Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 (šešiasdešimt) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, uždrausta A. K. B. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 2 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. B. išieškota konfiskuotino turto – automobilio „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. kovo 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. B. turtui paliktas galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš A. K. B. išieškojimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. B. nuteistas už tai, kad jis 2024 m. kovo 14 d. apie 21.20 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: alkoholio matuokliu 21.39 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, o 21.59 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas.

2. Apylinkės teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, nurodė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad transporto priemonę būdamas neblaivus jis vairavo anksčiau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokio paties nusikaltimo padarymą, už kurį, be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams.

3. Apylinkės teismas, parinkdamas konfiskuotino turto vertę, nurodė, kad įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, įvertinus ir kaltinamojo gaunamas pajamas (1 700 Eur per mėnesį) bei jam paskirtos baudos dydį, taip pat tai, kad anksčiau taikyta tokio paties pobūdžio priemonė (7 000 Eur turto vertės išieškojimas) savo tikslų nepasiekė, prevencinio poveikio kaltinamajam neturėjo, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Lexus“) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, išieškojimas. Išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, teismo vertinimu, bus pasiekti ne tik šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai, bet ir bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir naudojamų priemonių šiam tikslui pasiekti.

4. Nuteistojo A. K. B. gynėjas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti: uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones terminą A. K. B. skirti artimą įstatymo leidėjo numatytam tokio draudimo trukmės minimumui; konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumos dalį iš A. K. B. išieškoti mažesnę, nei ta, kurią nuspręsta išieškoti skundžiamu nuosprendžiu; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka neatliekant įrodymo tyrimo.

4.1. Skunde nurodo, kad itin ilgą baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą pirmosios instancijos teismas motyvuoja tuo, kad „tokių pačių nusikalstamų veiką kaltinamasis padarė jau antrą kartą“, čia pat konstatuojant, kad „nors už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamasis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vis tik BK 97 straipsnio prasme jis laikomas neteistu. Konstatavęs šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas tinkamai į ją neatsižvelgė. Nebuvo nustatytos ir BK 39² straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytos sąlygos, dėl ko asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl šios aplinkybės neturėjo kilti jokių neigiamų teisinių pasekmių. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad uždraudimas naudotis specialia teise, šio draudimo laikotarpį nustatant lygų įstatymo leidėjo numatytam jo maksimalios trukmės termino vidurkiui, yra aiškiai per griežtas ir nebūtinas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams pasiekti.

4.2. Skundo autorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai laikėsi nuostatos esant pakankama išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos dalį, tačiau paties konfiskuotino turto vertę nustatė neteisingai, be to, tinkamai neatsižvelgė ir į kaltinamojo turtinę padėtį, dėl ko akivaizdžiai buvo pažeistas proporcingumo principas. Nustatydamas konfiskuotino turto vertę, teismas vadovavosi įmonės „Emprekis“ nurodyta minėto automobilio kaina – 60 763 eurų, – kartu konstatuodamas šią įmonę nurodžius 2023 m. pagaminto tokio automobilio kainą. Tačiau skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, jog automobilis, kurį įvykio metu vairavo A. K. B., pagamintas 2022 m. Akivaizdu, kad 2022 m. pagamintas automobilis 2024 m. kovo 14 d. negalėjo kainuoti tiek pat, kiek 2023 m., galimai metų pabaigoje pagamintas analogiškas automobilis, todėl skundžiamo nuosprendžio išvada, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu UAB „C“ pateiktoje pažymoje nurodyta minėto automobilio likutinė balansinė vertė 2024 m. balandžio 30 d. (48 386,36 eurų), negali būti analogiška ar artima šio automobilio rinkos vertei įvykio dieną, yra vien prielaida, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs faktiniai bylos duomenys. Oficialiais buhalteriniais duomenimis pagrįsta šio turto kaina įvykio dieną – 48 386 eurai, todėl sutinkamai su pirmosios instancijos teismo nuostata sprendžiant šį klausimą, konfiskuojama suma neturėtų būti didesnė nei 30 000 eurų.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais. Gynėjas pažymėjo, kad apeliaciniame skunde yra padaryta rašymo klaida ir vietoje BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalies skunde klaidingai nurodyta BK 39² straipsnio 3 ir 4 dalys. Prokurorė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Nuteistojo A. K. B. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniu nuteistojo gynėjo skundu nėra ginčijama A. K. B. kaltė ir inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialia teise terminu bei teismo nustatyta konfiskuotino automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, verte ir konfiskuotinos vertės dalį atitinkančia pinigų suma. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti nuteistojo veiksmų teisiniu vertinimu, jokio pagrindo neturi, dėl to byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

8. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl termino, kuriam uždrausta naudotis specialia teise bei konfiskuotino turto, kaip nusikalstamos veikos priemonės, t. y. automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir priklausančio tretiesiems asmenims, vertės nustatymo ir kokia konfiskuojamo turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškoma iš nusikalstamą veiką padariusio asmens.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino (BK 68 straipsnis)

9. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

10. Nagrinėjamu atveju A. K. B. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo lengvąjį automobilį būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, antruoju – 2,15 promilių neblaivumas. Policijos pareigūnų nuteistasis buvo sustabdytas gavus pranešimą, kad automobilis nesaugiai manevruoja, trankosi į šaligatvius, jam buvo nustatyti išoriniai apsvaigimo požymiai – iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, neadekvatus elgesys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad nuteistasis nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi transporto priemonę vairavo žinodamas, jog yra išgėręs alkoholinių gėrimų, jusdamas neblaivumo požymius, taigi suprasdamas galimas savo veiksmų pasekmes. Nuteistasis šių teismo išvadų neginčija. Esant nustatytoms nurodytoms aplinkybėms, skundžiamu nuosprendžiu A. K. B. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones paskirta pagrįstai.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad svarstydamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, termino, teismas įvertino tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad nusikalto anksčiau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogiško nusikaltimo padarymą. Šių duomenų visumoje apylinkės teismas sprendė, kad nuteistajam nustatytinas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį atitinkantis terminas – 3 metai. Su tokia išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro jokio objektyvaus pagrindo laikyti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje neteisėtu ar nepagrįstu ir šį terminą sutrumpinti iki minimalaus.

12. Reikia pažymėti, kad nagrinėjamu atveju nustatant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą svarbu tai, kad A. K. B. buvo pripažintas kaltu už itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, padarymą. Nuteistajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis net 5 kartus viršija leistiną apsvaigimo normą (0,4 promilės), taigi jo veiksmų pavojingumas yra akivaizdus ir neginčytinas. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. K. B. per paskutiniuosius penkerius metus buvo 4 kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą). Sutiktina, kad A. K. B. už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką baustas ar teistas nebuvo, tačiau 2021 m. liepos 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi. Nors nuteistojo gynėjas bando sumenkinti šią aplinkybę akcentuodamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą faktą, kas, jo vertinimu, nesukelia jokių teisinių pasekmių atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, reikia pažymėti, kad priešingai nei tai vertina gynėjas, asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepanaikina asmens padaryto nusikaltimo fakto. Taigi, nuteistasis anksčiau yra padaręs analogišką nusikalstamą veiką ir ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja asmenį, kadangi rodo jo polinkį nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Pakartotinis nuteistojo vairavimas išgėrus taip pat leidžia spręsti, kad asmuo iš ankstesnių savo teisei priešingų veiksmų ir kilusių pasekmių nepasimokė, tinkamų išvadų nepadarė. Nuteistojo itin atsainų požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi rodo ir tai, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nuteistasis 2024 m. birželio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones yra sustabdyta, taip pat vairuojant transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (2 t., b. l. 14-15).

