- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- eI3-2925-554/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00360-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Vivatrans“
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ atstovui - advokatui E. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2020 m. sausio 31 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašė:
1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto pakartotinį 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinį Privalomąjį nurodymą Nr. 11;
2) panaikinti 2019 m. gruodžio 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. (3.0)-AD5-22809 ,,Sprendimas dėl 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 11“.
Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau - AAVKĮ) 24 straipsniu, kuris nustato, kad privalomasis nurodymas duodamas pakartotinai, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas. Skundžiamu sprendimu konstatuojama, kad pareiškėja laiku neįvykdė Pirminio nurodymo reikalavimų, t. y. iki 2019 m. lapkričio 15 d. tik parengė ir Departamentui pateikė derinti aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui, nors iki nustatyto termino privalėjo pateikti jau suderintą planą. Dėl nurodytos priežasties egzistavo teisinis pagrindas Pakartotiniam nurodymui duoti. Atsakovo vertinimu pareiškėja Pakartotinį nurodymą įvykdė laiku, t. y. iki 2019 m. lapkričio 28 d. su atsakovu suderino paminėtą planą, todėl dėl Pakartotinio nurodymo ginčo neliko.
Nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Pakartotinis nurodymas pareiškėjai buvo duotas nesant teisinio pagrindo pagal AAVKĮ 24 straipsnio nuostatas. Pareiškėja tinkamai įvykdė Pirminio nurodymo reikalavimus jame nustatytu terminu ir aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas Pirminis nurodymas, nepažeidė. Dėl to Pakartotinis nurodymas priimtas be teisinio pagrindo ir yra naikintinas. Pareiškėjai nereikėjo vykdyti Pakartotinio nurodymo, todėl skundžiamo sprendimo išvada, kad pareiškėja įvykdė Pakartotinį nurodymą ir dėl jo ginčo neliko, yra nepagrįsta. Pakartotinis nurodymas sukelia pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes, kadangi jo pagrindu (už Pirminio nurodymo neįvykdymą AAVKĮ 24 straipsnio pagrindu) pareiškėja yra patraukta administracinėn atsakomybėn. 2019 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas atsakovo nutarimas pareiškėjos atžvilgiu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JAR12-10/JAR2-37, kuriuo pareiškėjai paskirta bauda. Dėl šio atsakovo nutarimo pareiškėja pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (iškelta administracinė byla Nr. eI3-2528-554/2020). Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad skundžiamo sprendimo išvada, jog ginčo tarp šalių dėl Pakartotinio nurodymo davimo neliko, nėra pagrįsta.
Pabrėžė, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas neįvertino, kad pareiškėja laiku įvykdė Pirminį nurodymą, kadangi iki Pirminiame nurodyme nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė atsakovui įstatymų reikalavimus iš esmės atitinkantį aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui. Plane pareiškėja nustatė atliekų, esančių pastate ir teritorijoje, perdavimo atliekų tvarkytojams tvarką ir terminus pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taip pat plane buvo numatytos priemonės, žalingiems gaisro padariniams pašalinti, bei priemonės, mažinančios neigiamą poveikį aplinkai: atliekų ir nuotekų mėginių paėmimas ir tyrimas, atliekų pavojingumo identifikavimas, kiekių nustatymas bei perdavimas atliekų tvarkytojams, nuotekų sutvarkymo veiksmai. Tokiu būdu buvo užtikrintas prievolių, nustatytų Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktuose, tinkamas įgyvendinimas, atsižvelgiant į Pirminio nurodymo reikalavimus.
Nurodė, kad po plano pateikimo atsakovui vyko jo derinimo procedūra. 2019 m. gruodžio 3 d. atsakovas pritarė pareiškėjos planui be esminių pakeitimų. 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. atsakovo raštuose dėl aptariamo plano išdėstytos pastabos buvo susijusios su terminų veiksmų atlikimui patikslinimu, plano skirsnių pavadinimų keitimo, tačiau esminių pastabų dėl plane nurodytų priemonių parinkimo atsakovas nepateikė. Iš to seka, kad nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų reikalavimus (kaip nurodyta Pakartotiniame nurodyme), kadangi pateikė atsakovui šiuos reikalavimus atitinkantį bei jų įgyvendinimą užtikrinantį planą. Atitinkamai, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėja neįgyvendino Pirminiame nurodyme nustatytų įpareigojimų, kadangi minėtas planas atsakovui buvo pateiktas iki 2019 m. lapkričio 15 d., o esminių pastabų dėl jo atsakovas pareiškėjai nepateikė.
