- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-08
- Bylos Nr.
- eI3-3096-505/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00223-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Vivatrans“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui E. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl paskirtos ekonominės sankcijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. JAR12-10/JAR2-37 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 8 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė - vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė UAB „(duomenys neskelbtini)“ davė privalomąjį nurodymą Nr. 9 (toliau – ir Privalomasis nurodymas Nr. 9) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Teigė, jog Privalomajame nurodyme Nr. 9 nustatyta, kad po 2019 m. spalio 16-25 d. gaisro, vykusio (duomenys neskelbtini), gamybiniame - pramoniniame pastate, kurio metu degė padangų atliekos ir gumos produkcija, susidarė gaisro metu atliekos bei nuotekos, todėl nurodoma parengti ir suderinti su Departamentu gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (patalpų), esančios (duomenys neskelbtini), sutvarkymo priemonių planą iki 2019 m. lapkričio 15 d., kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos. Teigė, kad 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja pateikė Departamentui aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui. 2019 m. lapkričio 20 d. gautas Departamento raštas, kuriame buvo nurodytos pastabos, o 2019 m. lapkričio 22 d. pareiškėjai buvo surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. 9 reikalavimų laiku. Pareiškėja 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė Departamentui pakoreguotą aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui, kuriam 2019 m. gruodžio 3 d. Departamentas pritarė. 2019 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas Departamento nutarimas dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. JAR12-10/JAR2- 37, kuriuo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 54 straipsnio 2 dalį ir už šį pažeidimą pareiškėjai skirta 600 Eur dydžio bauda, numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje. Teigė, kad Nutarimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja laiku neįvykdė Privalomojo nurodymo Nr. 9 reikalavimų, t. y. neparengė ir su Departamentu nesuderino aplinkosauginių veiksmų ir priemonių plano gaisravietės, esančios (duomenys neskelbtini), sutvarkymui. Mano, jog Privalomasis nurodymas Nr. 9 duotas nepagrįstai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra subjektas, atsakingas už 2019 m. spalio 16-25 d. (duomenys neskelbtini) kilusį gaisrą, kurio metu degė padangų atliekos ir gumos produkcija, susidarė atliekos ir nuotekos, taip pat už šio gaisro pasekmes aplinkai. Paaiškino, kad nors Nutarime nurodyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. 9 pareiškėjai duotas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame kilo gaisras, savininkė, tačiau atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, Privalomajame nurodyme Nr. 9 įvardintų teisės normų pažeidimo subjektu (atliekų turėtoju ir/ar gamtos išteklių naudotoju) yra asmuo, kuris naudoja arba gali naudoti gamtos išteklius savo reikmėms bei asmuo, su kurio veikla susijęs atliekų atsiradimas ar atliekų pobūdžio arba sudėties pakitimas. Pabrėžė, jog gamybiniu - pramoniniu pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal nuomos sutartį savo veiklai naudojosi kita įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdė padangų atliekų perdirbimo veiklą, tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima visiškai kitokio pobūdžio veikla ir nesinaudoja jokia patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalimi bei susijusiais gamtos ištekliais, neįtakoja atliekų susidarymui. Pareiškėjos atstovo įsitikinimu, vien aplinkybė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra patalpų, kuriose kilo gaisras bei susidarė atliekos, savininkė, nesudaro pagrindo jos atžvilgiu atsirasti prievolėms, kurias įstatymai nustato atliekų turėtojui ir/ar gamtos išteklių naudotojui, kaip įvardijama Nutarime. Nurodė, kad pareiškėja laiku įvykdė Privalomąjį nurodymą Nr. 9, kadangi iki jame nustatyto termino pabaigos pateikė Departamentui aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 20 d. Departamento rašte dėl aptariamo plano išdėstytos pastabos yra susijusios su terminų veiksmų atlikimui patikslinimu, tačiau esminių pastabų dėl plane nurodytų priemonių parinkimo Departamentas nepateikė. Mano, jog nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėja pažeidė minėtus Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų reikalavimus, kadangi pateikė