- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-14
- Bylos Nr.
- 1A-443-634/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50762-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Giedrius Endriukaitis, Vaidas Vasiliauskas
- Nukentėjusysis
- S. P.
- Civilinis ieškovas
- S. P.
- Advokatai
- Ramūnas Putinas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Vaido Vasiliausko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo T. K., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą R. K. atsakomybėn be piniginio užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jo naudai iš T. K. priteista 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. K. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 30 d. apie 17.15 val. prie gamybinių patalpų, esančių adresu: Kauno r., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš S. P., t. y. S. P. lipant iš savo automobilio „NISSAN X-TRAIL“ vairuotojo vietos, ne mažiau kaip keturis kartus metaliniu laužtuvu bei du kartus kumščiu sudavė jam į įvairias kūno vietas, tampė jam už ausies, taip padarydamas jam kraujosruvas su nubrozdinimais kaktos kairėje ir kairio smilkinio srityje, žaizdas kairio smilkinio srityje, žaizdas dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvas su nubrozdinimu kairiame žaste, kraujosruvos kariame dilbyje, kraujosruvas su nubrozdinimu liemens kairėje, kraujosruvas nugaros kairėje, kairių VIII-XI šonkaulių lūžius, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta S. P. sveikata. Tokie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, konstatavo, kad:
2.1. kaltinimas pareikštas T. K. pasitvirtino, abejoti kaltinimo pagrįstumu nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis T. K. savo kaltę visiškai pripažino, sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas specialisto išvada. Teismas sprendė, kad kaltinamasis T. K. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie T. K. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
2.2. Teismas vertino, kad kaltinamasis praeityje neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 115), todėl sprendė, jog šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad T. K. savo elgesiu kelia pasitikėjimą ir pritaikius laidavimo institutą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas sprendė, kad yra pagrindas kaltinamajam T. K. taikyti laidavimą.
2.3. Teismas sprendė, kad byloje ištirtais ir nuosprendyje įvertintais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog neturtinė žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Teismas atsižvelgė į tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, jam tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sužalota galva, ranka, šonkauliai. Sužalojimai padaryti ne mažiau 8 trauminių poveikių ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principais, kaltinamojo turtine padėtimi (dirba, išlaiko šeimą) teismas padarė išvadą, jog nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems dvasiniams išgyvenimas kompensuoti, neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina suma mažintina iki 3 000 Eur. Teismas taip pat sprendė, kad reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindė pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus, tačiau nenurodė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, jog asmuo realiai būtų galėjęs uždirbti šias pajamas ir 2021 metais. Teismas, vertindamas pateiktą pajamų mokesčio deklaraciją, pažymėjo, kad joje nurodytas pajamas nukentėjęs gavo dirbant su kaltinamuoju ir jo tėvu D. K., prieš kurį nukentėjęs smurtavo, kas nulėmė jų bendravimo pabaigą ir galėjo įtakoti nukentėjusiojo pajamas.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusysis S. P. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – T. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę, numatytą sankcijos ribose. Taip pat prašo jo civilinį ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nemotyvavo laidavimo instituto taikymo, apsiribojo tik deklaratyviu teiginiu, kad laidavimo institutas T. K. gali būti taikomas dėl aplinkybių, kurios charakterizuoja asmenį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė T. K. atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi nebuvo nustatytų laidavimo instituto taikymo sąlygų visumos.
3.2. Nukentėjusiojo teigimu, T. K. kaltę visiškai pripažino tik trečios apklausos metu, t. y. T. K. tik 2021 m. birželio 9 d. įtariamojo papildomos apklausos metu, davė išsamius parodymus ir kaltę pripažino. Teigia, kad įvertinus laikotarpį tarp nustatytos veikos padarymo momento 2020 m. gruodžio 30 d., pareikšto įtarimo T. K. 2021 m. kovo 4 d. ir T. K. trečios apklausos 2021 m. birželio 9 d., tai yra penkių mėnesių laikotarpis nuo veikos padarymo momento, todėl, apelianto vertinimu, tai neturėtų būti laikoma ir vertinama kaip nuoširdus T. K. kaltės pripažinimas. Taip pat skunde pažymi, kad T. K. davė parodymus ir pripažino kaltę tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, todėl toks kaltės prisipažinimas ir nesant nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.
