- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-15
- Bylos Nr.
- eI3-2780-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00288-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- UAB "Ekologistika"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Ernestas Šapalas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ atstovui advokatui Ernestui Šapalui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 59; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2019 m. lapkričio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. 59.
Pareiškėja skunde teigia ir jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikydamas skundą paaiškino, jog 2019 m. lapkričio 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas pareiškėjai davė privalomąjį nurodymą Nr. 56 (toliau – ir pirminis nurodymas). Pirminis nurodymas duotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti).
Pirminiame nurodyme nustatyta, kad po 2019 m. spalio 16–25 d. gaisro gamybiniame pramoniniame pastate 3P1b, (duomenys neskelbtini), Alytuje, kurio metu degė padangų atliekos ir gumos produkcija, susidarė atliekų bei nuotekų. Nurodoma parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, sutvarkymo priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos. Planą nurodyta parengti iki 2019 m. lapkričio 15 d.
2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja pateikė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui. 2019 m. lapkričio 20 d. gautas Departamento raštas „Dėl UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ priemonių plano derinimo“, kuriame nurodytos pastabos.
2019 m. lapkričio 20 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos inspektorius pareiškėjai davė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 59 (toliau – ir pakartotinis nurodymas).
Pakartotiniame nurodyme nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus. Pakartotinai nurodoma parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, sutvarkymo priemonių planą iki 2019 m. lapkričio 28 d.
2019 m. lapkričio 22 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas – vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pareiškėjos direktoriui J. C. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalį už tai, kad neįvykdė pirminio nurodymo reikalavimų laiku, t. y. iki 2019 m. lapkričio 15 d. Tuo pagrindu prieš pareiškėjos vadovą Departamente pradėta administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 19108267519.
2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėja pakartotinai pateikė Departamentui aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui, atsižvelgdama į Departamento 2019 m. lapkričio 20 d. rašte nurodytas pastabas.
2019 m. lapkričio 28 d. pareiškėja pateikė Departamentui pakoreguotą aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui, kuriam 2019 m. gruodžio 3 d. Departamentas pritarė.
Šalies argumentai
2019 m. gruodžio 2 d. pareiškėja pateikė Departamentui skundą dėl Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pakartotinio nurodymo, kuriuo prašė panaikinti pakartotinį nurodymą kaip nepagrįstą, kadangi tinkamai įvykdė pirminį nurodymą.
2019 m. gruodžio 13 d. priimtas Departamento sprendimas dėl 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 59. Skundžiamu sprendimu Departamentas nusprendė pakartotinį nurodymą palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
Pareiškėja su skundžiamu sprendimu nesutinka, mano, kad Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto duotas pakartotinis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pakartotinis nurodymas pareiškėjai duotas nesant teisinio pagrindo, pagal AAVKĮ 24 straipsnį. Pareiškėja tinkamai įvykdė pirminio nurodymo reikalavimus jame nustatytu terminu ir aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas pirminis nurodymas, nepažeidė. Todėl pakartotinis nurodymas priimtas be teisinio pagrindo ir yra naikintinas. Atitinkamai pareiškėjai nereikėjo vykdyti pakartotinio nurodymo, todėl skundžiamo sprendimo išvada, kad pareiškėja įvykdė pakartotinį nurodymą ir dėl jo ginčo neliko, yra nepagrįsta.
Pakartotinis nurodymas sukelia pareiškėjai neigiamas teisines pasekmes, kadangi jo pagrindu (tariamai už pirminio nurodymo neįvykdymą) pareiškėjos vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, Departamente pradėta administracinio nusižengimo byla. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad skundžiamo sprendimo išvada, jog ginčo tarp šalių dėl pakartotinio nurodymo davimo neliko, nėra pagrįsta.
Priimdamas skundžiamą sprendimą Departamentas neįvertino, kad pareiškėja laiku įvykdė pirminį nurodymą, kadangi iki pirminiame nurodyme nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 15 d., pateikė Departamentui įstatymų reikalavimus iš esmės atitinkantį aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui.
