Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Tomo Ridiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-77-1107/2023 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei L. B. dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. P. (toliau – ieškovas arba apeliantas) 2022 m. gegužės 10 d. pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2092-747/2012, bei Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-1343-429/2019, ir:

1.1. nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, t. y. vaiko tėvu, ieškovu A. P.;

1.2. nustatyti atsakovės L. B. (toliau – atsakovė) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. P. tvarką pagal jo siūlomą motinos ir sūnaus susitikimų grafiką:

1.3. priteisti iš atsakovės L. B. išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. P. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 220,00 Eur, pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kol vaikui sukaks 18 metų;

1.4. priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2092-747/2012, bendru sutarimu tarp šalių buvo nutraukta santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Minėtu sprendimu konkreti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. P. tvarka nebuvo nustatyta, nurodant tik tai, kad „Šalis, su kuria gyvena vaikas, laisvai leis kitai šaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime“. Jam išvykus dirbti į Norvegiją, atsakovė sudarydavo kliūtis su vaiku pasimatyti, teigdama, kad vaikas serga, nenori ar panašiai. Taip pat atsakovė nesutiko, kad ieškovas jį pasiimtų su savimi į Norvegiją per vaiko atostogas, todėl Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1343-429/2019, patvirtino jo ir atsakovės taikos sutartį dėl naujos bendravimo su vaiku tvarkos, tačiau per paskutinius trejus metus tapo akivaizdu, jog M. P. interesus geriau atitiktų tai, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, t. y. vaiko tėvu, ieškovu A. P.. Jis gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Norvegijoje, kartu su drauge, jis yra nusipirkęs gyvenamąjį namą, į kurį ketina persikelti gyventi. Su drauge kartu susilaukė dukros, taigi, sūnus M. P. turi seserį, kuri gyvena Norvegijoje. Jo draugė taip pat turi (duomenys neskelbtini) metų sūnų, kuris šiuo metu gyvena kartu su jais, todėl M. P. Norvegijoje nebūtų vienišas, turėtų su kuo bendrauti. Jis dirba, gali išlaikyti sūnų. Vaikas yra išreiškęs norą gyventi su juo, jis jaučiasi geriau Norvegijoje. Dėl didelio gyvenamosios vietos atstumo ieškovas negali lankyti sūnaus tiek, kiek norėtų. Bendraujant su sūnumi telefonu dažnai supranta, kad pastarasis daugiausiai laiko leidžia savo kambaryje. Mano, kad vaikas atitolęs nuo atsakovės ir jos šeimos, todėl nori, jog būtų pakeista sūnaus gyvenamoji vieta, nustatant ją su juo, t. y. vaiko tėvu. Sutinka atsakovei palikti tokias pat sąlygas dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kokios šiuo metu yra taikomos jam. Tenkinus reikalavimą dėl M. P. gyvenamosios vietos pakeitimo, iš atsakovės turi būti priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Mano, kad pakankama mėnesinio išlaikymo suma būtų 220,00 Eur.

