- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2A-481-280/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-01116-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- E. K.
- Ieškovas
- S. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-399-233-2019 pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui E. K., institucija, teikianti išvadą byloje- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-457-504/2012 m. priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo E. K. sūnui E. K. periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o sūnui T. J. K. periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
2. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-457-504/2012, kuomet buvo priteistas išlaikymas vaikams, pasikeitė vaikų poreikiai jau vien atsižvelgiant į jų amžių, be to, pablogėjo vaikų sveikata, abiems yra diagnozuotas sunkus neįgalumo lygis, dėl ko jiems yra reikalinga nuolatinė slauga, pasikeitė ekonominė situacija, todėl 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymas neužtikrina, net minimalių vaikų poreikių patenkinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2019 m. kovo 28 d. sprendimu ieškovės S. G. ieškinį tenkino visiškai. Nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018 m. lapkričio 7 d. pakeitė (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-457-504/2012 m. priteisto iš atsakovo E. K. išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnui E. K., gim. (duomenys neskelbtini)ir T. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisė iš atsakovo E. K. išlaikymą vaikams E. K. periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, T. J. K. periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovę paskyrė tvarkyti priteistą išlaikymą uzufrukto teise bei priteisė jai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-457-504/2012 m. priėmimo, kuriuo nutarta išieškoti iš E. K. išlaikymą sūnums E. K. ir T. J. K., periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės, iš esmės pasikeitė šalių vaikų poreikiai. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodomų aplinkybių, kad vaiko poreikių padidėjimą sąlygojo tiek pasikeitę vaikų poreikiai dėl jų amžiaus, tiek dėl jiems diagnozuotų susirgimų, nustatyto jiems sunkaus neįgalumo lygio, ką patvirtina prie ieškinio pateikti medicininiai dokumentai, tačiau nesutiko su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu.
5. I. S. G. 2017-2018 metais buvo mokama: išmokos vaikui, šalpos neįgalumo pensija (vaikui iki 18 metų), slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, minėtos išmokos buvo mokamos kas mėnesį. Taip pat 2018 m. buvo išmokėta vienkartinė parama mokinio reikmėms įsigyti-114 Eur sumoje. Per 2017 metus slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija sudarė 4032 Eur, t.y. 336 Eur per mėnesį, o 2018 metais- 4149 Eur, kas sudarė per mėnesį 345,75 Eur. Įvertinus tai, kad dėl sunkaus šalių sūnų neįgalumo ieškovė neturi jokių galimybių dirbti ir gauti pajamas, iš minėtų pajamų ji turi ne tik išlaikyti gyvenamą patalpą, kurią nuomoja (duomenys neskelbtini) mieste ir kurioje gyvena kartu su vaikais, kaip nurodyta Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos išvadoje, šią gyvenamą vietą pasirinkus dėl esančių didesnių galimybių užtikinti vaikų poreikius, turi sumokėti mokesčius, pragyventi pati ir dalį lėšų skirti vaikų poreikių tenkinimui. Ieškovės turtinė padėtis laikytina sunkia, o jos gaunamos pajamos laikytinos ženkliai mažesnėmis, jas lyginant su atsakovo gaunamomis pajamomis. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi vienintelę gyvenamą patalpą (duomenys neskelbtini)bei 0,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurie įgyti dovanojimo sutarties pagrindu.
6. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės turimas nekilnojamasis turtas nėra didelės vertės, be to, jis yra vietovėje, pakankamai dideliu atstumu nuo rajono centro, kas jį rinkoje daro nepaklausų, nepripažino juo vertingu turtu. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu ieškovė parduotų turimą butą (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelė jos šeimos turima gyvenamoji patalpa, visiškai tikėtina, kad ji siektų įsigyti nuosavybės teise kitą gyvenamą patalpą, kurioje gyventų su vaikais. Ieškovės nurodyti argumentai dėl galimybių gauti pajamų iš jos turimo 0,50 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), laikytini visiškai akivaizdžiais ir nereikalaujančiais jokio papildomo įrodinėjimo.
