Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja 2017 m. liepos 3 d. pateikė du atskiruosius skundus. Pirmajame atskirajame skunde pareiškėja paaiškino iš Teisingumo ministerijos norinti, kad būtų supažindinta su procesiniais dokumentais Procesinių dokumentų įteikimo įstatymo (manytina, kad pareiškėja turėjo galvoje Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332) 22 punkte nustatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikiant suskaitmenintus, per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (EPP). Pareiškėja aukštesnės instancijos teismo prašė priteisti ne tik tai, ko ji prašė skunde, bet ir papildomą žalos atlyginimą už 2017 m. liepos 3 d. nutartį priėmusios teisėjos Rasos Ragulskytės-Markovienės išsisukinėjimą, tyčinio nekompetentingumo taikymą ir pareiškėjos laiko gaišinimą.

II.

Teismo vertinimu, 2017 m. liepos 19 d. pateiktame atskirajame skunde pareiškėja iš esmės pakartojo 2017 m. birželio 29 d. pareiškimo turinį, tačiau 2017 m. liepos 5 d. nutartyje nurodytų 2017 m. liepos 3 d. atskirojo skundo trūkumų nepašalino, t. y. nenurodė nei atskirojo skundo juridinio pagrindo, nei atskirojo skundo dalyko. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą, t. y. iki 2017 m. liepos 17 d., atskirojo skundo trūkumų nepašalino, jos 2017 m. liepos 3 d. atskirasis skundas laikytas nepaduotu (ABTĮ 138 str. 2 d.).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja V. F. siekė, kad teisėjos Dalė Burdulienė ir Laima Gerasičnikienė būtų pripažintos nusikalstamu susivienijimu, tyčia darančiu kliūtis pareiškėjai siekiant susipažinti su bylos dokumentais (jų neskaitmenizuojant), ir būtų patrauktos baudžiamojon atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 249 straipsnį („Nusikalstamas susivienijimas“), bei kad iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos už paskutines tris nesuskaitmenintas nutartis ir ieškinį jai būtų priteistas 1 200 Eur žalos atlyginimas, o už D. Burdulienės veiksmus – 5 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą pripažino nenagrinėtinu teismų ABTĮ nustatyta tvarka, o atskirąjį skundą laikė nepaduotu, nes pareiškėja per nustatytą terminą nepašalino atskirojo skundo trūkumų.

Pareiškėja su tokiais pirmosios instancijos teismo veiksmais nesutinka ir juos laiko teisės į teisingą teismą ribojimu.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atskirąjį skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Apeliaciniame skunde nurodoma: 1) teismo, kuriam adresuojamas apeliacinis skundas, pavadinimas; 2) apelianto vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas) ir adresas, jeigu apeliantas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 3) kitų proceso dalyvių, išskyrus šalių ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovus, pavadinimai ir adresai, jeigu žinoma, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; 4) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 5) ginčijami klausimai; 6) įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio skundo juridinis pagrindas); 7) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 8) įrodymai, patvirtinantys skunde išdėstytas aplinkybes; 9) pageidavimai dėl teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; 10) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai jis to pageidauja; 11) pridedamų prie apeliacinio skundo dokumentų sąrašas (ABTĮ 134 str. 2 d.). Taigi, atskirajame skunde turi būti visi šie apeliacinio skundo elementai.

Pagal ABTĮ 154 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį iš dalies; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 4) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai iš atskirajame skunde suformuluotų reikalavimų turi būti aišku, kurios iš šių atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka baigčių pareiškėja siekė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2017 m. liepos 3 d. pateikė du atskiruosius skundus. Pirmajame atskirajame skunde (b. l. 8) pareiškėja aukštesnės instancijos teismo prašė priteisti ne tik tai, ko ji prašė skunde, bet ir dar vieną baudą už 2017 m. liepos 3 d. nutartį priėmusios teisėjos išsisukinėjimą, tyčinio nekompetentingumo taikymą ir jos laiko gaišinimą. Antrajame atskirajame skunde (b. l. 9) pareiškėja nurodė, kad jos keliamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, ir aukštesnės instancijos teismo prašė 2017 m. liepos 3 d. nutartį priėmusią teisėją šalinti iš užimamų pareigų, nes ši teisėja ribojo pareiškėjos teises ir gynė koleges. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 5 d. nutartimi (b. l. 15-16) pareiškėjai nustatė terminą iki 2017 m. liepos 17 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui motyvuotą atskirąjį skundą, kuriame būtų suformuluotas aiškus ir konkretus reikalavimas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėja 2017 m. liepos 16 d. pateikė patikslintą atskirąjį skundą (b. l. 18-19), kuriame pakartojo antrojo 2017 m. liepos 3 d. atskirojo skundo turinį ir 2017 m. birželio 29 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl teisėjų D. Burdulienės ir L. Gerasičnikienės, ir teismo prašė pateikti visas jų nesuskaitmenintas nutartis. Pirmosios instancijos teismas ginčijama 2017 m. liepos 20 d. nutartimi (b. l. 22-23) konstatavo, kad pareiškėja atskirojo skundo trūkumų per nustatytą terminą nepašalino, todėl jos skundą laikė nepaduotu. Pareiškėja 2017 m. liepos 27 d. atskiruoju skundu (b. l. 25) su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko ir teigė teisėjai Margaritai Stambrauskaitei, priėmusiai 2017 m. liepos 20 d. nutartį, nurodžiusi įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas ir pareiškėjos prašymas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateiktuose 2017 m. liepos 3 d. atskiruosiuose skunduose ir 2017 m. liepos 16 d. patikslintame atskirajame skunde suformuoti reikalavimai neatitiko ABTĮ 154 straipsnyje numatytų proceso pagal atskirąjį skundą baigčių. Pareiškėja 2017 m. liepos 27 d. atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių jos pateikti atskirieji skundai galėtų būti pripažinti atitinkančiais ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus, t. y. kad 2017 m. liepos 17 d. nutartimi 2017 m. liepos 3 d. atskiruosiuose skunduose nustatyti trūkumai buvo nepagrįsti arba kad 2017 m. liepos 16 d. patikslintame skunde šie trūkumai buvo pašalinti. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos 2017 m. liepos 3 d. atskirieji skundai laikytini nepaduotais.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.