Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naurida“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „BEWI Lithuania“ (toliau – ir atsakovė) dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, prašydama priteisti iš atsakovės 743,79 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje, dublike ir procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad:

1.1. ieškovė su UAB „Linėja transport“ 2020 m. gruodžio 2 d. sudarė krovinio vežimo sutartį, pagal kurią UAB „Linėja transport“ (pagal sutartį – vežėja) transporto priemone turėjo paimti iš atsakovės (siuntėjos) UAB „Baltijos polistirenas“ krovinį „Sandvičiai, svoris 7 t, LDM 13.6, Palečių sk. 33“, pakrovimo data – 2020 m. gruodžio 2 d., pristatymo data – 2020 m. gruodžio 2 d., iškrovimo adresas – Lančiūnava, Josvainiai, Lietuva. Krovinys vežimo metu buvo apgadintas, todėl 2020 m. gruodžio 2 d. el. paštu atsakovė persiuntė ieškovei sugadinto krovinio fotonuotraukas, o 2020 m. gruodžio 3 d. atsakovė pateikė krovinio sugadinimą patvirtinantį defektacijos aktą bei nurodė, kad dėl šio įvykio patyrė 1 464,41 Eur + PVM dydžio nuostolius. 2020 m. gruodžio 22 d. ieškovė atsakovei atlygino 1 650,94 Eur dydžio nuostolius.

1.2. Vadovaujantis aukštesnės instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis kitoje byloje, laikytina, jog atsakovei be pagrindo buvo pervesta 743,79 Eur (1 650,94 Eur – 907,15 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1819-880/2022 (toliau – ir Nutartis), įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad po apgadinimo likutinė krovinio vertė yra lygi 50 proc. naujo krovinio vertės ir yra lygi 825,47 Eur (1 364,41 Eur : 2 = 682,20 Eur + PVM). Tokią išvadą teismas padarė, remdamasis nuotraukose užfiksuotais krovinio apgadinimais ir UAB „Mersona“, kuri gamina panašias plokštes, raštu, kuriame nurodoma, kad transportuojant, keliant pakrovėju, dažnai pažeidžiamos plokštės, tačiau jos neutilizuojamos, o parduodamos su apgadinimais ir yra labai paklausios rinkoje dėl to, kad jų vertė 40-50 proc. mažesnė nei neapgadintu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, nustačius, jog kroviniui buvo padaryta mažesnė žala, negu atlygino atsakovė, atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti atlyginti tik realiai padarytą kroviniui žalą.

1.3. Nutartis turi prejudicinę reikšmę / galią ir šiai bylai, nes: abejose bylose dalyvauja tos pačios šalys – ieškovė prejudicinėje byloje buvo atsakovė, o atsakovė UAB „Baltijos polistirenas“ prejudicinėje byloje dalyvavo trečiojo asmens procesiniu statusu; nagrinėjamos bylos ir prejudicinių bylų įrodinėjimo dalykas iš dalies sutampa, t. y. pirmiau nagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-883-600/2022 ir Nr. e2A-1819-880/2022 kilo ginčas dėl nuostolių dydžio, sugadinus dalį atsakovei priklausiusio krovinio, ir nurodytų nuostolių suma atsakovės atlikto įskaitymo teisėtumo. Tuo tarpu šioje byloje atsakovė vėl kelia nuostolių dydžio klausimą. Taigi, nors atsakovė teigia, kad teismo sprendimo įrodinėjimo dalykas buvo tik atliktas įskaitymo teisėtumo vertinimas, tačiau, visgi, teismai pirmiausia nustatė kroviniui padarytos žalos dydį ir tik tada sprendė dėl įskaitymo teisėtumo; absoliučiai visi atsakovės argumentai bei teikiami rašytiniai įrodymai, kuriuos su atsiliepimu atsakovė teikia į šią bylą, jau buvo nagrinėjami, svarstomi ir vertinami civilinėse bylose Nr. e2-883-600/2022 ir Nr. e2A-1819-880/2022, sprendžiant ginčą dėl įskaitymo teisėtumo ir kroviniui padarytos žalos dydžio.

1.4. Ieškovė nėra praleidusi Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – ir KTK) 56 straipsnio 2 dalyje numatyto dvejų metų ieškinio senaties termino, nes apie atsakovės patirtų nuostolių dydį ji sužinojo tik po to, kai 2022 m. spalio 4 d. Vilniaus apygardos teisme buvo paskelbta nutartis Nr. e2A-1819-880/2022. Taigi, ieškinio senatis prasidėjo nuo 2022 m. spalio 4 d. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad ginčas yra kilęs iš vežimo sutarties, todėl turi būti taikomas KTK 56 straipsnio 2 dalyje numatytas ieškinio senaties terminas. Priešingai nei įrodinėja atsakovė, ieškinys atsakovei yra pareikštas ne dėl žalos ir/ar nuostolių atlyginimo iš šalis siejusios vežimo sutarties, taip pat ne dėl skolos ar netinkamo vežimo sutarties vykdymo, tačiau reikalavimas yra kilęs dėl piniginių lėšų grąžinimo, kurių gavimo pagrindas išnyko paskiau. Dėl šios priežasties, ieškovės reikalavimui dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo yra taikomas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas, kuris yra dešimt metų, ir nėra pasibaigęs, nes vežimas vyko 2020 m. gruodžio 2 d., o ieškinys yra pareikštas 2023 m. lapkričio 22 d. Net jei teismas visgi laikytų, jog nagrinėjamos bylos atveju turėtų būti taikomas KTK 56 straipsnio 2 dalyje numatytas senaties terminas, ieškovė šio ieškinio senaties termino nepraleido, nes ieškinys buvo pareikštas 2023 m. lapkričio 22 d., t. y. nepraėjus 2 metams nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą momento.

1.5. Ieškovei vietoje 907,15 Eur sumos atsakovei atlyginus 1 650,94 Eur sumą, laikytina, kad išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovė gavo 743,79 Eur (1 650,94 Eur – 907,15 Eur) sumą. Taigi atsakovei atsirado pareiga grąžinti ieškovei šią 743,79 Eur sumą kaip įgytą be teisinio pagrindo. Įsiteisėjusia nutartimi yra nustatyta, kad sugadintas krovinys nebuvo bevertis ir po apgadinimo ginčo krovinio likutinė vertė buvo lygi 50 proc. naujo krovinio vertės, t. y. buvo lygi 825,47 Eur (1 364,41 Eur : 2 = 682,20 Eur + PVM).