Po plano pateikimo vyko jo derinimo su Departamentu procedūra. Pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 3 d. Departamentas pritarė pareiškėjos planui be esminių pakeitimų. 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. Departamento raštuose dėl aptariamo plano išdėstytos pastabos buvo susijusios su terminų veiksmų atlikimui patikslinimu, plano skirsnių pavadinimų keitimu, tačiau esminių pastabų dėl plane nurodytų priemonių parinkimo Departamentas nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški (žr., pvz., sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015).
Šalies argumentai
Pareiškėjai negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kaip ji suvokė pirminiu nurodymu nustatytų pareigų turinį, nes šiuo atveju akivaizdu, kad pirminio nurodymo, kurį davė viešojo valdymo subjektas, formuluotė buvo dviprasmiška (ydinga). Be to, toliau pateikiami motyvai, patvirtinantys, kad pareiškėja pagrįstai vertino, jog pirminiu nurodymu nustatytas terminas būtent atitinkamam planui parengti, o ne jį suderinti.
Toks aiškinimas atitinka AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.
Čia būtina akcentuoti, kad Departamento 2019 m. lapkričio 20 d. pastabos buvo parengtos praėjus 5 dienoms po pareiškėjos parengto plano Departamentui pateikimo 2019 m. lapkričio 15 d. Beje, pirminio nurodymo reikalavimui įvykdyti buvo nustatytas iš viso tik 7 dienų terminas. Atsižvelgiant į laiką, kurį užtruko Departamentas suderinimo veiksmams atlikti, akivaizdu, kad 7 dienų terminas ne tik plano parengimo, bet ir suderinimo veiksmams atlikti būtų objektyviai neįmanomas, neprotingas bei neproporcingas ir neatitiktų AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Toks aiškinimas atitinka ir bendruosius teisės principus. Akivaizdu, kad būtent plano parengimas yra tas veiksmas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo pareiškėjos valios ir kurį pareiškėja tinkamai įgyvendino. Tuo tarpu plano suderinimas su Departamentu yra nuo Departamento valios priklausanti aplinkybė. Privalomuoju nurodymu subjektas negali būti įpareigojamas atlikti ir valstybės institucijos kompetencijai priklausančius veiksmus. Pareiškėja neturi galimybės daryti įtakos Departamento veiksmų atlikimo terminui, eigai. Taigi su tuo susijusių bet kokio pobūdžio poveikio priemonių taikymas pareiškėjai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Pažymėjo, jog Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutarimu panaikino pareiškėjos vadovui paskirtą 300 eurų baudą ir administracinio nusižengimo teiseną prieš jį nutraukė, nustatęs, jog pareiškėja pirminį privalomąjį nurodymą Nr. 56 įvykdė laiku ir tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutinka, jo atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. lapkričio 8 d. privalomuoju nurodymu Nr. 56 UAB „Ekologistika“ buvo įpareigota iki 2019 m. lapkričio 15 d. parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (veiklavietės), esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, sutvarkymo priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos.
Šalies argumentai
Pareiškėja neprašė pratęsti pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo termino, o tai suponuoja išvadą, kad pirminio privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ją tenkina ir reikalavimus yra pajėgi įvykdyti laiku. Paskutinę pirminio privalomojo nurodymo reikalavimų įvykdymo dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 15 d., pareiškėja Departamentui pateikė nesuderintą Aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui.
Departamentas 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (5.2)-AD5-20974 „Dėl UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ priemonių plano derinimo“ pareiškėjai dėl plano pareiškė pastabas.
Šalies argumentai
Pareiškėja pirminio privalomojo nurodymo reikalavimų laiku neįvykdė. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje pasakyta, kad jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Departamento pareigūnas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, pareiškėjai 2019 m. lapkričio 20 d. surašė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 59, kuriuo pareiškėją įpareigojo iki 2019 m. lapkričio 28 d. parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (veiklavietės), esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, sutvarkymo priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos. Pareiškėjos atstovui direktoriui J. C. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-AAD-ANR P-3240-2019 pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymas laiku).