Atsiliepimas
7. Atsakovas, nurodydamas ieškovės galimybes gauti papildomų pajamų iš jos turimo turto, siekia sumažinti jam tenkančios pareigos teikti išlaikymą vaikams naštą, tačiau visiškai neįvertina, kad būtent tinkamų gyvenimo sąlygų vaikams užtikrinimas yra ne tik ieškovės, bet ir atsakovo pareiga, o šiuo atveju ieškovei užtikrinant tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas, atsakovui tenka pareiga prisidėti didesne dalimi prie visų kitų vaikų poreikių užtikrinimo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas sprendė, kad atsakovas turi objektyvias galimybes siekti ir gauti didesnį jo turimą specialybę atitinkantį darbo užmokestį, yra darbingas, turi galimybę dirbti papildomus darbus ir gauti papildomų pajamų. Ieškovė neturi jokių objektyvių galimybių įsidarbinti ir gauti kokias kitas pajamas, nei jas teikia valstybė, nes jai tenka nuolat rūpintis vaikais.
9. Valstybės skirtos išmokos tik iš dalies padengia vaikams reikalingų jų auklėjimui, ugdymui, laisvalaikiui reikalingų priemonių įgijimą bei iš dalies kompensuoja išlaidas, susijusias su slaugos priemonių, kitų vaikų sveikatos būklei reikalingų priemonių įgijimu (pvz. tracheostominių vamzdelių įgijimu ir kt.), kurios pagal byloje pateiktus medicininius duomenis yra nekompensuojami iš PSDF biudžeto ar kompensuojami iš dalies.
10. Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, kasacinio teismo praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, pateiktus byloje įrodymus apie šalių gaunamas pajamas ir nurodytus argumentus apie kiekvieno iš tėvų galimybes gauti didesnes pajamas, teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodomas vaikų poreikių tenkinimui reikalingas išlaikymo dydis : E. K. -500 Eur, T. J.- 580 Eur, yra atitinkantis vaikų amžių ir jų sveikatos būklę bei su tuo susijusius padidėjusius vaikų poreikius, įvertinus ir gaunamas iš valstybės ieškovės išmokas, kurių valstybei neteikiant, šalims tektų ženkliai didesnė suma. Ieškovė, teikdama reikalavimą dėl išlaikymo sūnui E. K. padidinimo iki 200 Eur, akivaizdžiai įvertina ir valstybės mokamas išmokas vaikui, tame tarpe ir susijusias su jo neįgalumu. Be to, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio padidinimo kiekvienam iš vaikų, įvertintina tai, kad priteistini didesni išlaikymo dydžiai nukreipti į ateitį, kai jau vien dėl vaikų amžiaus, vaikų poreikiai didės, kurių užtikrinimui reikės didesnių lėšų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. sprendimą sekančiai - nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2018 m. lapkričio 7 d. pakeisti (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-457-504/2012 m. priteisto iš atsakovo E. K., išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį sūnui E. K. ir T. J. K., dydį ir priteisti iš atsakovo E. K. išlaikymą vaikams E. K. ir T. J. K., periodinėmis išmokomis kiekvienam po 130 Eur kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
12. Teismas, konstatuodamas nepilnamečių vaikų poreikių padidėjimą dėl jiems diagnozuotų sveikatos susirgimų, nevertino, kad E. K., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos susirgimai yra įgimti, sunkus neįgalumas ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis jam diagnozuotas jau nuo (duomenys neskelbtini)(Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio pažyma SPS-1 Nr. (duomenys neskelbtini); neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. (duomenys neskelbtini)). Neįgalumas buvo nustatomas terminuotai ir periodiškai yra pratęsiamas.