3. Atsakovė su ieškovo ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sūnus M. P. nuo pat šalių santuokos nutraukimo gyvena su ja. Ji yra sudariusi visas sąlygas sūnui augti ir vystytis, visiškai užtikrina jo poreikius. Su sūnumi M. P. ir sūnumi iš antros santuokos M. B. gyvena nuosavame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Sūnus M. P. turi atskirą kambarį, lanko mokyklą, neformalaus ugdymo būrelius (robotikos būrelį, krepšinio būrelį). Pripažįsta, kad sūnus užsiminė, jog norėtų gyventi kartu su ieškovu, tačiau toks sūnaus pasirinkimas visiškai neatitinka jo interesų. Toks pasirinkimas yra nulemtas ieškovui nuolat nuteikinėjant M. P. prieš ją, aiškinant sūnui, kad ji trukdo jam bendrauti su tėvu. Pažymėjo, kad sūnus bendrauja su ieškovu visada, kai tam yra sąlygos, derinantis prie sūnaus užimtumo mokykloje. Kadangi ieškovas gyvena kitoje valstybėje, dažnesnis bendravimas su sūnumi yra tiesiog neįmanomas. Pažymėjo, kad sūnus bendrauja su atsakovu laisvu laiku, per atostogas ar šventines dienas, kai jam nereikia atlikti jokių pareigų. Tuo tarpu jai tenka užtikrinti kasdienius sūnaus poreikius, rūpintis, kad būtų paruoštos pamokos, atliktos kitos pareigos. Dėl šios priežasties sūnui gali susidaryti įspūdis, kad su ieškovu jam yra geriau, nes svečiuojantis pas tėvą Norvegijoje, jam nereikia atlikti jokių pareigų kaip namuose. Grįžęs iš viešnagės pas ieškovą, sūnus pasakojo, kad gyvenant pas tėtį jam iš viso nereikėtų atlikti namų darbų, nes neva Norvegijoje namų darbų mokyklose tiesiog neužduoda. Iš tokių sūnaus teiginių akivaizdu, kad jam susidarė iškreiptas įspūdis, jog gyventi Norvegijoje jam bus tiesiog lengviau, nereikės mokytis. Tuo metu, kai Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID 19 ir buvo privaloma nešioti kaukes, ieškovas teigė sūnui, kad Norvegijoje kaukės yra neprivalomos, kad iš viso kaukių dėvėjimas yra nesąmonė. Po tokių pokalbių su ieškovu, sūnus atsisakė dėvėti kaukę ir tik po ilgų įtikinėjimų, kad nustatytų taisyklių yra laikytis privalu, jai pavyko įtikinti sūnų vėl dėvėti kaukę. Toks ieškovo elgesys sukelia sūnui lūkestį, kad gyvenant su tėvu jam bus leidžiama viskas. Ieškovas ignoruoja ir sūnaus sveikatos būklę. Sūnui nustatytas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), dėl ko reikia nuolat naudoti vaistus. Leidžiant laiką su ieškovu, sūnus jam priskirtų vaistų nenaudoja, nes, pasak ieškovo, to daryti nereikia. Sūnui itin sunkiai sekasi skaityti. Nors jam yra vienuolika metų, nepaisant pastangų, sūnus skaito itin prastai. Negalėjimas tinkamai skaityti, sūnui trukdo ir kitų dalykų mokymuisi. M. P. yra visiškai negabus kalboms, anglų kalbos įvertinimas tėra patenkinamas. Ieškovas nenurodo, kaip bus užtikrinamas sūnaus vidurinis mokslas, kur ir kokią mokyklą sūnus lankys. Nemokant kalbos, sūnus negalės susirasti draugų, turės apsiriboti išimtinai tėvo šeimos aplinka, kurioje bus kalbama lietuviškai, tai visiškai neleis jam integruotis į socialinį gyvenimą Norvegijoje. Atsižvelgiant į tai, kad sūnui yra (duomenys neskelbtini) metų, jis nėra pakankamai subrendęs, kad galėtų aiškiai suprasti ir apibrėžti noro gyventi su ieškovu priežastis bei suvokti tokio sprendimo padarinius, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsižvelgti į vaiko nuomonę, nes ji akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad šalių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), t. y., kai jų nepilnamečiui vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai. Nuo to laiko M. P. nuolat gyvena su mama – atsakove L. B. Lietuvoje, čia nuolat lankė ir iki šiol lanko vieną mokyklą, yra susikūręs artimus ryšius draugų rate, bendrauja su giminaičiais, esant norui lanko papildomus užsiėmimus, leidžia laisvalaikį su artimaisiais – šeima, močiute, pusbroliais.

6. Teismas pažymėjo, kad tėvo A. P. bendravimas su sūnumi M. P., ieškovui išvykus gyventi į Norvegiją nenutrūko, ieškovas palaiko artimus ryšius su savo sūnumi, sūnus dažnai vyksta pas tėvą į Norvegiją, ryšys nuolat palaikomas nuotolinio ryšio priemonėmis.

7. Teismas nustatė, kad ieškovas A. P. su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ne pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1343-429/2019, patvirtintą jo bendravimo su vaiku tvarką, o tik M. P. atostogų metu, kuomet vaikui nereikia eiti į mokyklą, ruoštis pamokoms, daryti namų darbų, o ieškovas tuo metu gali atostogauti ir skirti visą laiką sūnui.

8. Teismas pažymėjo, kad vaiko M. P. išreikštas noras vykti gyventi pas tėvą į Norvegiją neatitinka vaiko interesų. Vaiko norui gyventi su ieškovu Norvegijoje didelę įtaką daro A. P. suformuotas subjektyvus ir lengvabūdiškas požiūris apie lengvą mokymąsi Norvegijoje, nes vaikui ir tėvui bendraujant tik atostogų metu, kuomet visą laiką galima skirti pramogoms, M. P. susiformuoja nuomonė, jog Norvegijoje gyvenimas linksmas ir lengvas, be rūpesčių, be namų darbų, todėl, teismo vertinimu, vadovautis tik tokiu vaiko noru yra negalima.

9. Teismas svarbia aplinkybe laikė tai, jog ieškovas nėra parengęs sūnaus gyvenimui užsienio šalyje. M. P. nesuvokia ir nežino, koks iš tiesų yra mokymasis kitoje šalyje, pats ieškovas nėra įdėjęs jokių pastangų paruošti nepilnametį sūnų gyvenimui ir mokymuisi kitoje šalyje, ieškovas nemoko sūnaus norvegų kalbos, o byloje pateikti įrodymai liudija, jog M. P. anglų kalbos žinios yra prastos. Ieškovas ignoruoja gydytojų rekomendacijas dėl sūnaus sveikatos būklės palaikymo, dėl ko vaikas, leisdamas laiką su tėvu, nevartoja jam gydytojų skirtų vaistų.

