Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė L. D. pareiškė ieškinį atsakovui E. M., kurį patikslinusi prašė: priteisti iš atsakovo E. M. nepilnametės G. M. išlaikymui periodinę išmoką po 250 Eur, mokamą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, o piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną (ieškovę); priteisti iš atsakovo E. M. nepilnametės G. M. naudai išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, iš viso 9 000 Eur; nustatyti nepilnametės G. M. gyvenamąją vietą su ieškove jos gyvenamojoje vietoje.

(duomenys neskelbtini) išduota pažyma patvirtina, kad ieškovės darbo užmokestis „į rankas“ yra apie 600 Eur. Nekilnojamojo turto neturi.

Nurodė, kad su ieškiniu pateikia dalį vaiko išlaikymo išlaidas patvirtinančių kvitų, kuriuos yra išsaugojusi. Su vaiku gyvena ieškovės motinos bute, paveldėtame po močiutės mirties. Turi prisidėti prie dalies šio buto išlaikymo išlaidų, apie 150 Eur ir daugiau. Dukra lanko šokių būrelį, išlaidos į mėnesį - 15 Eur. Maistui per mėnesį išleidžiu mažiausiai 150 Eur. Pietus, pavakarius įdeda dukrai į mokyklą, vien tam reikia po 3-5 Eur į dieną, taigi mažiausiai 70 Eur į mėnesį. Vaikas turi bendrauti su bendraamžiais, kviečiamas dalyvauti jų gimtadieniuose. Šioms išlaidoms reikia bent 20 Eur į mėnesį. Drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, kirpyklos paslaugoms, apatiniam trikotažui per mėnesį išleidžiama vidutiniškai 70 Eur. Mergaitė turi odos problemų, tai yra diagnozuota gydytojo dermatologo, reikia pirkti specialų gydomąjį kremą, kuris kainuoja 20 Eur, jo užtenka nepilniems dviem mėnesiams, todėl vieno mėnesio išlaidos yra 15 Eur. Turi būti užtikrintas nepilnamečio vaiko kultūrinis ugdymas, laisvalaikis, mergaitę reikia nuvesti į kiną, teatrą, nupirkti knygelę, žaidimą, todėl tam į mėnesį išleidžiu apie 20 Eur. Reikia kaupti lėšas vaiko atostogoms, bent po 50 Eur į mėnesį. Mokykloje būna rinkliavos ekskursijoms, pratyboms, į mėnesį - 10-15 Eur. Vieną kartą metuose reikia papildomų 200 Eur paruošti vaiką mokslo metams. Taip pat atsiranda nenumatytos išlaidos (liga ir kt.), todėl iš viso vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia mažiausiai 500 Eur sumą. Šiuo metu išlaikyti dukrą jai padeda ieškovės mama, su kuria gyvena, tačiau tokios pareigos ji neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė visa apimtimi, papildomai paaiškino, kad vaikui gyventi su ieškove saugiausia, kadangi atsakovas neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (nuolat ją keičia). Tiek jis (atsakovas), tiek jo sugyventinė vartoja narkotines medžiagas, todėl vaikui pas tėvą nesaugu. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovui susitikti su vaiku nedraudžia, tačiau ji pati susitikimuose pageidauja dalyvauti, nes nori būti užtikrinta vaiko saugumu. Pažymėjo, kad vaiko tėvas neskambina, nerašo, nesidomi apie vaiką, paskutinį kartą matėsi prieš dvejus su pusę metų. Atsakovas finansiškai nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo.

Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadose nurodė, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikštas remiantis nepilnametės geriausiais interesais. Tarnybos nuomone, galimai ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo G. M. atitinka mergaitės interesus ir prašoma priteisti 250/mėn. suma galėtų būti pakankama mergaitės poreikiams tenkinti. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo turėtų būti tenkinamas. Tarnybos atstovė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovė kartu su nepilnamete dukterimi G. M. gyvena dviejų kambarių bute su patogumais, kuris, anot ieškovės, priklauso jos motinai ir dėdei. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, namuose palaikoma aplinkos higiena. G. dalijasi kambariu su mama ir močiute (vaikas miega atskiroje lovoje). Taip pat kambaryje yra dvigulė lova, du foteliai, sekcija, komoda, staliukas, prie kurio vaikas ruošia namų darbus. Bute yra reikiami baldai, namų apyvokos daiktai ir buitinė technika. Pokalbio metu ieškovė pasakojo, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos gaunamas mėnesio pajamas sudaro – apie 550 Eur/mėn. dydžio darbo užmokestis, 80,50 Eur/mėn. išmoka vaikui. Pasak ieškovės, su E. M. skyriumi gyvena apie 2 metus. Pasak ieškovės, atsakovas su dukra visiškai nebendrauja, nesidomi ja, prie vaiko išlaikymo niekaip neprisideda. Su atsakovu Tarnybos specialistė bendravo telefonu, atsakovas nurodė, kad su dukra nesusitinka ir nebendrauja, kadangi ieškovė neleidžia. Išlaikymo vaikui nemoka, nes niekur nedirba, nes šiuo metu yra paimtas jo asmens dokumentas. Pasak atsakovo, ateityje, kai įsidarbins, sutinka mokėti vaikui išlaikymą, proporcingą jo gaunamoms pajamoms. Mergaitė mokosi (duomenys neskelbtini), 1 klasėje, papildomai lanko šokius. Sveikatos problemų neturi, sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Pasak mergaitės, tėtis kartu negyvena, jai neskambina, su ja nesusitinka. Teigė, kad su mama ir močiute sutaria gerai, kartu leidžia laiką lauke arba guli ir žiūri filmus. Mama, anot vaiko, perka jai žaislus, maistą, jos dažnai eina apsipirkti kartu. Atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančią medžiagą, vaiko amžių ir anksčiau išsakytą nuomonę, aplinkybę, kad Tarnybos duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie ieškovės, kaip nepilnametės motinos, netinkamą elgesį vaiko atžvilgiu, Tarnyba neprieštarauja, kad nepilnametės G. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina L. D..

Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė išvadose nurodytas pozicijas, t. y. vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo klausimais.

Atsakovas E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė (procesiniai dokumentai įteikti per policiją) (1 t., b.l. 200-201), į posėdį neatvyko (dokumentai įteikti tinkamai – atsakovo gyvenamosios vietos adresu) (2 t., b.l. 11).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateikto gimimo liudijimo (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad G. M. yra ieškovės L. D. ir atsakovo E. M. nepilnametė dukra (1 t., b.l. 5).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium, šalių nepilnametė dukra nuo gimimo ir šalių gyvenimo skyrium pradžios nepertraukiamai gyvena su motina (ieškove). Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdo savo, kaip motinos, pareigas ar kitaip pažeidinėtų vaiko interesus, nėra, taip pat byloje nėra ginčo dėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamosios vietos. Tarnyba neprieštarauja, kad G. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jos motina (2 t., b.l. 12).

Remiantis išdėstytu bei tuo, jog nėra duomenų, jog nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko G. M. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinio su priedais kopijos įteiktos įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, todėl civilinė byla, esant proceso dalyvių sutikimui, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės žodiniais paaiškinimais.

Ieškovė, grįsdama išlaikymo sumos dydį, ieškinyje nurodė, kad nepilnametės dukros G. M. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga mažiausiai 500 Eur suma: prisidėjimas prie būsto išlaikymo – 150 Eur, šokių būrelis – 15 Eur, maistas – 150 Eur, gimtadienių išlaidos – 20 Eur, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, kirpyklos paslaugos, apatinis trikotažas – 70 Eur, specialus gydomasis kremas odai – 15 Eur, kultūrinis ugdymas ir laisvalaikis – 20 Eur, lėšos vaiko atostogoms (kaupimui) – 50 Eur, mokyklos rinkliavos ekskursijoms, pratyboms – 15 Eur (kartą per metus reikia 200 Eur vaiko paruošimui mokslo metams) ir kitos, nenumatytos išlaidos.

