- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2A-944-555/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09372-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Algimantas Kukalis, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- R. R.
- Atsakovas
- D. S., D. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. (ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ProBIOduktai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. D., teisių ir pareigų perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2957-1172/2024 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „ProBIOduktai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. D., (jos teisių ir pareigių perėmėjas R. R.) ieškinį atsakovams D. S. ir D. J. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė LUAB „ProBIOduktai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. D., (jos teisių ir pareigų perėmėjas R. R.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš buvusio LUAB „ProBIOduktai“ vadovo D. J. 330,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš buvusios LUAB „ProBIOduktai“ vadovės D. S. 5 902,00 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės nurodė, kad UAB „ProBIOduktai“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą ieškovės nemokumo (bankroto) procedūras vykdyti ne teismo tvarka, paskyrė nemokumo administratorių. Atsakovas D. J. yra vienas iš įmonės akcininkų, nuo 2020 m. spalio 7 d. iki 2022 m. birželio 10 d. buvo įmonės darbuotoju – komercijos direktoriumi, nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. lapkričio 23 d. ėjo įmonės vadovo pareigas. Atsakovė D. S. ėjo įmonės vadovės pareigas nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki 2022 m. gegužės 19 d. Teisininkas G. U. nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. kovo 30 d. išrašė ieškovei penkias sąskaitas faktūras, kurias ieškovė apmokėjo. Advokatas A. G. 2022 m. kovo 25 d. išrašė pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą ieškovei, kurią ieškovė apmokėjo. Prie sąskaitų faktūrų nebuvo atliktų darbų aktų, ataskaitų, iš kurių būtų aišku, kokios teisinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos. Nemokumo administratorė kreipėsi dėl šios informacijos į sąskaitas faktūras išrašiusius asmenis ir į atsakovus. Atsakovė pateikė atsakymą su G. U. bei A. G. paaiškinimais. Tačiau nemokumo administratorė neturėjo galimybės įsitikinti, kad teisinės paslaugos buvo teikiamos bendrovės interesais bei naudai. Abejonių dėl suteiktų paslaugų kelia tai, kad nurodoma, jog teisinės konsultacijos vadovui pagal sąskaitą faktūrą Nr. 999 buvo teikiamos nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d., tačiau sąskaita išrašyta 2022 m. kovo 30 d. Atsakovų veiksmais ieškovei padaryta 6 232,00 Eur žala, sumokant pagal minėtas sąskaitas faktūras, kadangi atsakovai, būdami įmonės vadovais atskirais laikotarpiais, apmokėjo sąskaitas už paslaugas, kurios ieškovei suteiktos nebuvo. Paslaugos galėjo būti suteiktos atsakovo asmeniniams klausimams spręsti ar jo vadovaujamos įmonės UAB „ProBIOteka“ interesais.
3. Atsakovai D. S. ir D. J. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsakovai nurodė, kad jie nėra teisininkai. Ieškovė dėl to, kad teisinėmis paslaugomis naudojosi ne įmonė, o atsakovai, pateikia tik prielaidas. Advokatas pateikė atliktų darbų analizę, jis sekretoriavo 2021 m. lapkričio 22 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame buvo sprendžiama klausimai, susiję su įmonės veikla bei atskirų akcininkų elgesiu, advokatas protokolavo susirinkimo eigą, paruošė susirinkimo akcininkų priimtų sprendimų projektus. Ieškovė neteisėtai reikalauja iš atsakovės priteisti 1 452,00 Eur, sumokėtus advokatui. Tuo laikotarpiu ieškovė turėjo PVM mokėtojo statusą ir sumokėtas PVM buvo valstybės grąžinamas, todėl turi būti prašoma priteisti ne 1 452,00 Eur, o 1 200,00 Eur. Suma atitinka advokatų teikiamų paslaugų kainas. Prie teisininko G. U. teiktų sąskaitų buvo pridėti paaiškinamieji raštai – atliktų darbų analizė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, valstybės naudai iš ieškovės priteisė 34,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas, ar paslaugos, už kurias išrašytos sąskaitos faktūros, buvo suteiktos ieškovės interesais ir naudai. Ieškovės atstovė nurodė, kad prie sąskaitų faktūrų nepridėti dokumentai, iš kurių būtų galima nustatyti, už kokias konkrečias paslaugas jos išrašytos, atsakovų pateikti paaiškinimai nėra išsamūs, todėl laikė, kad paslaugos suteiktos ne ieškovės interesais ir naudai. Dėl to ieškovė prašė priteisti iš atsakovų žalą – sumą, sumokėtą pagal sąskaitas faktūras. Atsakovai su tuo nesutiko ir nurodė, kad jie veikė ieškovės naudai ir interesais, o paslaugos suteiktos ieškovei.
6. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovai be įmonės direktoriaus pareigų tam tikrais laikotarpiais ėjo ir kitas pareigas, tačiau byloje nekilo ginčo, kad ieškovė reikalavimus atsakovams reiškia kaip buvusiems vadovams, o ne buvusiems darbuotojams. Dėl to nagrinėjamu atveju spręsta ne dėl materialinės atsakomybės pagal darbo teisę taikymo atsakovams, bet dėl civilinės (deliktinės) atsakomybės taikymo. Teismas nurodė, kad ieškovė turi procesinę pareigą įrodyti, kad kiekvienas iš atsakovų atliko neteisėtus veiksmus.
7. Dėl atsakovo D. J. civilinės atsakomybės. Tuo metu, kai įmonės direktoriaus pareigas ėjo D. J., teisininkas G. U. išrašė ieškovei 2021 m. liepos 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. 963 180,00 Eur sumai už teisines konsultacijas, 2021 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. 970 150,00 Eur sumai už teisines konsultacijas. Šias sąskaitas faktūras ieškovė apmokėjo tuo metu, kai įmonės direktoriumi buvo atsakovas. Teisininkas G. U. ir atsakovas ieškovei paaiškinimų dėl 2021 m. liepos 21 d. sąskaitos faktūros Nr. 963 ir 2021 m. rugsėjo 7 d. sąskaitos faktūros Nr. 970 nepateikė. Dėl to ieškovės nemokumo administratorius laikė, kad šios sąskaitos faktūros yra išrašytos už paslaugas, kurios teiktos ne ieškovės interesais.
8. Teismas nustatė, kad atsakovo D. J. vadovavimo ieškovei laikotarpiu tarp ieškovės ir teisininko G. U. rašytinė sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo nebuvo sudaryta (2023 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas). 2021 m. liepos 21 d. sąskaita faktūra Nr. 963 ir 2021 m. rugsėjo 7 d. sąskaita faktūra Nr. 970 buvo apskaitytos ieškovės buhalterinėje apskaitoje (2024 m. vasario 5 d. teismo posėdžio garso įrašas). Pagal šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, pagal teisininko G. U. paaiškinimą, kad jis teikė teisines konsultacijas bendrovės vadovui nuo 2021 m. gegužės 30 d. iki 2021 m. lapkričio 20 d. (t. y., D. J. vadovavimo įmonei laiku), teismas nustatė, kad atsakovas po to, kai tapo įmonės vadovu, t. y. po 2021 m. gegužės 24 d., kreipėsi į teisininką G. U. dėl teisinių paslaugų suteikimo įmonės interesais. Teisininkas G. U. suteikė teisines paslaugas įmonės interesais. Teismas padarė išvadą, kad teisininkas G. U. teikė teisines paslaugas įmonės interesais laikotarpiu, kai įmonės vadovu buvo D. J.. Dėl to laikė, kad atsakovas, apmokant minėtas sąskaitas faktūras, veikė teisėtai. Nesant neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra priežastinio ryšio, žalos ir kaltės.
9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinio dalis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo žalą yra nepagrįsta, kadangi įrodymai patvirtina, jog atsakovas, apmokant 2021 m. liepos 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. 963 ir 2021 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. 970, veikė teisėtai. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas, apmokant 2021 m. liepos 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. 963 ir 2021 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. 970, veikė ne bendrovės ar akcininkų naudai, nesilaikė įstatymų ar kitų teisės aktų arba nesivadovavo bendrovės įstatais.