13. Taigi, E. K., sunkus neįgalumas buvo diagnozuotas jau (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymo priėmimo metu. Kiek šio teismo sprendimo priėmimo dienai padidėjo sūnaus E. sveikatos priežiūros išlaidos ieškovė neįrodinėjo, o teismas nenustatinėjo. 2019-03-05 pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad tik dalis sveikatos priežiūros priemonių nėra kompensuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, tačiau kokios priemonės nekompensuojamos ir kokias konkrečiai ieškovė pirko, teismui įrodymų nepateikė, o tik deklaratyviai pasakė, kad stacionarus prietaisas gleivių atsiurbimui kainavo 2000 Eur.
14. Niekuo nepagrįsti ieškovės paaiškinimai teisme, kad sūnų (duomenys neskelbtini) 3-4 kartus per mėnesį reikia vežti į Vilnių, Kauną konsultacijoms dėl to patiriamos transporto išlaidos. Tuo tarpu Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos specialistei ieškovė nurodė, kad į Vilnių vyksta 5-6 kartus į metus (išvada dėl nepilnamečių E. K. ir T. J. K. interesų). Ieškovės parodymai dėl sūnaus E. konsultacijų Vilniaus ar Kauno medicinos įstaigose ir dėl to patiriamų transporto išlaidų dviprasmiški ir nepatvirtinti medicininiais išrašais.
15. Kitam sūnui T. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), sveikatos sutrikimai taip yra įgimti, jam diagnozuotas vaikystės (duomenys neskelbtini). Šis sveikatos sutrikimas buvo diagnozuotas jau (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymo priėmimo metu. Nuo 2016-10-02 iki 2018-10-02 buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. (duomenys neskelbtini)), o nuo 2018-09-28 iki 2020-09-27 yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma SP Nr. (duomenys neskelbtini); neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019-03-05 pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad berniukui dėl psichinės sveikatos sutrikimų naudojamos slaugos priemonės, kurios iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų nekompensuojamos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, o teismas nenustatinėjo, kokias slaugos priemones ieškovė perka, kiek joms išleidžia.
16. Nesutinka su ieškovės nurodytu 200 Eur vaikų poreikiu per mėnesį maistui. Vaikų poreikiai maistui (6-7 Eur), atsakovo nuomone, yra pernelyg užaukštinti. Kaip pavyzdys, vaikų poreikiams maistui nustatyti galėtų būti maitinimo normos nustatytos mokiniams, gyvenantiems mokyklos bendrabutyje. 6–10 metų amžiaus mokiniams maistui skiriama iki 5,00 Eur, o 11–21 metų amžiaus mokiniams – iki 5,42 Eur. Analogiškai tokias pat maitinimo normas, atsakovo nuomone, reikalinga taikyti ir vaikams, augantiems šeimose. Tokiu būdu E. K., gim. (duomenys neskelbtini), (12 metų amžiaus) maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 5,42 Eur per dieną ir 163 Eur per mėnesį, o T. J. K., gim. (duomenys neskelbtini), (8 metų amžiaus) maisto produktams reikalinga skirti vidutiniškai po 5 Eur per dieną ir 150 Eur per mėnesį.
17. Abejoja, ar lavinimo priemonėms reikia skirti apie 40 Eur vienam vaikui, abejotina, ar tiek vaikui reikalinga mokymosi priemonėms per mėnesį, kas sudarytų 480 Eur per metus. E. K. mokomas namuose, todėl vaikui nereikia nei kuprinių, nei sporto aprangos, o pagrindinių mokyklinių priemonių mokslo metams įsigijimui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija skyrė 114 Eur išmoką.
18. Atsakovo nuomone, atsižvelgiant į vaikų sveikatos sutrikimus, pernelyg užaukštinta ir teismo neįvertinta ieškovės nurodyta vieno vaiko poreikių suma laisvalaikiui, kultūriniam gyvenimui - apie 40 Eur per mėnesį.
19. Atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Airijoje. Vidutinis gaunamas darbo užmokestis sudaro 1500 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nei Airijoje, nei Lietuvoje atsakovas nėra įgijęs. Atsakovas pateikė į bylą, kad vien už gyvenamos patalpos nuomą Airijoje moka 600 Eur per mėnesį, taip pat yra paėmęs paskolą iš UAB „IPF DIGITAL Lietuva“, todėl nuo 2018-02-16 iki 2021-01-01 turi mokėti po 102,79 Eur kas mėnesį kredito įmokas.