10. Teismas sprendė, kad tarp ieškovo ir nepilnamečio sūnaus nėra susiformavusi ir nusistovėjusi nuolatinė bendravimo tvarka kasdienybėje, ne atostogų metu. Ieškovas nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, neatvyksta į Lietuvą ir negyvena su savo nepilnamečiu sūnumi laikotarpiu, kuomet sūnui reikia lankyti mokyklą, gydytojus, užsiimti kasdiene veikla.

11. Teismas nenustatė jokio atsakovės elgesio ar materialinės padėties pasikeitimo, pablogėjusio vaiko auklėjimo ar kitų objektyvių aplinkybių, leidžiančių teigti, kad vaiko aplinka tapo jam nesaugi, neatitinkanti sąlygų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ar pan. Priešingai, atsakovė nuolat rūpinasi sūnumi, jo mokymosi eiga, sveikatos priežiūra ir kt.

12. Išklausęs vaiko nuomonę, teismas sprendė, kad apsisprendžiant dėl to, su kuriuo iš tėvų jis norėtų gyventi, M. P. aiškios nuomonės neturėjo ir nepagrindė savo noro išvykti gyventi į Norvegiją tvirtais argumentais ir siekimu atlikti veiksmus, padėsiančius prisitaikyti prie gyvenimo kitoje šalyje, t. y. vaikas nurodė, jog nesimoko norvegų kalbos, lengvabūdiškai nurodė, jog susikalbės anglų kalba, nors tuo pačiu teigė, jog jam sunkiai sekasi mokytis anglų kalbos.

13. Teismas pažymėjo, kad keičiant vaiko gyvenamąją vietą, būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, nuo tada, kai vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina. Ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog esanti aplinka (gyvenimas su mama) vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą ir ją nustatant su juo, užsienio valstybėje – Norvegijoje. Jokia grėsmė vaikui, gyvenant su atsakove, nekyla.

14. Teismas konstatavo, kad ieškovas negali užtikrinti nepilnamečiui sūnui kitokių (geresnių) auklėjimo ir augimo sąlygų, nei atsakovė jam dabar suteikia. Ieškovas neįrodė, kad M. P. gyvenamosios vietos pakeitimas labiau atitiks jo, kaip vaiko, interesus, arba dabartinė sūnaus gyvenamoji vieta pažeidžia vaiko interesus, kad atsakovė neturi galimybės išlaikyti ir rūpintis sūnumi, esanti aplinka jam tapo nesaugi ir situacija iš esmės pasikeistų, sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu. Vien sūnaus nepakankamai motyvuotas noras gyventi su tėvu negali būti pripažintas pagrindu keisti gyvenamąją vietą.

15. Teismas sprendė, kad atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nėra pagrindo tenkinti kitų dviejų ieškinio reikalavimų (dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino vaiko auklėjimo aspektus, neatsižvelgė į tai, jog atsakovė susilaukė kito vaiko, ko pasėkoje M. P. atžvilgiu pradėjo taikyti ne vienodas auklėjimo sąlygas, pradėjo skirti bausmes (pavyzdžiui, telefono paėmimą), svetimų žmonių akivaizdoje pasakoti apie vaiko nesėkmes (pavyzdžiui, mokykloje gautas pastabas). Dėl tokių atsakovės veiksmų M. P. labai pergyveno, verkė, guodėsi jam telefonu.

16.2. Teismas neatsižvelgė į M. P. nurodytas aplinkybes, kad mama dažnai jį bara, neturi laiko bendrauti, ilgą laiką jis leidžia vienas savo kambaryje.

16.3. Apelianto vertinimu, toks atsakovės netinkamas elgesys (pavyzdžiui, vaiko baudimas) yra laikytinas vaiko psichikos traumavimu.

16.4. Apeliantas kritiškai vertina teismo poziciją, kad ieškovas nežino į kokią mokymo įstaigą bus leidžiamas sūnus, nemoko jo norvegų kalbos, neruošia jo gyvenimui Norvegijoje. Apeliantas tikrai žino į kokią mokyklą eitų M. P., turi paėmęs būsimą mokymosi grafiką, papildomai teikia ugdymo įstaigos paaiškinimą.

16.5. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog neva jis nesirūpina sūnaus sveikata. M. P. sveikata jis nuolat rūpinasi, sūnaus sveikatai teigiamą įtaka daro Norvegijos klimatas, kas irgi liudija, jog vaikui būtų geriau gyventi su juo.