10. Dėl atsakovės D. S. civilinės atsakomybės teismas nustatė, kad tuo metu, kai įmonės direktorės pareigas ėjo D. S., teisininkas G. U. išrašė ieškovei 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 989 350,00 Eur sumai už teisines konsultacijas, 2022 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 998 2 500,00 Eur sumai už teisines konsultacijas, 2022 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 999 1 600,00 Eur sumai už teisines konsultacijas, advokatas A. G. išrašė ieškovei 2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 009 1 452,00 Eur sumai už teisinę pagalbą. Šias sąskaitas faktūras ieškovė apmokėjo tuo metu, kai įmonės direktorės pareigas ėjo atsakovė. Teisininkas G. U., advokatas ir atsakovė pateikė ieškovės nemokumo administratoriui paaiškinimus dėl sąskaitų faktūrų. Ieškovės nemokumo administratorė laikė, kad pateikti paaiškinimai nepatvirtina, jog sąskaitos faktūros yra išrašytos už paslaugas, kurios suteiktos ieškovės interesais.
11. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes apie ieškovei suteiktas teisines paslaugas, nustatė, kad ieškovei buvo išrašytos 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaita faktūra Nr. 989, 2022 m. kovo 23 d. sąskaita faktūra Nr. 998, 2022 m. kovo 30 d. sąskaita faktūra Nr. 999, 2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 009 už teisines paslaugas, kurios realiai buvo suteiktos ieškovei, jos interesais. Dėl to laikė, kad atsakovė, kaip tuometinė įmonės vadovė, teisėtai ir pagrįstai apmokėjo šias sąskaitas faktūras. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, apmokant 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 989, 2022 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 998, 2022 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 999, 2022 m. kovo 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, veikė ne bendrovės ar akcininkų naudai, nesilaikė įstatymų ar kitų teisės aktų arba nesivadovavo bendrovės įstatais. Byloje nėra įrodyta atsakovės D. S. veiksmų neteisėtumas. Nesant neteisėtų veiksmų (neveikimo) nėra priežastinio ryšio, žalos ir kaltės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas R. R. (ieškovės LUAB „ProBIOduktai“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. D., teisių ir pareigų perėmėjas) prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas bei prieštaraujantis pamatiniams teisės principams. Teismas visiškai nevertino dalies ieškovės pateiktų ir prie šios civilinės bylos medžiagos prijungtų objektyvių dokumentų, o likusi dalis ieškovės atžvilgiu buvo įvertinta išimtinai kritiškai. Tuo tarpu atsakovų deklaratyviai nurodytos aplinkybės (nors jos ir nebuvo pagrįstos bylos nagrinėjimo teisme metu) teismo sprendime buvo pripažintos objektyviomis ir neginčijamomis. Dėl tokiu būdu atlikto įrodymų vertinimo buvo netinkamai nustatytos tinkamam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės bei padarytos objektyviems byloje esantiems duomenims prieštaraujančios išvados.
1.2. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, be kita ko nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo, šiuo atveju įrodinėjimo pareigą perkeldamas išimtinai ieškovei. Kaip pavyzdžiui, ieškovės atstovei šios bylos nagrinėjimo teisme metu paprašius išreikalauti iš atsakovo D. J. banko sąskaitos išrašus, kuris pats juos žadėjo pateikti į nagrinėjamą bylą, tikslu išsiaiškinti, ar iš jo asmeninės sąskaitos buvo atlikti mokėjimai advokatui A. G. už jo atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2‑473‑804/2022, toks ieškovės atstovės prašymas buvo ignoruotas. Savo ruožtu atsakovas sąmoningai minėtų, reikšmingų nagrinėjamai bylai, duomenų į nagrinėjamą bylą taip ir nepateikė.
