Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2017-03-09 jis kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad dėl girtumo neatsimena visų aplinkybių ir tiki, kad sesuo teisingai nurodė visas įvykio faktines aplinkybes (1 t., b. l. 82-83). Apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas kaltinamojo perskaitytas ir pasirašytas, apklausos metu kaltinamasis gynėjo nepageidavo, nurodė mokantis valstybinę kalbą. Su bylos medžiaga kaltinamasis susipažinti nenorėjo, jokių pastabų nenurodė (1 t. b. l. 166). Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, jie turi įrodomąją galią ir yra vienu iš įrodymų, kuriais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį (BPK 20 straipsnis).

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios I. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b. l. 21-23, 43-44) ir teisme, kad 2017 m. kovo 8 d. ji su vyru buvo pas motiną svečiuose. Matė, kad yra ir brolis atvažiavęs. Kai įėjo į namus, brolio nebuvo, jis nuėjo pas kaimynus. Grįžo girtas, norėjo kažkur važiuoti. Jie prašė to nedaryti, bet jis vis vien išvažiavo. Motina taip pat buvo apgirtusi. Jie apie 16 val. išėjo, nes buvo pavargę. Apie 22-23 val. išgirdo triukšmą. Už sienos, ten kur gyvena motina. Motina su broliu triukšmavo, motina vijo iš namų. Triukšmavo apie valandą. Neapsikentusi, nuėjo pasižiūrėti kas vyksta. Nuėjo viena. Ji paprašė brolio ir motinos apsiraminti. Tuo metu brolis atsisuko ir kumščiu sudavė jai į veidą. Ji parkrito kambaryje. Nuo smūgių jai buvo išmušti dantų protezai. Prieš įvykį ji darėsi tiltelį keturiems dantims. Kol gulėjo parkritusi, brolis priėjęs jai dar kelis kartus spyrė. Smūgiai teko į šonus. Ji keturiomis bandė išeiti iš namų. Tada brolis ją nuo laiptų nustūmė. Ji parkrito ant žolės, tuo metu brolis rėkdamas, kad papjaus, užgriuvo ant jos. Ji spėjo užsidengti veidą rankomis. Po to pamatė, kad ranka ir pirštas yra supjaustyti. Atvažiavusi policija, būtent toje vietoje, kur ji ir pargriuvo, rado kraują ant žolės. Policininkė jai suteikė pirmąją pagalbą, po to greitosios pagalbos automobiliu ji buvo nuvežta į ligoninę. Jai susiuvo pirštą. Vėliau dar reikėjo gydytis, nes pirštas supūliavo. Reikėjo iš naujo operuoti. Jo iki šiol nevaldo, nes buvo perpjauta sausgyslė. Kai ją apžiūrinėjo specialistė, ji sakė, kad jai dantis išmušė, tačiau išvadą ji surašė tokią, kokia yra byloje. Po sumušimo apie 3 mėnesius buvo nedarbinga. Reiškia ieškinį dėl 8139,90 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro: negautos pajamos dėl nedarbingumo bei būsimos išlaidos gydant patirtus sužalojimus. Buvo nedarbinga nuo 2017-03-09 iki 2017-05-24, t. y. iš viso 53 darbo dienas. Vadovaujantis civilinio ieškovo - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus į bylą pateiktais duomenimis, jos vidutinis darbo dienos užmokesčio dydis yra 25,46 Eur. Jei ji nebūtų sumušta, gydymosi laikotarpiu, t. y. nuo 2017-03-09 iki 2017-05-24, būtų gavusi 1349,38 Eur darbinių pajamų. Tuo tarpu už minėtą laikotarpį ieškovė gavo 1079,48 Eur dydžio ligos išmoką, todėl jos negautos pajamos yra lygios 269,90 Eur sumai (1349,38 Eur- 1079,48Eur). 2017-11-16 kreipėsi į VšĮ Vilniaus universiteto Žalgirio kliniką, kurioje jai sudarė gydymosi išlaidų planą dėl išmuštų protezų – laikinas protezavimas 470 Eur, 4 implantų protezai – 7400 Eur. neturtinę žalą įvertino 2000 Eur. Užpuolimo metu patyrė ypač skausmingą sveikatos sutrikdymą ir kūno sužalojimus. Patirtų fizinių sužalojimų pasekmes ji jaučia iki šios dienos - neteko dantų ir iki šiol jie neatstatyti, sužalotas pirštas nėra iki galo sugijęs - liko skausmingas, ištinęs ir nejudrus, negali jo lankstyti. Visą gydymosi periodą jautė didelius nepatogumus, viena ranka buvo nevaldoma, negalėjo valgyti, jautė ne tik skausmą, bet ir pažeminimą, stresą. Šiai dienai aišku, jog jai bus reikalingas chirurginis gydymas dėl sužaloto piršto, taip pat medicininė reabilitacija. Be to, prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą iki visiško žalos atlyginimo ir visas išlaidas, susijusias su advokato dalyvavimu (2 t., b. l. 1-4, 15-18);