2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėja Departamentui vėl pateikė Aplinkosauginių veiksmų ir priemonių plano gaisravietės sutvarkymui projektą. Atsižvelgus į dokumento datą, pradėtas pakartotinio privalomojo nurodymo reikalavimų vykdymas.
Departamentas 2019 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (5.2)-AD5-21440 „Dėl UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ priemonių plano derinimo“ pareiškėjai dėl Plano Nr. 2 pareiškė pastabas.
2019 m. lapkričio 28 d. lydraščiu pareiškėja Departamentui pateikė pakoreguotą planą, kuriam Departamentas 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (5.2)-AD5-21806 „Dėl UAB „Ekologistika“ pakoreguoto priemonių plano derinimo“ pritarė.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2019 m. gruodžio 2 d., t. y. praktiškai po to, kai pakartotinį privalomąjį nurodymą jau buvo įvykdžiusi, Departamentui pateikė skundą, prašydama panaikinti pakartotinį privalomąjį nurodymą.
Departamentas, žinodamas, kad pareiškėja planą pateikė ir jis suderintas, 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (3.0)-AD5-22547 „Dėl 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 59“ pareiškėjai atsakė, kad pakartotinį privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą. Iš atsakymo turinio matyti, kad Departamentas pakartotinį privalomąjį nurodymą laiko įvykdytu ir tolesnis ginčas dėl pakartotinio privalomojo nurodymo turinio, pagrindų ar terminų neturi prasmės.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.). O tai reiškia, kad jei ir būtų Departamento sprendimas ar pakartotinis privalomasis nurodymas panaikintas, tai jokios įtakos pareiškėjos interesams neturėtų. Net jei teismas ir įpareigotų Departamentą pareiškėjos skundą dėl pakartotinio privalomojo nurodymo panaikinimo tirti iš naujo, šiandien situacija jau pasikeitusi, reikalavimai įvykdyti ir skundo pakartotinis ištyrimas nieko nepakeistų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto panaikinimo, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, kad ginčo iš esmės nėra. Nesant ginčo, nėra ir bylos nagrinėjimo dalyko.
Kad privalomasis nurodymas būtų laikomas įvykdytu, būtina išpildyti dvi įstatyme nustatytas sąlygas. Pirma, įgyvendinti (įvykdyti) privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus. Antra, šiuos reikalavimus įgyvendinti per nustatytą terminą, t. y. laiku. Reikalavimo neįvykdymas arba pavėluotas įvykdymas sukelia teisines pasekmes, numatytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsnyje, Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnyje, Administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnyje.
Departamentas pareiškėją pirminiu privalomuoju nurodymu įpareigojo iki 2019 m. lapkričio 15 d. parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (veiklavietės), esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, sutvarkymo priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos.
Šalies argumentai
Pareiškėja pirminio privalomojo nurodymo neskundė, reikalavimų įvykdymo termino pratęsti neprašė, ginčo, kad iki 2019 m. lapkričio 15 d. reikia parengti ir suderinti gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (veiklavietės), esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, sutvarkymo priemonių planą, nekilo. Atėjus 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja Departamentui pateikė aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui, tačiau planas su Departamentu suderintas nebuvo, kaip to reikalauta pirminiame privalomajame nurodyme. Pagrindas surašyti pakartotinį privalomąjį nurodymą buvo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėja skundu prašo: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 59; 2) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2019 m. lapkričio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. 59.
Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2019 m. lapkričio 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas pareiškėjai davė privalomąjį nurodymą Nr. 56. Pirminis nurodymas duotas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti).