1.3. Byloje nustatyta, to atsakovas D. J. ir neneigė, kad jis kitoje civilinėje byloje naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis, ir pirmosios instancijos eismas pripažino, jog advokatas A. G. teikė jam paslaugas asmeniniais interesais, t. y. atstovavo jį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-473-804/2022, kurioje advokato A. G. prašymo atlyginti bylinėjimo išlaidų nebuvo pateikta. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, atsakovas patvirtino ir teismas pripažino, kad jis turi kitos įmonės akcijų (UAB „ProBIOteka“) ir dėl šios įmonės interesų atsakovas taipogi naudojasi teisininko G. U. paslaugomis. Byloje nėra įrodymų, kad teisininkas G. U. būtų išrašęs sąskaitas arba asmeniškai atsakovui arba jo atstovaujamai įmonei UAB „ProBIOteka“ ir atsakovas arba jo kitą atstovaujamoji įmonė UAB „ProBIOteka“ už teisininko G. U. suteiktas paslaugas būtų atsiskaičiusi. Teismas visapusiškai neištyrė šių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų.
1.4. Šiuo atveju dėl atsakovo (ir / arba jo kitos atstovaujamos įmonės UAB „ProBIOteka“) (ne)apmokėjimo už teisininko G. U. ir advokato A. G. suteiktas teisinės paslaugas, pareigos ieškovei nustatymas, iš esmės reikštų reikalavimą įrodyti tą, ko ieškovė objektyviai negali įrodyti, todėl toks aplinkybių įrodinėjimo naštos paskirstymas yra nepagrįstas ir prieštarauja pirmiau nurodytoms taisyklėms, apibrėžiančioms įrodinėjimo pareigos ribas.
1.5. Atmestina pirmosios instancijos teismo išvada, kad advokatas A. G. suteikė ieškovei teisinę paslaugą – rengė dokumentus 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovės neeiliniams visuotiniam akcininkų susirinkimui, šiam susirinkimui sekretoriavo. Atmestinas ir teismo argumentas, jog akcininkų susirinkime advokatui atstovaujant akcininko interesus tokiu atveju yra privaloma, kad būtų priimti su tuo akcininku susiję palankus sprendimai, priešingu atveju anot teismo advokatas pakviestas akcininko atstovauja ne akcininko, o įmonės interesus. Akcentuotina, jog pats akcininkų susirinkimų protokolavimas yra išimtinai susijęs su pačiais akcininkais, o ne su įmonės veikla – išlaidos, susijusios su dalyvavimu akcininkų susirinkime ir jo rezultatų įforminimų, nėra įmonės sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Kilus konfliktams tarp atsakovo ir ieškovės, atsakovą, kaip fizinį asmenį, akcininko interesus atstovavo advokatas A. G. ir teisininkas G. U., sąskaitos buvo išrašytos, nepagrįstai priimtos ir apmokėtos ieškovės. Pažymėtina, jog ieškovės nemokumo administratoriui pareikalavus iš paslaugų teikėjų (G. U. ir advokatas A. G.) nebuvo gauta ataskaitų už suteiktas paslaugas.
1.6. Atsakovė D. S. įdarbinta pas ieškovę buvo atsakovo iniciatyva, atsakovė prieš įsidarbinant pas ieškovę dirbo atsakovo įmonėje UAB „Kseda“, ir vėliau iš karto po darbo sutarties nutraukimo su ieškove, ji ir vėl sugrįžo ir iki šiol dirba atsakovo įmonėje UAB „Kseda“. Apeliacinio skundo faktinių bylos aplinkybės akivaizdžiai parodo atsakovų neteisėtus veiksmus ieškovės atžvilgiu bei tikruosius jų ketinimus – pasisavinti jos turtą, jį perkeliant į atsakovo įmonę UAB „Kseda“. Būtent UAB „Kseda“ gamina ir prekiauja konkuruojamaisiais produktais.
Žemesnės instancijos teismas
1.7. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi išimtinai vadovavosi tik atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais ir visiškai nevertino ieškovės paaiškinimų, nenustatinėjo ir neanalizavo ginčui reikšmingų faktinių aplinkybių. Teismas pripažindamas, jog advokatas A. G. teikė atsakovui paslaugas asmeniniais interesais – atstovavo jį kitoje civilinėje byloje Nr. e2-473-804/2022, kurioje advokato A. G. prašymo atlyginti bylinėjimo išlaidų nebuvo pateikta, ir tą patvirtino pats atsakovas 2023 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų ar paneigti galėtų šią aplinkybę, teisingam bylos išnagrinėjimui savo iniciatyva teismas neišreikalavo iš atsakovo, o jis sąmoningai minėtų duomenų taip ir nepateikė. Teismas, nenustatęs ir nevertinęs visų aplinkybių, kaip jau minėta, ne tik pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims, perkeldamas neproporcingai didelės apimties faktinių aplinkybių įrodinėjimo naštą ieškovei, atsakovams tuo pačiu metu jokių aplinkybių neįrodinėjant, tokiu būdu buvo paneigtas esminis šalių lygybės principas.