3.3. Toliau skunde nurodoma, kad T. K. iki pat apeliacinio skundo surašymo dienos taip ir neatlygino nukentėjusiajam nei minimalios priteistos žalos dalies, todėl, pasak nukentėjusiojo, nėra pagrindo manyti, kad žala bus atlyginta, kas rodo, kad nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos privalomosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
3.4. Teigiama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl T. K. neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių S. P. veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Teigia, kad pajamų mokesčio deklaracijas pagrindžia, kad per 2020 metus buvo deklaruotos 44 943 Eur darbinės pajamos, o po nagrinėjamo įvykio, t. y. po 2020 m. gruodžio 3 d., per 2021 metus buvo deklaruotos 35 280 Eur darbinės pajamos, t. y. 9 663 Eur mažiau. Todėl nukentėjusiojo teigimu, tai turėtų būti vertinama kaip netiesioginė žala, t. y. negautos pajamos dėl 2021 m. sausio 2 d. – 2021 m. vasario 26 d. S. P. trukusio nedarbingumo pasekmė – sutrikdžius sveikatą. Toliau nurodo, kad 2020 m. S. P. pajamos buvo 44 943 Eur per metus, taigi, mėnesinės pajamos 3 745,25 Eur. S. P. buvo nedarbingas 2 mėnesius, todėl negavo 7 490,5 Eur pajamų. Iš jų atėmus Sodros išmokas dėl ligos 538,27 Eur, S. P. negautos pajamos dėl nusikalstamos veikos buvo 6 952,23 Eur.
3.5. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dėl sunkių padarinių, itin ilgo nedarbingumo laikotarpio, t. y. 2020 m. gruodžio 30 d. – 2021 m. vasario 27 d., nukentėjusiajam S. P. buvo sulaužyti keturi šonkauliai VIII-XI, dilbio dalių sumušimas, nuplėšta ausis, prakirsta galva. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ne tik didžiules fizines kančias, bet ir dvasinę traumą, ilgalaikį emocinį stresą, baimes. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nukentėjusiojo S. P. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pažymi, jog atsižvelgiant į teismų praktiką, S. P. mažina reikalavimą ir prašo atlyginti 6 000 Eur neturtinę žalą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo S. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, todėl apeliacinės instancijos teismas šių klausimų išsamiau nevertina. Nagrinėjamu atveju nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu T. K. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat nesutinkama su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio išsprendimu.
Dėl T. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
6. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Antroji šio straipsnio dalis įtvirtina sąlygų visumą, tik kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis aukščiau išdėstytais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
7. Įvertinusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas T. K. atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, teisės taikymo klaidų nepadarė, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde pateiktais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, nukentėjusysis mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog T. K. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kadangi T. K. kaltę visiškai pripažino tik trečios apklausos metu, t. y. tik 2021 m. birželio 9 d. įtariamojo papildomos apklausos metu, davė išsamius parodymus ir kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
9. Teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K 137/2015). Kaltininko prisipažinimas, padarius nusikalstamą veiką, yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑334‑699/2017, 2K-281-942/2018). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012).
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. K. pirmosios įtariamojo apklausos metu (2021 m. kovo 4 d.) kaltės nekomentavo. Antrosios papildomos įtariamojo apklausos metu (2021 m. gegužės 5 d.) T. K. kaltės nepripažino, tačiau grumtynių su nukentėjusiuoju S. P. neneigė. Pažymėtina, jog tą pačią dieną (2020 m. gruodžio 30 d.) įvyko du konfliktai. Pirmasis įvyko tarp S. P. ir T. K. tėvo D. K., kuomet S. P. smurtavo prieš D. K. ir sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 11 d. nuosprendis, kuriuo S. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Antrasis konfliktas įvyko tarp S. P. ir T. K., kuris į įvykio vietą atvyko pasiimti sumušto tėvo D. K.. 2021 m. gegužės 27 d. akistatos tarp nukentėjusiojo S. P. ir įtariamojo T. K. metu, T. K. kaltę visiškai pripažino, pageidavo susitaikyti su nukentėjusiuoju, kuris, beje, nurodė tam neprieštaraujantis. Kaip matyti, nukentėjusysis netiksliai nurodė, kada T. K. pripažino kaltę. Bylos duomenys patvirtina, kad T. K. kaltę pripažino visiškai 2021 m. gegužės 27 d., o ne 2021 m. birželio 9 d., kaip nurodoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo skundo argumentu, jog T. K. ne iš karto pripažino kaltę, tačiau nesutiktina su nukentėjusiojo vertinimu, jog šiuo atveju nebuvo visiško kaltės pripažinimo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti netgi bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑516‑697/2015, 2K‑239‑648/2020). Nagrinėjamu atveju laikytina, jog T. K. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę savo valia, o ne dėl surinktų įrodymų ikiteisminiame tyrime. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tuo metu T. K. nebuvo susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taigi, akivaizdu, kad T. K. duodamas parodymus akistatos su nukentėjusiuoju metu, nežinojo ir negalėjo žinoti kokie įrodymai buvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir prisipažinti padarius nusikalstamą veiką tik dėl to, kad suvokė, jog byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų. Tokios pozicijos laikėsi ir ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras, kuris kaltinamajame akte nurodė, jog kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog šis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, konstatavo, kad šiuo pagrindu yra galimybė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, kas ir buvo padaryta bylą nagrinėjant teisme. Pažymėtina ir tai, kad paties kaltinamojo prisipažinimas – vienas iš svarbiausių įrodymų šioje byloje konstatuojant jo kaltę, taigi kaltininko parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Kolegija pažymi ir tai, kad kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
11. Apeliaciniame skunde S. P. nurodo, kad toks T. K. kaltės prisipažinimas ir nesant nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas šį nukentėjusiojo skundo argumentą taip pat atmeta kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
12. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015).
13. Tuo tarpu nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką patvirtina T. K. ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog T. K. parodė nuoširdžiai besigailintis dėl savo netinkamo elgesio, savo elgesį įvertino kritiškai, nukentėjusiojo atsiprašė, kuris tai patvirtino. Be to, tai, kad T. K. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu išreikštas gailėjimasis iš tiesų yra nuoširdus patvirtina ir tas faktas, kad jis siekė sušvelninti nusikaltimu padarytą žalą. Bylos duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius buvo pateikęs civilinį ieškinį dėl 681,33 Eur sumos (1 t., b. l. 127-137), tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškinio atsisakė, nes T. K. savanoriškai atlygino žalą (3 t., b. l. 96-97). Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė 190,19 Eur dydžio civilinį ieškinį (1 t., b. l. 146-150), T. K. taip pat savanoriškai atlygino žalą - 2022 m. kovo 22 d. pervedė reikalaujamą sumą civiliniam ieškovui (3 t., b. l. 145). Taigi, T. K. savanoriškai atlygino 871,52 Eur dydžio žalą. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės T. K. apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog su nukentėjusiuoju buvo susitarę dėl 2 500 Eur žalos atlyginimo geranoriškai, tačiau S. P. pakeitė nuomonę ir pateikė civilinį ieškinį 18 609 Eur sumai. Turint omenyje tos pačios dienos konfliktą tarp T. K. tėvo ir S. P., dėl kurio pastarasis nuteistas Kauno apylinkės 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2022 m. kovo 4 d.), manytina, kad S. P. nuomonės pasikeitimui dėl susitaikymo turėjo įtakos ne kokie nors T. K. veiksmai ar nuostatos nukentėjusiojo atžvilgiu, bet paminėti aukščiau faktai. Įvertinusi šias byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad T. K. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo buvo nesąžiningas ir to pagrindu tvirtinti, jog jis dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi tik formaliai.
14. Apeliantas skunde nurodo, kad T. K. iki pat apeliacinio skundo surašymo dienos taip ir neatlygino nukentėjusiajam net minimalios priteistos žalos dalies, todėl, pasak nukentėjusiojo, nėra pagrindo manyti, kad žala bus atlyginta, todėl nėra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos privalomosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.
15. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos trys sąlygos dėl žalos atlyginimo: 1) bent iš dalies ją atlygino: 2) pašalino padarytą žalą; 3) įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Taigi įstatymų leidėjo nustatyta, kad pakanka kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą, jeigu ji buvo padaryta ir yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).???
16. T. K. tiek prašyme dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą apylinkės teismui, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiajam neatlygino žalos, kadangi nebeturėjo finansinių galimybių žalą atlyginti. Tačiau įsipareigojo sumokėti teismo priteistą sumą ir nurodė, jog galės susimokėti, kadangi įsidarbino pagal laikiną darbo sutartį. Be to, kaip paminėta ankščiau, T. K. savo noru atlygino SODROS ir Ligonių kasos ieškinius.
17. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K‑176‑303/2018, 2K‑145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K‑100‑648/2019, 2K-114-628/2019).???
18. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, T. K. praeityje neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (2 t., b. l. 115). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad T. K. savo elgesiu kelia pasitikėjimą, todėl yra pagrindas manyti, kad pritaikius laidavimo institutą, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
19. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad T. K. pripažino savo kaltę, savo veiksmus vertino itin neigiamai, dėl jų gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, pagal savo išgales atlygino dalį žalos ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad atlygins skundžiamu nuosprendžiu S. P. priteistą žalą. Visos šios aplinkybės neginčytinai patvirtina T. K. nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos ir leidžia pagrįstai spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 3 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos skundžiamame nuosprendyje nustatytos pagrįstai.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
20. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo išspręstas netinkamai, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, tuo pačiu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją.
22. Byloje nustatyta, jog T. K. padarė tyčinį nusikaltimą prieš nukentėjusįjį S. P.. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.
23. S. P. civiliniu ieškiniu reiškė reikalavimą atlyginti turtinę žalą – priteisti jo naudai 8 609 Eur negautų pajamų, motyvuodamas tuo, kad 2020 metais deklaruotos pajamos buvo 44 943 Eur, o 2021 metais – 35 280 Eur, tai yra 9 663 Eur mažiau. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis sumažino reikalavimus ir prašė priteisti negautas tik nedarbingumo laikotarpiu pajamas už du mėnesius, kurias apskaičiavo pagal vidutines mėnesio pajamas 2020 metais remdamasis 2020 metų pajamų mokesčio deklaracija, mažindamas ieškinio sumą gauta 538,27 Eur dydžio ligos išmoka.
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).
25. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
26. Dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, darytina išvada, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
27. Nustatyta, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. P. vykdė individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Savo reikalavimams pagrįsti jis pateikė 2020 ir 2021 metų pajamų mokesčio deklaracijas. Byloje nustatyta, kad dėl T. K. jam padarytų sužalojimų, nukentėjusysis buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. vasario 26 d. Jam buvo išmokėta 538,27 Eur dydžio ligos išmoka. Kolegija, remdamasi tuo, kad nukentėjusysis S. P. buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 2 d. iki 2021 m. vasario 26 d., pripažįsta, jog šis faktas neabejotinai įtakojo jo pajamų sumažėjimą. Kadangi nukentėjusysis S. P. tapo nedarbingas dėl T. K. neteisėtų veiksmų, pripažintina, kad T. K. privalo atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą dėl negautų pajamų.
Žemesnės instancijos teismas
28. Apylinkės teismas atmetė civilinį ieškinyje dalyje dėl negautų pajamų priteisimo ir motyvuose pasisakė, kad reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis grindžia pajamų mokesčio deklaracija už 2020 metus, tačiau nėra nurodytos aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog asmuo realiai būtų galėjęs uždirbti šias pajamas ir 2021 m. Pažymėjo, kad deklaracijoje nurodytas pajamas nukentėjęs gavo dirbant su kaltinamuoju ir jo tėvu D. K., prieš kurį nukentėjęs smurtavo, kas nulėmė jų bendravimo pabaigą ir galėjo įtakoti nukentėjusiojo pajamas.
29. Kolegija konstatuoja, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas sprendė, kad ieškinio dydis neįrodytas, tačiau visiškai nepasisakė ir nesprendė dėl reiškiamo ieškinio pagrįstumo ir taip padarė neteisingas išvadas, nuspręsdamas ieškinio netenkinti.
30. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nuostolių dydį teismas nustato tik tada, jeigu šalis negali pati tiksliai jų įrodyti. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais.
31. Kolegija neturi galimybės apskaičiuoti negautų pajamų dydžio remdamasi vien tik pateiktomis pajamų mokesčio deklaracijomis, kadangi jose neatsispindi S. P. grynosios pajamos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96 patvirtintų Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių 82 punkte numatyta, kad GPM308V priedo V13 laukelyje turi būti įrašoma gyventojo iš individualios veiklos, kuria jis vertėsi pagal verslo liudijimus, per mokestinį laikotarpį gautų pajamų (įskaitant pajamas, gautas už ankstesnį mokestinį laikotarpį atliktus darbus ar suteiktas paslaugas) suma, neatėmus nustatyto dydžio sumokėtų ir/ar išskaičiuotų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų ir, vykdant šią veiklą, patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad 2020 metų pajamų mokesčio deklaracijoje neatsispindi S. P. gautos grynosios pajamos, kurių sumažėjimą turėtų kompensuoti T. K.. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą.