16.6. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertimo byloje surinktus įrodymus, netinkamai išsiaiškino vaiko interesus ir į juos neatsižvelgė, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

17. Atsakovė L. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

17.1. Atsakovė tinkamai auklėja M. P.. Sutinka, kad dėl dviejų mokykloje gautų pastabų už netinkamą elgesį, ji dviejų savaičių laikotarpiui uždraudė sūnui naudotis mobilaus ryšio telefonu, tačiau tai buvo išimtinis atvejis, po kurio sūnaus elgesys mokykloje pasitaisė, mokytoja apie jį pradėjo atsiliepti tik teigiamai. Tuo tarpu paties ieškovo elgesys yra lengvabūdiškas – jis nesidomėjo, dėl ko ir kokiomis aplinkybės sūnus buvo paskirtos pastabos, žemino motinos ir mokytojos autoritetą sūnaus akivaizdoje, suformavo klaidingą vaiko įsitikimą, kad Norvegijoje gyvenimas bus linksmas ir be rūpesčių.

17.2. Atsakovė skiria pakankamai dėmesio ir laiko M. P.. Visa šeima kartu pusryčiauja, pietauja, vakarieniauja, vyksta į mokyklą, pas draugus, artimuosius, į parduotuves. M. P. yra individualistas, mėgstantis leisti laiką vienas, žaisdamas jam patinkančius žaidimus. Pažymi tai, kad M. P. dažnai skambina ieškovui po to, kai susipyksta su atsakove ar kitais šeimos nariais, todėl ieškovui susidaro klaidingas įspūdis apie tai, jog sūnui sudaromos netinkamos gyvenimo sąlygos.

17.3. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino M. P. išsakytą norą gyventi kartu su ieškovu Norvegijoje, kaip neatitinkanti jo interesų. M. P. yra tik (duomenys neskelbtini), todėl jo branda nėra pasiekusi tokio lygio, kad jis suprastų ir galėtų priimti jo interesus geriausiai atitinkantį sprendimą. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas savo teiginiais sudaro sūnui klaidingą įspūdį, jog Norvegijoje yra lengviau ir paprasčiau gyventi, ten nereikia ruošti pamokų ar vykdyti kitų pareigų, nes su sūnumi praleidžia tik laisvalaikį, kuomet pats nedirba ir gali skirti visą dėmesį jam.

17.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas nėra įdėjęs jokių pastangų, siekdamas paruošti nepilnametį sūnų gyvenimui ir mokymuisi kitoje šalyje. Tėvas sūnaus nemokė norvegų kalbos, o M. P. sunkiai kalba angliškai, todėl jo galimybės greitai socializuotis svetimoje šalyje, ten susirasti draugų, nėra geros. Pirmosios instancijos teismui ieškovas nepateikė jokių duomenų apie galimą M. P. ugdymo įstaigą, kas liudija jo lengvabūdišką požiūrį į sūnaus mokslą. Ieškovas nebendrauja su dabartine sūnaus mokytoja, nesidomi jo ugdymo pasiekimais. Ieškovas nėra bendravęs ir su sūnaus gydytoja, nėra domėjęsis jo sveikatos būkle.

17.5. Atsakovė pažymėjo, kad M. P. nuo pat gimimo gyvena Lietuvoje. Lietuvoje jis lanko mokyklą, Lietuvoje yra jo draugai ir artimieji giminaičiai. Ji yra sudariusi visas sąlygas sūnui augti, vystytis. Ji atsakingai rūpinasi sūnaus ugdymu. Nėra jokių duomenų liudijančių, kad dabartinė sūnaus gyvenamoji aplinka yra nesaugi. Sūnaus ir jos santykiai yra labai geri.

17.6. Atsakovės nuomone, sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, be kita ko, esmingai pažeistų jos teises. Atsižvelgiant į profesinį užimtumą, gaunamas pajamas, turimus išlaikytinius, pagal ieškovo siūlomą bendravimo tvarką, ji neturėtų galimybės lankyti sūnų Norvegijoje mokymosi ugdymo įstaigoje metu, taigi bendravimas vyktų tik atostogų metu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujai pateikto įrodymo prijungimo

19. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas pateikė naują įrodymą – raštą iš ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos).

20. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

21. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teikiamas naujas dokumentas nepagrindžia jokių naujų itin svarbių aplinkybių, kurios nebuvo nustatytos ir vertintos pirmosios instancijos teisme. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas dokumentas nėra pasirašytas jokio atsakingo asmens, nėra nurodyta jo parengimo / išdavimo data, nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis apskritai minėtą dokumentą ieškovas gavo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pateiktas naujas įrodymas – raštas iš ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos), neturi esminės įrodomosios reikšmės nagrinėjamam ginčui, taip pat neturi esminių, jo autentiškumą liudijančių, požymių (datos, parašo, antspaudo), todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako jį priimti.

22. Nepilnametis M. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo A. P. ir atsakovės L. B. sūnus. Plungės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2092-747/2012, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 6 punktu šalys susitarė, jog nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina (atsakove L. B.), o 8 punktu šalys susitarė nenustatyti konkrečios bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku tvarkos, nurodydamos tik, kad „Šalis, su kuria gyvena vaikas, laisvai leis kitai šaliai bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime“. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1343-429/2019, buvo patvirtinta ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis, kuria buvo nustatyta konkreti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. P. tvarka.