13. Teismo vertinimu, net ir susiklosčiusi įtempta, neigiamas emocijas sukeliant asmeninė situacija padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina, nuteistojo itin neatsakingo, lengvabūdiško elgesio, sąmoningai pažeidžiant jam žinomas tai draudžiančias Kelių eismo taisykles bei ignoruojant savo veiksmų pavojingumą, nepateisina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatant apeliantui baudžiamojo poveikio priemonės terminą visos aukščiau aptartos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nuteistojo teisinės padėties švelninimas būtų nesuderinamas su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą esant vairuotojams neblaiviems, taip pat su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teisių apribojimo ir kartu galimybės padaryti analogišką veiką. Nors baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, tai nereiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas ir jos termino nustatymas šiuo atveju prieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina ir tai, kad uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones taikymas turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai ir vėl nepasikartotų, – kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonės ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, taip pat transporto eismo saugumui.

14. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis laikytina, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams yra proporcinga ir teisinga, siekiant A. K. B. nubausti ir daryti jam prevencinį poveikį, o ne formuoti nebaudžiamumo iliuziją. Konstatuojama, kad nustatytas vidurkiui lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra aiškiai per griežtas ir neproporcingas siekiamiems tikslams pasiekti, neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo A. K. B. akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnio 2 dalis)

15. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nustatyta automobilio verte bei konfiskuotinos sumos dydžiu. Gynėjo vertinimu, įvykio dieną nuteistojo vairuoto automobilio kaina buvo mažesnė nei nustatyta apylinkės teismo, todėl iš nuteistojo konfiskuota per didelė turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma.

16. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta nuteistajam vairuojant lengvąjį automobilį „Lexus NX450h+“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kadangi minėtas automobilis priklauso ne A. K. B., o trečiajam asmeniui – UAB „L“ (UAB „C“ yra šio automobilio valdytojas), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad konfiskuotino turto vertė turėtų būti nustatoma ne pagal įmonės buhalterinius duomenis, bet pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, jei byloje nėra tikslesnės pažymos apie konfiskuotino turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018).

19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, analizavo du į bylą pateiktus dokumentus – VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Lexus NX450h+“, tačiau ne 2022 m., o 2023 m. gamybos metų, kaina su PVM yra 60 763 Eur (1 t., b. l. 57) bei UAB „L“ pateiktą 2022 m. lapkričio 15 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 202xxxxx3 su priedais, iš kurios matyti, kad naujo automobilio „Lexus NX450h+“, kurį įsigijo lizingo gavėja UAB „C“, bendra kaina (su PVM) finansinės nuomos sutarties sudarymo metu (2022 m. lapkričio 15 d.) buvo 70 253 Eur (1 t., b. l. 82-93). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutinė 2023 metų analogiškos transporto priemonės kaina (60 763 Eur) yra reikšmingai mažesnė už 2022 m. lapkričio 15 d. įsigyto naujo automobilio kainą (70 253 Eur), dėl to laikė, kad ši kaina objektyviai atspindi vidutinę rinkos kainą nusikalstamos veikos padarymo metu. Nuteistojo gynėjas laikosi pozicijos, kad automobilio likutinė balansinė vertė 2024 m. balandžio 30 d. buvo lygi 48 386,36 Eur (1 t., b. l. 163). Gynėjo teigimu teismo išvada, kad automobilio likutinė balansinė vertė negali būti analogiška ar artima šio automobilio rinkos vertei įvykio dieną, yra vien prielaida. Vis tik su tokia gynėjo pozicija nesutiktina.

20. Kaip nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, buhalterinė likutinė vertė ir vidutinė rinkos vertė yra du skirtingi turto vertės matavimo būdai, kurie nėra tapatūs. Buhalterinė likutinė vertė yra tik apskaitinė vertė, kuri atspindi turto panaudojimą įmonėje ir jo nusidėvėjimą, t. y. atspindi įmonės turtą apskaitoje. Tuo tarpu, kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, vidutinė rinkos vertė parodo kainą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Ji priklauso nuo turto būklės, pasiūlos ir paklausos ir pan., t. y. gali būti gerokai didesnė arba mažesnė nei balansinė vertė. Taigi balansinė likutinė turto vertė negali būti tapatinama su turto rinkos verte, nes likutinė vertė neatspindi realios transporto priemonės vidutinės rinkos vertės (pirkimo kainos).

21. Vertinant VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą vidutinę automobilio kainą, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams, kad vis tik, įvertinus automobilio įsigijimo kainos ir jau minėtoje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyto 2023 m. gamybos analogiško automobilio kainos skirtumą – daugiau nei 9 000 Eur, pažymoje nurodyta kaina – 60 763 Eur – pagrįstai pripažinta vidutine automobilio kaina nusikalstamos veikos padarymo metu. Kitų duomenų, kurie galėtų objektyviai paneigti tokias teismo išvadas, byloje nėra, todėl ši suma laikytina pagrįsta. Tačiau svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Pažymėtina, kad įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes.

22. Teismas argumentavo, kodėl A. K. B. netaikytinas visos automobilio vertės, o tik jos dalies – 40 000 Eur išieškojimas: nuteistasis šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė tyčinę, eismo saugumui, kitų žmonių gyvybei (sveikatai) ir turtui pavojų galinčią sukelti veiką; tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė ne pirmą kartą, tačiau anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; savo kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, prisipažino ir gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; administracine tvarka dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baustas nebuvo, tokiais jo veiksmais žala nesukelta; nuteistasis dirba, kaip darbuotojas charakterizuojamas išskirtinai teigiamai; taip pat atsižvelgta į nuteistojo gaunamas pajamas (1 700 Eur).

23. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto nusikaltimo aplinkybes ir proporcingumo turinį šioje byloje aiškino tinkamai. Nustatyta, kad nuteistasis yra dirbantis ir gaunantis pajamas, darbingo amžiaus, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teismas tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį. Sutiktina, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, net ir nusprendus išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį, sukels nuteistajam nepatogumų, tačiau, teismo vertinimu, dėl šių pasekmių kilimo kaltas yra pats nuteistasis. Asmuo žinojo, kad už tokią veiką gresia baudžiamoji atsakomybė ir automobilio ar jo vertės konfiskavimas, kadangi anksčiau jis buvo teisiamas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal laidavimą, konfiskuojant turto vertės dalį, tačiau šios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo, jis sąmoningai pakartotinai vairavo būdamas neblaivus. Kadangi, kaip konstatuota ir apylinkės teismo, nuteistajam anksčiau taikyta tokio paties pobūdžio priemonė savo tikslų nepasiekė, tai dar labiau sustiprina prevencinę automobilio vertės dalies konfiskavimo reikšmę, siekiant nubausti asmenį, o ne sudaryti nebaudžiamumo iliuziją. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakankamai individualizuotas, nesuvaržys nuteistojo asmens teisių daugiau, negu yra būtina, priešingai, užtikrins teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą, užtikrins prevencinius tikslus ir paties nuteistojo atgrasymą nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. Taigi argumentuojant prevencine turto konfiskavimo paskirtimi, darytina išvada, kad jog turto vertės dalies konfiskavimas šiuo atveju nepažeidžia proporcingumo principo.

24. Skunde argumentų kontekste reikia pažymėti, kad automobilio vertė neturėtų būti lemiamas veiksnys, kai, siekiant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės tikslų (atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims), sprendžiama, ar kaip nusikalstamos veikos priemonė konfiskuotinas automobilis, ar išieškotina tik dalis jo vertės. Priešingu atveju galima situacija, kad asmuo, nusikalstamą veiką padaręs vairuodamas didesnės vertės automobilį ir dėl to išvengęs jo konfiskavimo, atsidurtų kitokioje padėtyje nei analogiškai mažesnės vertės automobilį vairavęs asmuo, kurio automobilis būtų konfiskuotas. O tai neleistų vienodai užtikrinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės pirmiau minėtų prevencinių tikslų ir prieštarautų teisingumo principui.

25. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes konstatuojama, kad nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pagrįsto skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 21 d. nuosprendžio, todėl skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. K. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.