32. Ligos išmoka, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, yra lygi 62,06 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio (Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Tačiau pagal Socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, asmenų, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos, o ne nuo realiai gautų pajamų. Tokiu būdu apskaičiuoti realias S. P. pajamas, gautas iki sužalojimo, pagal ligos išmokos dydį nėra galimybės.
33. Kaip minėta aukščiau, nuostolių dydį teismas nustato tik tada, jeigu šalis negali pati tiksliai jų įrodyti. Nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti negalima. S. P. turi turėti buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, pagrindžiančius sumokėtų, išskaičiuotų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų ir vykdant individualią veiklą patirtų išlaidų dydį, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti aktualaus laikotarpio grynąsias pajamas.
34. Teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1, 2 dalys). Vadinasi, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti paliekamas nenagrinėtas tuo atveju, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.
35. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje esančių duomenų nepakanka, kad būtų galima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiajam priteistiną negautų pajamų dydį. Taigi, atsižvelgdama į tai, kad neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, į tai kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo bei nustačiusi, jog šioje stadijoje neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, teisėjų kolegija pripažįsta nukentėjusiajam S. P. teisę į ieškinio dalyje dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
36. Nukentėjusysis S. P. yra pareiškęs 10 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, iš T. K. nukentėjusiajam S. P. priteisė 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nukentėjusysis mano, kad ši suma yra per maža ir apeliaciniu skundu, mažindamas pradinius reikalavimus, prašo priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą.
37. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
38. Spręsdamas dėl nukentėjusiajam S. P. priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad buvo pasikėsinta į vieną labiausiai įstatymų saugomų vertybių – nukentėjusiojo sveikatą, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sužalota galva, ranka, šonkauliai. Sužalojimai padaryti ne mažiau 8 trauminiais poveikiais, vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visgi sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, reikia atsižvelgti ir į tai, kad teismui nėra pateikta duomenų, jog nukentėjusiajam dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingi liekamieji padariniai. Savaime suprantama, jog nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dėl to turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs neturinės žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino iš dalies. Teisėjų kolegijos manymu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam S. P. iš atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės priteistas 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas atsižvelgiant į visas aukščiau įvardytas aplinkybes, neužtikrina protingo balanso tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteista neturtinės žalos suma laikytina pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus išgyvenimus ir atitinka skundžiamame nuosprendyje paminėtai kasacinės instancijos teismo praktikai.
Dėl proceso išlaidų
39. Nukentėjusiojo atstovas advokatas apygardos teismui pateikė prašymą dėl 1 000 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (4 t., b. l. 13). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K‑520‑303/2015 ir kt.).
Dėl proceso išlaidų
40. Nukentėjusiojo atstovas advokatas apygardos teismui pateikė prašymą dėl 1 000 Eur proceso išlaidų teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginimo už apeliacinio skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje (4 t., b. l. 13).
41. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų išlaidų rekomenduojami maksimalūs dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau šis dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). 2021 m. IV ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 679,3 Eur.
42. Apeliacinės instancijos teisme, kaip ir pirmosios instancijos teisme, nukentėjusįjį atstovavo advokatas Ramūnas Putinas, kuris paruošė apeliacinį skundą, taip pat dalyvavo 25 minučių trukmės teisiamajame posėdyje. Nustatant priteistinų proceso išlaidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius už: apeliacinio skundo, jeigu advokatas gynė asmenį pirmosios instancijos teisme, parengimą – 1,7 (2 854,81 Eur); už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (167,93 Eur). Byla nesudėtinga, išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, kuris truko 25 minutes. Kolegija sprendžia, kad prašoma priteisti 1 000 Eur atstovavimo išlaidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistina nukentėjusiojo naudai.
43. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, iš dalies tenkinant vieną iš trijų pareikštų reikalavimų, todėl turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti taip pat priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,
nutaria:
nukentėjusiojo S. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pakeisti:
pripažinti S. P. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos (negautų pajamų) patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.
Priteisti iš T. K. 330 Eur išlaidų už suteiktas advokato teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiojo S. P. naudai.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.