundžiamame nuosprendyje pagrįsta tik prielaidomis, teisėjų kolegija anksčiau aptartų argumentų pagrindu atmeta kaip nepagrįstus. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. M. kaltę patvirtina anksčiau išvardinti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą ir tarpusavyje vieni kitus papildo. O apeliaciniame skunde nuteistojo nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl asmens kaltės ir tėra nuteistojo savaip pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Nustatydamas bylos aplinkybes teismas rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kurie įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nuteistojo M. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jo kaltė neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, o apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nėra tokie svarūs, kad dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos teisėjų kolegija galėtų daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

Dėl paskirtos bausmės

17. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, jo vertinimu, per griežta ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Apeliantas nesutinka nei su paskirtos bausmės rūšimi, nei jos dydžiu, nei paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, bausmės individualizavimo taisyklių pažeidimų nenustatė.

18. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. M. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais atidėtas 2 metams, paskyrus šešis įpareigojimus. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, įvertino, kad M. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ši nusikalstama veika baigta; nusikalto jis būdamas anksčiau teistas tris kartus, vieną iš jų – už nusikalstamas veikas, padarytas būnant nepilnamečiu, neatlikęs visos pastaruoju – Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu jam paskirtos, su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrintos, galutinės bausmės – laisvės atėmimo 6 metams 10 mėnesių, nes Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 7/07-889 2021 m. rugpjūčio 16 d. lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų, (nepagrįstai nusprendęs, jog bausmę atliko 2023 m. balandžio 30 d.), teistumui neišnykus; anksčiau baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 2 dalį, paskirtas baudas sumokėjęs, todėl laikytinas administracine tvarka nebaustas; nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje; o taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistas ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui teisingai spręsti, kad M. M. priešingas teisei elgesys nebuvo atsitiktinis, jis linkęs nusikalsti, išvadų dėl anksčiau jam paskirtų bausmių nedaro, savo elgesio nekeičia, jo moraliniai įsitikinimai, savo elgesio suvokimas ir gyvenimo būdo vertinimas klaidingi.

19. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skirdamas bausmę teismas tinkamai įvertino BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sutinka su apylinkės teismo nurodytų aplinkybių vertinimu, bausmės skyrimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus nors ir griežčiausią inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytą, tačiau tiek padaryto nusikaltimo, tiek ir jį padariusio asmens pavojingumą atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytas artimas minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui. Apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų bei taisyklių, įtvirtintų BK 54, 61 straipsniuose, nepažeidė ir bausmę nuteistajam individualizavo tinkamai. Bylos duomenys patvirtina, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis savo elgesio nevertina kritiškai, jo nekeičia į teigiamą pusę ir toliau daro nusikalstamas veikas. Todėl sprendžiama nesant jokio objektyvaus pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus kitą bausmės rūšį ar kitaip švelninant nuteistojo teisinę padėtį, kaip to apeliaciniu skundu prašo nuteistasis. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su apylinkės teismo išvada šioje byloje esant pagrindui manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus. Plačiau apie tai aukštesnysis teismas pasisako dalyje dėl prokuroro apeliacinio skundo (26, 27 p.)

19.1. Dėl skunde akcentuojamos nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo, sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, jog automobilis priklauso ne jam, o U. M., tačiau nėra pagrindo pritarti apelianto argumentui, kad dėl šios aplinkybės teismas svetimo automobilio konfiskuoti negalėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, įvertinęs liudytojų D. M. ir U. M. parodymus, teisingai automobilio savininke nustatė esant U. M., o ne automobilio registracijos liudijime nurodytą jos tėvą D. M., bei šią baudžiamojo poveikio priemonę M. M. paskyrė pagrįstai. Nustatyta, kad U. M. savo automobilį sugyventiniui perdavė žinodama, kad šis bus panaudotas nusikalstamai veikai – akivaizdžiai neblaiviam asmeniui vairuoti. Sprendimą nuteistajam skirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą apylinkės teismas motyvavo tinkamai, įvertinęs tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padaryto šiurkštaus KET pažeidimo pobūdį, jo keliamą pavojų tiek paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, sveikatai ir gyvybei, jo kaltę, o nustatytas šios priemonės taikymo termino vidurkis nėra neproporcingas ar neadekvatus, tokio sprendimo teisėtumas teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Todėl apelianto skundo argumentai dėl per griežtų baudžiamojo poveikio priemonių atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl prokuroro apeliacinio skundo