20. Teismo liko neįvertinta, kad atsakovas iki 2018 m. birželio mėn. gyveno Lietuvoje, kur buvo registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo ir iki tol negavo jokių pajamų. Išvykus į Airiją, ieškovas nuo 2018-06-28 dirba. Jo gaunamos pajamos 1500 Eur darbo užmokestis per mėnesį yra įvertintas už labai trumpą laiką nuo 2018-06-28 iki 2018-11-23. Per šį laikotarpį, atsakovas Airijoje jau buvo priverstas pakeisti darbą, taigi nuo 2018-09-27 iki 2018-11-02 neturėjo pajamų ir ieškojo kito darbo. Taigi, atsakovo darbas nėra pastovus, be to, pragyvenimo lygis Airijoje yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, todėl atsakovo gaunamas 1500 Eur atlyginimas nesiekia 1656 Eur minimalaus atlyginimo Airijoje (2019-01-01 Eurostat duomenimis). Atsakovo pajamos pagal ekonominę padėtį Airijoje yra minimalios ir jų užtenka tik pagrindiniams poreikiams tenkinti.
21. Teismas, neįvertinęs atsakovo duomenų apie materialinę padėtį (pajamas – išlaidas), vienašališkai įvertinęs ieškovės nuomonę ir prašymus, priteisė neproporcingai didelę sumą, kurios atsakovas faktiškai neturi galimybės mokėti.
22. Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.
23. Teismas, priteisdamas išlaikymą, orientuodamasis į minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) teismo sprendime net neteisingai nurodė jos dydį, teigdamas, kad nuo 2019-01-01 sudaro 550 Eur. Iš tikrųjų MMA nuo 2019-01-01 yra 555 Eur. Ši suma perskaičiuota dėl mokesčių reformos, tačiau realiai MMA yra tik 430 Eur, o į „rankas“ žmogus gauna tik apie 395 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
24. Teismas nustatė, kad ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei 0,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Teismas, vertindamas ieškovės finansinę padėtį, net atleido ieškovę nuo įrodinėjimo pareigos ir padarė išvadą, kad ieškovės turimas nekilnojamasis turtas nėra didelės vertės yra nepaklausus nei nuomai ir pardavimui ir ji negali gauti iš jo pajamų.
25. Pati ieškovė teismo posėdžio metu teigė, jog tiek butą, tiek žemės sklypą iki šiol nuomojo ir bent jau neturėjo papildomų išlaidų buto išlaikymui, tačiau, kodėl šiai dienai negali nuomoti turto ir ar skelbė apie turimo turto nuomą, ieškovė įrodymų nepateikė. Ieškovė, priėmusi sprendimą butą nuomotis (duomenys neskelbtini) mieste, turi priimti ir protingą sprendimą dėl savo nuosavybės teise valdomo buto (duomenys neskelbtini) miestelyje, jeigu juo nesinaudoja, bent jau butą panaudos teise perduotų valdyti kitiems asmenims, tai išvengdama papildomų išlaidų buto išlaikymui.
26. Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė ir netinkamai vertino ieškovės gaunamas išmokas iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus. Teismas nurodė, kad ieškovei per 2017 metus išmokėta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija ir priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija sudarė 4032 Eur, t.y. 336 Eur per mėnesį, o 2018 metais- 4149 Eur, kas sudarė per mėnesį 345,75 Eur. Teismas nevertino, kad vaikų išlaikymui ieškovė be jau minėtų slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos sumų per 2017 metus gavo 349,60 Eur išmokas vaikui, 4704 Eur šalpos neįgalumo pensiją vaikui, iš viso per 2017 metus 9085,60 Eur socialines išmokas, kas mėnesį 757,13 Eur, o per 2018 metus ieškovė gavo 690,84 Eur išmokas vaikui, 5533,50 Eur šalpos neįgalumo pensiją vaikui, iš viso per 2018 metus 10487,94 Eur socialines išmokas, kas mėnesį 874 Eur. Nors teismo sprendimas priimtas jau 2019 m. kovo 28 d., tačiau teismas nepareikalavo pateikti ir dėl to liko neįvertinta kokios išmokos ieškovei skirtos 2019 metais. Vien valstybės mokami vadinami „vaiko pinigai“ (išmokos vaikui) nuo 2019-01-01 padidėjo du kartus, nuo 30 Eur iki 69,92 Eur vienam neįgaliam vaikui.