-liudytojos T. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t. b. l. 73-75) ir teisme, kad gyvena su dukra to paties namo skirtingose dalyse. Praeitų metų kovo 8 d. atvažiavo sūnus jos pasveikinti. Sūnus išgėrė alkoholio ir nuėjo pas kaimynus. Atėjo ir dukra pasveikinti. Ji padovanojo jai auksinę grandinėlę. Tačiau išeidama ją pasiėmė. Ji po to užmigo, o kai pabudo grandinėlės nerado. Sakė dukrai, kad ji pati ją pasiėmė, ši – neigė. Ji apsiverkė. Tuo metu atėjo sūnus. Jis buvo stipriai apgirtęs. Ji pasakė sūnui, kad dingo grandinėlė. Sūnus supyko, pradėjo keiktis, ištempė savo seserį už rankos. Dukra užpylė ant jo kibirą vandens. Matė, kad sūnus pastūmė ją. Po to ji nuėjo namo, vėliau išgirdo kaip langas dūžta. Buvo atvažiavusi policija ir greitoji. Matė, kad dukters ranka subintuota. Dukra su vyru skiriasi. Anksčiau buvo jo sumušta. Tada dantis ir taisėsi. Įvykio metu nematė, kaip sūnus sudavė smūgius dukrai (2 t., b. l. 19-20);

-liudytojos B. V. parodymais teisme, kad tarnybos metu gavo iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Su kolegomis nuvyko patikrinti informacijos. Vietoje juos pasitiko nukentėjusioji, kuri pasakė, kad ją sumušė brolis. Jos veidas buvo kruvinas, ji buvo be dantų. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad viskas vyko name, prie įėjimo. Jie nuėjo, ieškojo dantų, tačiau jų nerado. Visas aplinkybes nurodė savo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Nukentėjusioji sakė, kad jai brolis išmušė įstatytus dantis ir perpjovė ranką dvejose vietose. Nepamena, ar klausė kaltinamojo apie išdaužtą langą bei kokiu daiktu sužalojo nukentėjusiajai ranką. Jei langas būtų išdaužtas, būtų jį nufotografavę. Ieškojo įrodymų toje vietoje, kurioje nurodė nukentėjusioji. Daugiausiai kraujo buvo pas nukentėjusiąją namuose. Jie sutvarstė jai ranką. Įvykio vietoje buvo nukentėjusioji, jos sugyventinis, jos motina, kaltinamasis. Jie visi buvo neblaivūs (2 t., b. l. 35-36);

-liudytojo A. S. parodymais teisme, kad tarnybos metu su kolegėmis: B. V. ir dar viena, kurios pavardės neatsimena, važiavo tikrinti informaciją dėl smurto artimoje aplinkoje. Pamena, kad nukentėjusioji nurodė, jog jai buvo išmuštas dantis. Su nukentėjusiąja bendravo kolegės, jis su prožektoriumi ieško dantų, tačiau nieko nerado. Apie išdaužtą langą nieko negali pasakyti, tačiau jei toks dalykas būtų įvykęs, užfiksuotų (2 t., b. l.; 36-37);

