Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 29 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus; vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota automobilio „Lexus NX300H“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 7 000 Eur, iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2022 m. birželio 27 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. B., 2024 m. kovo 14 d. apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: alkoholio matuokliu 21.39 val. nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, o 21.59 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas.

Pirmiau aprašytais veiksmais A. K. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. K. B. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino, paaiškino, kad savaitę iki įvykio sirgo, nėjo į darbą, šeimos gydytoja liepė būti namuose. Tuo metu darbe įvyko daug nemalonių įvykių. Susipyko su sugyventine. Visą savaitę buvo pakilusi aukšta temperatūra, niekaip nepavyko jos sumažinti. Dėl visų šių aplinkybių buvo psichologiškai palūžęs. Dėl patiriamų sunkumų neištvėrė ir nuėjo nusipirkti alkoholio. Vakare apie 18-19 val. skambino sugyventinei, nes prieš tai buvo susipykę, ji neatsiliepė. Išgėręs alkoholį ir nepagalvojęs, važiavo iki tos vietos, kur galvojo ras sugyventinę, važiavo apie 10 km. Pasitikėjo savo turimais įgūdžiais. Važiuojant sustabdė policijos pareigūnai. Sustabdė, nes gyventojai ar kiti eismo dalyviai pamatė, kad vairuoja neadekvačiai. Pareigūnams pasakė, kad vartojo alkoholį, buvo patikrintas neblaivumas, su tikrinimo rezultatais sutiko. Labai gailisi padaręs nusikaltimą. Nežino, kodėl taip įvyko. Tiesiog ta savaitė su temperatūra viską sugadino, buvo kilusios mintys apie savižudybę. Iki šio įvykio alkoholio nevartojo 3 metus. Automobilis yra pirktas lizingu, jį pirko UAB „(duomenys neskelbtini)“, lizingas dar nebaigtas mokėti. Šiuo metu dirba, darbo užmokestis yra 1 700 Eur. Taip pat paaiškino, kad 2024 m. gegužės 28 d. važiavo tuo pačiu automobiliu Lexus iki savo namų, kadangi žmona namuose paliko įjungtą orkaitę, todėl jis važiavo išjungti. Žinojo, kad vairuoti automobilio negali, tačiau neturėjo pasirinkimo, ką daryti. Dėl savo poelgio labai gailisi.

Kadangi kaltinamasis A. K. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviams neprieštaraujant, baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo A. K. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje numatyta tvarka.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės K. Š. 2024 m. kovo 14 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. kovo 14 d., dirbant kartu su tyrėju N. D., apie 21.20 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), tamsios spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesaugiai manevruoja, trankosi į šaligatvius. Budėtojui bendraujant radijo ryšiu, pranešėjas teigė, kad automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis, kuris nusuko į daugiabučių namų kiemus. Įvažiavus į daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), kiemą, pastebėtas pranešime minėtas automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovėjo su įjungtais žibintais. Jame buvo vienas asmuo, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, rūkė bei naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Paprašius vairuotojo pateikti dokumentus, jis pasakė „palauk, pavažiuosiu“ ir, įjungęs atbulinę pavarą, pavažiavo apie 2-3 metrus atgal. Tyrėjui N. D. pareikalavus automobilio vairuotojo sustoti ir užgesinti automobilio variklį, šis atsakė „nu palauk pasistatysiu“ ir, pasukęs automobilio vairą į kairę pusę, pavažiavo apie 5 metrus. Tuomet pavyko atidaryti automobilio kairės pusės priekines dureles ir užgesinti automobilio variklį. Asmuo elgėsi neadekvačiai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo A. K. B. Vairuotojo paklausus, ar vartojo alkoholį, šis atsakė, kad vartojo daugiau nei prieš valandą namuose, gėrė 30 laipsnių stiprumo alkoholį. Patikrinus alkoholio matuokliu, A. K. B. pirmu tikrinimu 21.39 val. buvo nustatytas 2,25 promilių girtumo laipsnis, o antru tikrinimu 21.59 val. – 2,15 promilių girtumo laipsnis (b. l. 1–7).

Iš 2024 m. kovo 14 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo N. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos tokios pačios aplinkybės, kaip ir patrulės K. Š. tarnybiniame pranešime (b. l. 15–17).

