- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- II-417-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00326-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- V. R.
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. R., nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2024 m. vasario 2 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-588-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2024 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-588-2024 V. R. buvo nubaustas 60 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis 2023 m. gruodžio 6 d. 17.35 val. X g. ties Y g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Scoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150 (toliau – ir KET), 181 punkto reikalavimus (b.l. 14).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad jis nepadarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, jo veiksmuose nėra šio nusižengimo įvykio ir sudėties. Jis pripažįsta, kad nutarime nurodytoje vietoje vairavo automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėdamas padaryti posūkį į Y g., leistinoje vietoje- punktyrine linija pažymėtoje atkarpoje, įsuko į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, laikydamasis KET 182 punkto nuostatų. Skunde nurodoma, kad jis važiavo X gatve iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pasiimti baldų, šiuo maršrutu važiavo pirmą kartą, vadovavosi navigatoriaus parodymais, kuriuos patikslindavo greta sėdėjusi keleivė. Navigacijos prietaisui informavus, kad bus posūkis į dešinę, artėjant prie Y gatvės ir pamačius punktyrinę liniją vietoje ištisinės, rodydamas posūkio signalą įvažiavo į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir už kelių sekundžių pasuko į Y gatvę. Sukant ar tik įsukus į maršrutiniam transportui skirtą juostą suveikė stacionaraus greičio matuoklio blykstė. Važiuojant X gatve eismo intensyvumas buvo minimalus, maršrutinio transporto juostoje nebuvo jokio transporto, taip pat nebuvo jokių transporto kamščių, trukdžių X gatvėje, išskyrus prastą matomumą dėl tamsos ir iš po ratų teškančių skysčių. Kaip matosi iš pateiktos jam vaizdinės medžiagos, jis įsuko į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ties X g. *** numeriu pažymėtu pastatu. Jis nežinojo, kad už 5-6 s. važiavimo bus dar vienas įvažiavimas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą, o esant tokioms kelio sąlygoms (tamsiam paros metui ir tykštant vandeniui iš po ratų) jo ir nematė. KET taisyklės nenumato, jog persirikiuoti reikia kiek įmanoma arčiau posūkio ar artimiausiame įvažiavime ir prieš kiek laiko tai padaryti. Jo veiksmai esant blogam matomumui, minimaliam eismui, tuščioms eismo juostoms, negali būti vertinami kaip pavojinga ir žalinga veika. Jis yra įsitikinęs, kad jo padarytoje veikoje nėra esminio administracinio nusižengimo požymio -pavojingumo. Taip pat skunde tvirtinama, kad jo veiksmuose nebuvo kaltės: nei tyčinės, nei neatsargios pažeisti KET normas. Jis įvažiuodamas posūkiui į Y g. ties X g. *** pastatu į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą ir ja judėdamas iki Y gatvės, įspėtas navigacijos įrenginio ir greta esančio bendrakeleivio, buvo įsitikinęs, kad įsuko tinkamoje, nustatytoje vietoje, prieš posūkį į dešinę (į Y g.), t.y. nesuprato, kad daro nors menkiausią pažeidimą, kadangi besąlygiškai laikėsi KET reikalavimų (prieš sukant į dešinę privalomai persirikiuoti į maršrutiniam transportui skirtą juostą). Tai, kad už 80-100 m, t.y. 5-6 sekundžių atstumu yra dar viena punktyrinė linija, jis nematė ir negalėjo matyti dėl tamsos, nei žinoti, nes pirmą kartą gyvenime šioje vietoje suko į Y gatvę. Jeigu būtų buvęs automobilių srautas, tai tuomet galima būtų buvę sekti paskui kitus automobilius, dabar gi, navigatoriui įspėjus apie posūkį į dešinę, natūralu, kad tamsoje ėmė stebėti, kur yra teisėtas įvažiavimas į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą pažymėtas punktyrine linija, ir jo sulaukęs persirikiavo į šią juostą, kur už 6-8 sekundžių įsuko į Y gatvę. Jo padaryta veika tapo pažeidimu ne dėl jo kaltės, o dėl ne vietoje įrengto greičio matuoklio, kuris nepriklausomai nuo vairuotojo atliekamo manevro fiksuoja pažeidimą tik įvažiavus į manevrui skirtą eismo juostą. Tad ilgos punktyrinės linijos ruožas ties X g. *** pastatu, į kurį įvažiavimas uždarytas atitvarais, įrengimas prieš greičio matuoklį fiksuojantį judėjimą maršrutiniam transportui skirta eismo juosta kitaip, kaip sąmoningu ar nesąmoningu spąstų paspendimu vairuotojui, nežinančiam šiame gatvės ruože esančio horizontalaus kelio ženklinimo, negalima vertinti (b.l. 4-5, 14).