1.8. Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas prioritetą atsakovų nurodytoms aplinkybėms, šališkai įvertino bylos nagrinėjimo metu nustatytus faktus, ignoruodamas arba savaip interpretuodamas ieškovei neginčijamai palankius faktus bei įrodymus ir paaiškinimus, kurie neabejotinai patvirtina, kad advokatas A. G. ir teisininkas G. U. teikė teisinės paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. kovo 25 d. ne ieškovei, bet atsakovui D. J., o jam ir atsakovei D. S. einant ieškovės direktorės pareigas, minėtos sąskaitos buvo nepagrįstai priimtos ir apmokėtos iš ieškovės sąskaitos, tokiu būdu atsakovams (ieškovės vadovams) atlikus neteisėtus veiksmus, ieškovei buvo padaryta 6 232,00 Eur žala. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalies nuostata, nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus – priėmė ir apmokėjo sąskaitas už teisines paslaugas, kurios ieškovei suteiktos nebuvo, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jų kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovai.
Atsiliepimas
13. Atsakovai D. S. ir D. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Apeliaciniame skunde išdėstytos faktinės bylos aplinkybes yra visiškai nesusijusios su šia byla. Ieškovo nurodytos kitos bylos nėra sietinos su šia byla ir tai tik apsunkina bylos nagrinėjimą iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
2.2. Nesutiktina su ieškovo nuomone dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir tariamo pirmosios instancijos teismo įrodinėjimų vertinimo pažeidimų. Ieškovas apeliaciniame skunde neanalizavo ir nepagrindė visų būtinų vadovo atsakomybei kilti, sąlygų. Rėmėsi tik netinkamu tariamų įrodymų vertinimu. Šioje byloje ieškovas kelia turtinius reikalavimus buvusiems LUAB „ProBIOduktai“ vadovams-atsakovams. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją. Taigi, pirmiausia ieškovas privalo pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo turtinius reikalavimus ir tik po to, atsakovai teikia savo argumentus, paneigiančius ieškovo įrodymus. Šioje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų kaltę dėl galimai neteisėtai išmokėtų piniginių lėšų teisininkams, kurie teikė tam tikras teisines paslaugas UAB „ProBIOduktai“.
2.3. Ieškovas teikia tik prielaidas ir galbūt savo nuomonę bei norus, nepagrįsdami jų jokiais įrodymais. Priešingai, teisininkas ir advokatas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kokias paslaugas teikė tiek vienas, tiek kitas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad advokatas A. G. dalyvavo UAB „ProBIOduktai“ visuotiniame akcininkų susirinkime, sekretoriavo bei ruošė susirinkimo dokumentus, sprendė kitus teisinius klausimus. Analogiškai kokius darbus atliko pateikė ir teisininkas G. U.. Teismas konstatavo, kad rašytiniai paaiškinimai bei atsakovų parodymai yra pakankami ir pagrįsti, pripažįstant atsakovų veiksmus teisėtais.
2.4. Ieškovas aiškina, kad galimai buvo užmokėta advokatui A. G. už jo dalyvavimą kitoje byloje, tačiau remiamasi tik prielaidomis ir noru, kad taip būtų, o ne pateiktais įrodymais. Ieškovas ignoruoja tą faktą, kad analogiškai turi būti apmokėtas dalyvavimas įmonės visuotiniame susirinkime, protokolų rašymas ir bei kitos teisinės paslaugos, kurias suteikė advokatas įmonei. Ieškovas teigia, kad galimai G. U. atliko tam tikras teisines paslaugas kitai įmonei. Tokie argumentai atitinka jo keliamą hipotezę, pagrįstą jo norais, bet ne teisme surinktais įrodymais. Teismas negali priimti sprendimo remdamasis tik ieškovo prielaidomis.