23. Ieškovas (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros L. P.. Ieškovas ilgą laiką nuolat gyvena Norvegijoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovas turi įsigijęs Norvegijoje nekilnojamojo turto, taip pat jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatais, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Institucijos, teikiančios išvadą, byloje 2022 m. lapkričio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad pagal Norvegijos Karalystės centrinės institucijos pateiktus duomenis A. P. turimos gyvenimo sąlygos (dvejuose skirtingose gyvenamosiose vietose) Norvegijoje yra tinkamos gyventi šeimai su vaikais.

24. Atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su T. B., su kuriuo (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. B.. Atsakovei L. B. kartu su sutuoktiniu priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas ir gyvenamasis būstas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 8 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 4ŠTA-123 nurodyta, kad atsakovės turimo būsto plotas 180 kv. m, 4 miegamieji, 1 darbo kambarys, svetainė su virtuve, 2 tualeto kambariai, 1 vonios kambarys, yra visi patogumai, vaikui skirtas atskiras kambarys, kur yra visos priemonės vaiko ugdymuisi ir laisvalaikiui. Atsakovė L. B. dirba matematikos mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, jos pedagoginio darbo stažas – 11 metų.

25. M. P. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją. Klasės auklėtojos pažymoje nurodoma, kad: berniukas tvarkingas, mandagus, viskuo aprūpintas; jam sunkiai sekasi skaityti, todėl papildomai daug dirba mama, kad sektųsi lengviau skaityti; taip pat sunkiau sekasi ir anglų kalba; kadangi sunkiau skaito, todėl daro daug klaidų rašydamas; sunkiau suvokia tekstą; mėgsta skaičiuoti, bet sunkiau sekasi žodiniai uždaviniai; vaikas alergiškas; mėgsta sportuoti, puikiai atlieka dailės darbelius, gražiai dainuoja; berniukas gerai jaučiai klasėje, turi draugų, lengvai bendrauja; ugdymo procese aktyviai dalyvauja vaiko mama. Byloje pateikti medicininiai dokumentai liudija, jog M. P. yra gydytojų nustatytos ligos – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirtas gydymas medikamentais.

26. 2022 m. rugpjūčio 8 d. vaiko nuomonės išklausymo akte užfiksuota, jog M. P. paaiškino, kad: mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, lankys (duomenys neskelbtini) klasę; labiausiai patinka skaityti knygas, leisti laiką su draugais kieme; su mama ir jos draugu sutaria labai gerai, kartu leidžia laiką, pramogauja, važiuoja į kiną, prie ežero ar jūros maudytis ir pan.; jam patinka gyventi su mama, su mamos sutuoktiniu sutaria gerai, namuose jam nieko netrūksta, jaučiasi mylimas; tėtis gyvena Norvegijoje, ten statosi namą; šiuo metu pas tėtį svečiuojantis kambariu dalinasi su tėčio draugės sūnumi, su tėčio drauge sutaria gerai, padeda prižiūrėti naujagimį; vasarą Norvegijoje buvo atrakcionuose, jam labai patiko; su tėčiu bendrauja apie tris kartus per savaitę telefonu; tėčio draugės sūnus prieš metus išvyko į Norvegiją, gerai adaptavosi, nes gerai mokėjo anglų kalbą; moka kelis žodžius norvegiškai; nežino kas Norvegijoje yra geriau negu Lietuvoje, bet yra geriau; Norvegijoje mažiau jį beria, nes mažiau augalų, ten negeria vaistų; išreiškė norą gyventi su tėčiu Norvegijoje.