Akcentavo, kad Pirminio nurodymo 6.2 punkte terminas nustatytas būtent plano parengimui, bet ne suderinimui: „Planą parengti iki 2019 m. lapkričio 15 d.“. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad Pirminio nurodymo 6.2 punktą reikia aiškinti sistemiškai su 6.1 punktu, kuriame išvardinti veiksmai, kuriuos asmuo privalo įvykdyti. Pirminis nurodymas yra individualus administracinis aktas, kuriame nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos turi būti suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai, kaip to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis. Pareiškėjai negali kilti neigiamos pasekmės dėl to, kaip ji suvokė Pirminiu nurodymu nustatytų pareigų turinį, nes šiuo atveju akivaizdu, kad Pirminio nurodymo, kurį davė viešojo valdymo subjektas, formuluotė buvo dviprasmiška (ydinga). Pareiškėja pagrįstai vertino, kad Pirminiu nurodymu nustatytas terminas būtent atitinkamam planui parengti, o ne jį suderinti. Toks aiškinimas atitinka AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Atsakovo 2019 m. lapkričio 20 d. pastabos buvo parengtos praėjus 5 dienoms po pareiškėjos parengto plano atsakovui pateikimo 2019 m. lapkričio 15 d. Tuo tarpu Pirminio nurodymo reikalavimui įvykdyti buvo nustatytas tik 7 dienų terminas. Atsižvelgiant į laiką, kurį atsakovas užtruko suderinimo veiksmams atlikti, akivaizdu, kad 7 dienų terminas ne tik plano parengimo, bet ir suderinimo veiksmams atlikti būtų objektyviai neįmanomas, neprotingas bei neproporcingas ir neatitiktų AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Pabrėžė, kad toks aiškinimas atitinka ir bendruosius teisės principus. Akivaizdu, kad būtent plano parengimas yra tas veiksmas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo pareiškėjos valios ir kurį pareiškėja tinkamai įgyvendino. Tuo tarpu plano suderinimas su atsakovu yra nuo atsakovo valios priklausanti aplinkybė. Privalomuoju nurodymu subjektas negali būti įpareigojamas atlikti ir valstybės institucijos kompetencijai priklausančius veiksmus. Pareiškėja neturi galimybės daryti įtakos atsakovo veiksmų atlikimo terminui ir eigai. Taigi, su tuo susijusių bet kokio pobūdžio poveikio priemonių taikymas pareiškėjos atžvilgiu prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė, kad AAVKĮ 24 str. nustatyta, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą. Privalomojo nurodymo forma, patvirtinta Aplinkos ministro 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-393. PN formoje nustatyta, kad: 6.1 p. nurodoma kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas PN, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas PN, kita reikalinga informacija; 6.2 p. nurodoma, iki kurios datos (jei reikia nurodant ir laiką) privaloma įvykdyti PN reikalavimus, kita reikalinga informacija.
Pabrėžė, kad Privalomojo nurodymo 6.1 punkte nurodyta formuluotė „planą parengti iki 2019-11-15“ pavartota nors ir netiksliai, bet privalomojo nurodymo 6.2 punkte nurodyta data turėjo būti sistemiškai vertinama ir sietina su privalomojo nurodymo 6.1 punkte nurodytu reikalavimu „<...> parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu <...>“, nes Privalomojo nurodymo formoje, patvirtintoje Aplinkos ministro 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. D1-393, nurodyta, kad 6.1 punkte formuluojamas reikalavimas, o privalomojo nurodymo 6.2 punkte – data, iki kurios privaloma įvykdyti nurodymo reikalavimą, numatytą privalomojo nurodymo 6.1 punkte. Be to, iš pareiškėjos skundo turinio matyti, kad pareiškėja pripažino ir aiškiai suprato, kad iki 2019 m. lapkričio 8 d. PN Nr. 9 punkte 6.2 punkte nustatyto termino – 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja turėjo ne tik parengti ir pateikti atsakovui derinti Planą, bet Planą pateikti jau suderintą. Pareiškėja taip pat turėjo teisę AAVKĮ 22 straipsnio pagrindu prašyti pratęsti PN Nr. 9 įvykdymo terminą, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Pareiškėja turėjo teisę AAVKĮ 23 straipsnyje nurodytu pagrindu apskųsti PN Nr. 9, tačiau tokia teise taip pat nepasinaudojo.