Pirminiame nurodyme nustatyta, kad po 2019 m. spalio 16–25 d. gaisro gamybiniame pramoniniame pastate 3P1b, (duomenys neskelbtini), Alytuje, kurio metu degė padangų atliekos ir gumos produkcija, susidarė atliekų bei nuotekų. Nurodoma parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, sutvarkymo priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos. Planą nurodyta parengti iki 2019 m. lapkričio 15 d.
2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja pateikė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui. 2019 m. lapkričio 20 d. gautas Departamento raštas „Dėl UAB „Vivatrans“ ir UAB „Ekologistika“ priemonių plano derinimo“, kuriame nurodytos pastabos.
2019 m. lapkričio 20 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos inspektorius pareiškėjai davė pakartotinį privalomąjį nurodymą Nr. 59.
Pakartotiniame nurodyme nustatyta, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus. Pakartotinai nurodoma parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, sutvarkymo priemonių planą iki 2019 m. lapkričio 28 d.
2019 m. lapkričio 22 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas – vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pareiškėjos direktoriui J. C. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį už tai, kad neįvykdė pirminio nurodymo reikalavimų laiku, t. y. iki 2019 m. lapkričio 15 d. Tuo pagrindu prieš pareiškėjos vadovą Departamente pradėta administracinio nusižengimo byla ROIK Nr. 19108267519.
2019 m. lapkričio 25 d. pareiškėja pakartotinai pateikė Departamentui aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui, atsižvelgdama į Departamento 2019 m. lapkričio 20 d. rašte nurodytas pastabas.
2019 m. lapkričio 28 d. pareiškėja pateikė Departamentui pakoreguotą aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui, kuriam 2019 m. gruodžio 3 d. Departamentas pritarė.
2019 m. gruodžio 2 d. pareiškėja pateikė Departamentui skundą dėl Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto pakartotinio nurodymo, kuriuo prašė panaikinti pakartotinį nurodymą kaip nepagrįstą, kadangi tinkamai įvykdė pirminį nurodymą.
2019 m. gruodžio 13 d. priimtas Departamento sprendimas dėl 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 59. Skundžiamu sprendimu Departamentas nusprendė pakartotinį nurodymą palikti nepakeistą.
Skundžiamas sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 24 straipsniu, kuris nustato, kad privalomasis nurodymas duodamas pakartotinai, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas. Skundžiamu sprendimu konstatuojama, kad pareiškėja laiku neįvykdė pirminio nurodymo reikalavimų, t. y. iki 2019 m. lapkričio 15 d. tik parengė ir Departamentui pateikė derinti aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės, esančios (duomenys neskelbtini), Alytuje, sutvarkymui, nors iki nustatyto termino privalėjo pateikti jau suderintą planą. Dėl nurodytos priežasties egzistavo teisinis pagrindas pakartotiniam nurodymui duoti. Departamento vertinimu, pareiškėja pakartotinį nurodymą įvykdė laiku, t. y. iki 2019 m. lapkričio 28 d., su Departamentu suderino minėtą planą, todėl dėl pakartotinio nurodymo ginčo neliko.
AAVKĮ (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę šio įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka duoti privalomuosius nurodymus fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Privalomojo nurodymo davimo atvejai įvardyti AAVKĮ 18 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 punktą, privalomasis nurodymas duodamas, kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes. Pagal AAVKĮ 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą, už aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas trunkamasis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio skirsnio nuostatomis, arba, jei privalomasis nurodymas duotas dėl priežasčių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnio 5 punkte, pareikšti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo.
Administracinėje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl privalomojo nurodymo Nr. 59, kuris pakartotinai buvo duotas pareiškėjai, neįvykdžius privalomojo nurodymo Nr. 56, teisėtumo ir pagrįstumo.
