Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. M., jos atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui,

administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus – atstovei Rasai Bužavienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dirbančios, gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vyriausioji specialistė N. J. P. 2015 m. birželio 18 d. I. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 6AT-7 (14.6.78.) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 45 str. 1 d. dėl to, kad 2015 m. gegužės 4 d., Kaišiadorių skyriaus specialistams, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rizikų valdymo ir veiklos kokybės užtikrinimo skyriaus pavedimą, atlikus žemės naudojimo patikrinimą vietoje (žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 6ŽN-27-(14.6.73), nustatyta, kad tarp žemės sklypų, kurių kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nėra išlikęs 4 m pločio bendro naudojimo kelias (apie 461 kv. m pločio), kuris yra nurodytas teritorijų planavimo dokumente (Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte). Protokole nurodyta, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės šią žemės dalį (kelio) naudoja kaip žemės ūkio paskirties žemę (daržas ir pieva), galimai užimdamos bendro naudojimo 4 m pločio kelio, t. y. valstybinės žemės dalį – apie 346 kv. m; atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 45 straipsnio (savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas bei naudojimas ir vengimas juos grąžinti) 1 d. (bauda nuo 289 iki 579 Eur).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama I. M. paaiškino, kad jos sklypo kadastrinis numeris yra 99, ji nesinaudoja kelio atkarpa, protokolas jai surašytas nepagrįstai; nėra užėmusi valstybinės žemės, viršpločio nėra. Nuosavybė priklauso jai ir J. D., jos pasidalinusios – kol dar nėra kadastrinių matavimų, žeme naudojasi žodiniu sutarimu. Pagal žodinį susitarimą ta žeme naudojasi J. D., naudojimosi tvarka teisiškai nenustatyta, tarpusavyje nusistatė, piktumų nėra. Jos žemės nuosavybė yra nuo 2010 m., nes paveldėjo iš mamos I. M.. J. D. yra jos teta – administracinėn atsakomybėn traukiamosios mama ir J. D. yra seserys. Priklauso 58 arai žemės, iš jų naudojasi 55 arais. Ribas matininkai nustatinėjo – statė visus kuolus. Neaiškios ribos, dar tik dabar nustatinėja. Nesimato, kad kelias būtų. Sklype tik pieva ir lysvė. Suformavo tarp dviejų sklypų kelią, jis vedė į niekur. Turėtų vesti į 60 ir 99 sklypus ir būtų akligatvis. Žino, kad kelias dokumentuose suformuotas. Buvo kreipęsi, kad panaikintų kelią, kita pusė nesutiko. I. M. dalyje yra pievos, nevykdo ūkinės veiklos, nes dar neturi matavimų, o J. D. žemėje turi nedidelį darželį. Kelio iki 2010 m. nebuvo, ar matė kada tą kelią, neprisimena. Kelio neprisimena, kad buvo, tiesiog per pievas važiuodavo. Kadangi joms yra gražinta daug mažų sklypų, tai jos pagal žodinį sutarimą naudojasi. Kad ji užėmusi žemę, nesutinka. Anksčiau geodeziniai matavimai neatlikti dėl finansinių galimybių. Šiuo metu jos sklypo ribos nėra aiškios, jos nėra tikslios. Kelio projektus, kelio įrenginių toje vietoje negalima pastebėti. Kaimynė – 60 sklypo savininkė G. S. – pasidarė geodezinius matavimus 2011-2012 m., atšauktus dėl netikslumų, dėl kurių kreipėsi jos. Sako, kad ten žemė jos, o kelią perkelia ant jų sklypo. Apsitarė, kad tas kelias nereikalingas, bet, kadangi nesutiko kita pusė, kilo konfliktas ir jos nusileido pagal jos naudojimąsi. Šiai dienai ginčas yra sprendžiamas, nes jos darysis geodezinius matavimus. Jie yra tvirtinimo eigoje, derinami. Kaimynei G. S. taip pat surašytas protokolas. Jai atkurtos nuosavybės yra mažesnė dalis, o I. M. atiduota daugiau. Jų sklypai ribojasi per kelią, taip parašyta dokumentuose, o realiai kelio nėra. Vėžios yra, nes reikia iki savo sklypo privažiuoti, jis niekur neveda – tik iki jų sklypų. Ten laukai ir tiek, jis neveda į kitas gyvenvietes, nėra jokio miško keliuko. Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų teisėtumą tiria Ūkio ministerija, į kurią kreipėsi, nes, jų manymu, sudaro kliūtis įregistruojant kadastrinius matavimus.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė N. J. P. 2015 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje nurodė, jog Nacionalinė žemės tarnyba yra valstybinės žemės patikėtinė; jie gavo žmonių skundą ir, vykdydami Nacionalinės žemės tarnybos centrinio padalinio pavedimą, nagrinėjo valstybinės žemės užėmimo tarp sklypų, kurių kadastro numerių galūnė „99“ ir „60“ faktą. Nuvykus į vietą pirmiausia vadovaujasi teritorijų planavimo dokumentais – turi sklypo pirminių matavimo duomenų abrisą, kurį matavimo metu, kai statomi riboženkliai, derina pats žmogus ir susipažįsta su to sklypo esama situacija, bei planą. Jie vadovaujasi pirminiais dokumentais. Nuvykus į vietą 2015 m. gegužės 4 d. J. D. ir I. M. parodė atstatytus riboženklius ir buvo minėta, kad kadastriniai matavimai atlikti ir pateikti tvirtinti. Jie patikrino ir nustatė.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė Rasa Bužavienė paaiškino, kad, kadangi šiuo metu žemės sklypo kadastriniai matavimai nėra atlikti, taigi matavimai preliminarūs, reikia vadovautis abrisu, planu ir projekto ištrauka. Į advokato P. Vaicekausko pastabą, jog jo klientė yra gavusi 2015 m. rugsėjo 25 d. raštą, kuriuo kviečiama 2015 m. spalio 5 d. 13 val. atvykti į susirinkimą dėl galimybės administracine tvarka nustatyti žemės sklypų ribas bei galimybės nusistatyti servitutą patekimui prie pastato – svirno ir t. t., ir tai įrodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, Rasa Bužavienė nurodė, kad tiesiog tai buvo Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimas, tai visiškai nesusiję su šia byla, nes tai yra kalba apie keturių žemės sklypų savininkus; turėjo nustatyti dėl bendros ribos tarp minėtų žemės sklypų. Šiame susirinkime nebuvo nei I. M., nei J. D., ar kiti buvo, nežino. Ši byla yra susijusi su valstybinės žemės užėmimu. Kas buvo tuo metu, kai buvo nustatytas faktas, kad žemė yra užimta. Ribojasi su keliu žemės sklypai, kurių kadastro numerio galas „99“ ir „60“. Žemės sklypas, kurio galas „60“, priklauso A. L. pagal registrą. Tarp žemės sklypų „99“ ir „60“ kelio išlikę nėra, natūroje jis apaugęs pieva, auga pavieniai medžiai. Negalėtų pasakyti, dėl ko buvo suformuotas kelias. Tai – vietinis keliukas. Kiek specialistai išmatavo, nustatė, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo užima kelio dalį. Užimta apie 421 m² ploto: 60 sklypas užima apie 115 m², tai nurodyta ATP protokole, o 90 – 346 m². Dabar yra preliminarūs žemės sklypo matavimai, remiantis 2015 m. rugsėjo 11 d. centrinio turto registro išrašo duomenimis (Nr. 44/167337). Kadastro žemėlapyje 2004 m. pakankamai matosi visos ribos ir tas ruožas, kur yra tas keliukas, matavimai atlikti 2004 metais. Surašydama protokolą Nacionalinė žemės tarnyba pirmiausia rėmėsi pirminiais nenuginčytais dokumentais ir sklypo suformavimo, tai yra žemės reformos žemėtvarkiniu, sklypo projektu, kuriame aiškiai pažymėtas kelias, sklypo abrisu, kuriame taip pat pažymėtas kelias, kadastro žemėlapiu, kuriame matoma, kad yra kelias. Atstovė atkreipė dėmesį, kad šie teritoriniai dokumentai yra galiojantys, jie yra nenuginčyti. Žemės sklypo ribos yra įregistruotos Nekilnojamo turto registre ir, kol jos teismo tvarka nenuginčytos, jos yra teisingos. Kad šiuo metu neatlikti kadastriniai matavimai, nėra tas faktas, kad negalima patraukti žmogaus administracinėn atsakomybėn dėl žemės užėmimo, kas šiuo metu ir yra. Buvo remtasi pirminiais dokumentais, kuriais bus remtasi atliekant kadastrinius matavimus. Iš tų pirminių dokumentų ir buvo nustatyta, kad dalis kelio užimta, tai realūs faktai ir jie matosi. Ir dabar visai nesvarbu, ar bus atlikti kadastriniai matavimai, ar jie yra derinimo stadijoje. Šiuo metu, kiek žinoma atstovei, kadastriniai matavimai į bylas nėra pateikti. Protokolas surašytas pagrįstai. Administracinėn atsakomybėn traukiamoji naudoja dalį kelio kaip žemės ūkio paskirties, tai yra daržas ir pieva. Nuvykę Kaišiadorių skyriaus specialistai pamatavo – pagal abrisus yra atskaitos taškai, ir būtent pagal tą tašką nustatė, kad būtent žemės sklypo ribos įeina į bendro naudojimo kelią, kuris yra valstybinė žemė. Ji naudojasi svetima žeme, tai yra daržas ir pieva. Nemato reikalo detalizuoti, kaip naudojasi pieva. ATP protokole nurodyta, kiek užimta žemės, tai yra 346 kvadratiniai metrai. Nėra būtina išskirti, kiek pieva, kiek daržas užima, nes tai yra užėmimas, tai yra faktas. Iš nuotraukos nieko negali paaiškinti, nes vietoje nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

ATPK 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinei atsakomybei pagal ATPK 45 str. 1 d. atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK 45 str. 1 d. klausimą turi būti įrodytas ne tik pats žemės užėmimo faktas, bet ir asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog pagal 2015 m. balandžio 15 d. pavedimą Nr. TR-6008-(5.34) buvo atliktas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės – I. M. ir J. D., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pašalinti anksčiau tikrinant žemės sklypo naudojimo tvarką nustatyti pažeidimai – žemės sklypas buvo tikrintas 2014 m. spalio 30 d. ir buvo nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas ne pagal planavimo dokumentus. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį; pastatyti sklypą žymintys riboženkliai atitinka kadastrinių matavimų ribų ženklinimo standartus; žemės sklypo ribos neatitinka planavimo dokumentuose nustatytų ribų: riboje 1-4 turi būti bendro naudojimo 4 m pl. kelias, kurio natūroje nėra. Įvertinus pirminius matavimų duomenis, sklypo riba 1-4 per 4 m yra ant valstybinės žemės, kuri yra pažymėta teritorijų planavimo dokumente – Kalvių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte; galimai užimta apie 461 m² valstybinės žemės, pažeisti Žemės įstatymo 21 str. nustatyti žemės naudojimo reikalavimai.

2014 m. spalio 30 d. žemės naudojimo patikrinimo akto, kaip ir 2014 m. spalio 30 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktų Nr. 1KA-9.4.)-72 – 1KA-9.4.)-77 priedų (nurodytų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte (b. l. 33), byloje nėra, tačiau J. D. ir I. M. pateiktoje informacijoje į 2014 m. rugsėjo 18 d., 2014 m. spalio 16 d., 2014 m. spalio 21 d. pareiškimus bei į 2014 m. rugsėjo 29 d. Nr. 3IN-D,M-1599-1115, 2014 m. spalio 28 d. Nr. 3IN-D,M-1759-1235 ir 2014 m. spalio 29 d. Nr. 3IN-D,M-1781-1245, 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-2920 dėl informacijos pateikimo (toliau – informacija) yra pasisakiusi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), kuri 2014 m. spalio 30 d., 10 val., atsižvelgdama į pareiškimuose išdėstytas aplinkybes ir siekdama įvertinti esamą situaciją vietovėje, atliko faktinių aplinkybių patikrinimą, t. y. ar žemės sklypų, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojamos ribos atitinka šių žemės sklypų ribas, nurodytas teritorijų planavimo (privatizavimo) dokumentuose. Palyginus patikrinimo metu geodeziniais matavimo prietaisais nustatytas faktiškai naudojamų žemės sklypų, tarp jų ir turinčių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ribų linijų ilgius su tų pačių ribų linijų ilgiais, nurodytais šių žemės sklypų privatizavimo dokumentuose, t. y. žemės sklypų planuose bei abrisuose, nustatyta, kad faktiškai naudojami minėtų žemės sklypų linijų ilgiai neatitinka privatizavimo dokumentuose nurodytų šių žemės sklypų ribų linijų ilgių. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad dėl neteisingo žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)) žemės faktinio naudojimo tarp šių sklypų vietovėje nėra išlikęs 4 m pločio valstybinės žemės plotas, skirtas bendro naudojimo keliui. Pareiškėjoms buvo išaiškinta atsakomybė pagal ATPK 45 str. 1 d. bei pasiūlyta kreiptis į privatų matininką, kuris nustatyta tvarka vietovėje atstatytų privatizavimo dokumentuose nurodytas žemės sklypų ribas; paminėta, kad kitų žemės sklypų savininkai, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat bus raštu informuoti apie tai, kad jie naudojasi šiais žemės sklypais ne pagal privatizavimo dokumentuose nurodytas šių sklypų ribas ir jiems bus pasiūlyta kreiptis į privatų matininką. Nacionalinė žemės tarnyba be kita ko atsižvelgdama ir į tai, kad dėl žemės sklypų, tarp jų ir turinčių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), nėra išlikusio 4 m pločio bendro naudojimo kelio ir kad žemės sklypų privatizavimo dokumentuose skirtingai yra nurodyti ribų, esančių tarp žemės sklypų, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypų, tarp jų ir turinčio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ribų linijų ilgiai, mano, jog žemės sklypų, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), ribų atstatymas vietovėje turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai kviečiant visų šių žemės sklypų savininkus ir Kaišiadorių skyriaus atstovus dalyvauti žemės sklypų ženklinime ir gera valia, t. y. bendru visų minėtų žemės sklypų savininkų susitarimu, spręsti susidariusią situaciją dėl šių žemės sklypų ribų atstatymo vietovėje ir jų tikslinimo administracine tvarka (b. l. 32-38).

Teismas pažymi, kad iš tokios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informacijos galima spręsti, jog patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pašalinti anksčiau, t. y. 2014 m. spalio 30 d., tikrinant žemės sklypo naudojimo tvarką nustatyti pažeidimai – kad žemės sklypas naudojamas ne pagal planavimo dokumentus, galima atlikti tik tokiu atveju, jei yra išspręsti 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-2920 nurodyti klausimai dėl netikslumų ir atstatytos privatizavimo dokumentuose nurodytos žemės sklypų ribos. Pastebėtina, kad į matininkus, kaip matyti iš byloje esančio 2015 m. balandžio 13 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geoera“ pranešimo (b. l. 39), žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės kreipėsi už gerų trijų mėnesių nuo Nacionalinės žemės tarnybos informacijos gavimo, tačiau kita vertus 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-2920 joms nebuvo nurodytas terminas, per kurį privalėjo kreiptis į privatų matininką. Atkreiptinas dėmesys, jog pagrįstai tikėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius (toliau – NŽT Kaišiadorių skyrius) apie tai, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės yra kreipęsi į uždarąją akcinę bendrovę „Geoera“, buvo informuotas dar iki patikrinimo (kaip nurodyta protokole, 2015 m. gegužės 4 d.) atlikimo, kviečiant NŽT Kaišiadorių skyrių 2015 m. balandžio 24 d. atvykti atliekant sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. D. ir I. M., ribų tikslinimą ir dalyvauti tikslinant ribas.

