Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau BUAB) „NS valda“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-161-772/2015, iškeltoje pagal ieškovės BUAB „NS valda“ ieškinį atsakovams S. Z. ir V. Z. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (Actio Pauliana pagrindu) ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo J. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „NS valda“ prašė pripažinti negaliojančiu 2008-09-24 tarp UAB „NS valda“ ir atsakovės S. Z. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovei nuosavybės teise buvo perleistas nekilnojamasis turtas – sodų paskirties žemės sklypas, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų 34 754,40 Eur bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. sandorį nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 350 000 Lt, nors turto vertė buvo 470 000 Lt. Ieškovės nuomone, sandoris yra nesąžiningas ir neteisėtas, prieštarauja vienam iš įmonės tikslų – pelno siekimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės BUAB ,,NS Valda“ ieškinį atmetė.

Sprendė, kad ginčo turtas nėra parduotas už žymiai mažesnę, nei rinkos kaina. Nurodė, kad pagrindinė sutartis buvo sudaryta anksčiau, nei planuota, ir nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties momentu parduodamo sodo namelio baigtumas buvo tik 65 proc. Teismo vertinimu, pasaulinė ekonominė krizė taip pat turėjo įtakos nekilnojamojo turto kainai. Konstatavo, kad sandoris nepažeidė kreditorių teisių ir ginčijamą sandorį sudariusios šalys buvo sąžiningos. Pažymėjo, kad sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnį, kadangi ieškovė profesionaliai vykdė veiklą 146 srityse.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą, apeliantė (ieškovė) BUAB „NS valda“ prašo paskirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie ginčo turto vidutinę rinkos vertę, nepagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes.

Teismas nevertino, ar sandoris pažeidė kreditorių interesus.

Teismas nukrypo nuo teismų praktikos.

Atsakovė sudarydamas sandorį buvo nesąžininga.

Atsiliepdami į apeliacinį skundą, atsakovai S. Z. ir V. Z. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat skirti apeliantei 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė sandorio sudarymo metu su ieškovės direktoriumi pasirašė 200 000 Lt neprotestuotiną vekselį, kuriuo garantavo sutarties vykdymą, tačiau ieškovės vadovas nemokėjo rangovams ir atsakovai patys tarėsi su darbuotojais dėl namo įrengimo ir apmokėjimo.

Ieškovė atsisakė savo ketinimų visiškai įrengti namą ir tai lėmė sandorio vertės sumažėjimą.

Ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį ir apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės (ieškovės) BUAB „NS valda“ apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

Apeliantė su skundu pateikė naujus įrodymus. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).

Apeliantė skunde nepagrindė būtinybės naujus įrodymus pateikti Šiaulių apygardos teismui. Be to, ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apeliantė skunde taip pat nesuformulavo prašymo šiuos įrodymus priimti ir vertinti kartu su skundu. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina ieškovės su skundu pateiktų naujų įrodymų.

Dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės skyrimo

Kolegija sprendžia, kad byloje pakanka duomenų bylai teisingai išnagrinėti, todėl apeliantės prašymas skirti ekspertizę atmestinas.

Dėl actio Pauliana sąlygų vertinimo

Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias visų šioje teisės normoje nurodytų sąlygų buvimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad įmonės kreditorių teisės buvo pažeistos nekilnojamuosius daiktus pardavus pigiau, nei rinkos kaina. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ir aptarė visus byloje pateiktus įrodymus dėl galimos (realios) parduodamų nekilnojamųjų daiktų vertės. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, kaip vieninteliu įrodymu, nesirėmė ieškovės pateiktomis UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ atliktu turto rinkos vertės pažymomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų ir parodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir liudytojų parodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Pažymėtina, kad ir Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiame 2014 m. spalio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3104-603/2014 konstatavo, kad UAB „Baltijos turto vertinimo agentūros“ turto/nuosavybės rinkos vertės pažymos nesudaro pagrindo konstatuoti, jog sutarties šalys buvo sutarusios dėl kitos įsigyjamo turto kainos. Tuo labiau, kaip minėta, UAB ,,NS valda“ nenurodė jokių duomenų apie su atsakove S. Z. sulygtą kitą nekilnojamųjų daiktų įsigijimo kainą. Sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, jog nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutartyje yra įrašyta kita, nei sutarties šalys susitarė, kaina, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir įsiskolinimo J. K. (CPK 178 str.). Kolegijos vertinimu, prieš tai minėtos teismo nustatytos aplinkybės turi reikšmės ir šiam ginčui (CPK 182 str. 2 p.).

Dėl sandorio prieštaravimo juridinio asmens veiklos tikslams

Privataus juridinio asmens galimybė nuginčyti savo sudarytus sandorius, motyvuojant jų prieštaravimu juridinio asmens teisnumui, įstatymo yra ribojama: sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu šiuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetenciją, nustatytą jo veiklos dokumentuose, ar prieštarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis).

Kitos sandorio šalies nesąžiningumas turi būti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (CPK 177, 178, 185 straipsniai), nes CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija ginčams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu nėra taikoma.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, sprendė tinkamai, kad nenustatyta akivaizdžių atsakovų nesąžiningumo veiksmų sudarant sandorį. Priešingai, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3104-603/2014 nurodyta, kad ieškovas J. K. (buvęs BUAB „NS valda“ vadovas) neginčijo aplinkybių, susijusių su statybos rangos darbų atlikimu atsakovės S. Z. įsigytame iš UAB ,,NS VALDA“ objekte, kad nekilnojamųjų daiktų pirkimo pardavimo sutarties pasirašymo dieną – 2008-09-24 su ieškovu J. K. buvo sutarta, jog jis visiškai įrengs pastatą – sodo namelį ir sutvarkys aplinką, ir byloje nustatyta, kad atsakovė S. Z. sumokėjo ieškovui J. K. išviso 143 000 Lt sumą už objekte atliktus statybos darbus ir surašant vekselį atsakovė S. Z. išreiškė valią (garantiją) – užtikrinti tinkamą prievolės įvykdymą apmokant ieškovui už atliktus statybos rangos darbus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad ginčo sandoris akivaizdžiai buvo nenaudingas ieškovei ir juo galbūt siekiama kitų nei sutartyje nurodytų tikslų. Atsakovų nesąžiningumas nekito nei prieš sandorio sudarymą, nei juo metu, nei po ginčo sutarties pakeitimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo sutartis buvo pagrįstai nebuvo pripažinta negaliojančia pagal CK 1.82 straipsnį kaip prieštaraujanti juridinio asmens tikslams.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

CPK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Atsakovų teigimu, ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį ir apeliacinį skundą, todėl prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kad ieškovė akivaizdžiai siekė sukelti nepatogumus, trukdžius, rūpesčius, todėl prašymas skirti baudą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertindama aplinkybes, kad atsakovų patirtos 1500 Eur išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą neviršija rekomendacijų (8.11 punktas), sprendžia, jog šios išlaidos nemažintinos ir priteistinos jas sumokėjusiai atsakovei.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo teiginiai įvertinant jų esmę šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei S. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės BUAB „NS valda“ (į. k. 300654049) 1500 Eur advokato pagalbos išlaidas.