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija – Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad skunde nurodomos pažeidimo aplinkybės yra siekis išvengti administracinės atsakomybės ir KET reikalavimų interpretavimas savaip. V. R. vairuodamas transporto priemonę ir ketindamas X -Y gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini) mieste, sukti į dešinę, pasirinko ne tą vietą įvažiuoti į eismo juostą pažymėtą raide „A+“ ir įvažiavo į ją X gatvėje, ties pastato Nr. *** teritorija, t. y. pareiškėjas privalėjo įvažiuoti į eismo juostą ties X ir Y g. sankryža paženklintoje posūkiui į dešinę vietoje, kuri yra įrengta už stacionaraus greičio matavimo prietaiso. Iš Registre esančios, pažeidimų fiksavimo sistemomis duomenų protokolo ROIK 23227519560, užfiksuotos nuotraukos matyti, kad V. R. vairuota transporto priemonė „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuota atkarpoje tarp X gatvėje, ties pastato Nr. *** įvažiavimu į teritoriją ir X - Y gatvių sankryža, kas paneigia pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kad jis tinkamai pasirinko įvažiuoti į eismo juostą ties X ir Y g. sankryža paženklintoje posūkiui į dešinę vietoje. Iš V. R. administracinio nusižengimo bylos matyti, kad joje surinkti visi užfiksuotą administracinį nusižengimą patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo administracinis nusižengimas užfiksuotas teisėtai ir pagrįstai. V. R. negalėjo važiuoti eismo juosta pažymėtą raide „A+“, kuri yra paženklinta, kaip numatyta KET 3 priede horizontaliuoju ženklinimu 1.21. 1. simboliu „A+“, 1.30. simboliu „Elektromobilio“ ir 1.30. 1. simboliu „Motociklas“, bei ja gali važiuoti tik maršrutinis transportas, elektromobiliai, motociklai. Atsakydama į skundo argumentus apie KET 182 straipsnio nuostatų taikymą situacijoje, Institucija atsiliepime nurodė, jog būtent toje vietoje, kurioje buvo užfiksuota važiuojanti transporto priemonė „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra X gatvės, (duomenys neskelbtini) mieste, dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir yra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, kaip numatyta KET 3 priede horizontaliuoju ženklinimu 1.2. punkte - Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštus automagistralėse ir greitkeliuose; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui. Valdybos įgaliotas pareigūnas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymų ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą paskirti V. R. už administracinį nusižengimą, kai atsakomybė numatyta ANK 417 straipsnio 1 dalyje, administracinę nuobaudą - 60 Eur piniginę baudą, kurios naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. V. R. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinkanti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus (b.l. 41-44).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir priėmusios skundžiamą nutarimą Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas neatvykimo priežasčių nenurodė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, institucijos atstovas atsiliepime į skundą prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, todėl byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, 630 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą.