2.5. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad teismas turi teisę savarankiškai rinkti įrodymus. Teismas yra aktyvus tik tam tikros kategorijos bylose. Šioje byloje, kiekviena šalis pateikia savo įrodymus, pagrindžiančius savo keliamus reikalavimus ar atsikirtimus į keliamus reikalavimus. Nesutinka, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra tam tikras viešasis interesas. Su tokiu teiginiu galima būtų sutikti, jeigu ieškovu būtų juridinis asmuo, kuris atstovautų asmenius susijusius su viešuoju interesu. Tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, reikalavimo teisė perleista privačiam fiziniam asmeniui. Šiuo atveju yra užtikrinami tik tam tikro fizinio asmens turtiniai interesai, bankrutuojanti įmonė iš šio proceso yra išeliminuota (jos interesų visiškai nėra).
2.6. Nesutinka su ieškovo visuotinio susirinkimo traktavimu. Visuotinis susirinkimas yra aukščiausias įmonės valdymo organas ir jame sprendžiami ne kiekvieno akcininko interesai bei visos įmonės, tai yra, visuotinis susirinkimas yra aukščiausias įmonės valdymo organas. Ieškovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Tai reiškia, kad teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas ieškinį atmesti. Ieškovas faktines aplinkybes traktuoja sau palankiu aspektu, nemėgindamas pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą, bet faktines aplinkybes dalinai iškraipydamas ar jas ištraukdamas iš konteksto ir traktuodamas jas savo naudai, neatsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bendrovės vadovų atsakomybės. Ieškovė LUAB „ProBIOduktai“, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. D., kurios teisų ir pareigų perėmėjas yra R. R. (apeliantas), ieškinį ir civilinės atsakomybės taikymą buvusiems bendrovės vadovams grindė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių bendrųjų juridinio asmens valdymo organo nario pareigų pažeidimu.
16. Fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1-6 dalys), ir kt. Kasacinis teismas išskiria dvi valdymo organų narių fiduciarinių pareigų grupes: bendrovės vadovo rūpestingumo (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir lojalumo (CK 2.87 straipsnio 2-6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑177‑701/2017 49 punktas). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
18. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017 45 punktas). Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų ir fiduciarinių pareigų (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019 38 punktas).
19. Deliktinė civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246-6.250 straipsniai). Sprendžiant dėl deliktinės civilinės atsakomybės, ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis).
20. Kadangi tam, jog įmonės veiksmai sudarant sandorius galėtų būti pripažinti neteisėtais dėl bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimo, tokiems sandoriams turi būti būdingas aiškus, akivaizdus žalingumas, nepateisinamas rizikingumas, neatitiktis įstatymams ar kita, kas nesuderinama su įprasta ūkine komercine rizika, įmonės atsakomybė gali kilti tik dėl tyčios ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu. Todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įprastine įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti įmonės vadovo deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019 34 punktas).
21. Byloje nustatyta, kad ieškovei teisininkas G. U. išrašė 2021 m. liepos 21 d. sąskaitą faktūrą Nr. 963 180 Eur sumai, 2021 m. rugsėjo 7 d. sąskaitą faktūrą Nr. 970 150 Eur sumai, 2021 m. gruodžio 29 d. sąskaitą faktūrą Nr. 989 350 Eur sumai, 2022 m. kovo 23 d. sąskaitą faktūrą Nr. 998 2 500 Eur sumai, 2022 m. kovo 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. 999 1 600 Eur sumai už teisines konsultacijas. Taip pat advokatas A. G. ieškovei 2022 m. kovo 25 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 009 1 452 Eur sumai už teisinę pagalbą. Byloje ginčo, jog ieškovei išrašytos sąskaitos, jas išrašiusiems asmenims yra apmokėtos, nėra.
22. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad atsakovų vadovavimo UAB „ProBIOduktai“ laikotarpiu, bendrovė nepagrįstai apmokėjo teisininko G. U. bei advokato A. G. ieškovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl iš viso ieškovė patyrė 6 232 Eur žalą. Apeliantas R. R., ieškovės teisių peremėjas, apeliaciniame skunde palaiko ieškinyje išdėstytas aplinkybes, kad nurodyti mokėjimai buvo atliekami siekiant iš bendrovės išvesti pinigines lėšas bei tvirtina, kad tokiu būdu ieškovė apmokėjo už teisines paslaugas, kurios buvo tekiamos atsakovams kitose bylose. Apelianto vertinimu, ieškovei nebuvo poreikio gauti teisines, paslaugas, atlikdami ginčo mokėjimus atsakovai neveikė bendrovės interesais, o tokių mokėjimų atlikimas neatitinka protingo ir rūpestingo vadovo elgesio standarto.
23. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovų, kaip buvusių ieškovės vadovų, verslo sprendimas apmokėti už teisines paslaugas buvo priimtas nepažeidžiant fiduciarinių pareigų – teisėtai, sąžiningai, nesupainiojus savo ir bendrovės interesų bei akivaizdžiai neviršijus protingos komercinės rizikos, todėl padarė išvadą, jog šių vadovų (atsakovų) atliktus veiksmus nėra pagrindo vertinti kaip neteisėtus ir už tokius vadovų sprendimus atsakomybė jiems nekyla. Apeliantas R. R. su tokia išvada nesutinka, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, neįvertino aplinkybių, jog atsakovas D. J. neteikė įrodymų apie teisinių paslaugų apmokėjimą kitose bylose, kuriose advokatas A. G. atstovavo asmeniškai atsakovą bei su atsakovu susijusią įmonę, todėl, galimai, ginčo byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne už ieškovei teiktas paslaugas.
24. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Teismas dalyvauja įrodinėjimo procese ir yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Jis, be kita ko, pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje ir bylos nagrinėjimo metu patikslina šalių pareigą įrodinėti ir kontroliuoja jos įgyvendinimą bylos nagrinėjimo metu. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigą, bet ir jos paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio ir atsikirtimų faktinį pagrindą. Be to, sprendžiant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, reikia atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, kadangi jos gali pakeisti įrodinėjimo pareigos paskirstymą.
25. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, įrodinėjimo pareiga (kad buvę vadovai nepagrįstai prisiėmė prievolę apmokėti pagal ginčo PVM sąskaitas faktūras) nagrinėjamu atveju teko ieškovei. Įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą spręsti, jog atsakovų veiksmais įmonei buvo padaryta žala.
26. Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčo PVM sąskaitos faktūros įmonei buvo išrašytos už suteiktas teisines paslaugas. Teisinės paslaugos – tai teisės srities arba turinti teisinį pobūdį, teisinės prigimties paslauga. Tai gali būti teisinis konsultavimas (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas teismo procese.
27. Siekdamas išsiaiškinti ieškovę ir ginčo PVM sąskaitas faktūras išrašiusius asmenis siejusius santykius, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nustatinėjo ieškovės poreikį gauti teisines paslaugas, suteiktų paslaugų apimtį bei realumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išvadas, apie ieškovę ir teisines paslaugas suteikusių asmenų santykius, atsakovų teisę sudaryti susitarimus dėl teisinių paslaugų suteikimo, padarė ištyręs šalių paaiškinimus bei byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių nustatyta, kad ieškovė, kilus nesutarimams su įmonės akcininku, ginčo PVM sąskaitų išrašymo metu, rengė pretenzijas, atsakymus į paklausimus, inicijavo kreipimąsi į policiją, organizavo akcininkų susirinkimus. Šios, byloje nustatytos aplinkybės įgalina išvadą, kad šiems veiksmams atlikti įmonės vadovui galėjo kilti poreikis gauti atitinkamo lygio teisines žinias bei šių žinių gavimui (paklausimų, pretenzijų, atsakymų parengimui, akcininkų susirinkimo procedūrų pravedimui) pasitelkti kitus asmenis, turinčius šių žinių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pateikta ir įrodymų, jog suteiktos ginčo paslaugos ieškovei buvo ekonomiškai nenaudingos, ieškovė neįrodinėjo, jog suteiktų paslaugų įkainiai viršija analogiškų paslaugų vidurkius ir yra nerealūs.