Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Belisera“ pareiškimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Ladaima“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys O. M., nemokumo administratorius J. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo procesiniai dokumentai dėl atsiliepimo pateikimo 2025 m. gegužės 13 d. įteikti suinteresuotam asmeniui O. M. pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl UAB „Ladaima“ bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas

Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Ladaima“ iškelta bankroto byla. Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis nutartimis patikslintas. Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jeigu įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu taip pat laikomi ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas; 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 34 punktas).

Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad UAB „Ladaima“ įregistruota 2019 m. rugpjūčio 30 d., jos vadovas nuo 2023 m. kovo 17 d. yra O. M..

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bendrovės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta, atsižvelgiant į tai, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) bendrovės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla bendrovės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, kuria UAB „Ladaima“ iškelta bankroto byla konstatavo, kad remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai yra pateikti už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Balanso duomenimis, įmonė turto turėjo už 1 224 036 Eur, iš jo ilgalaikis turtas sudarė 16 784 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 1 207 252 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 364 584 Eur. Teismas padarė išvadą, kad įmonė negauna pajamų, kuriomis galėtų atsiskaityti su kreditoriais, nemoka mokesčių valstybei, neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Nustatytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą spręsti, kad UAB „Ladaima“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad UAB „Ladaima“ nemokia tapo 2022 m. gruodžio 31 d., kadangi juridinio asmens įsipareigojimai viršijo jo turto vertę (turtas sudarė 1 207 252 Eur, įsipareigojimai sudarė 1 364 584 Eur) (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad šiuo atveju egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje 1 punkte ir 4 punkte nustatyti bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindai, dėl ko BUAB „Ladaima“ bankrotas turi būti pripažintas tyčiniu dėl atsakovo veiksmų netinkamai vedant įmonės buhalteriją, neperduodant įmonės dokumentų nemokumo administratoriui, atsakovų sprendimu buvo priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Pareiškėjo teigimu, buvę įmonės valdymo organai nėra perdavę įmonės dokumentų, tame tarpe ir balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, tikslių kreditorių bei debitorių sąrašų, bankroto administratoriui nėra įmanoma nustatyti įmonės turimo turto kiekio, reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis. Akivaizdu, kad įmonės dokumentai administratoriui yra neperduodami tyčia, siekiant nuslėpti galimai padarytą žalą įmonės kreditoriams, siekiant asmeninės naudos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Ladaima“ bankroto bylos iškėlimą inicijavo kreditorė UAB „Belisera“. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Ladaima“ iškelta bankroto byla. Teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi patvirtintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad įmonės dokumentų neperdavimas paskirtam nemokumo administratoriui nesutrukdė nustatyti įmonės finansinės būklės, jos kreditorinių įsipareigojimų apimties, dydžio ir pan. Net ir neturėdamas bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti įmonės turtinę padėtį ir konstatuoti pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą buvimą. Be to, gavęs iš įmonės kreditorių bankroto bylos medžiagą, nemokumo administratorius turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, be kita ko, nustatyti turimus kreditorius ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, operatyviai kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Visa tai rodo, kad dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui objektyviai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei pačios įmonės mokumui ir finansinei padėčiai, nei bankroto proceso eigai ir galimybėms nustatyti įmonės realią turtinę padėtį. Visi įmonės kreditoriai yra žinomi, jų reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja. Nebuvo ir nėra apsunkintas jų nustatymas bankroto proceso metu. Dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo bei dydžio nei nemokumo administratoriui, nei teismui nekilo abejonių. Pažymėtina, kad įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto.

Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo procesiniame dokumente nedetalizavo, kurie konkretūs bankrutuojančios įmonės sandoriai gali būti vertinami kaip nuostolingi arba ekonomiškai nenaudingi, apsiribodama tik deklaratyviu nurodymu, jog įmonės vadovas, sutikdamas gauti teikiamas paslaugas iš kreditorių, veikė itin nenaudingai ir žalingai tiek UAB „Ladaima“, tiek jos kreditoriams, t. y. pirkimo ir kitus sandorius įmonės vadovas vykdė jau UAB „Ladaima“ esant nemokiai ir tai liudija kreditorių pateiktos sąskaitos faktūros apie suteiktas paslaugas. Pažymėtina, kad net ir tais atvejais, kai juridinis asmuo, susidūręs su finansiniais sunkumais, sudaro tam tikrus sandorius, pats tokių sandorių sudarymo faktas savaime nesuponuoja tyčinio siekio privesti juridinį asmenį prie bankroto ar apriboti kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad konkrečiais įmonės sudarytais sandoriais buvo siekiama ne vykdyti įmonės veiklą ir generuoti pajamas, bet veikti priešingai įmonės ir (ar) jos kreditorių interesams, vengiant su pastaraisiais atsiskaityti (CPK 178 straipsnis).

Pareiškėja teigia, kad atsakovai akivaizdžiai laiku nesikreipė dėl UAB „Ladaima“ bankroto bylos iškėlimo ir tai teismų praktikoje pripažįstama savarankišku tyčinio bankroto požymiu, laikytina, kad atsakovai tokiu būdu padarė UAB „Ladaima“ piniginę žalą.

Teismas pažymi, kad vien tai, jog įmonės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nereiškia, jog tai savaime yra pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu. Be to, JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Bankroto proceso metu kreditoriams suteikiama teisė reikšti tiesioginį ieškinį juridinio asmens vadovams ir (ar) dalyviams, kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Taigi, kreditoriai teisę reikšti tiesioginį ieškinį bankrutavusios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams dėl konkrečios žalos atlyginimo turi nepriklausomai nuo bankroto pripažinimo tyčiniu. Bankroto nepripažinimas tyčiniu taip pat neriboja nemokumo administratoriaus teisės reikšti reikalavimą buvusiems bendrovės valdymo organams dėl žalos atlyginimo ir (ar) ginti bendrovės teises kitų institutų pagrindu. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu savarankiškų ar papildomų teisių nesukuria ir pažeistų teisių gynimo neriboja.

Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, kuris nulėmė įmonės bankrotą. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-934/2023).

Tokiu būdu nėra pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjos nurodomus tyčinio bankroto požymius, todėl pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kreditorės uždarosios akcinės bendrovės “Belisera” pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ladaima“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.