Dėl bausmių bendrinimo

20. BK 64 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.

21. Byloje nustatyta, kad M. M. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 199 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 6 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams 10 mėnesių. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. rugsėjo 22 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 18 d. (1 para) ir suėmimas nuo 2016 m. liepos 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. spalio 13 d. ir pateiktas vykdyti. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 7/07-889, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, M. M. 2021 m. rugpjūčio 16 d. lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų, taikant intensyvią priežiūrą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka, neatlikęs 1 metų 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2023 m. vasario 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi tenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas dėl probacijos sąlygų pakeitimo M. M., nustačius įpareigojimą neišvykti iš Probacijos tarnybai nurodyto savo gyvenamosios vietos adreso visomis savaitės dienomis nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir įpareigojus nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 7 d. nutartimi M. M. skundas atmestas, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis palikta nepakeista. Taigi, M. M. skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką (2022 m. gruodžio 7 d.) padarė lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu, todėl nekyla abejonių, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta nuteistajam neatlikus anksčiau paskirtos bausmės ir teismas nepagrįstai sprendė, jog ankstesniu – Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę atliko 2023 m. balandžio 30 d., kada baigiasi probacijos laikotarpis. Tokius argumentus apeliacinės instancijos teisme posėdžio metu nurodė ir nuteistojo gynėja. Tačiau su tokiais argumentais sutikti nėra jokio teisinio pagrindo.

22. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis atliko tik dalį Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kai 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jo realiai neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, Probacijos tarnybos pateiktais duomenimis, yra 1 metai 8 mėnesiai ir 14 dienų. Iš nuteistojo gynėjos argumentų teismo posėdžio metu galima suprasti, jog gynėja bausmės atlikimą sieja su lygtinai paleisto nuteistojo probacijos pabaiga, t. y. 2023 m. balandžio 30 d. ir motyvu, jog naujasis nuosprendis priimtas po to, kai neatliktos bausmės laikas taikant lygtinį paleidimą nuteistajam jau buvo pasibaigęs, dėl to joks bausmių bendrinimas negalimas. Tačiau iš BK 64 straipsnio nuostatų akivaizdžiai matyti, kad šio straipsnio taikymas siejamas ne su naujo nuosprendžio priėmimo, o su naujos nusikalstamos veikos, dėl kurios priimamas apkaltinamasis nuosprendis, padarymo data. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-719/2020, 2K-56-495/2022). Kaip jau minėta, naują nusikalstamą veiką, dėl kurios pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, M. M. padarė 2022 m. gruodžio 7 d., t. y. neatlikęs Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir iki pasibaigiant lygtinio paleidimo laikui. Todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 64 straipsnio nuostatos ir skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu neatlikta bausme, taikant švelnesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 1 metų 8 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo pridėtina skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo, ir M. M. skirtina galutinė subendrinta 1 metų 11 mėnesių ir 14 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pridėtinos bausmės dalis – minimalus įstatyme nustatytas laisvės atėmimo bausmės dydis parinktas įvertinus M. M. padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį (nesunkus nusikaltimas, padarytas transporto eismo saugumui, jam nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršija įstatymo nustatytą ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė) bei skirtinos bausmės rūšies griežtumą.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

23. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, tačiau tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

24. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal formuojamą teismų praktiką (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016, 2K-27-976/2020 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).

25. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad sprendimą M. M. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą jam atidėti apylinkės teismas grindė įvertinęs šiuos kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą apibūdinančius duomenis; 2021 m. rugpjūčio 6 d. jis lygtinai paleistas iš Marijampolės pataisos namų; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2023 m. balandžio 30 d.; Integruotos baudžiamojo proceso sistemos (IBPS) duomenimis, naujų ikiteisminių tyrimų kaltinamojo atžvilgiu neatliekama; LITEKO duomenimis, jo atžvilgiu teisme kitų baudžiamųjų bylų nėra nagrinėjama; nesant duomenų apie asmens baustumą administracine tvarka. Apylinkės teismo vertinimu, lygtinio paleidimo metu M. M. nustatytas probacijos sąlygas pažeidė tik kartą, vienas iš tuo metu jam inkriminuotų probacijos pažeidimų susijęs su šioje byloje nustatyta nusikalstama veika, dėl to visos probacijos laikotarpiu jo atžvilgiu teisme buvo nagrinėtas tik vienas teikimas, kuris Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi tenkintas, paskyrus M. M. įpareigojimus, dėl to padaryta išvada, jog M. M. probacijos sąlygas vykdė tinkamai. Be to, nustatyta, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, ieško darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje. Ir nors M. M. kaltės nepripažino, kritiškai savo veiksmų nevertino, tačiau, įvertinęs anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju teismas sprendė, jog kaltinamajam turi būti suteikta galimybė resocializuotis be realaus laisvės atėmimo, nes realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų jau turimus kaltinamojo socialinius ryšius, apsunkintų resocializacijos procesą, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti.

26. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo M. M. klausimą, pirmosios instancijos teismas visgi neteisingai nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 6 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę jis yra atlikęs 2023 m. balandžio 30 d., todėl prokuroro skundo argumentas, jog atidėdamas bausmės vykdymą teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nuteistasis naują nusikalstamą veiką padarė lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nepasibaigus lygtinio paleidimo terminui, laikytinas pagrįstu. Kaip teisingai pažymėta prokuroro apeliaciniame skunde, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, turinčiam neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą ir bausmės neatlikusiam asmeniui bausmės vykdymo institutas gali būti taikomas tik išimtinais atvejais. Bylos duomenimis, M. M. anksčiau teistas tris kartus už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas (nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, nusikaltimus nuosavybei ir kt., iš viso 9 nusikalstamas veikas), už kuriuos jam skirtos griežčiausios – laisvės atėmimo bausmės. Anksčiau jam dukart buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, vadovaujantis BK 92, 75 straipsnių nuostatomis, bei lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo, tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek ir lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu M. M. ir toliau darė nusikalstamas veikas, už kurių padarymą teismų sprendimais pripažintas kaltu ir nuteistas. Šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką jis taip pat padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu. Tuo pačiu pastebėtina ir tai, jog M. M. prašymai Lygtinio paleidimo komisijai dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkinti keturis kartus, nustačius nemažėjančią nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bausmės atlikimo metu nuteistajam taikytas tris drausmines nuobaudas, motyvacijos trūkumą darbinės veiklos atžvilgiu, jam būdingas kriminalinę subkultūrą palaikančias nuostatas, sunkėjančią nusikaltimų dinamiką ir kt. Visos anksčiau aptartos aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nepadarė, nėra linkęs taisytis ne tik laisvėje, tačiau nustatytų elgesio taisyklių nepaiso ir laisvės atėmimo vietų įstaigose. Nors teikimas dėl probacijos sąlygų keitimo apylinkės teisme nagrinėtas vieną kartą, tačiau į teismą kreiptasi ne dėl vienetinio probacijos sąlygų pažeidimo, o eilės jų: lygtinio paleidimo metu Probacijos tarnyboje jam nustatytas 1,24 promilės girtumas; nepranešta Probacijos tarnybai apie gyvenamosios vietos pasikeitimą; pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl šioje byloje nustatyto nusikaltimo. M. M. anksčiau ne kartą baustas ir administracine tvarka, o būtent – už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, baudas sumokėjęs.

27. Įvertinus anksčiau nurodytus tiek nuteistąjį charakterizuojančius, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas tris kartus, šioje byloje nustatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, anksčiau jam skirtos analogiškos – laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, o teismo parodymo pasitikėjimo dukart pritaikius jam laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutą, bei kartą lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis neįvertino, kaskart nusikalsdavo ir vėl, nagrinėjamu atveju nors ir nesunkų nusikaltimą, tačiau jį padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, t. y. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, probacijos laikotarpiu nustatyti ir kiti probacijos sąlygų pažeidimai, dėl to Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartimi tenkintas Probacijos tarnybos teikimas dėl probacijos sąlygų pakeitimo, paskyrus nuteistajam papildomus įpareigojimus, darytina išvada, kad nuteistasis reikiamų išvadų nepadarė, anksčiau jam taikytos priemonės tikslų nepasiekė ir nuo naujų nusikalstamų veikų jo neatgrasė, jis ir toliau sąmoningai pažeidinėjo įstatymus, todėl nėra pagrindo manyti, kad ir toliau taikant bausmės vykdymo institutą nuteistasis koreguotų savo elgesį tinkama linkme. Šiuo atveju spręstina, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

28. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. M. pripažino kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu padaręs teisingas išvadas apie M. M. kaltę, o už padarytą nusikaltimą jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta nei savo rūšimi, nei dydžiu, tačiau teismas neteisingai sprendė, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę nuteistasis yra atlikęs, dėl to nepagrįstai netaikė bausmių bendrinimo, o paskirtos bausmės vykdymą atidėjo. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendį:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu M. M. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo pridėti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir skirti M. M. galutinę subendrintą 1 (vienų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu M. M. į paskirtos bausmės laiką įskaitytą laikotarpį.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. M. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant: 1) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) pradėti dirbti arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 6) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.