Priimdamas skundžiamą sprendimą Departamentas neįvertino, kad pareiškėja laiku įvykdė pirminį nurodymą, kadangi iki pirminiame nurodyme nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 15 d., pateikė Departamentui įstatymų reikalavimus iš esmės atitinkantį aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui. Plane pareiškėja nustatė atliekų, esančių pastate ir teritorijoje, perdavimo atliekų tvarkytojams tvarką ir terminus pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus (plano 2 dalis). Taip pat plane numatytos priemonės žalingiems gaisro padariniams pašalinti bei priemonės, mažinančios neigiamą poveikį aplinkai: atliekų ir nuotekų mėginių paėmimas ir tyrimas, atliekų pavojingumo identifikavimas, kiekių nustatymas bei perdavimas atliekų tvarkytojams, nuotekų sutvarkymo veiksmai (plano 1–3 dalys). Taip buvo užtikrintas prievolių, nustatytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose, tinkamas įgyvendinimas, atsižvelgiant į pirminio nurodymo reikalavimus.
Po plano pateikimo vyko jo derinimo su Departamentu procedūra. 2019 m. gruodžio 3 d. Departamentas pritarė pareiškėjos planui be esminių pakeitimų. 2019 m. lapkričio 20 d. ir 2019 m. lapkričio 27 d. Departamento raštuose dėl aptariamo plano išdėstytos pastabos buvo susijusios su terminų veiksmų atlikimui patikslinimu, plano skirsnių pavadinimų keitimu, tačiau esminių pastabų dėl plane nurodytų priemonių parinkimo Departamentas nepateikė.
Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėja pažeidė minėtus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus (kaip nurodyta pakartotiniame nurodyme), kadangi pateikė Departamentui šiuos reikalavimus atitinkantį bei jų įgyvendinimą užtikrinantį planą. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja neįgyvendino pirminiame nurodyme nustatytų įpareigojimų, kadangi minėtas planas Departamentui buvo pateiktas iki 2019 m. lapkričio 15 d., o esminių pastabų dėl jo Departamentas nenurodė.
Kaip matyti, skundžiamame sprendime nurodyta, kad iki 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja privalėjo pateikti Departamentui jau suderintą su Departamentu planą. Faktas, kad pateiktas planas nebuvo galutinai suderintas su Departamentu iki pirminiame nurodyme nustatyto termino (2019 m. lapkričio 15 d.) pabaigos, negali būti vertinamas kaip pirminio nurodymo neįvykdymas, kadangi pirminio nurodymo 6.2 punkte terminas nustatytas būtent plano parengimui, bet ne suderinimui: „Planą parengti iki 2019 m. lapkričio 15 d.“, privalomajame nurodyme neparašyta, jog „planą parengti ir suderinti iki...“. Nors skundžiamame sprendime nurodoma, kad pirminio nurodymo 6.2 punktą reikia aiškinti sistemiškai su 6.1 punktu, kuriame išvardyti veiksmai, kuriuos asmuo privalo įvykdyti. Teismas, įvertinęs pirminio privalomojo nurodymo turinį, sprendžia, jog priimant pirminį privalomąjį nurodymą Nr. 56 buvo iš esmės nukrypta nuo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pirminis privalomasis nurodymas yra individualus administracinis aktas, kuriame nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos turi būti suformuluotos aiškiai ir nedviprasmiškai (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški (žr., pvz., sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr. 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos padarytomis išvadomis, jog pareiškėjai negali kilti neigiamų pasekmių dėl to, kaip ji suvokė pirminiu nurodymu nustatytų pareigų turinį, nes šiuo atveju akivaizdu, kad pirminio nurodymo, kurį davė viešojo valdymo subjektas, formuluotė buvo dviprasmiška (ydinga). Be to, pareiškėja pagrįstai vertino, kad pirminiu nurodymu nustatytas terminas būtent atitinkamam planui parengti, o ne jį suderinti. AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip 2 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.
