Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo) ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui D. D. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, termino ginčyti paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą atnaujinimo, dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo panaikinimo dalyje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Byloje kvestionuojamas teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškinys dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir termino priimti palikimą atnaujinimo.

11. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo G. A. ir atsakovo D. D. motina J. D. (ankstesnė pavardė – A.), a. k. (duomenys neskelbtini) Su atsakovo tėvu Z. D., mirusiu (duomenys neskelbtini), šalių motina susituokė , (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) sprendimu, ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), tačiau toliau gyveno kartu. Po J. D. mirties jos palikimą priėmė atsakovas, 2017 m. gegužės 22 d. Joniškio rajono notarų biurui pateikdamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios J. D. palikimą (toliau – paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)) b. l. 1). Notarė, 2017 m. gegužės 22 d. 09:06:19 prisijungusi prie Gyventojų registro, nustatė, kad palikėja J. D. turėjo du sūnus – G. A. ir D. D. (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Mirties dieną J. D. nuosavybės teise pagal 1992 m. kovo 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-1611 priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Į šį J. D. mirties dieną nuosavybės teise priklausiusį turtą 2017 m. birželio 30 d. Joniškio rajono notarų biuro notarė išdavė atsakovui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra ginčo objektu nagrinėjamoje byloje. Atsakovui išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu notarė 2017 m. liepos 12 d. įregistravo nuosavybės teisę į minėtą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamo turto registre (paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad neteisingas įrodymų vertinimas suponavo nepagrįstą teismo išvadą, jog ieškovo nurodytos termino priimti palikimą praleidimo priežastys nėra svarbios. Apeliantas įsitikinęs, kad darydamas tokias išvadas teismas iš esmės pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, įrodymų pakankamumo taisyklę.

14. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai – savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

15. Kasacinio teismo praktikoje įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo išaiškinta, jog įpėdinis turi įrodyti, kad įstatymo nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Be to, terminas palikimui priimti gali būti pratęstas tik tokiam įpėdiniui, kuris nuo palikimo atsiradimo pradžios išreiškė valią (norą) jį priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007 ir kt.).

16. Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus ieškovui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.

17. Apeliantas apeliuoja į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog yra neįrodytas žodinis susitarimas tarp ieškovo ir atsakovo, kad atsakovas notarui pateiks pareiškimą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą, o ieškovas į paveldėjimo bylą įstos vėliau, ir tik tada, kai bute nebegyvens atsakovo tėvas. Apeliantas įsitikinęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

18. Visų pirma, reikšminga tai, kad ieškovas po motinos mirties telefonu su notare išsiaiškino palikimo priėmimo tvarką, taigi, apeliantui buvo žinoma apie privalomus atlikti veiksmus, reikalingus priimti motinos palikimą. Teismas vertina, kad per įstatyme nustatytą terminą ieškovas jokių aktyvių veiksmų dėl motinos palikimo priėmimo neatliko, nors žinojo, kad po motinos mirties liko jos nekilnojamasis turtas, jam buvo žinoma palikimo priėmimo tvarka, terminai. Tokius apelianto veiksmus laiku nesikreipiant į notarą dėl palikimo priėmimo teismas pripažįsta aplaidžiais. Nustatyta, jog apeliantas žinojo apie palikėjos mirtį, turėjo galimybę tiesiogiai kreiptis į notarų biurą, todėl pripažintina, jog terminas nėra praleistas dėl svarbių priežasčių.

19. Antra, nors, pasak ieškovo, jis su atsakovu susitarė, kad pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pateiks atsakovas, nes ieškovas to neturėjo galimybės padaryti, kadangi gyveno ir dirbo užsienyje, po motinos mirties iš karto turėjo grįžti į darbą – kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, jog gyvenimas užsienyje savaime netraktuojamas kaip objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, pasinaudojant diplomatinių ar konsulinių tarnybų paslaugomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbu ir tai, kad apeliantas kasmet grįždavo į Lietuvą atostogauti, taip pat ir 2017 m. vasarą, ilgesniam nei vieno mėnesio terminui, tačiau net ir per penkerius metus jokių veiksmų, kad priimtų motinos palikimą, neatliko. Todėl neteisus apeliantas tvirtindamas, kad atsakovas pasinaudojo tuo, kad ieškovas gyvena Jungtinėje Karalystėje ir į Lietuvą grįžta kartą per metus, todėl net pareiškime dėl palikimo priėmimo nenurodė ieškovo kaip kito įpėdinio.

