Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų O. T. ir S. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23964-454/2013 pagal pareiškėjų O. T. ir S. T. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Raimundas Stanislauskas, akcinės bendrovės Šiaulių banko Kauno filialas, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Efezas“ ir Ko, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiekė įgyvendinti teisingumo, teisėtumo, nesiėmė jokių priemonių galutinai išspręsti ginčą, nors skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. CPK 179 straipsnis nustato teismui pareigą siekiant apsaugoti, apginti asmenų interesus, viešąjį interesą, rinkti įrodymus, tačiau teismas nesiėmė jokių priemonių išreikalauti duomenis ir nustatyti skundo nagrinėjimui svarbias aplinkybes.

3. Teismas nepagrįstai netaikė CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Iš pareiškėjų skunde išdėstytų aplinkybių, pateiktų įrodymų, teismas turėjo pagrindo spręsti, kad būtina pareikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą, taip pat turėjo faktinį pagrindą civilinę bylą dėl antstolio veiksmų stabdyti, nes priimdamas skundžiamą nutartį, neturėjo pakankamai objektyvių duomenų užtikrinti visų suinteresuotų asmenų interesų gynybos pusiausvyrą, galutinai išspręsti ginčą.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad antstolio R. Stanislausko kontoroje vykdomas Kauno miesto 6-ojo notarų biuro vykdomasis 2013 m. rugpjūčio 13 d. išduotas įrašas Nr. 9504 dėl priverstinio turto pardavimo iš varžytynių, negrąžintos 401 252,99 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų ir priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį turtą – 3 kambarių butą, bendr. pl. 61,98 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, išieškotojo AB Šiaulių bankas naudai, išieškant BUAB „Efezas“ ir Ko skolą. Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/01448, pareiškėjai antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydami pripažinti antstolio 2013 m. spalio 24 d. patvarkymą Nr. 6241, kuriuo buvo atsisakyta sustabdyti vykdymo veiksmus, neteisėtu ir sustabdyti išieškojimą iš pareiškėjams priklausančio bankui įkeisto turto. Antstolis 2013 m. lapkričio 22 d. priėmė patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą. Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjų (skolininkų) skundą dėl antstolio veiksmų.

Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

Vadovaujantis CPK 586 straipsnio 1 dalimi, vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Nagrinėjamu atveju, antstoliui buvo pateiktas vykdyti Kauno miesto 6-ojo notarų biuro 2013 m. rugpjūčio 13 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. 9504. Iš vykdomosios bylos Nr. 0070/13/01448 medžiagos matyti, kad gavęs vykdomąjį dokumentą, antstolis R. Stanislauskas, nenustatęs jokių objektyvių kliūčių priimti ir pradėti vykdymo veiksmus, 2013 m. rugsėjo 3 d. priėmė patvarkymus Nr. 4726, Nr. 4727 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo privalomumą ir teisę reglamentuoja CPK 625-627 straipsniai. CPK 626 straipsnis reglamentuoja privalomąjį vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymą. Vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsnis) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis). CPK 627 straipsnyje nurodyti pagrindai yra ne įpareigojantys, bet antstoliui suteikiantys teisę sustabdyti vykdomąją bylą. Visi vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai yra aiškiai ir vienareikšmiškai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad vykdomoji byla gali būti sustabdyta tik esant įstatyme nustatytam pagrindui. Spręsdamas vykdomosios bylos sustabdymo klausimą, antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 626 straipsnis nenumato, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas būtų pagrindas stabdyti vykdomąją bylą. Tarp fakultatyvių vykdomosios bylos sustabdymo pagrindų taip pat nenurodytas pagrindas, kad vykdomoji byla gali būti stabdoma tuo pagrindu, kai yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pažymėtina, kad pagal pareiškėjų pateiktus duomenis, dar tik atliekamas ikiteisminis tyrimas, dar nėra surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla nėra nagrinėjama teisme. Ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai civiliniame procese neturi prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų, todėl ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra privalomas pagrindas stabdyti civilinę bylą (CPK 163, 164 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šioje byloje teismas pats privalėjo rinkti įrodymus (kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančią įstaigą ir pan.). Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą stabdyti vykdomąją bylą. Vien pareiškėjų prašymu atliekamas ikiteisminis tyrimas, ikiteisminiame tyrime nesant priimto jokio procesinio sprendimo, nėra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą, taigi atsisakydamas stabdyti vykdomąją bylą, antstolis jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Bylos dėl antstolių veiksmų nėra priskiriamos byloms, kuriose teismui suteikiama teisė, o juolab pareiga rinkti įrodymus. Be to, pareiškėjai yra atstovaujami advokatės. Pareiškėjams teismui nepateikus įrodymų, sudarančių pagrindą stabdyti vykdomąją bylą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolio veiksmų.

Apeliantų teigimu, šiuo metu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjų yra neteisinga. Pažymėtina, kad stabdyti vykdymo veiksmus nėra jokio pagrindo, o be pagrindo sustabdžius vykdomąją bylą būtų pažeisti išieškotojo teisėti interesai. Iš bylos medžiagos bei teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėjai civiline tvarka jau buvo kreipęsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti hipotekos lakštą Nr. 02120060017612, kuriuo apeliantai yra įkeitę jiems nuosavybės teise priklausantį turtą bankui, negaliojančiu. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-244-151/2012 ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. 2013 m. gegužės 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-945-260/2013 Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-244-151/2012 paliktas nepakeistas. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, hipotekos sutartis Nr. 02120060017612 yra galiojanti, o vykdomasis įrašas, išduotas hipotekos sutarties pagrindu, yra vykdytinas dokumentas ir turi būti vykdomas.

CPK 164 straipsnis reglamentuoja teismo teisę sustabdyti bylą, vykstant teisminiam nagrinėjimui ir ši teisės norma nėra taikoma vykdomajame procese. Kaip jau minėta, antstolio pareigą/teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus reglamentuoja CPK 625 - 627 straipsniai, kuriuose nėra numatyta pareiga antstoliui stabdyti vykdymo veiksmų dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, pareiškėjų prašymas stabdyti vykdymo veiksmus dėl jų prašymu vykstančio ikiteisminio tyrimo (juolab pareiškėjams neįrodžius jo prejudicinio ryšio su vykdomąja byla ir nepateikus jokių įrodymų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vyksta priverstinis išieškojimas yra neteisingas ir priimtas neteisėtai), nesant priimto procesinio sprendimo ikiteisminiame tyrime ir neperdavus bylos nagrinėjimo teismui, nėra pagrindas stabdyti vykdomąją bylą ir antstolis neturi jokio juridinio pagrindo stabdyti vykdymo veiksmus. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantais, kad teismas pažeidė civilinio proceso taisykles, nepagrįstai netaikydamas CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punkto.

Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, kad AB Šiaulių bankas neturi įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl skolos priteisimo iš BUAB „Efezas“ ir Ko bei iš pareiškėjų. Skolos išieškojimui iš hipoteka įkeisto turto taikoma speciali tvarka, reglamentuota CK 4.192 straipsnyje. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos, 2013 m. rugpjūčio 13 d. Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. Rulienė atliko vykdomąjį įrašą hipotekos lakšte Nr. 02120060017612 (vykdomojo įrašo notarinio registro numeris 9504) dėl UAB „Efezas“ ir Ko skolos išieškojimo ir pardavimo iš varžytynių hipotekos lakštu įkeisto turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio pareiškėjams. Vadovaujantis CK 4.192 straipsnio 5 dalimi, notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, antstolio R. Stanislausko kontoroje vykdomoji byla Nr. 0070/13/01448 Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarės J. Rulienės išduoto vykdomojo įrašo hipotekos lakšte Nr. 02120060017612 (vykdomojo įrašo notarinio registro numeris 9504) pagrindu užvesta teisėtai.

Pareiškėjų minima civilinė byla Nr. 2-2960-657/2013 yra nagrinėjama Kauno apygardos teisme, tačiau ji nėra susijusi su nagrinėjama byla dėl antstolio veiksmų, kadangi šioje byloje sprendžiamas skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo iš pareiškėjų klausimas ir nesprendžiamas klausimas dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 290 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.