Privalomojo nurodymo davimo pagrindai numatyti AAVKĮ 18 straipsnyje, t. y. skundžiamo 2019 m. lapkričio 20 d. PPN Nr. 11 davimo teisinis pagrindas nurodytas pačiame privalomajame nurodyme – AAVKĮ 18 straipsnio 3 punktas. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 28 d. lydraščiu atsakovo paprašė privalomojo nurodymo galiojimo vykdymo terminą pratęsti 10 darbo dienų. Nors pareiškėja ir netiksliai nurodė privalomojo nurodymo datą ir numerį, tačiau iš visų aplinkybių konteksto atsakovui buvo suprantama, kad pareiškėja prašė pratęsti būtent šioje byloje ginčijamo PPN Nr. 11 įvykdymo terminą. Atsakovas 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (5.2)-AD5-21807 pareiškėją informavo, kad PPN Nr. 11 reikalavimai įvykdyti laiku, todėl pareiškėjo prašymo dėl PPN Nr. 11 termino pratęsimo nenagrinėjo.
Akcentavo, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne 2019 m. lapkričio 20 d. PPN Nr. 11, o atsakovo 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas byloje Nr. JAR12-10/JAR2-37, nes kai buvo priimamas atsakovo nutarimas byloje Nr. JAR12-10/JAR2-37, atsakovas dar nebuvo priėmęs 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl PPN Nr. 11.
Pareiškėjos skundas patenkintinas visiškai.
Administracinėje byloje esantys duomenys (taip pat ir TIS Liteko duomenys) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė - vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė, nustačiusi, jog po 2019 m. spalio 16 - 25 d. gaisro, vykusio (duomenys neskelbtini) esančiame gamybiniame - pramoniniame pastate 3P1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu degė padangų atliekos ir gumos produkcija, susidarė atliekos bei nuotekos ir vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjai 2019 m. lapkričio 8 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. 9 (pirminis PN Nr. 9), kuriame nurodė vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 4 punktu, Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, III skyriaus 6 punkto reikalavimais, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, iki 2019 m. lapkričio 15 d. parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (patalpų), esančios (duomenys neskelbtini) , sutvarkymo priemonių planą (toliau – ir Planas), kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų, ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos (6.1 punktas), o Privalomojo nurodymo Nr. 9 6.2 punkte nurodė įvykdymo terminą - iki 2019 m. lapkričio 15 d. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 15 d. 15 val. elektroniniu paštu pateikė atsakovui Planą dėl aplinkosauginių veiksmų ir priemonių gaisravietės sutvarkymui. Atsakovas, išnagrinėjęs pateiktą Planą ir nustatęs, kad su atsakovu iki Privalomajame nurodyme Nr. 9 nustatyto termino (2019-11-15) Planas nebuvo derinamas, 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (5.2)-4D5-20974 dėl Plano pateikė pastabas pareiškėjai. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėja neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. 9 reikalavimų laiku - iki 2019 m. lapkričio 15 d. su atsakovu Plano nesuderino, 2019 m. lapkričio 22 d. surašė protokolą Nr. JAR12-10 „Dėl juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“. Departamentas, išnagrinėjęs teisės pažeidimo bylą, 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. JAR12-10/JAR2-37 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu, nutarė pareiškėjai skirti ekonominę sankciją - 600 Eur baudą. Bauda buvo paskirta už tai, kad pareiškėja 2019 m. lapkričio 8 d. duoto Privalomojo nurodymo Nr. 9 reikalavimų neįvykdė laiku pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalį, nes neatlikdama laiku (iki 2019-11-15) veiksmų, pažeidė Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.
Pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 20 d. atsakovo vyriausiasis specialistas – vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d., Aplinkos apsaugos įstatymo 14 str. 3 d. 3, 4 p., Nuotekų tvarkymo reglamento III sk. 6 p. reikalavimais bei AAVKĮ 18 str. 3 p., pareiškėjai davė pakartotinį Privalomąjį nurodymą Nr. 11 (toliau – PPN Nr. 11), kuriuo nurodė, jog siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, iki 2019 m. lapkričio 28 d. parengti ir suderinti su atsakovu gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (patalpų) sutvarkymo priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos. 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškėja skundu kreipėsi į atsakovą dėl PPN Nr. 11 panaikinimo. Atsakovas 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (5.2)-AD5-21807 pareiškėją informavo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. pateiktam Planui pritaria. Tuo pačiu raštu atsakovas pareiškėją informavo, kad atsižvelgiant į tai, jog PPN Nr. 11 reikalavimai įvykdyti laiku, pareiškėjos prašymas dėl PPN Nr. 11 termino pratęsimo nenagrinėjamas. Atsakovas, ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos 2019 m. gruodžio 2 d. skundą, 2019 m. gruodžio 18 d. priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą sprendimą Nr. (3.0)-AD5-22809, kuriuo skundo nepatenkino ir PPN Nr. 11 paliko nepakeistą.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3096-505/2020 (TIS Liteko duomenys) buvo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. JAR12-10/JAR2-37 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“. Paminėtoje administracinėje byloje teismas padarė išvadą, kad Nutarime nėra nustatyta pareiškėjos pažeidimo objektyvioji pusė - neteisėtas elgesys ir subjektyvioji pusė - kaltė. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos neteisėtam elgesiui konstatuoti buvo apsiribota tik nurodymu, jog Aplinkos ministras 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. Dl-393 patvirtino Privalomojo nurodymo formą, kurios 6.2 punkte nurodoma, iki kurios datos privaloma įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus, nurodytus 6.1 punkte. Teismas nustatė, kad atsakovas nei administracinės procedūros metu surašytuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nemotyvavo pareiškėjos neteisėto elgesio, jos kaltės AAVKĮ 54 straipsnyje 2 dalyje numatytam pažeidimui pagrįsti. 2020 m. birželio 8 d. teismo sprendime buvo nustatyta, jog įvertinus pirminio PN Nr. 9 turinį, matyti, kad priimant PN Nr. 9, buvo iš esmės nukrypta nuo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis)) nuostatų, nes jame įvardijamas teisinis reguliavimas yra bendro pobūdžio, su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis siejamas gana abstrakčiai. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai pagrįstai kilo abejonė dėl Plano derinimo procedūros, nenurodytos Privalomojo nurodymo Nr. 9 6.2 punkte. Esant PN Nr. 9 trūkumams, tiek pareiškėjai, tiek teismui nekilo pareiga pačiam apibrėžti teisinio reguliavimo bei teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių (parengtą Planą suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu) – tai viešojo administravimo sistemos subjekto teisė ir pareiga. Teismas padarė išvadą, kad administracines funkcijas vykdantis teisinis vienetas, priimdamas individualų teisės aktą, kuriuo keičiasi konkretaus asmens teisių bei pareigų apimtis, privalo jį pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pritaikytas poveikio priemones tinkamai motyvuoti.
TIS Liteko duomenys taip pat patvirtina, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas 2020 m. birželio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-48-224/2020 panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2020 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-522-2020 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo fizinis asmuo (UAB ,,Vivatrans“ ir UAB ,,Ekologistika“ direktorius) buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį 300 eurų bauda. Šioje byloje UAB ,,Ekologistika“ direktorius buvo nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 317 straipsnio 1 dalį 300 eurų bauda už tai, kad iki 2019 m. lapkričio 15 d. neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 8 d. duoto PN Nr. 56 reikalavimų - iki 2019 m. lapkričio 15 d. parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos sutvarkymo priemonių planą. Apylinkės teismas nustatė, kad UAB ,,Ekologistika“ planą Departamentui pateikė 2019 m. lapkričio 15 d. Teismas padarė išvadą, kad UAB ,,Ekologistika“ PN Nr. 56 įvykdė laiku ir tinkamai.
