- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-30
- Bylos Nr.
- 1S-944-919/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11378-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- K. C.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės, Aušros Vingilės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. C. (toliau – K. C.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. K. C. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų 2018 m. balandžio 3 d. nuosprendį, kuriuo jis buvo pripažintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 22 d. nuosprendžiu neatlikta bausmės dalimi (5396 Eur bauda) ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu bei paskirta galutinę 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 50 MGL (7278 Eur) dydžio bauda.
2. Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 26 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 24 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. spalio 22 d. nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi netaikyti nuteistajam K. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė atsižvelgusi į tai, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nesudaro pagrįsto pagrindo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi, nuteistojo K. C. skundą atmetė dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
5. Nuteistasis K. C. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį, kuria jam būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nuteistas nurodo, jog Komisijos ir Marijampolės apylinkės teismo sprendimai netaikyti lygtinio paleidimo yra nepagrįsti, šališki ir neteisėti bei nemotyvuoti, nes neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai taikė lygtinio paleidimo institutą, kadangi skundo autoriaus nuomone, jis atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnyje. Skunde pažymima, kad jis vykdo socialinio reabilitacijos plane numatytas priemones, pagal galimybes dengia civilinį ieškinį, atliko privalomą bausmės dalį, neturi galiojančių nuobaudų, pataisos namuose dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą. Be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo ir šiuo metu ji yra tik 68 balai. Nėra nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį didinančių veiksnių, o tik mažinantys. Šie duomenis rodo, jog nuteistojo elgesys keičiasi teigiama linkme.
5.2. Skundo autorius pažymi, jog tiek Komisija, tiek Marijampolės apylinkės teismas privalėjo vadovautis teismų praktika, kadangi nenurodė jokių svarių argumentų kodėl nebuvo taikomas lygtinis paleidimas nuteistajam. Be to, teismas nekreipė dėmesio į Europos Tarybos rekomendacijas, kuriose nurodyta, jog reikėtų plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje.
5.3. Skunde akcentuojama, jog teismas plagijuoja Komisijos nutarimą ir išskirtinę reikšmę suteikė jo padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir padariniams. Nei Komisija, nei teismas negalėjo remtis padarytų nusikaltimų sunkumu, nes tai buvo įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant jam bausmę. Jeigu teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo vertino nuteistojo ankstesnį nusikalstamą elgesį, tai vertinama prilyginamas baudimui antrą kartą. Tiek baudžiamasis įstatymas, tiek Konstitucinis Teismas draudžia preziumuoti ankstesnius nusikaltimus, kadangi teismo prerogatyva yra vertinti tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė atsiliepimu į nuteistojo skundą prašo palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir atmesti jo skundą.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo K. C. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
10. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. C. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
11. Atlikus nuteistojo K. C. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - 68 balai (skalėje nuo 41 iki 99). Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, tai yra, nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.
12. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, pataisos namuose dirba suvirintoju, galimo lygtinio paleidimo metu turėtų gyvenamąją vietą, vieną kartą skatintas, drausmine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę K. C. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamus asmenybės ir elgesio bruožus, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai vertinamu atveju buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek pirmosios instancijos teismo vertinimu, K. C. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
13. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama vidutinė nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (68 balai), tačiau statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma tesiekia 20 balų, iš ko seka, kad K. C. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos, kuri sudaro didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį – 48 balai) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam išskiriami net 5 kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo būdas, alkoholio vartojimo problemos, socialinių, prognostinių įgūdžių stoka, savikontrolės problema ir vertybinės nuostatos.
14. Išvados, jog šiuo metu yra pagrindas nuteistajam K. C. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir palaikomi socialinių ryšių su artimaisiais bei teigiama darbinė motyvacija. Neabejotina, kad šios aplinkybės egzistavo ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu (gyveno kartu su žmona ir dukra bei dirbo (duomenys neskelbtini)), tačiau tai nuo nusikalstamo elgesio K. C. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima ir teigiama darbinė motyvacija gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir tai leidžia pagrįstai abejoti nuteistojo gebėjimu elgtis pagal nustatytą tvarką.
15. Nors skundu apygardos teismui teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl K. C. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padaryto nusikaltimo sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertinti teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir paskiriant bausmę, todėl šiuo pagrindu lygtinio paleidimo netaikymas yra draudimo bausti antrą kartą už tą patį pažeidimą, tačiau su šiais nuteistojo skundo argumentais nesutiktina. Neabejotina, kad vertinant nuteisto asmens elgesio pokyčius šiam būnant laisvės atėmimo vietoje atsižvelgiama ne tik į jo elgesį jam paskirtos bausmės vykdymo metu, bet ir į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą bei įvykdymo aplinkybes, sprendžiant, ar šiuo metu nuteisto elgesio asmens korekcija yra pakankama, siekiant išvengti tiek analogiškų, tiek ir kitokio pobūdžio nuteistojo nusikalstamų veiksmų lygtinio paleidimo atveju. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje pažymima ir tai, kad savo elgesio pasekmes mato tik sau, linkęs kaltinti auką, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, asmuo linkęs pateisinti savo nusikalstamus veiksmus, teigdamas, jog dėl to kalta aplinka ar auka. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog K. C. šis teistumas nėra pirmasis, praeityje jis teistas net septynis kartus, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.
16. Abejonių tinkamu K. C. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimos jo alkoholio vartojimo problemos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimą, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta jo šeimos nario – sesers, sveikata, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, jis neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu K. C. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, jo koreguoti teigiama linkme nesistengia. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pats nuteistasis, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, teigia, jog alkoholį vartodavęs nedažnai „kaip ir visi“, nors dauguma jo padarytų nusikaltimų buvo esant jam apsvaigus nuo alkoholio. Be to, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog nors nuteistasis supranta, kad alkoholis turi įtakos jo nusikalstamumam elgesiui, tačiau skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad jis dėtų realias pastangas šios problemos sprendimui, pataisos namuose Anoniminių alkoholikų susirinkimų nelanko, ilgalaikėje priklausomybių reabilitacijos programoje nedalyvauja.
17. Teisėjų kolegija nurodo, jog apylinkės teismas nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos nuostatų bei teisminės praktikos laikymosi pažeidimų nepadarė, nes kiekviena byla yra individuali ir šis klausimas nagrinėtinas tik vertinant būtent šios bylos faktines aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra, precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100/2008). Taip pat pažymima, jog minima rekomendacija apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Baudžiamojo proceso įstatymo ir Bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, nes jie yra nepagrįsti.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti tiek Komisijos, tiek Marijampolės apylinkės teismo sprendimu netaikyti K. C. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. C. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Marijampolės apylinkės teismas, netaikydami nuteistajam K. C. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo K. C. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.