Departamentui šiuos reikalavimus atitinkantį bei jų įgyvendinimą užtikrinantį planą. Atitinkamai, nėra pagrindo vertinti, kad Įmonė neįgyvendino Privalomajame nurodyme Nr. 9 nustatytų įpareigojimų, kadangi minėtas planas Departamentui buvo pateiktas iki 2019 m. lapkričio 15 d., o esminių pastabų dėl jo Departamentas nepateikė. Akcentavo, jog faktas, kad pateiktas planas nebuvo galutinai suderintas su Departamentu iki Privalomajame nurodyme Nr. 9 nustatyto termino pabaigos, negali būti vertinamas kaip Privalomojo nurodymo Nr. 9 neįvykdymas, kadangi plano parengimas yra tas veiksmas, kurio įgyvendinimas priklauso nuo įmonės valios ir kurį įmonė tinkamai įgyvendino. Tuo tarpu plano suderinimas su Departamentu yra nuo Departamento valios priklausanti aplinkybė. Privalomuoju nurodymu subjektas negali būti įpareigojamas atlikti ir valstybės institucijos kompetencijai priklausančius veiksmus. Įmonė neturi galimybės daryti įtakos Departamento veiksmų atlikimo terminui, eigai. Mano, jog bet kokio pobūdžio poveikio priemonių taikymas įmonės atžvilgiu prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pabrėžė, kad Departamento 2019 m. lapkričio 20 d. pastabos buvo parengtos praėjus 5 dienoms po UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengto plano Departamentui pateikimo. Tuo tarpu Privalomojo nurodymo Nr. 9 reikalavimui atlikti buvo nustatytas iš viso tik 7 dienų terminas. Atsižvelgiant į laiką, kurį užtruko Departamentas suderinimo veiksmams atlikti, akivaizdu, kad 7 dienų terminas ne tik plano parengimo, bet ir suderinimo veiksmams atlikti būtų akivaizdžiai neprotingas bei neproporcingas. Pareiškėjos atstovo nuomone, Nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, nes nėra teisės pažeidimo sudėties. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti.
Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gruodžio 13 d. Nutarimu nubausta už tai, kad neįvykdė 2019 m. lapkričio 8 d. Departamento Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės Privalomojo nurodymo Nr. 9 reikalavimų laiku ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus, o atsakomybė už tai nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje, t. y. už neįvykdymą laiku ar aiškiai aplaidų įvykdymą reikalavimų. Paaiškino, jog Privalomasis nurodymas Nr. 9 buvo duotas pareiškėjai atsižvelgiant į tai, kad po 2019 m. spalio 16-25 d. gaisro, vykusio (duomenys neskelbtini) gamybiniame - pramoniniame pastate, kurio metu degė padangų atliekos ir gumos produkcija, gaisro metu susidarė atliekos bei nuotekos, todėl siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, iki 2019 m. lapkričio 15 d. pareiškėja turėjo parengti ir su Departamentu suderinti gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (patalpų), esančios (duomenys neskelbtini), sutvarkymo priemonių planą, nurodant identifikuotas atliekas ir nuotekas, jų sutvarkymo priemonių parinkimą, pridavimą atliekų, ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatytų darbų atlikimo terminus, datas, kadangi jai nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas. Nurodė, kad pareiškėjai Privalomasis nurodymas Nr. 9 duotas atsižvelgiant į susiklosčiusią neeilinę situaciją esant paskelbtai ekstremaliai situacijai Alytaus mieste ir Alytaus rajone ir siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Paaiškino, jog pareiškėja 2019 m. lapkričio 15 d. (15:08 val., penktadienį) elektroniniu paštu pateikė Departamentui Aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietes sutvarkymui, tačiau minėtas planas su Departamentu iki Privalomajame nurodyme Nr. 9 nustatyto termino nebuvo derinamas ir suderintas. Pastabos dėl pareiškėjos 2019 m. lapkričio 15 d. elektroniniu paštu pateikto Aplinkosauginių veiksmų ir priemonių plano gaisravietės sutvarkymui buvo pateiktos 2019 m. lapkričio 20 d., t. y. per dvi darbo dienas po to, kai Departamentas turėjo galimybę susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktu Aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planu gaisravietės sutvarkymui. Pažymėjo, kad pareiškėja turėjo teisę raštu kreiptis į Departamentą su prašymu dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo arba Privalomąjį nurodymų Nr. 9 skųsti, tačiau šiomis teisėmis pareiškėja nepasinaudojo. Mano, kadangi Privalomasis nurodymas Nr. 9 yra teisėtas ir galiojantis, ir minėto Privalomojo nurodymo reikalavimai neįvykdyti laiku, todėl skundžiamas 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. JAR12-10/JAR2-37 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“ teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia abejones dėl Nutarimo surašymo teisėtumo, nes Privalomąjį nurodymą Nr. 9 pareiškėja įvykdė jame nurodytu terminu.
Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė - vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė J. M., nustačiusi tai, kad po 2019 m. spalio 16 — 25 d. gaisro, vykusio (duomenys neskelbtini), gamybiniame - pramoniniame pastate 3P1b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu degė padangų atliekos ir gumos produkcija, susidarė gaisro metu atliekos bei nuotekos, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 8 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. 9 (toliau- ir Privalomasis nurodymas Nr. 9), kuriame nurodė vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau- ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 4 punktu, ir Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ III skyriaus 6 punkto reikalavimais, siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (patalpų), esančios (duomenys neskelbtini), sutvarkymo priemonių planą (toliau – ir Planas), kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų, ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos (6.1 punktas), o Privalomojo nurodymo Nr. 9 6.2 punktu nurodė Planą parengti iki 2019 m. lapkričio 15 d.
Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 15 d. (15:08 val., penktadienis) elektroniniu paštu pateikė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos Aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui.
Departamentas, išnagrinėjęs 2019 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktą Planą, ir nustatęs, kad su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos iki Privalomajame nurodyme Nr. 9 nustatyto termino Planas nebuvo derinamas, 2019 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (5.2)-4D5-20974 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priemonių plano derinimo“ pateikė pastabas pareiškėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir nustačiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė 2019 m. lapkričio 8 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyr. specialistės J. M. Privalomojo nurodymo Nr. 9 reikalavimų laiku, tai yra iki 2019 m. lapkričio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos suderinti po 2019 m. spalio 16 d. gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (patalpų), esančios (duomenys neskelbtini), sutvarkymo priemonių planą, tačiau minėto Plano iki 2019 m. lapkričio 15 d. su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos nesuderino, todėl 2019 m. lapkričio 22 d. surašė protokolą Nr. JAR12-10 „Dėl juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.“
Departamentas, išnagrinėjęs teisės pažeidimo bylą, 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. JAR12-10/JAR2-37 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsniu nutarė skirti ekonominę sankciją 600 Eur baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 8 d. duoto Privalomojo nurodymo Nr. 9, kuris yra teisėtas ir galiojantis, reikalavimų neįvykdė laiku, todėl darė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltei pagrįsti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalį, nes neatlikdama laiku veiksmų pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį.
Pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą, nes Privalomasis nurodymas Nr. 9 duotas nepagrįstai, kadangi pareiškėja nėra subjektas, atsakingas už 2019 m. spalio 16-25 d. (duomenys neskelbtini) kilusį gaisrą, kurio metu degė padangų atliekos ir gumos produkcija, susidarė atliekos ir nuotekos, taip pat už šio gaisro pasekmes aplinkai. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad Privalomasis nurodymas Nr. 9 pareiškėjai duotas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame kilo gaisras, savininkė. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, vien aplinkybė, kad pareiškėja yra patalpų, kuriose kilo gaisras bei susidarė atliekos, savininkė, nesudaro pagrindo jos atžvilgiu atsirasti prievolėms, kurias įstatymai nustato atliekų turėtojui ir/ar gamtos išteklių naudotojui, kaip įvardijama skundžiamame nutarime. Taigi Privalomasis nurodymas Nr. 9 duotas pareiškėjai be teisėto pagrindo. Pareiškėja laiku įvykdė Privalomąjį nurodymą Nr. 9, kadangi iki jame nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2019 m. lapkričio 15 d., pateikė Departamentui aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietės sutvarkymui. Departamento 2019 m. lapkričio 20 d. rašte dėl aptariamo Plano išdėstytos pastabos yra susijusios su terminų veiksmų atlikimui patikslinimu, tačiau esminių pastabų dėl plane nurodytų priemonių parinkimo Departamentas nepateikė. Esminių pastabų nepateikta ir vėlesniame Departamento 2019 m. lapkričio 27 d. rašte. 2019 m. gruodžio 3 d. Departamentas pritarė pareiškėjos Planui be esminių pakeitimų. Faktas, kad pateiktas Planas nebuvo galutinai suderintas su Departamentu iki Privalomajame nurodyme Nr. 9 nustatyto termino pabaigos, negali būti vertinamas kaip Privalomojo nurodymo Nr. 9 neįvykdymas, nes Privalomojo nurodymo Nr. 9 6.2 punkte nustatytas terminas būtent plano parengimui iki 2019 m. lapkričio 15 d., o sistemiškas aiškinimas su 6.1 punktu, kuriame išvardinti veiksmai, kuriuos pareiškėja privalo įvykdyti, kaip nurodo atsakovas, neįrodo kad Privalomasis nurodymas Nr. 9, kuris yra individualus administracinis aktas, kuriame nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, yra aiškios ir nedviprasmiškai suformuluotos (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d.).
Atsakovas gi atsiliepime į skundą nurodė, jog bylos medžiagoje nėra duomenų, kad Privalomasis nurodymas Nr. 9 būtų panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 23 straipsnio ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, dėl Privalomojo nurodymo Nr. 9 įvykdymo termino pratęsimo pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė, todėl pripažintina, kad Privalomasis nurodymas Nr. 9 teisėtas bei galiojantis, todėl turėjo būti įvykdytas laiku. Privalomojo nurodymo Nr. 9 6.1, 6.2 punktais pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta parengti Planą ir jį suderinti su Departamentu iki 2019 m. lapkričio 15 d., tačiau iki nurodyto termino pareiškėja tik parengė Planą.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnyje išvardinti privalomojo nurodymo davimo atvejai, tame tarpe kai yra grėsmė, kad bus pažeisti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai ir (arba) kai dėl fizinių ar juridinių asmenų veiksmų ar neveikimo gali būti padaryta žala aplinkai, siekiant tokių pažeidimų ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti (18 str. 1 p.).
Aplinkos apsaugos įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Tuo tarpu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnyje įtvirtintos fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 05 01 iki 2020 05 01). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė - vyresnioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė J. M., nustačiusi tai, kad po 2019 m. spalio 16 — 25 d. gaisro, vykusio (duomenys neskelbtini), gamybiniame - pramoniniame pastate 3P1 b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio metu degė padangų atliekos ir gumos produkcija, susidarė gaisro metu atliekos bei nuotekos, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 8 d. davė Privalomąjį nurodymą Nr. 9, kuriame nurodė vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi (atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 06 28 iki 2020 01 01)), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau- ir Aplinkos apsaugos įstatymas) 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu (gamtos išteklių naudotojai privalo įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį aplinkai), 4 punktu (gamtos išteklių naudotojai privalo paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai juos pašalinti ir informuoti atitinkamus aplinkos apsaugos pareigūnus bei institucijas (akto redakcija, galiojusi nuo 2018 07 01 iki 2020 