Atsiliepimas
27. Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. G. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas sutiko su faktu, jog šalių vaikų poreikiai yra padidėję, bei nurodė, jog „atsakovas iš dalies sutinka su ieškovės nurodytomis nepilnamečių vaikų poreikių sumomis, tačiau iš nurodytos sumos reikėtų minusuoti šalpos neįgalumo pensiją 392 Eur (2017 metų duomenimis) ir 30 Eur vaiko išmoką gaunamą pagal LR išmokų vaikams įstatymą“. Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog atsakovas sutinka, jog būtų peržiūrėtas vaikams teikiamo išlaikymo dydis (2019-02-28 garso įrašo 28.15 – 28.40 min., 2019-03-19 garso įrašo 9.15 – 9.35 min.), nurodė, jog atsakovas neginčija ieškovės nurodyto vaikų poreikių įvertinimo (2019-02-28 garso įrašo 43.30 – 43.50 min.). Taigi atsakovas pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, susijusią su pagrindų pakeisti priteistą vaikams išlaikymą buvimu bei aplinkybę, susijusią su vaikų poreikių dydžiu, tad šios aplinkybės laikytinos ne tik visiškai įrodytais, tačiau ir šalių pripažintais faktais.
28. Atsakovas ne tik gauna didesnes pajamas, tačiau jo situacija geresnė ir tuo aspektu, jog, kaip kad pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas turi objektyvias galimybes siekti ir gauti didesnį jo turimą specialybę atitinkantį darbo užmokestį, yra darbingas, turi galimybę dirbti papildomus darbus ir gauti papildomų pajamų, o tuo tarpu ieškovė neturi jokių objektyvių galimybių įsidarbinti ir gauti kokias kitas pajamas, nei jas teikia valstybė, kadangi ji turi nuolatos slaugyti du neįgalius vaikus. Atsakovas prie vaikų priežiūros fiziškai neprisideda, tad ieškovė vaikų slaugai skiria visą savo turimą laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
31. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo padidintas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, sumos.
32. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vystytis vaikui. Tėvai turi ne teisę, bet pareigą išlaikyti savo vaikus ir šį išlaikymą teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ir kt.). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009 ir kt.).
33. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010 ir kt.).
34. Nustatant, ar yra pagrindas pakeisti išlaikymo sumą, reikia įvertinti du kriterijus, pirma – tėvų pasikeitusią finansinę padėtį, antra – ar pasikeitė vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnis).
35. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-457-504/2012 nutarta išieškoti iš E. K. išlaikymą sūnums E. K. ir T. J. K., periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama teismą padidinti priteistą išlaikymą dėl išaugusių vaiko poreikių.
36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2012 m. teismo įsakymu nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka išaugusių vaikų, kurie turi didelių sveikatos sutrikimų, poreikių, ir todėl pagrįstai sprendė, kad išlaikymo dydis turi būti padidintas. Iš esmės su tuo sutiko ir apeliantas.
37. Apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutiko su teismo išvada, kad vaikų poreikiai yra išaugę ir sutiko su ieškovės nurodytu poreikių tenkinimui patiriamų išlaidų dydžiu, tačiau manė, kad iš šios sumos reiktų minusuoti šalpos neįgalumo pensiją 392 Eur ir vaikų gaunamas išmokas. Teismo posėdžio metu ir atsiliepimu į ieškinį atsakovas tuo pačiu neginčijo vaikų išlaikymui reikalingos sumos. Taigi iš esmės ginčo dėl išaugusių vaikų poreikių pirmosios instancijos teisme nebuvo.
38. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia abejones dėl ieškovės nurodyto vaikų poreikių dydžio bei nurodo naujas aplinkybes (dėl vaikų maitinimo, laisvalaikio) dėl kurių reiktų mažinti ieškovės nurodytas ir pirmosios instancijos teismo priteistas vaikams išlaikyti reikalingas sumas.
39. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos priimdamas sprendimą turėjo jį priėmęs teismas. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo ir prašo vadovautis, pirmosios instancijos teisme nenurodytomis ir netirtomis, aplinkybėmis, tačiau tokiai apeliaciniame skunde nurodytai aplinkybei taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas ir ji negali būti apeliacijos dalykas. Todėl apeliacinės instancijos teismas naujų nurodytų apelianto aplinkybių, kuriomis jis kvestionuoja vaikams išlaikymui reikalingą dydį, nevertina ir dėl jų nepasisako.
40. Išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006).
41. Visų pirma pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius, būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaikų vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaikų pomėgiams, bendravimui, reikalingų įgūdžių lavinimui, tinkamai medicininei priežiūrai bei reabilitacijai.
42. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad 2012 m. priteistas 57,92 Eur išlaikymas nebeatitinka nepilnamečių vaikų poreikių. Šiuo metu vienam vaikui yra 12 m., o kitam – 8 metai, todėl natūralu, kad vaikams augant jų poreikiai didėja. Išlaikymas buvo nustatytas pakankamai seniai, per tą laikotarpį ženkliai pasikeitė tiek vaikų poreikiai, tiek ekonominė situacija šalyje. Kad vaikams reikalingas didesnis išlaikymas pripažįsta ir atsakovas, sutikdamas teikti 130 Eur išlaikymą vien pagal savo faktiškai gaunamas pajamas, iš esmės neginčydamas ieškovės nurodytų vaikų poreikių, bet ginčydamas tų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų dydį.
43. Minimali mėnesinė alga yra tik orientacinis dydis, kurio teismas rekomenduoja laikytis nustatant išlaikymo vaikui dydį. Išlaikymo vaikui dydis visų pirma priklauso nuo vaiko poreikių visumos, o tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama neatskiriamai nuo tėvų pareigos materialiai išlaikyti vaikus, kurią jie turi vykdyti tinkamai ir vaikui teikti pakankamo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausio teismo Civilinė 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).
44. Šis kriterijus taikytinas tik atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, tačiau nagrinėjamu atveju, išanalizavus vaiko poreikius ir pripažinus būtinumą juos tenkinti, MMA (nuo 2019 m. sausio 1 d. 555 Eur) tik patvirtina byloje nustatytų tenkinamų vaikų poreikių pagrįstumą. Tačiau tai neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes kaip minėta ankščiau tai tik orientacinis kriterijus, kuris yra vertinamasis, tai nereiškia, kad teismas gali ir turi priteisti išlaikymą lygų pusei 1 MMA dydžio.
45. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. duomenimis ieškovė gauna apie 851,04 Eur pajamų per mėnesį (455 Eur –šalpos neįgalumo pensija vaikui iki 18 m.), 280 Eur - slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, išmoka vaikui- 60,04 Eur, 56 Eur priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Iš tų pajamų ji pragyvena pati ir neįgalūs vaikai. Savo vardu ji turi butą esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav. ir 0,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., duomenų apie turimas transporto priemones nėra. Taigi ieškovės turtinė padėtis nuo 2012 m. iš esmės nepasikeitė, nes turtą ji jau buvo įgijusi, o savarankiškų pajamų be valstybės teikiamos paramos negauna. Taip yra dėl objektyvių priežasčių, nes pagal vaikų sveikatos būklę ji papildomai dirbti ir užsidirbti negali.
46. Atsakovo pajamos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo 1500 Eur darbo užmokestis, duomenų apie turimas transporto priemones ir registruotą nekilnojamąjį į turtą, byloje nėra. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, kas mėnesį iki 2012-01-01 turi mokėti 102,79 Eur kredito įstaigai, 600 Eur – už buto nuomą. Kadangi atsakovas išvyko dirbti į užsienį – Airiją, kurioje darbo užmokestis yra didesnis nei Lietuvoje, galima daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis nuo 2012 m. žymiai pagerėjo.
47. Formaliai žiūrint, atsakovės turtinė padėtis nėra geresnė, nors ji turi nekilnojamojo turto. Turimas būstas, yra kaimo vietovėje ir dėl vaikams reikalingos nuolatinės medicininės pagalbos jame ieškovė negali gyventi ir negyvena. Siekdama užtikrinti geresnę priežiūrą ir medicininę pagalbą vaikams, ieškovė nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) mieste.
48. Atsakovas, kuris yra darbingo amžiaus, gali dirbti ir gauti didesnes pajamas, nei šiuo metu gauna. Tai, kad iki 2018 m. birželio atsakovas gyveno Lietuvoje ir neturėjo darbo, nepaneigia atsakovo galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, nes jis sėkmingai tą ir padarė. Tačiau jis, išvykęs į kitą šalį, nebegali teikti realios fizinės pagalbos vaikams: juos vežti pas gydytojus, prižiūrėti, maitinti ir pan..
49. Ieškovės ir atsakovo sūnūs yra neįgalūs nuo vaikystės, E. yra nustatytas balso stygų paralyžius, širdies yda, kairės rankos neišsivystymas, sūnui T. - (duomenys neskelbtini), vaikai nekalba, jiems reikalinga nuolatinė ypatinga slauga ir priežiūra. Vaikai gyvena kartu su motina, kuri imasi visų priemonių vaikų interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, juos prižiūri, slaugo, rūpinasi sūnų sveikata, jų ugdymu.
50. Atsakovas, sutikdamas teikti tik po 130,00 Eur per mėnesį, neužtikrins sūnų būtinų poreikių tenkinimo. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas gyventi, už jų sveikatos būklę, jų poreikių tenkinimą. Vaikų poreikiai yra kintantys, ieškovė negali visų jų nurodyti ir išvardinti, be to, atsiranda neplanuotų būtinų išlaidų, reikia pirkti medicininę įrangą, baldus ir pan. Taip pat reikia atsižvelgti, kad vaikai turi specialių poreikių ir jų neįgalumas reikalauja daug didesnių pastangų ir išlaidų.
51. Pažymėtina ir į tai, kad ieškovei, su kuria liko vaikai, tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-243/2010). Valstybės parama tik iš dalies kompensuoja vaikams reikalingų poreikių tenkinimo išlaidas. Kad būtų užtikrinti vaikų poreikiai, reikalinga, kad būtų tenkinami ir ieškovės poreikiai. Iš Valstybės gaunamos paramos pragyvena ir pati ieškovė.
52. Nagrinėjamu atveju atsakovo interesai iš esmės nebus pažeisti, nes jo turtinė padėtis leidžia teikti išlaikymą po 200 ir 250 Eur, toks išlaikymo dydis geriausiai atitiks jo ir ieškovės galimybių balansą teikiant išlaikymą vaikams.
53. Mažesnio dydžio išlaikymo priteisimas byloje nustatytomis aplinkybėmis neatitiktų ligotų nepilnamečių vaikų interesų, pažeistų jų teisę turėti vystymuisi būtinas sąlygas. Be to, mažesnės sumos priteisimas neproporcingai naštą vaikų išlaikymo prievolėje perkeltų ieškovei, kuriai ir taip tenka kasdienė pareiga tiesiogiai rūpintis neįgaliais vaikais.
54. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
55. Atmetus apeliacinį skundą atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Ieškovei yra suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal pateiktą pažymą valstybė turėjo 91 Eur išlaidų už teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme, kurios priteisiamos iš atsakovo.
56. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2019 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 91 Eur ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą, šią sumą sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).