Be to, TIS Liteko duomenys taip pat patvirtina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2780-402/2020 buvo panaikintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinis PN Nr. 59, duotas UAB ,,Ekologistika“ dėl iš esmės analogiško Plano pateikimo bei derinimo (terminai sutampa). Įsiteisėjusiame sprendime teismas konstatavo, kad remiantis AAVKĮ 24 straipsniu, privalomasis nurodymas duodamas pakartotinai, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas - t. y. įstatymu vienareikšmiškai nustatyta, jog pakartotinį privalomąjį nurodymą galima duoti tik tuo atveju, kai pirminis nurodymas neįvykdytas. Teismas nustatė, kad Pirminis PN buvo įvykdytas laiku ir tinkamai.
Teismas šios bylos nagrinėjimo kontekste atkreipia dėmesį, kad pateikti duomenys patvirtina, jog tiek UAB ,,Vivatrans“, tiek UAB ,,Ekologistika“ vadovavo tas pats asmuo. Naudotų padangų perdirbimo veiklą betarpiškai vykdė UAB ,,Ekologistika“ patalpose, kurių savininkė ir nuomotoja buvo UAB ,,Vivatrans“. Tiek Privalomasis nurodymas Nr. 9 ir pakartotinis PN Nr. 11 (duotas pareiškėjai kaip patalpų savininkei), tiek ir Privalomasis nurodymas Nr. 56 ir pakartotinis PN Nr. 59 (duotas UAB ,,Ekologistika“ kaip patalpų nuomininkei ir veiklos vykdytojai) iš esmės yra analogiško turinio, duoti dėl iš esmės analogiškų Planų parengimo ir jų įvykdymo terminai sutampa.
Administracinėje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl pakartotinio Privalomojo nurodymo Nr. 11, kuris pakartotinai 2020 m. lapkričio 20 d. buvo duotas pareiškėjai, jai, atsakovo įsitikinimu, neįvykdžius pirminio 2020 m. lapkričio 8 d. Privalomojo nurodymo Nr. 9, teisėtumo ir pagrįstumo.
AAVKĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas numatė, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 punktą privalomasis nurodymas duodamas, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes. AAVKĮ 24 straipsnio nuostatose įtvirtinta imperatyvi taisyklė, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Priimdamas šioje byloje skundžiamus sprendimus atsakovas tinkamai neįvertino faktinės aplinkybės, kad pareiškėja laiku įvykdė pirminį PN Nr. 9, kadangi iki PN Nr. 9 nustatyto termino pabaigos - 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė atsakovui įstatymų reikalavimus iš esmės atitinkantį Planą. Tai konstatuota ir įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3096-505/2020.
Aukščiau išdėstytų įrodymų ir ginčo situacijos teisinio reglamentavimo analizė duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pakartotinis PN Nr. 11 pareiškėjai nepagrįstai duotas nesant AAVKĮ 24 straipsnyje numatytų pagrindų. Pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja tinkamai įvykdė pirminio PN Nr. 9 reikalavimus, nes jame nustatytu terminu atsakovui pateikė Planą, todėl aplinkos apsaugos įstatymų bei kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas pirminis PN, nepažeidė. Iš to seka, kad pakartotinis PN Nr. 11 priimtas be teisinio pagrindo ir turi būti panaikintinas. Teismas dar kartą pabrėžia, kad pareiškėjai negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kaip ji suvokė pirminiu PN Nr. 9 nustatytų pareigų turinį, nes šiuo atveju akivaizdu, kad pirminio nurodymo, kurį davė viešojo valdymo subjektas, formuluotė buvo dviprasmiška (ydinga).