KET 181 punktas nustato, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir raide „A“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama. KET 181¹ punktas (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nustato, kad kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir simboliu „A+“, ne maršrutinėms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius, mopedus ir lengvuosius keturračius; automobilius, pažymėtus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, kuriuose važiuoja neįgalieji į (iš) švietimo įstaigą (-os) ar į (iš) neįgaliųjų dienos užimtumo centrą (-o), jeigu važiavimo maršrutas suderintas su kelio savininku jo nustatyta tvarka; lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta užrašu „TAKSI“; automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta simboliu 4+; elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta elektromobilio simboliu; motociklus, jeigu eismo juosta pažymėta motociklo simboliu. KET 3 priedo „Kelių ženklinimai ir jų charakteristikos“ Nr. 1.21 punktas nustato, jog raidė „A“ žymi eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį; Nr. 1.21¹ punktas nustato, kad simbolis „A+“ žymi eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms, kaip nurodyta Taisyklių 181¹ punkte, išskyrus Taisyklių 182 punkte nustatytą atvejį; 1.30 punktas nustato, kad elektromobilio ir A+ simboliais pažymėta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms skirta eismo juosta leidžiama važiuoti elektromobiliams. Elektromobilio simboliu gali būti žymimos stovėjimo vietos, skirtos elektromobiliams stovėti tik jų įkrovimo metu; 1.30¹ punktas nustato, kad motociklo ir A+ simboliais pažymėta maršrutiniam transportui ir kitoms transporto priemonėms skirta eismo juosta leidžiama važiuoti motociklams. KET 182 punktas nustato, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.
Teismas pažymi, kad pagal byloje esančias nuotraukas juosta, kurioje užfiksuotas pareiškėjo vairuotas automobilis, žymėta kelio ženklinimo ženklais Nr. 121¹ (A+), 130 (elektromobilis), 130¹ (motociklas), todėl skundžiamame nutarime turėtų būti nuoroda, kad pažeistas ne KET 181, o 181¹ punktas, kaip ir yra nurodyta atsiliepime į skundą. Teismas vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi tikslina nuorodą į tinkamą KET 181¹ punktą.
Iš byloje esančio 2024 m. sausio 29 d. kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39-ANR_P-18437-2024 neginčytinai nustatyta, kad automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2023 m. gruodžio 6 d. 17.35 val. važiuojantis X pr., ties Y g., (duomenys neskelbtini), A ženklu pažymėta, skirta tik maršrutiniam transportui eismo juosta, kuri nuo kitų eismo juostų yra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija (b.l. 24). Pareiškėjas skunde šio fakto neginčija. Jis nurodo, kad jo automobilio judėjimas užfiksuotoje vietoje maršrutiniam transportui skirtoje eismo juostoje KET 181 ar 181¹ punktų nuostatų nepažeidžia, nes buvo KET 182 punkte numatyta išimtis. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jis persirikiavo į maršrutinėms transporto priemonėms skirtą eismo juostą tik prieš pat darydamas posūkį į Y gatvę, kadangi posūkis galimas tik iš „A+“ juostos, laikydamasis KET 182 punkto nuostatų, tai padarė ties pastatu X g. ***, (duomenys neskelbtini), ties kuriuo yra punktyrinė linija, leidžianti atlikti tokio pobūdžio manevrą.
Teismas įvertinęs byloje pateiktas nuotraukas (b.l. 32-35), viešai prieinamus duomenis (maps.lt, google.maps“ žemėlapius), sutinka su institucijos nuostata, kad minėtas persirikiavimas į maršrutinio transporto eismo juostą yra skirtas ne posūkiui į Y gatvę, o įvažiavimo į galimai autoserviso X g. *** (duomenys neskelbtini) teritoriją. Tuo tarpu likus keliems metrams iki posūkio į Y gatvę, yra kita punktyrinė linija, leidžianti persirikiuoti į A juostą būtent posūkiui į Y gatvę (b.l. 33). X g. atkarpoje tarp tų dviejų punktyrinių linijų persirikiavimo manevrams į „A+“ žymėtą juostą ir buvo užfiksuotas pareiškėjo vairuotas automobilis „Scoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis maršrutinėms transporto priemonėms, elektromobiliams ir motociklams skirta eismo juosta, nuotraukoje aiškiai matyti, kad jis važiuoja šalia ištisinės linijos.