02 08)) reikalavimais, ir Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ III skyriaus 6 punktu (prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 11 01)), siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai ir neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, parengti ir suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos gaisro metu atliekomis ir nuotekomis užterštos teritorijos (patalpų), esančios (duomenys neskelbtini), sutvarkymo priemonių planą, kuriame turi būti nurodytos identifikuotos atliekos ir nuotekos, jų sutvarkymo priemonių parinkimas, pridavimas atliekų, ir (ar) nuotekų tvarkytojams, numatyti darbų atlikimo terminai, datos (6 punktas), o Privalomojo nurodymo Nr. 9 6.2 punktu nurodė Planą parengti iki 2019 m. lapkričio 15 d., ir byloje nėra duomenų, kad Privalomasis nurodymas Nr. 9 būtų panaikintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl pripažintina, kad Privalomasis nurodymas Nr. 9 teisėtas bei galiojantis (Privalomasis nurodymas Nr. 9 nėra nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas; taip pat negali būti pagrindas pareiškėjai pažeisti aplinkos apsaugos įstatymus, nes ji kaip turto savininkė, pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju nėra atliekų turėtoja, todėl tai nelemia pareiškėjai išduoto ginčijamo privalomojo nurodymo neteisėtumo ir nepagrįstumo), todėl turėjo būti įvykdytas laiku.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių UAB „(duomenys neskelbtini)" 2019 m. lapkričio 15 d. (15:08 val., penktadienis) elektroniniu paštu pateikė Departamentui Aplinkosauginių veiksmų ir priemonių planą gaisravietes sutvarkymui, tačiau pateiktas Planas su Departamentu iki Privalomajame nurodyme Nr. 9 nustatyto termino nebuvo derinamas ir dėl šio Plano Departamentas 2019 m. lapkričio 20 d. pateikė pastabas. Taigi Privalomasis nurodymas Nr. 9 buvo įvykdytas laiku, tačiau netinkamai, t. y. nebuvo atlikta Plano derinimo procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, „kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui“ (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs Privalomojo nurodymo Nr. 9 turinį, sprendžia, jog priimant Privalomąjį nurodymą Nr. 9 buvo iš esmės nukrypta nuo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (1 dalis); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 dalis)(akto redakcija, galiojusi nuo 2019 11 01 iki 2020 01 01)) nuostatų, nes jame įvardijamas teisinis reguliavimas yra bendro pobūdžio, su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis siejamas gana abstrakčiai, o būtent pagrįstai pareiškėjai kilo abejonė dėl Plano derinimo procedūros, nenurodytos Privalomojo nurodymo Nr. 9 6.2 punkte. Esant Privalomojo nurodymo Nr. 9 trūkumams, tiek pareiškėjai, tiek teismui nekyla pareiga pačiam apibrėžti teisinio reguliavimo bei teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių (parengtą Planą suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu) – tai viešojo administravimo sistemos subjekto teisė ir pareiga. Būtent administracines funkcijas vykdantis teisinis vienetas, priimdamas individualų teisės aktą, kuriuo keičiasi konkretaus asmens teisių bei pareigų apimtis, privalo jį pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o pritaikytas poveikio priemones motyvuoti.
Įvertinus Nutarimo turinį, pripažintina, kad jame nėra nustatyta pareiškėjos pažeidimo objektyvioji pusė, t. y. neteisėtas elgesys, ir subjektyvioji pusė, t. y. kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma, tačiau pareiškėjos neteisėtam elgesiui konstatuoti tik apsiribota nurodymu, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2017 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. Dl-393 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau - Įsakymas) patvirtino Privalomojo nurodymo formą, kurios 6.2 punkte nurodoma, iki kurios datos (jei reikia nurodant ir laiką) privaloma įvykdyti privalomojo nurodymo reikalavimus, nurodytus 6.1 punkte, o nagrinėjamu atveju, Privalomojo nurodymo Nr. 9 punkte 6.1 nurodyti veiksmai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo įvykdyti, todėl atsižvelgiant į Privalomojo nurodymo formą, patvirtintą Įsakymu, 6.2 punkte nurodytą Privalomojo nurodymo Nr. 9 reikalavimo įvykdymo datą „2019-11-15“ ir 6.1 punkte nurodytus reikalavimus, yra akivaizdu, kad 6.1 punkte nurodytas reikalavimas - „parengti ir suderinti“ turėjo būti įvykdytas iki 2019 m. lapkričio 15 d.. Tokiu būdu atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki 2019 m. lapkričio 15 d. tik parengė ir Departamentui pateikė Planą derinti, nors Planą iki nustatyto termino privalėjo pateikti jau suderintą, darė išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 8 d. Privalomojo nurodymo Nr. 9 neįvykdė.