Taip pat pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 1SS-(9.5)-2920 be kita ko akcentavo NŽT Kaišiadorių skyriaus vaidmenį, kviečiant informacijoje minimų žemės sklypų savininkus kompleksiškai spręsti susidariusią situaciją dėl šių žemės sklypų ribų atstatymo vietovėje ir jų tikslinimo administracine tvarka, todėl sutiktina su administracinėn atsakomybėn traukiamosios atstovo argumentais, jog tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius I. M. kviečia, kaip matyti iš byloje esančio 2015 m. rugsėjo 25 d. rašto Nr. 6SD-3712-(14.6.104), atvykti į susirinkimą dėl galimybės administracine tvarka nustatyti žemės sklypų ribas bei galimybės nusistatyti servitutą patekimui prie pastato – svirno ir t. t., bent iš dalies įrodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, nes NŽT Kaišiadorių skyrius realiai ėmėsi jam nurodyto vaidmens. Nacionalinė žemės tarnyba informacijoje, be to, pažymėjo, kad, nepavykus pasiekti bendro susitarimo tarp žemės sklypų, tarp jų ir su kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), savininkų dėl atstatomų šių žemės sklypų ribų, paliekant 4 m pločio valstybinės žemės plotą, skirtą bendro naudojimo keliui, pareiškėjos turi teisę kreiptis į teismą dėl pirmiau minėtų sklypų ir bendro naudojimo kelio ribų nustatymo teismine tvarka.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn traukiamoji po 2014 m. spalio 30 d. patikrinimo nebuvo įpareigota atlikti aktyvių veiksmų, atstatant 4 m bendro naudojimo kelią, o tik – bendradarbiauti atstatant žemės sklypų ribas taip, kad būtų paliktas 4 m pločio valstybinės žemės plotas bendro naudojimo keliui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nacionalinė žemė tarnyba išaiškino, jog tuo atveju, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), taigi pripažino, kad šiuo atveju dėl neatitikimų dokumentuose žemės sklypų savininkų pažeistoms teisėms ginti, jiems nesusitarus, gali būti reikalingas civilinis procesas, bet ne administracinių teisės pažeidimų bylų teisena.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad inkriminuojant I. M. administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 45 str. 1 d. dėl to, kad ji, būdama žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė bendro naudojimo kelią (apie 461 kv. m ploto), nurodytą teritorijų planavimo dokumente (Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte), naudoja kaip žemės ūkio paskirties žemę (daržas ir pieva), galimai užimdama apie 346 kv. m valstybinės žemės dalį, papildomai svarstytinas pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – asmens tyčia sąmoningai ir savavališkai užimti ir naudoti valstybinį ar privatų žemės sklypą aiškiai suprantant, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas, kas šiuo atveju nenustatyta. Tyčios buvimu aiškiai abejoja ir protokolą surašiusios vyriausiosios specialistė, protokole vartodama frazę apie galimai užimtą 4 m pločio bendro naudojimo kelią. Be to, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, I. M. pagal susitarimą su bendrasavininke J. D. apskritai nesinaudoja ta žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, kur, kaip nurodoma protokole ir pagal nesutampančius teritorijų planavimo dokumentus, turėtų būti 4 m bendro naudojimo kelias. Šia žemės sklypo dalimi naudojasi tik J. D., nors tai pagrindžiančių rašytinių duomenų byloje nėra.

Be to, kaip jau minėta, iš NŽT Kaišiadorių skyriaus 2015 m. gegužės 4 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 6ŽN-27-(14.6.73) nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės – I. M. ir J. D., esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas atliktas, siekiant nustatyti, ar pašalinti anksčiau, t. y. 2014 m. spalio 30 d., tikrinant žemės sklypo naudojimo tvarką nustatyti pažeidimai, taigi akivaizdu, jog traktuojant, kad pažeidimas pagal ATPK 45 str. 1 d. vis dėlto buvo padarytas – žemės sklypas buvo naudojamas ne pagal planavimo dokumentus, akivaizdu, jog protokolą surašiusiai institucijai apie pažeidimą buvo žinoma ne vėliau kaip 2014 m. spalio 30 d. (b. l. 7-9). Todėl, I. M. veiką net ir traktuojant kaip administracinį teisės pažeidimą, turi būti taikoma administracinės nuobaudos skyrimo senatis (žr., pavyzdžiui: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 2AT-7-2012; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-507-468/2015 bei to paties teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį adm. byloje Nr. ATP-896-648/2012 bei 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ATP-1044-533/2012, kt.).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog iki šiol nėra pašalinti neatitikimai nesutampančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, neatlikti kadastriniai matavimai, nėra atstatytos žemės sklypų ribos, negalima vienprasmiškai teigti, kad I. M. sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudojo 346 kv. m dydžio valstybinės žemės dalį, todėl teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta objektyvių duomenų, kad I. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad I. M. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, dėl to administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str., teismas

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2-430-753/2015 I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.