Nors KET 182 punkte nėra nurodyta, kokiam atstumui likus iki posūkio į dešinę į maršrutinėms transporto priemonėms skirtą eismo juostą gali ar privalo persirikiuoti sukti į dešinę ketinantis vairuotojas, tačiau pagal teismų praktiką transporto priemonės vairuotojai, norėdami pasukti į dešinę, turi kirsti artimiausią prie sankryžos esančią plačią brūkšninę liniją, žyminčią eismo juostą skirtą maršrutiniam transportui, o ne važiuoti maršrutiniam transportui skirta eismo juosta neribotą atstumą iki sankryžos, o persirikiavus į eismo juostą, skirtą važiuoti tik maršrutiniam transportui, privaloma iš jos išvažiuoti pirmame posūkyje į dešinę (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. sausio 10 d. nutartis Nr. AN2-13-651/2022, 2023 m. vasario 23 d. nutartis Nr. AN2-52-417/2023, 2024 m. kovo 19 d. nutartis Nr. AN2-56-1069/2024, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis Nr. AN2-292-1035/2021). Vadovaujantis sisteminiu KET 182, 181¹ punktų aiškinimu, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, V. R. norėdamas atlikti dešinį posūkį iš X g. į Y g. turėjo persirikiavimą į maršrutiniam transportui skirtą eismo juostą atlikti ne ties punktyrine linija, skirta įvažiavimui į autoserviso X g. ***, (duomenys neskelbtini), teritoriją, o ties vėlesne už greičio matuoklio aparato ties X g. +++ pastatu prasidedančia punktyrine linija.
Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas skunde teigia, kad šiuo atveju nėra jo kaltės, nes jis objektyviai negalėjo žinti ir numatyti, kad už tos vietos, kur jis persirikiavo, bus kita punktyrinė linija, skirta būtent posūkiui į Y gatvę, be to, jo įsitikinimu, minėtas nusižengimas negali būti padaromas neatsargiai kaltės forma, tik tyčine.
Pareiškėjo pozicija dėl kaltės formos pažeidžiant KET reikalavimus, prieštarauja teismų praktikai. Administracinis nusižengimas gali būti padarytas viena iš kaltės formų – tyčia arba dėl neatsargumo (ANK 8, 9 str.). ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atvejai, kai veika laikoma administraciniu nusižengimu, padarytu dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) arba nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 straipsnio 1 dalis), kuriuose yra nurodyta kokia kaltės forma padaromi šie nusižengimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-81-594/2022).
V. R. nurodo, kad jis neturėjo jokios tyčios pažeisti KET reikalavimus, nes buvo įsitikinęs, kad persirikiavimą atliko leistinoje vietoje, skirtoje būtent persirikiuoti automobiliams, ketinantiems sukti į Y gatvę, jis neturėjo net įtarimo, kad priekyje bus dar viena vieta tai padaryti, nes važiavo naktį, pirmą kartą šiuo maršrutu, tiksliai vadovavosi navigatoriaus parodymais. Teismas skeptiškai vertina pareiškėjo teiginius. Visų pirma, jis pats nurodė, kad vadovavosi navigatoriaus parodymais. Navigatoriai paprastai, nurodydami, kad reikės atlikti posūkio manevrą, apibrėžia ir atstumą, už kurio tas posūkis bus. Antra, pats pareiškėjas tyrimo metu nebuvo nuoseklus ir keitė savo parodymus dėl persirikiavimo į maršrutinę eismo juostą aplinkybių. Duodamas paaiškinimus el. paštu 2023 m. gruodžio 27 -28 d. jis aiškino, kad ties posūkiu į Y g. parodė dešinį posūkio signalą ir sulaukęs punktyrinio horizontalaus ženklinimo ėmė rikiuotis į maršrutiniam transportui skirtą juostą, tuo metu iškart pamatė suveikiančią blykstę, netgi buvo įsitikinęs, kad fotografavimo