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai, kad nepateikus įrodymų, kokiu būdu atsakovai atsiskaitė su teisines paslaugas teikusiais asmenimis kitose bylose, nėra pakankami išvadai, jog advokatas A. G. ir teisininkas G. U. teikė teisinės paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. kovo 25 d. ne ieškovei, bet atsakovams D. J. ir D. S., kadangi yra grindžiami tik prielaida ir nėra įrodyti. Pažymėtina, kad teisinės paslaugos gali būti teikiamos tiek atlygintinai, tiek ir neatlygintinai. Pirmosios instancijos teismas aiškinosi aplinkybes apie ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo laikotarpius, jų apmokėjimo momentus ir nustatęs, kad apmokėjimas įvyko laikotarpiu, kai atsakovas D. J. nebuvo įmonės vadovu, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog teisinių paslaugų sutarties šalys turėjo viešai nedeklaruojamų tikslų.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, sandorių sudarymas, kaip vienas pagrindinių prievolių atsiradimo pagrindų, įprastas bendrovės kasdienėje ūkinėje komercinėje veikloje. Sudarydamos sandorius įmonės įgyvendina savo veiklos tikslus. Dėl egzistuojančių verslo ciklų, ekonomikos svyravimų ir kitų bendrovės veiklai įtaką darančių veiksnių įmonė negali užtikrinti, kad kiekvienas jos sudaromas sandoris būtų ekonomiškai naudingas. Dėl to kiekvieno sandorio, kuris nėra pakankamai naudingas ir kuris lemia žalos atsiradimą, sudarymas savaime neteikia pagrindo pripažinti tokį sandorį sudariusios įmonės veiksmus neteisėtais, jei konkretaus sandorio sudarymu nebuvo viršyta įprasta ūkinė komercinė rizika, o pati įmonė elgėsi sąžiningai ir rūpestingai. Jeigu privataus juridinio asmens tikslas yra siekti pelno, tai su juridinio asmens teisnumu gali būti nesuderinamas tik aiškus, akivaizdus sandorio žalingumas, nepateisinamas rizikingumas, neatitiktis įstatymams. Todėl jei įmonė (ieškovė) kaip savo pažeistų teisių gynimo būdo nepasirenka ginčyti sudaryto sandorio, tačiau prašo priteisti dėl tokio sandorio sudarymo jos patirtų nuostolių atlyginimą, įmonės vadovų (atsakovų) veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais dėl jų neatitikties atidaus ir rūpestingo elgesio standartui, jeigu tas sandoris įmonei (ieškovei) buvo akivaizdžiai žalingas, juo įmonė prisiėmė nepateisinamą riziką, sandorio sudarymu buvo pažeisti įstatymai, vidaus dokumentai ar geri verslo standartai, sandoris įmonei buvo ekonomiškai nenaudingas (nereikalingas) ar pan.
30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje ieškovė neįrodė, jog įmonė UAB „ProBIOduktai“, vadovaujama atsakovų, neturėjo teisinio pagrindo gauti teisines konsultacijas, sudarė jos poreikius neatitinkančius susitarimus su ginčo PVM sąskaitas faktūras išrašiusiais asmenimis ir nepagrįstai prisiėmė prievolę už jas apmokėti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovai, priėmę sprendimus apmokėti pagal teisines paslaugas suteikusių asmenų išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras, fiduciarinių rūpestingumo pareigų nepažeidė bei neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovei žalą, neatliko.
31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai taikė įmonės vadovų civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, vadovavosi šiuo klausimu suformuota teismų praktika, tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybes byloje, apeliantas R. R. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Apelianto R. R. apeliacinio skundo netenkinus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu atsakovai D. S. ir D. J. pateikė prašymą iš apelianto priteisti 1 000 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK‑11150).
33. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma sudarytų 2 743,39 Eur (2 110,30 Eur (2023 m. IV ketvirtis) x 1,3)) ir yra pagrįstos, todėl yra priteisiamos iš apelianto.
34. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.