2024 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, kairėje pusėje stovi automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jos stovėjimo vietą, prieigas, objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui nepastebėta. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą esančių pastatų sienas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Apžiūros metu paimtas automobilis Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)bei automobilio užvedimo raktas (b. l. 20–43).

Iš 2024 m. balandžio 9 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas. Protokole užfiksuota, kad 00:00:28 įrašo sekundę policijos pareigūnas, išlipęs iš automobilio, nueina prie stovinčio lengvojo automobilio. Automobilio žibintai įjungti, šviečia prietaisų skydelio apšvietimas, už vairo sėdi vyriškis su akiniais. Pareigūnas pasisveikina, paprašo vairuotojo pažymėjimo. Vyriškis klausia: „Iš kur čia dabar jūs?“. Pareigūnas atsako, kad važiavo iš paskos. Vyriškis paklausia, ar gali sustoti, pareigūnas atsako, kad gali. 00:00:56 vyriškis automobiliu pradeda važiuoti į priekį ir atsitrenkia į medį. 00:01:02 pareigūnas liepia sustoti ir užgesinti variklį. Tai pakartoja kelis kartus, liepia išlipti iš automobilio. 00:02:22 pareigūnas paklausia, ar vyriškis vartojęs alkoholio. Ši atsako „taip“. 00:02:45 vyriškis po kelių pakartotinių pareigūno reikalavimų išlipa iš automobilio. 00:09:03 vyriškis prisistato kaip A. B.. Jam 00:09:11 nustatomas 2,25 promilių girtumas, o 00:29:56 nustatomas 2,15 promilių girtumas (b. l. 92–94).

2024 m. kovo 14 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. kovo 14 d. 22.22 val. A. K. B. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos, atsisakė, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Pasiūlyta asmeniui leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę, jam paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai. Alkotesteriu 2024 m. kovo 14 d. užfiksuotas 2,25 promilių girtumas, 2024 m. kovo 14 d. 21.59 val. – 2,15 promilių girtumas (b. l. 48).

Iš VĮ Regitra duomenų bazės informacijos matyti, kad patikrinus duomenis apie transporto priemonę 2024 m. kovo 19 d., nustatyta, kad automobilio „Lexus NX450h+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 56).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, kad transporto priemonės – automobilio „Lexus NX450h+“, 2023 m., vidutinė rinkos kaina yra 60 763 Eur. (b. l. 57).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamasis A. K. B. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje A. K. B. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, kaip 1,51 promilės, neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,25 promilių neblaivumas, antru – 2,15 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad prieš sėsdamas prie vairo įvykio dieną, vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivus. Jo vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir liudytojo V. V. parodymai apie pastebėtą gatvėje pavojingai manevruojantį automobilį , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurį liudytojas pranešė policijai, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotos automobilio sustabdymo, bendravimo su vairuotoju, jo blaivumo patikrinimo aplinkybės, iš kurių matyti, kad A. K. B. pripažino, jog yra vartojęs alkoholį, o atlikus jo blaivumo patikrinimą alkotesteriu, jam nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamasis buvo supažindintas, matyti, kad jam buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Duomenų, kad kaltinamasis alkoholį būtų vartojęs po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. Pats kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, teisme pripažino, kad alkoholį vartojo prieš transporto priemonės vairavimą. A. K. B. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo galiojantis (galiojo iki 2024 m. birželio 9 d.) (b. l. 50). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (b. l. 49). Įvertinus kaltinamojo parodymus, kad prieš vairuodamas automobilį jis vartojo stiprų alkoholinį gėrimą ir suprato, jog yra neblaivus, tačiau nepagalvodamas ir pasitikėdamas savo įgūdžiais, sėdo už automobilio vairo, daroma išvada, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad A. K. B. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad A. K. B. veikoje yra nustatyti visi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

III. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis A. K. B., veikdamas tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

Kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Taigi tokią pačią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė jau antrą kartą ir ši aplinkybė jį charakterizuoja neigiamai. Iš 2024 m. kovo 19 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. K. B. buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau už nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nebaustas (baustas už greičio viršijimą 4 kartus, paskutinį kartą 2022 m. sausio 28 d.), paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 107–110). Kaltinamasis dirba nuo 1990 m. (b. l. 100), šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, kaip paaiškino teisiamajame posėdyje, per mėnesį gaunamos pajamos yra 1 700 Eur. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendinti už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, bei jo neizoliavus nuo visuomenės.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienų metų. Taigi iš esmės vienintelė bausmės rūšis, kuri nėra susijusi su terminuotu ar trumpalaikiu laisvės atėmimu, baudžiamojo įstatymo sankcijoje nurodoma bauda. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkaus nusikaltimo padarymą nustatytas baudos dydis yra nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Įvertinus tai, kad nors už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą kaltinamasis anksčiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vis tik BK 97 straipsnio prasme jis laikoms neteistu, savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, yra dirbantis, nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių neturi, kaltinamajam A. K. B. skirtina baudos bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už vidurkį. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei tai, kad transporto priemonę, būdamas neblaivus, jis vairavo anksčiau būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokio paties nusikaltimo padarymą, už kurį, be kita ko, buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vadovaujantis BK 67 straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams. Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas terminui, kuri atitinka BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. K. B. padarė naudodamasis transporto priemone – automobiliu „Lexus NX450H+“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o šio automobilio valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 56). BK 72 straipsnio 4 dalies 1‑5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas, todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „Lexus NX450h+“, 2023 metų, kaina su PVM yra 60 763 Eur. Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipdamasi su prašymu leisti atsiimti automobilį, pateikė 2022 m. lapkričio 15 d. finansinės nuomos sutartį Nr. 202218533 su priedais, iš kurių matyti, kad naujo automobilio Lexus, kurį įsigijo lizingo gavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendra kaina (su PVM) finansinės nuomos sutarties sudarymo metu (2022 m. lapkričio 15 d.) buvo 70 253 Eur (b. l. 82–93). Nusikalstama veika naudojantis pirmiau nurodytu automobiliu buvo padaryta 2024 m. kovo 14 d., t. y. praėjus 1 metams ir 4 mėnesiams nuo šio automobilio, kuris finansinės nuomos sutarties sudarymo metu 2022 metais buvo naujas, įsigijimo. Kaip matyti iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje, informacija pateikta apie 2023 metų automobilio vidutinę kainą, nors pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis, šis automobilis pagamintas 2022 metais. Tačiau įvertinus tai, kad VšĮ „Emprekis“ nurodyta vidutinė 2023 metų transporto priemonės kaina yra reikšmingai mažesnė už 2022 m. lapkričio 15 d. įsigyto naujo automobilio kainą (per pusantro mėnesio, iki 2023 metų, kainos (vertės) pokytis yra 9 494 Eur), darytina išvada, kad VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta kaina objektyviai atspindi vidutinę automobilio kainą nusikalstamos veikos padarymo metu.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gegužės 2 d. pažyma apie likutinę automobilio balansinę vertę VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacijos objektyvumo ir patikimumo nepaneigia. Pažymoje nurodyta, kad automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė balansinė vertė 2024 m. balandžio 30 d. yra lygi 48 386,36 Eur (b. l. 163). Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad buhalterinės apskaitos vedimo klausimus reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose bei jų pildymą aiškinančiuose šaltiniuose likutinė turto vertė yra suprantama kaip suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingumo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jo sumažėjimus. Ši vertė yra reikšminga įmonės apskaitos kontekste ir dažnai yra įvardijama kaip buhalterinė vertė. Buhalterinė vertė – tai vertė, kuria turtas yra apskaitytas įmonės balanse. Kiekvienas įmonės turtas turi būti įtrauktas į finansinę įmonės apskaitą ir turėti buhalterinę vertę (jei nėra iš karto nurašomas į sąnaudas), kuri gali būti lygi nuliui, jei pagal apskaitos metodus turtas visiškai nusidėvėjęs. Taigi, buhalterinė vertė tiesiog parodo, kokia to turto vertė yra esamu momentu pagal įmonės finansinę apskaitą. Tuo tarpu rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri turėtų parodyti kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu. Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018). Taigi sprendžiant konfiskuotino turto vertės nustatymo klausimą yra aktualu tai, kokia to turto vertė (kaina) buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne kokia likutine verte šis turtas yra apskaitytas juridinio asmens buhalteriniuose dokumentuose.

Kaip nurodyta pirmiau, remiantis VšĮ „Emprekis“ pateikta informacija apie vidutinę automobilio kainą Lietuvoje, kuri iš esmės neprieštarauja ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktiems duomenims, automobilio „Lexus NX300H“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 60 763 Eur. Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta išimčių, kada gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, o jos dalis, tačiau kasacinės instancijos teismas bylose dėl BK 72 straipsnio 5 dalie taikymo yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš kaltininko turi būti priteista visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, t. y. šios priemonės taikymą turi įvertinti ir proporcingumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo vertinimą proporcingumo aspektu sąlygoja ir skirtingi turto konfiskavimo, ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslai. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, visų pirma užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020).

Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad visos automobilio vertės – 60 763 Eur – išieškojimas iš kaltinamojo A. K. B., būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus kaltinamasis, šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, padarė tyčinę, eismo saugumui, kitų žmonių gyvybei (sveikatai) ir turtui pavojų galinčią sukelti veiką, jo pavojingas manevravimas kelyje buvo pastebėtas aplinkinių, kurie apie tai pranešė policijos pareigūnams, toks kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinis, anksčiau kaltinamasis jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tokio paties pobūdžio nusikaltimo padarymą. Antra vertus, A. K. B. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, prisipažino ir gailėjosi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Nors padarytas nusikaltimas yra tyčinis, vis tik pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu nusikaltimu. Duomenų, kad šia nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala, byloje nėra. Kaltinamasis dirba, kaip darbuotojas charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (b. l. 160). A. K. B., kaip nurodyta pirmiau, yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo baustas. Nors iš teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad 2024 m. gegužės 28 d. A. K. B. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nurodant pažeidimo esmę, kad jis, be kita ko, vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisė vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti yra sustabdyta, galutinis procesinis sprendimas pripažinti jį kaltu padarius administracinį nusižengimą nėra priimtas. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, ši aplinkybė, kaip kaltinamąjį charakterizuojanti, šioje byloje nevertintina.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, įvertinus ir kaltinamojo gaunamas pajamas (1 700 Eur per mėnesį) bei jam paskirtos baudos dydį, taip pat tai, kad anksčiau taikyta tokio paties pobūdžio priemonė (7 000 Eur turto vertės išieškojimas) savo tikslų nepasiekė, prevencinio poveikio kaltinamajam neturėjo, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio Lexus) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 40 000 Eur, išieškojimas. Išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, teismo vertinimu, bus pasiekti ne tik šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai, bet ir bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir naudojamų priemonių šiam tikslui pasiekti.

IV. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. kovo 25 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota kaltinamojo nuosavybės teisė į: 1) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, daiktas: 244/535 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė 33 400 Eur; laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – draudžiama disponuoti; 2) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas – asmeninė nuosavybė, nustatyta naudojimosi daiktu tvarka, sandoryje numatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymai, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, daiktas: 58/863 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 648/863 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 12/863 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 75/863 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 43/863 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė 8 430 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – draudžiama disponuoti; 3) pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1 vnt., vidutinė rinkos vertė 107 000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo mastas – draudžiama disponuoti; 4) pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, daiktas: 244/535 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 128 000 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – draudžiama disponuoti (b. l. 58–60). Nusprendus iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo pateiktas žemės sklypo (naudojimosi dalių) planas nesudaro pagrindo BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės nebetaikyti. Žemės sklypo plane nurodyta informacija apie žemės sklypą Ka(duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 164). Plane pateikta informacija patvirtina, kad yra nustatyta naudojimosi sklypu tvarka, užfiksuojant, kuria dalimi naudojasi savininkai A ir B. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytos informacijos matyti, kad šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso dviem savininkams, iš kurių vienas yra kaltinamasis. Jam nuosavybės teise priklauso 244/535 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 71, 73). Prokurorės nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuosavybės teisė apribota būtent į tą pirmiau nurodyto sklypo dalį, kurios savininkas yra kaltinamasis, taigi gynybos argumentas, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas ir su byla nesusijusio asmens turtui, nėra pagrįstas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis Lexus valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, kurie 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. B. pripažinti kaltu padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 90 (devyniasdešimt) MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 60 (šešiasdešimt) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti A. K. B. paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinei (Laisvės al. 103, Kaunas arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt). Išaiškinti, kad nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, bauda išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1, 2 dalimis, uždrausti A. K. B. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trims) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. balandžio 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 40 000 Eur (keturiasdešimt tūkstančių eurų).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. kovo 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. B. turtui palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iš A. K. B. išieškojimo įvykdymo.

Kardomąsias priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, kurie 2024 m. balandžio 2 d. nutarimu grąžintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriui A. J., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.