Dėl tų pačių motyvų patenkintinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas - panaikinti 2019 m. gruodžio 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. (3.0)-AD5-22809 ,,Sprendimas dėl 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 11“. Šis sprendimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir pakartotinis PN ir buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skundą ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjai visiškai nereikėjo vykdyti pakartotinio PN Nr. 11, todėl atsakovo teiginys, kad pareiškėja tinkamai įvykdė pakartotinį PN ir dėl jo ginčo neliko, yra teisiškai nereikšmingas ir, tuo pačiu, nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodė, kad pakartotinio PN panaikinimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių. Toks situacijos aiškinimas yra netinkamas ir teisiškai ydingas, kadangi situacija aiškinama tik iš atsakovo pozicijos. Be to, privalomojo nurodymo davimą reglamentuoja teisės aktai, kurių laikytis privaloma tiek pareiškėjai, tiek ir viešojo administravimo subjektui - atsakovui, ir privalomojo nurodymo neįvykdymas sukelia pasekmes (pvz., galimas žalos atlyginimo instituto nuostatų taikymas).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo bei pareiškėjos atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėja prašo teismo iš atsakovo priteisti 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 1210 Eur už susipažinimą su atsakovo nutarimu, pozicijos aptarimą, derinimą su klientu ir skundo parengimą, 60,50 Eur už 2020 m. kovo 12 d. prašymo dėl žyminio mokesčio įskaitymo parengimą, 181,50 Eur už susipažinimą su atsakovo 2020 m. balandžio 30 d. prašymu, 2020 m. gegužės 6 d. prašymo dėl administracinės bylos nagrinėjimo atidėjimo ir bylų sujungimo parengimą ir pateikimą teismui, 363 Eur už pasirengimą bei atstovavimą 2020 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje. Patirtos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2020 m. lapkričio 4 d. Pažyma/Ataskaita, 2020 m. lapkričio 3 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. INJ 20/110301, 2020 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu.
Proceso šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi skundą pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. sausio 31 d. (2020 m. pirmas ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2019 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1317,60 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 3294 Eur (1317,60 Eur (2019 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Susipažinimas su atsakovo nutarimu, pozicijos aptarimas ir derinimas su klientu laikytini skundo parengimo sudėtine dalimi, todėl atskirai nevertintini. Pareiškėjos prašoma priteisti 1210 Eur suma už skundo parengimą neviršija maksimalaus Rekomendacijose numatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, jog pareiškėjos atstovas advokatas E. Š. 2020 m. kovo 12 d. (2020 m. pirmas ketvirtis) parengė prašymą dėl žyminio mokesčio įskaitymo, 2020 m. gegužės 6 d. (2020 m. antras ketvirtis) parengė prašymą dėl administracinės bylos atidėjimo ir bylų sujungimo.
Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą apskaičiuojant maksimalų užmokesčio už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas koeficientas 0,4. Taigi, už 2020 m. kovo 12 d. prašymo parengimą maksimali priteistina suma yra 527,04 Eur (1317,6 Eur (2019 m. trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,4 (koeficientas), o už 2020 m. gegužės 6 d. prašymo parengimą maksimali priteistina suma yra 543,44 Eur (1358,60 Eur (2019 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,4 (koeficientas). Pareiškėjos prašomos priteisti 60,50 Eur ir 181,50 Eur sumos už prašymų parengimą neviršija maksimalių rekomendacijose numatytų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovo.
Pareiškėjos atstovas advokatas E. Š. dalyvavo 2020 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje (2020 m. trečias ketvirtis), todėl sprendžiant dėl išlaidų pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2020 metų pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1381 Eur). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minčių laikoma kaip valanda. 2020 m. lapkričio 5 d. teismo posėdis truko 31 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. 2020 m. lapkričio 4 d. Pažymoje/ataskaitoje nurodyta, kad pasirengimas teismo posėdžiui truko 2 val. Įvertinus bylos sudėtingumą laikytina, jog 2 val. pasirengimo teismo posėdžiui laikas nėra neadekvačiai ilgas. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje priteistina suma gali būti 414,30 Eur (1381 Eur (2020 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (koeficientas) x 3 (valandų skaičius). Pareiškėjo prašoma priteisti 363 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai UAB „Vivatrans“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteistina 1815 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vivatrans“ skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinį Privalomąjį nurodymą Nr. 11.
Panaikinti 2019 m. gruodžio 18 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. (3.0)-AD5-22809 ,,Sprendimas dėl 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 11“.
Priteisti pareiškėjos UAB „Vivatrans“ naudai iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) išlaidų, susijusių su administracinės bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.