27. 2023 m. sausio 4 d. teismo posėdyje (dalyvaujant teismo psichologui) apklaustas nepilnametis M. P. nurodė, kad: šiuo metu gyvena su mama ir patėviu, taip pat su broliu M., kuriam yra (duomenys neskelbtini) metai; su broliu M. nelabai gerai sutaria, nes brolis neleidžia jam būti savo kambaryje, neleidžia jam būti su mama; su mama sutaria gerai, bet ir pykčių pasitaiko dėl laiku nepadarytų namų darbų; su patėviu T. sutaria irgi gerai, bet šiek tiek blogiau, negu su mama, dažniau susipyksta; namuose turi savo kambarį, poilsio ir mokymosi erdvę; pamokas jam ruošti padeda tėčio draugė M.,, taip pat mama; rytais jį pakelia mama, kartu su ja važiuoja į mokyklą; namuose nėra nustatytų daug taisyklių, tik tuomet kai su broliu susimuša arba negražiai kalba, tuomet neleidžiama naudotis telefonu; pareigų nustatytų namuose nėra, jis padaro tai, ko paprašo; mama rūpinasi jo sveikata, veža į ligonines, poliklinikas; nuolat vartoja vaistus nuo alergijos, juos reikia gerti kasdien; gyvenant su mama nori, kad mama jam skirtų daugiau dėmesio, nes mama daugiau laiko būna su broliu M.; norėtų, kad daugiau jam dėmesio skirtų ir patėvis T.; mamos namuose jaučiasi saugiai; su tėčiu daugiausiai susitinka vasaromis, nes žiemą jis negali grįžti į Lietuvą; kalbasi telefonu su tėčiu maždaug kas antrą dieną; dažniausiai jam paskambina tėtis; tėčio šeimoje gyvena jo draugė M., jos sūnus M. ir jo sesuo L.; pas tėtį būti jam patinka; svečiuojantis vasarą su tėčiu buvo išvažiavę į atrakcionų parką, baseiną, bendravo su atvykusiais pusbroliais, taip pat savaitę laiko keliavo į šiaurės Norvegiją; Norvegijoje draugauja su M., kitų draugų neturi; tėčio namuose turi taisykles, kad prieštaraujant ar negražų žodį pasakius turi padaryti 20 atsitūpimų arba neleidžiama naudotis telefonu, jeigu laiku neina miegoti taip pat atimamas telefonas 2 ar 3 dienom; pareigų nustatytų pas tėtį neturi, padaro tai, ko jo paprašo; savo kambario pas tėtį namuose dar neturi, bet tėtis stato namą, kuriame jis turės savo kambarį; su M. sutaria gerai, ji padeda daryti namų darbus; jam labai patinka Norvegija, nes ten daugiau kalnų; pas tėtį būti jam patinka, jis padeda tėčiui statyti namą, jie važinėjasi dviračiais, pas tėtį jam viskas patinka; su tėčiu apie mamą nekalba, su mama apie tėtį taip pat nekalba; telefonu su tėčiu bendrauti gali visada, mama nedraudžia; tėtis sakė, kad Norvegijoje neužduoda mokykloje namų darbų; Lietuvoje jam patinka eiti į mokyklą, bet užduoda namų darbų, kurių jis kartais nepadaro, nes nespėja; jo draugas M. Norvegijoje namų darbų nedaro; tėčio draugė M. jam padeda daryti anglų kalbos ir kitų dalykų namų darbus; mama taip pat padeda daryti namų darbus; matematika jis padaro pats; tėtis jam nelabai padeda daryti namų darbus, nebent matematiką; norvegų kalbos nemoka, bet susikalbėtų anglų kalba; gyvenimą Norvegijoje įsivaizduoja gerai, būtų linksma, su tėčiu daug keliautų, bendrautų; į Norvegiją norėtų važiuoti nes yra labai pasiilgęs tėčio, norėtų su juo kartu keliauti; kai jam būna sunku, dažniausiai pasikalba su tėčiu; tėtis išvažiavo, kai jam buvo gal (duomenys neskelbtini) metai; kai nuvažiuoja pas tėtį, jis vaistų negeria, nes tėtis sako, kad nereikia; Lietuvoje bendrauja su močiute ir pusbroliais, turi draugus P., T., mokyklos draugus; namuose norėtų, kad mama jam skirtų daugiau dėmesio, nes dabar mama daug užsiima su broliu; tėtis jį išklauso, paguodžia; kartais ir mama išklauso, paguodžia, bet ne visada; turi didžiausią norą išvažiuoti gyventi pas tėtį; kai atostogauja pas tėtį, tai tėtis nedirba; su tėčiu neaptarė situacijos kaip reikės gyventi, kai tėtis kasdien dirbs; norvegų kalbos kartais paklausia pas tėtį tam tikrų žodžių, kai pats nori; anglų kalbos mokytis jam nelabai gerai sekasi; tėtis Norvegijoje kalba norvegų kalba; su tėčiu neplanavo kaip išmoks kalbą; gyvendamas pas tėtį su mama galėtų bendrauti telefonu ar per VIBER; būdamas pas tėtį jis mamos pasiilgsta, bet ten būna daug laiko lauke, pavargsta, todėl mamai nepaskambina; į mokyklą norėtų eiti iš tėčio namų.

Dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo

28. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

29. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas veiksnys, turintis įtakos vaiko psichologinei būklei, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

31. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

32. Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos, yra: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis kaip vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

33. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga liudija, kad nepilnametis M. P. kartu su atsakove (mama) gyvena nuo (duomenys neskelbtini), kuomet buvo nutraukta ginčo šalių santuoka, t. y. jau (duomenys neskelbtini) metų. Per nurodytą laikotarpį nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nekito. Savo gyvenamojoje vietoje jis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. nuolat lankė ir šiuo metu lanko tą pačią mokyklą ((duomenys neskelbtini) progimnaziją), kurioje gerai jaučiasi ir turi draugų (žr. Klasės auklėtojos pažyma). Mokymosi procese aktyvai dalyvauja nepilnamečio vaiko mama (atsakovė), kuri daug dirba, kad sūnui geriau sektųsi skaityti (žr. Klasės auklėtojos pažyma). M. P. mokykloje jaučiasi gerai, turi draugų (žr. Klasės auklėtojos pažyma). Vaikas turi nežymių sveikatos sutrikimų ((duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), todėl jam yra užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra – jis yra prižiūrimas VšĮ (duomenys neskelbtini) specialistų, nuolat jų konsultuojamas, jam skiriami reikalingi medikamentai (žr. VšĮ (duomenys neskelbtini) ambulatorinio apsilankymo aprašymai). Vaiko gyvenimo sąlygos su atsakove yra labai geros – šeima gyvena erdviame būste (plotas 180 kv. m, 4 miegamieji, 1 darbo kambarys, svetainė su virtuve, 2 tualeto kambariai, 1 vonios kambarys, yra visi patogumai, vaikui skirtas atskiras kambarys, kur yra visos priemonės vaiko ugdymuisi ir laisvalaikiui) (žr. 2022 m. rugpjūčio 8 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 4ŠTA-123).

34. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad nepilnamečio M. P. gyvenamoji vieta galėtų būti keičiama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, tačiau tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad atsakovės ir nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygos nėra pasikeitusios tokiu būdu ir tokia apimtimi, jog M. P. jo nuolatinėje gyvenamojoje aplinkoje yra nesaugu ar jo esamos gyvenimo sąlygos tapo netinkamos ir kokiu nors būdu pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus bei teises.

35. Pažymėtina, kad apelianto gyvenimo sąlygos iš esmės yra analogiškos atsakovės gyvenimo sąlygoms – jis Norvegijoje turi erdvų gyvenamąjį būstą, tinkamą gyventi šeimai su vaikais, jo materialinė padėtis ir gaunamos pajamos yra pakankamos užtikrinti visus nepilnamečio vaiko poreikius, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant analogiškoms ieškovo ir atsakovės gyvenimo sąlygoms, M. P. gyvenamosios vietos pakeitimas (atsižvelgiant į jo amžių, turimus socialinius kontaktus, diagnozuotus sveikatos sutrikimus), nepagrįstai sąlygotų visų jo, per itin ilgą laiką, susiformavusių socialinių ryšių nutraukimą. Adaptacija naujoje gyvenamojoje M. P. nekalbant norvegiškai bei silpnai kalbant angliškai gali turėti neigiamų pasekmių tiek vaiko emocinei sveikatai, tiek ir ugdymo procesui, kas visiškai neatitiktų paties nepilnamečio vaiko interesų.

36. Atmesti kaip visiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad M. P. galimai yra atsakovės netinkamai auklėjamas, jam neskiriama pakankamai dėmesio, jis yra baudžiamas. Tokių deklaratyvių apelianto nurodomų aplinkybių nepatvirtina jokie civilinėje byloje surinkti objektyvūs faktiniai duomenys. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateiktoje išvadoje yra aiškiai nurodyta, kad minėta institucija neturi jokių duomenų apie tai, kad atsakovė L. B. netinkamai vykdytų motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Klasės auklėtojos pažymoje išdėstytos aplinkybės liudija, kad atsakovė atsakingai rūpinasi vaiko ugdymo procesu, pati daug dirba, kad sūnui geriau sektųsi skaityti. Byloje esantys medicininiai dokumentai liudija, kad atsakovė tinkamai ir savalaikiai organizuoja nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūrą.

37. Ieškovas A. P. savo apeliacinį skundą, be kita ko, grindžia ir tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsiaiškino vaiko interesus (norus) ir į juos neatsižvelgė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka.

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-341/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-659/2004), ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pavyzdžiui, skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

39. Vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

40. Civilinės bylos nagrinėjimo metu 2023 m. sausio 4 d. tiesiogiai buvo išklausytas nepilnametis M. P.. Ginčo šalių sūnus nurodė, jog nori vykti gyventi pas tėtį į Norvegiją. Kartu vaikas apklausos metu įvardijo ir tokio savo apsisprendimo motyvus: patinka svečiuotis pas tėtį; pas tėtį svečiuojasi vasarą; kai svečiuojasi pas tėtį, tuomet tėtis nedirba; su tėčiu buvo išvažiavę į atrakcionų parką, baseiną; savaitę laiko keliavo į šiaurės Norvegiją; jam labai patinka Norvegijoje, nes ten daugiau kalnų; tėtis sakė, kad Norvegijoje neužduoda namų darbų; gyvenimą Norvegijoje įsivaizduoja gerai, būtų linksma, su tėčiu daug keliautų. Kartu M. P. apklausos metu nurodė ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant klausimą dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo: su mama sutaria gerai; Lietuvoje jam patinka eiti į mokyklą, tik nepatinka, kad užduoda daug namų darbų; pamokas jam padeda paruošti tėčio draugė M., dar padeda mama, tėtis namų darbų ruošti nepadeda; Lietuvoje turi draugus P., T., mokyklos draugus; Norvegijoje draugauja su tėčio draugės sūnumi M., daugiau draugų neturi; nemoka norvegų kalbos; anglų kalbos mokytis jam nelabai gerai sekasi.

41. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad M. P. noras išvykti gyventi pas tėvą į Norvegiją nėra pakankamai brandus ir yra sietinas išimtinai su trumpalaikiais jo apsilankymais tėvo gyvenamojoje vietoje vasarą, atostogų metu, kai visas ieškovo (tėvo) dėmesys yra skiriamas išimtinai pramogoms, laisvalaikio leidimui, taip pat tokį jo norą sąlygoja iš ieškovo (tėvo) gauta subjektyvaus pobūdžio informacija apie tai, jog Norvegijoje lengva mokytis, nereikia daryti namų darbų. Iš vaiko apklausos matyti, kad ginčo šalių sūnaus noras gyventi kartu su tėvu nėra nulemtas tokių reikšmingomis laikomų aplinkybių, kaip prisirišimas prie vieno iš tėvų (nagrinėjamu atveju – prie A. P.), noras turėti geresnes gyvenimo sąlygas, noras pasitraukti iš gyvenamosios aplinkos, kurioje jis jaučiasi nesaugus, ar pan. Iš M. P. paaiškinimų darytina išvada, kad jis realiai nesupranta pasekmių, galinčių kilti dėl jo sprendimo apsigyventi pas tėvą Norvegijoje – sunkios adaptacijos svetimoje šalyje, galimo kalbos barjero, draugų neturėjimo, mokymosi rezultatų suprastėjimo.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apklausiamas M. P. ne kartą nurodė, jog dabartinėje gyvenamojoje vietoje jam trūksta mamos dėmesio, nes ji didesnę laiko dalį skiria mažesniajam broliui. Bylos medžiaga liudija, kad atsakovės L. B. šeimoje auga (duomenys neskelbtini) gimęs M. B., kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, tačiau ir ieškovo A. P. šeimoje auga (duomenys neskelbtini) gimusi L. P., kuri šiuo metu yra vos (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Iš to seka, kad aplinkybė, daranti tiesioginę (esminę) įtaką M. P. norui keisti gyvenamąją vietą (dėmesio iš motinos trūkumas dėl augančio mažesnio amžiaus brolio), realiai egzistuoja ir tėvo gyvenamojoje vietoje. Šios aplinkybės dėl savo nedidelio mažiaus ir brandos M. P. neįvertina, kas gali sąlygoti, jog gyvenimo sąlygos pas tėvą Norvegijoje neatitiks paties ginčo šalių nepilnamečio sūnaus lūkesčių, nepertraukiamai gyvenant naujoje apelianto šeimoje galimai M. P. ilgainiui ims trūkti tėvo dėmesio dėl augančios L. P. poreikių.

43. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas A. P. į bylą nepateikė pakankamai patikimų duomenų, kurie liudytų, jog nepilnametis M. P. yra pasirengęs sėkmingai adaptacijai, greitam ir sklandžiam prisitaikymui prie naujos gyvenamosios aplinkos Norvegijoje, dėl ko sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dabartinėje vaiko gyvenamojoje vietoje aplinkybės pasikeitė iš esmės, t. y. kad ši aplinka pasidarė iš esmės nesaugi vaikui ir tolimesnis vaiko gyvenimas joje su atsakove (vaiko motina) L. B. neatitinka reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas tiek materialiosios teisės normų dėl sąlygų pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nustatymo, tiek proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Vaiko atskyrimas nuo gimimo momento su juo gyvenančios motinos, turimų draugų bei socialinės aplinkos, kurioje M. P. gyveno pastaruosius vienuolika metų, nagrinėjamu atveju reikštų tiesioginį vaiko interesų pažeidimą.

44. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai laikytini neaktualiais ir neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl kitų apeliacinio skundo reikalavimų

45. Nesant pagrindo tenkinti apeliacinio skundo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su apeliantu, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių apeliacinio skundo reikalavimų (dėl atsakovės L. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. P. tvarkos nustatymo bei dėl išlaikymo iš atsakovės nepilnamečiam vaikui priteisimo).

Dėl bylos procesinės baigties

46. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovei turi būti atlygintos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

48. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateikti duomenys, kad atsakovė apeliacinio proceso metu patyrė 800,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatės Karinos Račkauskienės teisinei pagalbai apmokėti, todėl šios bylinėjimosi išlaidos atsakovei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme – 800,00 (aštuonis šimtus eurų) Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija Gudynienė Tomas Ridikas Jurgita Sujetienė