Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo arba termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – J. K., E. K., valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Utenos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

7. Kaip minėta, vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

8. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

9. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007 dėl palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo yra nurodęs, jog tam, kad galima būtų konstatuoti palikimo priėmimo valdymu faktą, reikia nustatyti tik tai, jog įpėdinis pradėjo rūpintis kokiu nors į paveldimo turto sudėtį įeinančiu turtu kaip savo, taip išreikšdamas valią priimti atsiradusį palikimą. Teismas, spręsdamas palikimo priėmimo valdymu fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės. Šios aplinkybės nustatomos sprendžiant paveldėto turto padalijimo įpėdiniams klausimą.

10. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

11. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos motina S. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mirties dieną S. K. jokio registruojamo kilnojamojo, taip pat nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturėjo. Pareiškėjos teigimu, ji motinos palikimą priėmė, pradėdama valdyti motinos asmeninius daiktus – kailinius, baldus, indus, statulėles.

12. Teismas pažymi, kad paprastai palikimo priėmimu nelaikomas palikėjo namų apyvokos daiktų paėmimas. Tačiau, kaip minėta, kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl visos bylos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. K. jokio vertingo ir registruotino turto mirties dieną neturėjo, pareiškėja apie motinos pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nežinojo. Vienintelis tuo metu egzistavęs materialus turtas, kuris liko po jos mirties, buvo namuose esantys jos asmeniniais daiktai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju S. K. asmeninių daiktų perėmimas ir naudojimas kaip savo yra pakankamas konstatuoti, kad pareiškėja po motinos mirties priėmė jos palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. M. po savo motinos S. K. mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Konstatavus faktą, kad palikimas priimtas faktiniu valdymu, termino atnaujinimo klausimas nebeaktualus ir nebesprendžiamas.

14. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytai siekiant įgyvendinti S. K. įpėdinės dukros J. M. paveldėjimo teises.

15. Pažymėtina, kad pareiškėja už alternatyvų reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo sumokėjo 73 Eur žyminį mokestį, nors alternatyvaus reikalavimo suformulavimas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl pareiškėjai grąžinamas jos sumokėtas 73 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vadovaudamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 ir 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdama paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos J. M. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).

Grąžinti pareiškėjai J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 73 Eur (septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, mokėjimo užduotie kodas ZM47346.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.