Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-06-29 · Civilinė byla Nr. e2YT-21912-1099/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-29
Bylos Nr.
e2YT-21912-1099/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16480-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Advantus grupė“
Kreditorius
SIA „B2Kapital“, Grigiškių
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21912-1099/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16480-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.4.5.1; 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Advantus grupė“ skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., N. M. (skolininkė), išieškotojai SIA „B2Kapital“, Grigiškių kredito unija, V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Advantus grupė“ pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriame prašo panaikinti antstolės priimtą 2020 m. gegužės 25 d. patvarkymą Nr. S-20-15-7578 ir sustabdyti visus skolininkei N. M. priklausančio turto – 5 001/10 000 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus iki tol, kol bus užbaigtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15793-20.

2. Pareiškėja aiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2YT-4393-808/2020 pagal skolininkės N. M. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0015/19/00474; 2020 m. vasario 18 d. nutartimi teismas skolininkės skundą atmetė; nesutikdama su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, skolininkė 2020 m. vasario 25 d. pateikė skundą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja nurodo, kad 2020 m. gegužės 8 d. gavo patvarkymą Nr. S-20-15-6253, kuriuo nutarta atnaujinti skolininkei N. M. priklausančio turto – 5 001/10 000 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), realizavimo veiksmus, sustabdytus antstolės 2020 m. sausio 2 d. patvarkymu Nr. S-20-15-11 (priimtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-45580-727/2019, pagrindu). Minėtas patvarkymas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-808/2020, atmetė skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašyta atšaukti baigtas skolininkei priklausančio Turto varžytynes Nr. 182228 bei paskelbti pakartotinę Turto vertės nustatymo ekspertizę (Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-687-934/2020).

4. Anot pareiškėjos, ji 2020 m. gegužės 22 d. pateikė antstolei prašymą dėl vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose (vykdant išieškojimą iš skolininkės N. M.) sustabdymo, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. S-20-15-7578 antstolė pareiškėjos prašymo netenkino, nurodydama, kad vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pakankamas pagrindas stabdyti vykdomojoje byloje atliekamus vykdymo veiksmus.

5. Pažymi, kad po antstolės 2020 m. gegužės 8 d. patvarkymo Nr. S-20-15-6253 priėmimo paaiškėjo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2-ajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-15793-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį dėl galimo dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu. Pareiškėjos teigimu, pastarajame tyrime siekiama nustatyti varžytynių teisėtumui reikšmingas aplinkybes, t.y. ar tie dokumentai, kurių pagrindu atsirado skolininkės prievolės, lėmusios išieškojimo veiksmus vykdomosiose bylose (įskaitant varžytynių organizavimą), nėra suklastoti. Aiškina, kad minimos nusikalstamos veikos konstatavimas kartu reikštų ir skolininkės galimybę atnaujinti su skolos išieškojimu susijusius civilinius procesus, inter alia, sudarytų prielaidas pripažinti varžytynes neteisėtomis – neįvykusiomis (nesant išieškojimo pagrindo (prievolėms atsiradus pagal suklastotus dokumentus)). Anot pareiškėjos, tokia situacija lemtų esminį pareiškėjos, kaip varžytynes laimėjusio dalyvio, teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, kadangi įmonė galimai prarastų nuosavybės teisę į Turtą, už kurį būtų sumokėta didelė – bendrovei itin reikšminga, pinigų suma (viso 210 008 Eur).

6. Pareiškėja aiškina, kad antstolei teikė prašymą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo ne dėl paties pradėto ikiteisminio tyrimo fakto, bet dėl aplinkybių, nustatytinų ikiteisminio tyrimo metu, galinčių turėti esminę ir itin didelę reikšmę visam vykdymo procesui.

7. Antstolė 2020 m. birželio 8 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

8. Antstolė nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto 1-osios apylinkes teismo (hipotekos teisėjos) 2011 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-1061V/2010 dėl skolos išieškojimo, kuris yra galiojantis ir vykdytinas. Pažymi, kad šiai dienai antstolei pateiktas vykdyti prieš devynis metus išduotas vykdomasis dokumentas nėra nei panaikintas, nei nuginčytas, jo vykdymas nėra sustabdytas. Be to, teigia, kad antstolei jokiu abejonių dėl teismo išduoto vykdomojo dokumento teisėtumo ar pagrįstumo nekilo ir nekyla.