Kadangi ginčo atveju atsakovas nei administracinės procedūros metu surašytuose ir priimtuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu iš esmės nemotyvavo pareiškėjos neteisėto elgesio, jos kaltės Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnyje 2 dalyje numatytam pažeidimui pagrįsti, todėl konstatuotina, kad ginčijamas Nutarimas priimtas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių pažeidimo, už kurio padarymą pareiškėjai skirta sankcija, sudėties objektyviąją, subjektyviąją pusę, todėl panaikintinas Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. JAR12-10/JAR2-37 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ šioje byloje atstovavo advokatas E. Š. (2019 m. gruodžio 12 d. išrašas iš atstovavimo sutarties).
Įstatymų nustatytu laiku ir tvarka pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas E. Š. pateikė 2020 m. gegužės 11 d. pažymą/ataskaitą apie pareiškėjos patirtas 1 573,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš pateikto dokumento matyti, kad pareiškėja už pasirengimą, dalyvavimą, atstovavimą 2019 m. gruodžio 12 d. administracinės bylos nagrinėjime Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje (2 val.) patyrė 242,00 Eur, už susipažinimą su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu, pozicijos aptarimą, derinimą su klientu, skundo parengimą bei pateikimą teismui (8 val.) patyrė 968,00 Eur, už pasirengimą bei atstovavimą 2020 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje – 363,00 Eur, t. y. pareiškėja viso už teisines paslaugas sumokėjo 1 573,00 Eur. Nurodytos teisinės paslaugos yra įtrauktos į advokatų profesinės bendrijos IN JURE išrašytą 2020 m. sausio 2 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INJ 20/01 0201, kuri pilnai apmokėta 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. vasario 4 d., 2020 m. vasario 24 d., 2020 m. kovo 13 d., 2020 m. kovo 20 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2020 m. balandžio 22 d. mokėjimo nurodymais.
Kaip minėta, pareiškėja patyrė 242,00 Eur išlaidas advokatui pasirengiant, dalyvaujant, atstovaujant pareiškėją 2019 m. gruodžio 12 d. administracinės bylos nagrinėjime Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje (2 val.).
Bylos duomenys patvirtina, kad prieš kreipiantis į teismą pareiškėjo atstovas advokatas E. Š. atstovavo pareiškėją 2019 m. gruodžio 12 d. administracinės bylos nagrinėjime Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje. Už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu byla toliau nagrinėjama teisme Rekomendacijų 8.1 punkte numatytas koeficientas – 0,3, kuris, nagrinėjamu atveju, taikytinas pareiškėjos atstovo darbo užmokesčio skaičiavimui. Advokatui E. Š. atstovaujant pareiškėją nagrinėjant bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus 2019 m. lapkričio 22 d. protokolą Nr. JAR 12-10. Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1289,00 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis), todėl už pareiškėjos atstovavimą ne teisme maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1289,00 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.1 punktą gali būti priteistina maksimali 386,70 Eur suma (1289,00 x 0,3 = 386,70). Pareiškėjos prašoma priteisti 242,00 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl pareiškėjai ji priteistina.
Bylos duomenys patvirtina, kad skundas teismui buvo pateiktas 2020 m. sausio 24 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjos atstovui rengiant 2020 m. sausio 24 d. skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1317,60 Eur užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis), todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1317,60 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3294,00 Eur suma (1317,60 x 2,5 = 3294,00). Pareiškėjos prašoma priteisti 968,00 Eur suma neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ji priteistina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos atstovas advokatas E. Š. dalyvavo 2020 m. gegužės 11 d. teismo posėdyje Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose.
Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 p.).
Minėtas 2020 m. gegužės 11 d. teismo posėdis užtruko 33 min. Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą teisme rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,1. Atsižvelgiant į tai, kad užpraėjusio ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis buvo 1358,60 Eur, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjai priteistina suma 135,86 Eur (0,1 x 1358,60 x 1 = 135,86).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, atsižvelgiant į prašomos priteisti bei maksimalų galimai priteistinos sumos dydį, į tai, kad išlaidos priteistinos byloje, kurioje dalyvavo vienas atsakovas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priteistina 1345,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-3096-505/2020 Regionų apygardos administraciniame teisme, kita prašymo dalis netenkintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, 41 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. JAR12-10/JAR2-37 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje“.
Pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1345,86 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Kitos prašymo dalies netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinį teismą.