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius vaiko poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtintas 2023 m. minimaliosios mėnesinės algos dydis yra 840 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633 Eur. Ieškovė posėdžio metu nurodė gaunanti išmokas vaikui, kurios patenka į būtiną vaiko poreikių tenkinimui sumą – apie 500 Eur. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (toliau – ŠPĮ) ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – IVĮ) valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal IVĮ ir ŠPĮ valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Nustatyta, kad pagal IVĮ 6 straipsnio 1 dalį vaikui iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kuri nuo 2022 m. birželio 1 d. sudaro 80,50 Eur sumą, todėl vaiko išlaikymo suma mažintina vaiko išmokos suma. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, bei įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, susijusius su nepilnametės mergaitės poreikiais ir išlaidomis jiems (poreikiams) patenkinti (1 t., b.l. 16-45, 50-53), remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis per mėn. sudaro apie 600 Eur (CPK 178, 185 straipsniai), iš kurios minusavus 80,50 Eur gaunamą išmoką vaikui, kiekvienam iš tėvų (dalinus per pusę) tenkanti vaiko išlaikymo suma sudaro apie 259,75 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti (apie 500 Eur/mėn.) yra netgi mažesnės už teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį kriterijų. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės apskaičiuoto vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio neginčijo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pavyzdžiui, maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas ieškovės prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-28 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (sveikatos priežiūrai, šventėms, laisvalaikiui ir pan.) patenkinti reikalinga apie 600 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį.

Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti vaiko poreikius. Atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2023 m. kovo mėnesio dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 15), tačiau laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 29 d. nedirbo (1 t., b.l. 61). Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) duomenis, byloje negauta. VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruoto turto nėra. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad atsakovui priklausančios transporto priemonės PEUGEOT (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikomas areštas, dalyvavimas eisme draudžiamas (1 t., b.l. 75-76). Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu vykdomi 72 išieškojimai (1 t., b.l. 77-159), atsakovui taikomi areštai (1 t., b.l. 62-74). Bylos duomenimis ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 7-8), posėdžio metu ieškovė nurodė, kad darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 600 Eur. Paaiškino, kad prie vaiko išlaikymo labai prisideda ieškovės mama (G. močiutė). VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad ieškovė savo vardu registruoto turto neturi (1 t., b.l. 9, 60).

Nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi daug skolinių įsipareigojimų, dėl kurių jo atžvilgiu pradėtos 72 vykdomosios bylos, išsamių duomenų apie atsakovo esamą turtinę padėtį teismas neturi. SODRA duomenimis atsakovas oficialiai pradėjo dirbti nuo 2023 m. kovo mėnesio, tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovo pajamų šaltinius iki šio įsidarbinimo pradžios. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų apie atsakovo ribotas galimybes įsidarbinti (pvz.: nedarbingumą), atsakovas apie savo turtinę padėtį informacijos nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo, todėl teismas negali padaryti pagrįstos išvados, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Bylos duomenimis atsakovas yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus vyras. Duomenų apie kitus jo išlaikytinius byloje nėra. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo, o atsakovas šio dydžio neginčijo ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. M. priteistinas išlaikymas, mokėtinas po 250 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta kitiems asmenims.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai bei užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, todėl už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos t. y. nuo 2019 m. lapkričio 28 d., prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kuris jos skaičiavimu sudaro 9 000 Eur (36 mėn. x 250 Eur). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, ieškovė nurodė, jog minėtu laikotarpiu vaiko išlaikymui skirdavo vidutiniškai panašią sumą per mėnesį (500 Eur), todėl už šį laikotarpį turėtų būti priteisiama analogiška išlaikymo suma, proporcingai tenkanti atsakovui, t. y. 250 Eur. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas visiškai neprisidėjo prie dukros išlaikymo, ja nesidomėjo ir nelankė. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes dėl išlaikymo vaikui neteikimo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 28 d.) ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d. turėjo ir galėjo teikti dukrai 250 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 9 000 Eur – už 36 mėnesius (36 mėn. x 250 Eur).

Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. M. 9 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 8 dalimi, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 377 Eur žyminio mokesčio (270 Eur už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo bei 107 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 26,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Tenkinus ieškovės prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones, t.y. priteisė laikiną išlaikymą (1 t., b.l. 162-164).

Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 28 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur (devynių tūkstančių eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesių laikotarpį.

Paskirti ieškovę L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 277 Eur (du šimtus septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 26,56 Eur (dvidešimt šešis eurus ir penkiasdešimt šešis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui - 5660, o išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu - 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. laikiną išlaikymą (ankstesnis bylos Nr. 2-28634-1018/2022).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.