9. Antstolė aiškina, kad ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o yra tik vieni iš galimų rašytinių įrodymų, todėl vien tik ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pakankamas pagrindas stabdyti vykdomojoje byloje atliekamus vykdymo veiksmus. Anot antstolės, skunde dėstomi teiginiai apie pradėtus ikiteisminius procesus savaime nepaneigia antstolei pateikto vykdomojo dokumento galiojimo, jo privalomumo ir vykdytinumo.

Atsiliepimas

10. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

11. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

12. Iš byloje pateiktų ir vykdomosios bylos Nr. 0015/19/00471 duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 1-osios apylinkes teismo (hipotekos teisėjos) 2011 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-1061V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. kreditorės SIA „B2Kapital“ naudai.

13. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, antstolei buvo pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 1-osios apylinkes teismo (hipotekos teisėjos) 2011 m. balandžio 20 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. I-1061V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. kreditorės SIA „B2Kapital“ naudai. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/19/00471 medžiagos matyti, kad gavusi vykdomąjį dokumentą, antstolė V. M., nenustačiusi jokių objektyvių kliūčių priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, 2019 m. balandžio 2 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-15-3889 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (apjungus išieškojimus iš skolininkų A. M. ir N. M.).

14. Iš pareiškėjos ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja buvo paskelbta varžytynių, kurių metu buvo realizuojamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio dalis priklauso skolininkei N. M., laimėtoja.

15. Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo privalomumą ir teisę reglamentuoja CPK 625-627 straipsniai. CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti antstolės priimtą 2020 m. gegužės 25 d. patvarkymą Nr. S-20-15-7578, kuriuo antstolė netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti visus skolininkei N. M. priklausančio turto – 5 001/10 000 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), realizavimo veiksmus, nes, anot antstolės, prašyme dėstomi teiginiai apie pradėtus ikiteisminius procesus savaime nepaneigia antstolei pateikto vykdomojo dokumento galiojimo, jo privalomumo ir vykdytinumo.

17. Pažymėtina, kad CPK 626 straipsnis nenumato, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas būtų pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Tarp fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų taip pat nenurodytas pagrindas, kad vykdomoji byla gali būti stabdoma tuo pagrindu, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra privalomas pagrindas stabdyti civilinę bylą (CPK 163, 164 straipsniai). Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad yra pradėtas tam tikras ikiteisminis tyrimas, galimai susijęs su vykdytinu antstolei vykdomuoju dokumentu (nors pareiškėja su skundu tokių duomenų net nepateikė), pati savaime jokių teisinių padarinių nesudaro, nes duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vyksta priverstinis išieškojimas, yra neteisingas, priimtas nepagrįstai nei vykdomojoje byloje, nei skolininkės skunde nėra pateikta. Pareiškėja taip pat nenurodė ar ikiteisminis tyrimas tebėra tęsiamas ar yra priimti atitinkami procesiniai sprendimai jo metu. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad panašios pozicijos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai, nagrinėdami iš esmės panašaus pobūdžio bylas (Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-728-221/2014; Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2SA-46-340/2009).

18. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos dėl antstolių veiksmų nėra priskiriamos byloms, kuriose teismui suteikiama teisė, o juolab pareiga rinkti įrodymus, todėl teismas remiasi šalies, kuri pateikė prašymą/skundą, pateiktas įrodymais. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą stabdyti vykdomąją bylą, bei neįrodė ikiteisminio tyrimo prejudicinio ryšio su vykdomąja byla ir nepateikė jokių įrodymų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vyksta priverstinis išieškojimas, yra neteisingas ir priimtas neteisėtai. Vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog šiuo metu yra atliekamas tam tikras ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą, taigi 2020 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. S-20-15-7578 antstolė atsisakydama stabdyti vykdomąją bylą jokių neteisėtų veiksmų neatliko.

19. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

20. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolė V. M. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės V. M. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas; atitinkamai netenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl ginčo turto (buto dalies) realizavimo veiksmų sustabdymo (dėl argumentų, nurodytų aukščiau nutartyje).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Advantus grupė“ skundo dėl antstolės V. M. veiksmų netenkinti.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič