- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- AS-559-415/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01787-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1) tinkamai, kokybiškai, objektyviai, nešališkai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėti skundą dėl viešojo administravimo subjektų ir viešojo administravimo pareigūnų – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas), Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Teismų, Lietuvėtos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) ir kitų viešojo administravimo subjektų piktnaudžiavimo ir įgaliojimų viršijimo, vilkinimo atlikti veiksmus priklausančius jų kompetencijai ir įpareigoti viešojo administravimo subjektus – Generalinę prokuratūrą atlikti veiksmus, priklausančius jų prokuroro kompetencijai; 2) ištirti visų viešojo administravimo subjektų antikonstitucinius veiksmus ir nusikalstamą neveikimą, vilkinimą atlikti jų kompetencijai priklausančius veiksmus; 3) kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti.
Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, įvertino, kad skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, aiškumo ir konkretumo kriterijų. Pareiškėjas nenurodė su kokiais atsakovų veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu grindžia savo teisių pažeidimą. Taip pat teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 18 straipsnį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Taigi, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, vykdydamas teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, 2022 m. gegužės 25 d. pateikė patikslintą skundą, prašydamas stabdyti procesą ir administracinės bylos nagrinėjimą:
1) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti;
2) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti dėl Generalinės prokuratūros 2021 m. gruodžio 29 d. akto Nr. 17.2-3654 atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), kartu su prašymu spręsti, ar Generalinės prokurorės, kitų prokurorų, kitų asmenų veiksmai ir neveikimas prieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymui, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui, Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksui, Lietuvos Respublikos baudžiamajam kodeksui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksui, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymui, Lietuvos Respublikos nacionalinių saugumo pagrindų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams, kitiems teises aktams ir spręsti ir / ar minėti asmenys nepažeidė Konstitucijos ir ar nesulaužė duotos prokuroro priesaikos;
3) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti dėl Generalinės prokuratūros 2022 m. sausio 14 d. akto Nr. 17.2-207 atitikimo Konstitucijai, taip pat prašyti spręsti, ar Generalinės prokurorės N. G., kitų prokurorų, kitų asmenų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Prokuratūros įstatymui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui, Civiliniam kodeksui, Civilinio proceso kodeksui, Baudžiamajam kodeksui, Baudžiamojo proceso kodeksui, Korupcijos prevencijos įstatymui, Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams ir teises aktams; spręsti ir / ar Generalinė prokurorė N. G., kiti prokurorai ir kiti asmenys nepažeidė Konstitucijos ir / ar nesulaužė duotos prokuroro priesaikos;
4) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu spręsti, ar taikomas administracinėje byloje Nr. 12-4376-631/2022 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1S-127-365/2022, kitose bylose – politinėje ir teisinėje sistemoje, taikomas aktas – Generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 15 d. aktas Nr. 17. 2-639 neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; su prašymu oficialiai spręsti, ar Generalinės prokurorės N. G., kitų prokurorų, kitų asmenų veiksmai ir neveikimas prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Prokuratūros įstatymui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui, Civiliniam kodeksui, Civilinio proceso kodeksui, Baudžiamajam kodeksui, Baudžiamojo proceso kodeksui, Korupcijos prevencijos įstatymui, Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams, kitiems teises aktams ir oficialiai spręsti ir / ar Generalinė prokurorė N. G., Generalinio prokuroro pavaduotojas S. V., Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas M. J., kiti prokurorai, kiti asmenys nepažeidė Konstitucijos ir / ar nesulaužė duotos prokuroro priesaikos;
5) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu spręsti, ar taikomas aktas – Generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 25 d. aktas Nr. 17.2-753 neprieštarauja Konstitucijai, jos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams ir su prašymu spręsti, ar Generalinės prokurorės N. G., kitų prokurorų, kitų asmenų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Prokuratūros įstatymui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui, Civiliniam kodeksui, Civilinio proceso kodeksui, Baudžiamajam kodeksui, Baudžiamojo proceso kodeksui, Korupcijos prevencijos įstatymui, Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams, kitiems teises aktams ir spręsti ir / ar Generalinė prokurorė N. G., kiti prokurorai, kiti asmenys nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė duotos prokuroro priesaikos;
6) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu spręsti, ar taikomas aktas – Generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 1 d. aktas Nr. 17.2-1127 savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams ir su prašymu oficialiai spręsti, ar Generalinės prokurorės N. G. ir kitų prokurorų, kitų asmenų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Prokuratūros įstatymui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui, Civiliniam kodeksui, Civilinio proceso kodeksui, Baudžiamajam kodeksui, Baudžiamojo proceso kodeksui, Korupcijos prevencijos įstatymui, Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams, kitiems teises aktams; spręsti ir / ar Lietuvos Generalinė prokurorė N. G., kiti prokurorai, kiti asmenys nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė duotos prokuroro priesaikos.
7) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu spręsti, ar taikomas aktas – Generalinės prokuratūros 2022 m. balandžio 6 d. aktas Nr. 17.2-1186 neprieštarauja Konstitucijai ir su prašymu spręsti, ar Generalinės prokurorės N. G., kitų prokurorų, kitų asmenų veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Prokuratūros įstatymui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui, Civiliniam kodeksui, Civilinio proceso kodeksui, Baudžiamajam kodeksui, Baudžiamojo proceso kodeksui, Korupcijos prevencijos įstatymui, Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymui, kitiems galiojantiems įstatymams, kitiems teises aktams ir spręsti ir / ar Generalinė prokurorė N. G., kiti prokurorai, kiti asmenys nepažeidė Konstitucijos ir nesulaužė duotos prokuroro priesaikos.
8) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu spręsti, ar taikomas aktas –Konstitucinio Teismo 2022 m. vasario 09 d. priimtas sprendimas Nr. KT17-S17/2022 konstitucinėje jurisprudencijos byloje Nr. NR. 21/2021 neprieštarauja Konstitucijai, joje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; spręsti ar Konstitucinio Teismo teisėjai G. G., V. G., D. J., G. L., V. M., A. N., D. P., J. S. ir kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir / ar sulaužė duotą Konstitucinio Teismo priesaiką.
9) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu spręsti, ar taikomas aktas –Konstitucinio Teismo 2019 m. spalio mėn. 9 d. priimtas sprendimas Nr. KT 28-A-S17/2019 dėl atsisakymo nagrinėti prašymą Nr. 1A-4/2019 savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai; spręsti, ar Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjas D. Ž., Konstitucinio Teismo teisėjai V. M., V. G., D. J., E. B., J. S., G. M., G. G., D. P. ir Konstitucinio Teismo kanclerė I. D., kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu nepažeidė Konstitucijos ir / ar nesulaužė duotos Konstitucinio Teismo priesaikos;
10) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu spręsti, ar administracinėje byloje Nr. 12-4376-631/2022 ir baudžiamajame procese byloje Nr. 1S-127-365/2022, kitose bylose – politinėje ir teisinėje sistemoje kiti taikomi aktai savo turiniu ir priėmimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai;
11) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu spręsti, ar atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vykdoma veikla, veiksmai ir neveikimas, vilkinimas atlikti jų kompetencijai priklausančius veiksmus, funkcijas ir pareigas neprieštarauja Konstitucijai;
12) Patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu – kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti su prašymu spręsti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra neteisėtos sudėties ir / ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikla, veiksmai ir neveikimas neprieštarauja Konstitucijai.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 30 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas taip pat išaiškino pareiškėjui, kad minėta nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.
Teismas, susipažinęs su pareiškėjo V. K. skundo, kitų pateiktų procesinių dokumentų turiniu ir patikslinto skundo reikalavimais, padarė išvadą, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, todėl skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Teismas pažymėjo, kad pagal patikslintame skunde dėstomas aplinkybes ir suformuluotus reikalavimus matyti, jog pareiškėjas kelia bendro pobūdžio reikalavimus, susijusius su valdžios institucijų ir pareigūnų veikla, kurios tirti administraciniai teismai neturi kompetencijos. Teismo vertinimu, pareiškėjas skundo reikalavimais iš esmės prašo pripažinti, kad valdžios institucijų atstovai, įvardinti pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė Konstituciją, sulaužė priesaiką. Teismas nurodė, kad veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių. Vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442 484/2010). Taigi, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo išdėstyti skundo reikalavimai nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių, todėl toks skundas nenagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, manydamas, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimai sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą yra procesinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas visus skundo reikalavimus suformulavo kaip materialaus pobūdžio, t. y. tokius, kurie, jo manymu, pašalintų galimą pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundo reikalavimus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą laikė pareiškėjo procesiniais prašymais, kurie būtų sprendžiami tuomet, jei pareiškėjo skundas teisme būtų priimtas.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjas V. K. per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, skundas yra nekonkretus, neaiškus ir pagal patikslinto skundo išdėstytus reikalavimus nėra galimybės apibrėžti administracinės bylos ribų, todėl nebūtų galima visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017, 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-736-662/2017).
Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, V. K. skundas laikytas nepaduotu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo:
1) Panaikinti neteisėtą, nepagrįstą, nesąžiningą, neargumentuotą, nemotyvuotą, šališką, antikonstitucinę, korupcinę, nusikalstamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį, kuri yra sąmoningai ir tyčia suklastota;
2) Nedelsiant stabdyti nesąžiningą, netinkamą, neteisingą, neobjektyvų, šališką, neskaidrų, nedemokratinį, antikonstitucinį, politizuotą, neobjektyvų, šališką, korupcinį, nusikalstama procesą ir nesąžiningą bei šališką administracinės bylos Nr. I2-4376-631/2022 nagrinėjimą. Kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti visais klausimais, išdėstytais pareiškėjo prašymuose, tokiu būdu užtikrinant pareiškėjo teisę, įtvirtintą Konstitucijoje – teisę į teismą ir teisminę gynybą; teisę į Konstitucinį Teismą ir teisminę gynybą Konstituciniame Teisme nuo veikiančio organizuoto korupcinio nusikalstamo susivienijimo ir jo narių, nesąžiningų prokurorų, teisėjų, politikų ir kitų nesąžiningų įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios, valstybės ir savivaldybės institucijų pareigūnų, kitų nesąžiningų asmenų masinės aukščiausiojo lygio sisteminės politinės, teisinės korupcijos ir kitų įvykdytų bei tęsiamų nusikaltimų, kuriuos nuslėpė nesąžiningi prokurorai, teisėjai ir kiti asmenys;
3) Kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti ir spręsti, ar administracinėje byloje Nr. I2-4376-631/2022, kurioje sudaryta neteisėta teismo sudėtis, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 9 d. ir 2022 m. gegužės 23 d. nutartys, kurios yra suklastotos, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 1-6 straipsnius, 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8, 18-25, 28-45 ir 55-154 straipsnius, konstitucinius įstatymus, Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo, teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, viešumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų, teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principus ir / ar Vilniaus apygardos teismo teisėja ir šio teismo laikinai einančios pirmininko pareigas R. M. veiksmai ir neveikimas, vilkinimas prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Teismų įstatymui, Teisėjų etikos kodeksui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui, Korupcijos prevencijos įstatymui, Administracinių bylų teisenos įstatymui, kitiems įstatymams ir teisės aktams;
4) Kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti ir spręsti, ar administracinėje byloje Nr. I2-4376-631/2022, kurioje sudaryta neteisėta teismo sudėtis (šališka Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja G. B., H. S. ir kiti nesąžiningi asmenys), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis ir 2022 m. gegužės 26 d. nutartis, kurios yra suklastotos, savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 1-6 straipsnius, 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8, 18-25, 28-45 ir 55-154 straipsnius, konstitucinius įstatymus, Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo, teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, viešumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų, teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir / ar teisėjo H. S. veiksmai ir neveikimas prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Teismų įstatymui, Teisėjų etikos kodeksui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui;
5) Kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti ir spręsti, ar administracinėje byloje Nr. I2-4376-631/2022 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1S-127-365/2022, kitose bylose nesąžiningos, nelaisvos, priklausomos, neobjektyvios, šališkos Generalinės prokurorės N. G. ir kitų nesąžiningų prokurorų ir asmenų neteisėtu būdu surašyti ir taikomi aktai (Generalinės prokuratūros 2021 m. gruodžio 29 d. aktas Nr. 17.2-3654, 2022 m. sausio 14 d. aktas Nr. 17.2-207, 2022 m. vasario 15 d. aktas Nr. 17.2-639, 2022 m. vasario 25 d. aktas Nr. 17.2-753, 2022 m. balandžio 1 d. aktas Nr. 17.2-1127, 2022 m. balandžio 6 d. aktas Nr. 17.2-1186 ir kiti neteisėti aktai) turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 1-6 straipsnius, 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8, 18-25, 28-45 ir 55-154 straipsnius, Konstitucijos viršenybės ir tiesioginio taikymo, teisingumo, teisinės valstybės, demokratijos ir suvereniteto, nepiktnaudžiavimo valdžia, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, lygiateisiškumo ir diskriminacijos draudimo, viešumo, ekonomiškumo, proporcingumo ir subsidiarumo, teismų, teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principams ir / ar teisėjo H. S. veiksmai ir neveikimas prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, Teismų įstatymui, Teisėjų etikos kodeksui, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymui;
6) Kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti ir spręsti, ar administracinėje byloje Nr. I2-4376-631/2022 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1S-127-365/2022, kitose bylose nesąžiningos, nelaisvos, priklausomos, neobjektyvios, šališkos Generalinės prokurorės N. G. ir kitų nesąžiningų prokurorų ir asmenų neteisėtu būdu surašyti ir teisės aktuose (Generalinės prokuratūros 2021 m. gruodžio 29 d. aktas Nr. 17.2-3654, 2022 m. sausio 14 d. aktas Nr. 17.2-207, 2022 m. vasario 15 d. aktas Nr. 17.2-639, 2022 m. vasario 25 d. aktas Nr. 17.2-753, 2022 m. balandžio 1 d. aktas Nr. 17.2-1127, 2022 m. balandžio 6 d. aktas Nr. 17.2-1186 ir kiti neteisėti aktai) taikomas Generalinio prokuroro 2020 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. I-103 ir šiuo įsakymu patvirtintas asmenų aptarnavimo Generalinėje prokuratūroje tvarkos aprašas ir jame nustatytos taisyklės savo turiniu ir priėmimo tvarka atitinka Konstitucijos 1-6 straipsnius, 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, 8 ir 118 straipsnius, Prokuratūros įstatymą, Baudžiamojo proceso kodeksą, Civilinio proceso kodeksą, Korupcijos prevencijos įstatymą, kitus įstatymus ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintus teisingumo, teisinės valstybės principus; ar Generalinio prokuroro E. P., N. G., kitų prokurorų ir prokurorų padėjėjų, šališkų Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų R. M., G. B., H. S. ir kitų skirtingų teismų teisėjų bei kitų asmenų veiksmai ir neveikimas atitinka Konstituciją, tarptautines sutartis, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, Korupcijos prevencijos įstatymą, Baudžiamojo proceso kodeksą, kitus įstatymus ir teisės aktus.
7) Kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti ir spręsti, ar administracinėje byloje Nr. I2-4376-631/2022 ir baudžiamojoje byloje Nr. 1S-127-365/2022, kitose bylose suklastotas Konstitucinio Teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimas Nr. KT17-S17/2022 savo turiniu ir priėjimo tvarka prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims ir Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo ir teisinės valstybės principams; spręsti, ar Konstitucinio Teismo teisėjai G. G., V. G., D. J., G. L., V. M., A. N., D. P., J. S. ir kiti asmenys savo veiksmais ir neveikimu šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir / ar sulaužė duotą Konstitucinio Teismo priesaiką;
8) Kreiptis į Konstitucinį Teismą konstitucingumo ir teisėtumo kontrolei atlikti konstitucinį tyrimą dėl nuslėpto veikiančio organizuoto korupcinio nusikalstamo susivienijimo nusikalstamų ir neteisėtos sudėties Vyriausybės antikonstitucinės veiklos ir visų priimtų antikonstitucinių aktų, akivaizdžiai prieštaraujančių Konstitucijai.
Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai G. B., R. M. ir H. S. ir kiti asmenys yra nesąžiningi ir šališki. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartis yra suklastota, savo turiniu ir priėmimo tvarka akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 7 straipsnio 1 ir 2 dalims, Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingumo, teisinės valstybės principams.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, pareiškėjo vertinimu, neteisėta, nepagrįsta, neargumentuota, nemotyvuota, šališka, korupcinė, nusikalstama, antikonstitucinė – savo turiniu ir priėmimo tvarka akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, galiojantiems įstatymams, todėl turi būti panaikinta.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. liepos 18 d., 2022 m. liepos 19 d., 2022 m. liepos 20 d., 2022 m. liepos 22 d., 2022 m. rugpjūčio 22 d., 2022 m. rugpjūčio 23 d., 2022 m. rugsėjo 28 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. gauti skundai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartis, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nes per teismo nustatytą terminą nebuvo pašalinti teismo nustatyti skundo trūkumai (ABTĮ 33 str. 1 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė, nustatęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą neištaisė teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, nes nepateikė skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus.
ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 str. 2 d.), nėra priskirti prie ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų ir nėra savarankiški reikalavimai, kuriuos privalo išnagrinėti administracinis teismas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą yra ne materialaus pobūdžio reikalavimai, o procesinio pobūdžio prašymai, kurie būtų sprendžiami, jeigu pareiškėjo skundas teisme būtų priimtas nagrinėti. Dėl tų pačių argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo stadijoje tenkinti pareiškėjo atskirajame skunde suformuluotų prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Įstatymų leidėjas, detalizuodamas Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės įgyvendinimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtinoji sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir pareikštus reikalavimus, sprendžia, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė esminius skundo trūkumus, kurie trukdė pradėti administracinę teiseną. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pagrįstai įvertino, kad skundas neatitinka ABTĮ 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų, aiškumo ir konkretumo kriterijų. Pareiškėjas nenurodė, su kokiais atsakovų veiksmais (neveikimu) ar priimtu aktu grindžia savo teisių pažeidimą. Taip pat teismas teisingai nurodė, kad pagal ABTĮ 18 straipsnį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.
Pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, išaiškindamas pareiškėjui teisę pagal nustatytus trūkumus patikslinti skundą, tačiau pareiškėjas teismo nutartimi nustatytų skundo trūkumų, pateikdamas patikslintą skundą, nepašalino, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Atsižvelgus į tai, taip pat atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga, neargumentuota ir nemotyvuota, priimta pažeidžiant ABTĮ normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atskirajame skunde nėra jokių teisiškai pagrįstų argumentų dėl netinkamo ABTĮ normų aiškinimo ar taikymo, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog šiuo atveju yra kilęs ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėtinas ginčas ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo priimti visus pareiškėjo skundo reikalavimus ir juos nagrinėti. Taip pat pažymėtina, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Taigi, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju skundžiamoje nutartyje pagrįstai vertino, ar pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai gali būti priimti nagrinėti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl minėti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo (nusišalinimo) institutas, t. y. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teisėjai negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi nedelsdami nusišalinti arba būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jų nešališkumu. ABTĮ nuostatų dėl nušalinimo (nusišalinimo) taikymas glaudžiai susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymu, dėl kurio išsamiai yra pasisakęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), ne kartą išaiškinęs, kad sąvoka „nešališkumas“ turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. teisėjams draudžiama turėti išankstinį asmeninį nusistatymą ar būti tendencingiems. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Ir antra, teismas turi būti objektyviai nešališkas, t. y. teismas turi suteikti pakankamas garantijas, kurios pašalintų bet kokias pagrįstas abejones dėl teismo nešališkumo (2005 m. gegužės 1 d. sprendimas byloje Indra prieš Slovakiją).
Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). EŽTT jurisprudencijoje suformuluota nuostata, jog vertinant teisėjui, nagrinėjančiam bylą, pareikštą nušalinimą, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo (pvz., 2007 m. vasario 27 d. sprendimas byloje Neštak prieš Slovakiją; 2009 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Poppe prieš Nyderlandus). Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (EŽTT 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog nėra pateikti jokie įrodymai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja, priėmusi skundžiamą nutartį, galėjo būti šališka, ar buvo kitų aplinkybių, dėl kurių ji turėjo nusišalinti nuo pareiškėjo skundo priėmimo klausimo sprendimo. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teisėja turi asmeninį suinteresuotumą nepriimti pareiškėjo skundo nagrinėti, išankstinį asmeninį nusistatymą prieš pareiškėją ir yra tendencinga, t. y. jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė šališkas teisėjas (neteisėtos sudėties teismas), ir todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta.
Pareiškėjas V. K. iki bylos nagrinėjimo yra pateikęs aštuonis skundus, kurių reikalavimai yra stabdyti administracinę bylą, kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant patikrinti ar visa eilė pareiškėjo nurodomų teisės aktų normų neprieštarauja Konstitucijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės visos teisės normos, kurių konstitucingumu pareiškėjas abejoja, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl atskirojo skundo nėra taikomos, todėl teismas neturi teisėto pagrindo stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą ir kreiptis su atitinkamu prašymu į Konstitucinį Teismą. Dėl to visi šie pareiškėjo prašymai netenkinami. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pateiktuose skunduose prašo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kitas institucijas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, jog yra padaryti tam tikri nusikaltimai, turi teisę pats kreiptis į Generalinę prokuratūrą ar kitas institucijas ir informuoti apie, jo nuomone, padarytus nusikaltimus.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.