metu jo automobilis turi būti užfiksuotas įvažiuojantis į A eismo juostą, o ne jau važiuojantis ja (b.l. 26). Vėliau patikslino, kad jis įsuko į A juostą jau už blykstės, o ne prieš ją, kategoriškai paneigė, kad persirikiavimą į maršrutinio eismo juostą padarė ties X g. ***-uoju numeriu pažymėtu pastatu, nurodė, kad tiek jis, tiek keleivė yra tikri dėl vietos, kurioje buvo atliktas persirikiavimo į kitą eismo juostą manevras (b.l. 27). Taigi pirminiuose paaiškinimuose jis teigė, jog atliko persirikiavimą, ne per pirmą punktyrinę liniją ties X g. *** pastatu, o per antrąją, ties X g. +++ už stacionaraus greičio matavimo prietaiso. Tokius paaiškinimus jis davė nesusipažinęs su bylos medžiaga, vadinasi apie nustatytą persirikiavimo posūkiui iš X į Y g. vietą jam buvo žinoma. Be to minėti prieštaravimai paneigia jo teiginius, kad jis atliko persirikiavimą į maršrutinio transporto juostą, būdamas tikras, kad tai vienintelė skirta tam padaryti vieta, nes kaip matyti, jis net duodamas paaiškinimus, apskritai nesuvokė, kurioje vietoje tai padarė. Kaip patyręs vairuotojas, ir dažnai važinėjantis (duomenys neskelbtini), jis turėtų būti pastebėjęs ir žinoti, kad prieš kiekvieną sankryžą maršrutinės juostos kelio ženklinimas iš ištisinės ženklinimo linijos yra keičiamas į punktyrinę, leidžiančią atlikti persirikiavimą posūkiui. Navigatorius turėjo schemoje parodyti, kad ties jo atliktu persirikiavimu nėra posūkio į Y g., yra tik įvažiavimas į autoserviso teritoriją. Vaizdinė medžiaga paneigia ir V. R. teiginį, kad nebuvo automobilių srauto, paskui kurį jis būtų galėjęs sekti. Iš pažeidimą fiksuojančios skaitmeninės nuotraukos matyti, kad dešiniąja ne maršrutine eismo juosta važiuoja eilė automobilių, buvo darbo dienos vakaras, 17.35 val. piko metas, o X gatvė viena iš stambesnių ir aktyviausiai naudojamų miesto gatvių. Teismo vertinimu, kaip patyręs vairuotojas, jis turėjo suvokti, kad persirikiavimo į maršrutinę eismo juostą posūkiui į kitą gatvę vieta nustatoma ne prieš 100 su viršum metrų, tačiau lengvabūdiškai atliko persirikiavimą jam patogesnėje vietoje – ilgesnėje punktyrinio ženklinimo linijoje ir toliau iki sankryžos važiavo maršrutinėms transporto priemonėms skirta eismo juosta, suvokdamas, kad jo vairuojama transporto priemonė nepatenka į KET 181¹ punkte apibrėžtų transporto priemonių kategorijas. Kaip turėdamas pakankamą vairavimo stažą vairuotojas V. R. turėjo žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, numatyti, kad persirikiavus į maršrutinio eismo juostą gali atsirasti ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai (neteisėtai važiuos A+ žymėta eismo juosta), nors pagal veikos aplinkybes (Taisyklių 181¹ punkte nustatytų reikalavimų laikymasis) ir savo asmenines savybes (yra patyręs vairuotojas) galėjo ir turėjo tai numatyti. Taigi jis neatsargiai padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Nuobaudos individualizavimo klausimas skunde nekeliamas.
Apibendrinant darytina išvada, kad Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2024 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 0239-ANR_N-588-2024 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,
nutarė:
netenkinti pareiškėjo V. R. skundo ir palikti galioti nepakeistą Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2024 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-588-2024.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.