Kaip matyti, Departamento 2019 m. lapkričio 20 d. pastabos buvo parengtos praėjus 5 dienoms po pareiškėjos parengto plano Departamentui pateikimo 2019 m. lapkričio 15 d. Pirminio nurodymo reikalavimui įvykdyti buvo nustatytas iš viso tik 7 dienų terminas. Atsižvelgiant į laiką, kurį užtruko Departamentas suderinimo veiksmams atlikti, akivaizdu, kad 7 dienų terminas ne tik plano parengimo, bet ir suderinimo veiksmams atlikti būtų objektyviai neįmanomas, neprotingas bei neproporcingas ir neatitiktų AAVKĮ 21 straipsnio 1 dalies nuostatų. Toks aiškinimas atitinka ir bendruosius teisės principus. Plano parengimas yra tas veiksmas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo pareiškėjos valios ir kurį pareiškėja įgyvendino. Plano suderinimas su Departamentu yra nuo Departamento valios priklausanti aplinkybė. Pareiškėja neturi galimybės daryti įtakos Departamento veiksmų atlikimo terminui, eigai. Taigi, su tuo susijusių bet kokio pobūdžio poveikio priemonių taikymas pareiškėjai prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Be to, teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi buvo sustabdęs nagrinėjamą bylą, iki įsiteisės procesinis sprendimas Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų administracinio nusižengimo byloje Nr. II-48-224. Matyti, jog Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. nutarimu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, procesinis sprendimas įsiteisėjęs. Teismas nutarė 2020 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-522-2020, kuriuo J. C. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 300 eurų bauda, panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Teismas nagrinėdamas bylą nustatė, jog UAB „Ekologistika“ „privalomąjį nurodymą Nr. 56 įvykdė laiku ir tinkamai“. Nagrinėjant minėto nusižengimo bylą nutarimą priėmusios institucijos atstovė su skundu visiškai sutiko, nurodė, jog „jų pozicijos pasikeitimą lėmė visuma naujai susiklosčiusių aplinkybių“. Remiantis ABTĮ 16 straipsnio 1 dalimi, įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, nors teismas ir pasisakė dėl pirminio privalomojo nurodymo, kuris neatsiejamai yra susijęs su pakartotiniu privalomuoju nurodymu, tačiau iš esmės dėl pirminio nurodymo įvykdymo jau pasisakė teismas ir panaikino pareiškėjos vadovui paskirtą baudą, todėl šių aplinkybių teismas netikrina.
Remiantis AAVKĮ 24 straipsniu, privalomasis nurodymas duodamas pakartotinai, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, t. y. įstatymu vienareikšmiškai nustatyta, jog pakartotinį privalomąjį nurodymą galima duoti tik tuo atveju, kai pirminis nurodymas neįvykdytas. Nagrinėjamu atveju faktas, jog pirminis privalomasis nurodymas įvykdytas laiku ir tinkamai, nustatytas Alytaus apylinkės teismo nutarimu ir šioje byloje pateiktų įrodymų analize.
Atsakovas nurodo, kad pakartotinio privalomojo nurodymo panaikinimas pareiškėjai nesukelia teisinių pasekmių, kadangi atsakovas laikosi pozicijos, jog pakartotinis privalomasis nurodymas įvykdytas laiku ir tinkamai. Teismo nuomone, toks situacijos aiškinimas yra netinkamas ir teisiškai ydingas, kadangi situacija aiškinama tik iš atsakovo pozicijos, o iš Alytaus apylinkės teismo nutarimo matyti, jog atsakovo pozicija priklausomai nuo situacijos kinta. Be to, privalomojo nurodymo davimą reglamentuoja teisės aktai, kurių laikytis privaloma, ir privalomojo nurodymo neįvykdymas sukelia pasekmes, tai įrodo Alytaus apylinkės teismo nutarimas, pateiktas byloje, be to, dar yra žalos atlyginimo institutas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes skundžiamas sprendimas ir pakartotinis privalomasis nurodymas naikintini, pareiškėjos skundas tenkintinas.
Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimą dėl 2019 m. lapkričio 20 d. pakartotinio privalomojo nurodymo Nr. 59.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto 2019 m. lapkričio 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. 59.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.