20. Trečia, nors, pasak apelianto, apie žodinio susitarimo, sudaryto telefonu po motinos mirties praėjus dviem ar trims savaitėms, egzistavimą patvirtina tiek pats ieškovas ir liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė D. A., pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant šalių pateiktus įrodymus, reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.), (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015). Todėl teismas skundžiamame sprendime pagrįstai ieškovo sutuoktinės parodymus vertino kritiškai, nes pastaroji yra suinteresuota liudyti ieškovo naudai. Kitų įrodymų ar tiesioginių liudytojų, kurie patvirtintų apie šio susitarimo egzistavimą, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad liudytoja apklausta ieškovo šeimos draugė A. G. nurodė, kad 2017 m., po brolių motinos mirties, apie tokį brolių susitarimą negirdėjo. Nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog ši liudytoja nurodė, kad ieškovo (apelianto) sutuoktinė jai pasakojo apie notarės paaiškinimą, kad, jei brolių santykiai geri, atsakovas gali kreiptis vienas, o ieškovas įstos į paveldėjimą bet kada vėliau, tačiau šias aplinkybes ji girdėjo ne tiesiogiai, o iš suinteresuoto bylos baigtimi asmens ieškovo (apelianto) sutuoktinės. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Jeigu byloje remiamasi liudytojų parodymais, pasižyminčiais subjektyviu pobūdžiu, ar netiesioginiais, silpno sąsajumo su įrodinėjamomis bylos aplinkybėmis, prieštaringais, fragmentiškais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais tik atskiras detales ar sudarančiais pagrindą daryti tik prielaidas, tokių duomenų visumos paprastai nepakanka faktą vertinti kaip įrodytą.

21. Ketvirta, bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovo tėvo gyvenimas po J. D. mirties likusiame bute nelaikytina svarbia priežastimi, sutrukdžiusia ieškovui priimti motinos palikimą iki atsakovo tėvo mirties. Šiuo atveju ieškovo sutikimas atsakovo tėvui toliau gyventi bute net nebuvo reikalingas, nes atsakovas yra teisėtas įstatyminis įpėdinis, laiku priėmęs savo motinos palikimą. Taigi, jokios objektyvios aplinkybės nepatvirtina apelianto teiginių, kad jis buvo sutaręs su atsakovu, jog palikimo dokumentus sutvarkys po tėvo mirties. Dėl to pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ir šios aplinkybės paneigia susitarimo egzistavimo galimybę.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra jokių objektyvių priežasčių, kurios leistų manyti, kad žodinis susitarimas tarp brolių egzistavo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo ieškinyje nurodytą pagrindą atnaujinti terminą palikimui po jo motinos J. D. mirties priimti – nurodomą kaip egzistavusį žodinį susitarimą tarp brolių, pagrįstai pripažino, kad tokio susitarimo egzistavimas byloje neįrodytas.

23. Apeliantas įsitikinęs, kad teismo išvada, jog ieškovas neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl to, kad po motinos mirties priimtų palikimą per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, pasyviais veiksmais išreiškė atsisakymą teisės į motinos palikimą, yra nepagrįsta jokiais bylos duomenimis. Tokiai apelianto pozicijai nepritartina.

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios jis praleido terminą po motinos mirties atsiradusiam palikimui priimti – egzistavo susitarimas tarp jo ir jo brolio, tačiau to nepatvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Kitų svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti ir kurios būtų pagrindas svarstyti šio termino pratęsimo klausimą, jis nenurodė. Ieškovas neatliko jokių aktyvių veiksmų dėl to, kad priimtų motinos palikimą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Į teismą su prašymu pratęsti terminą motinos palikimui priimti ieškovas kreipėsi tik po atsakovo tėvo mirties, praleistas daugiau nei penkerių metų terminas palikimui priimti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes be svarbių priežasčių nepriėmė motinos palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog ieškovas nepateikė jokių kitų duomenų apie priežastis, lėmusias termino praleidimą, o nuo palikimo atsiradimo iki ieškovo kreipimosi dėl termino atnaujinimo praėjo žymus laiko tarpas (daugiau 5 metai). Spręstina, jog tiek ieškovo paaiškinimai, tiek byloje esantys duomenys, pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, jog pastarasis neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių praleido terminą priimti palikimą.

26. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

28. Atsakovas D. D., teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurios priteistinos iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.