-liudytojos R. L. parodymais teisme, kad ikiteisminio tyrimo metu atliko apklausas. Buvo tiriamas įvykis, nes brolis sumušė seserį. Abu nurodė, kad susitiko pas motiną, vartojo alkoholį. Tarp jų įvyko konfliktas ir brolis sudavė sesei į veidą. Po to konfliktas tęsėsi lauke. Kaltinamasis pastūmė nukentėjusiąją ir ji parkrito lauke. Kaltinamasis tai neigė. Pirminės apklausos metu kaltinamasis nieko neprisiminė ir sutiko su sesers parodymais, vėliau parodymus pakeitė ir tvirtino, kad seseriai sudavė tik vieną kartą į veidą. Įvykio vietos apžiūros metu išdaužtas langas nebuvo užfiksuotas, ji jo nematė, ji pati apžiūrėjo visą namą ir apėjo aplink jį (2 t., b. l. 37-38);

-liudytojo D. V. parodymais teisme, kad praeitų metų kovo 8 d. grįžo su žmona namo. Nusprendė užeiti ir pasveikinti su moters diena žmonos motiną. Pabuvo pas ją neilgai, išgėrė kavos ir išėjo. Vakare išgirdo, kad uošvienė su savo sūnumi konfliktuoja. Žmona nuėjo jų raminti. Po kurio laiko išgirdo žmonos riksmą. Nubėgo pasižiūrėti. Žmoną aptiko besikeliančią kieme nuo žolės. Jos burna ir ranka buvo kraujuotos. Ji pasakė, kad brolis ją sumušė. Sakė, kad nėra dantų. Pas žmoną buvo dantų tiltelis, po įvykio jo nebebuvo. Rankos plaštaka buvo supjaustyta. Sudaužyto lango nematė. Žmona pati iškvietė policiją. Vėliau ji pasakė, kad kaltinamasis jai sudavęs išmušė dantis ir su aštriu daiktu supjaustė ranką. Kokiu konkrečiai daiktu įpjovė, ji nematė. Ir kai policija atvyko, ir po to, jie ieškojo dantų tiltelio, tačiau nerado. Po sumušimo žmona blogai jautėsi, be dantų jai buvo gėda eiti į darbą, ranką tik vieną valdė, tai sudarė jai daug nepatogumų (2 t. b, l. 41-40);

-nukentėjusiosios I. V. pranešimo informacija, kurioje užfiksuota, kad I. V. 2017 m. kovo 8 d. 22.53 val. paskambino į policiją ir pranešė, kad ją muša neblaivus brolis, o pristatyta į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę nurodė, jog ją brolis sužalojo peiliu. Pastarajai diagnozuota dešinio riešo žaizda ir penktojo piršto žaizda (1 t., b. l. 10);

-tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodė, jog brolis (teismo pastaba – kaltinamasis) jai išmušė įstatytus dantis ir perpjovė ranką dvejose vietose. Kokiu įrankiu perpjovė – nepastebėjo (1 t., b. l. 11-13);

-įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose, kuriais užfiksuota, kad įvykio vieta yra namas (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-19);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. V., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-03-08), buvo padaryta odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). VŠĮ RVU ligoninėje nustatyta dešinio riešo ir plaštakos žaizdos su V-o piršto tiesiamojo raumens sausgyslės pažeidimu, kurie padaryti duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl plaštakos V-o piršto tiesiamojo raumens sausgyslės pažeidimo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Kiti sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Turimais duomenimis sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-03-08), ne ilgai trukus vienas po kito. Nustatytuose kūno sužalojimuose požymių, pagal kuriuos galima identifikuoti konkretų žalojusį daiktą (įrankį), neužsifiksavo. Atsitrenkdama į kietą buką paviršių pjautinio sužalojimo dešinėje rankoje I. V. pasidaryti negalėjo. Nubrozdinimai veide nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. I. V. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t. b. l. 38-39);

-Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau ir VSDFV) duomenimis, kurie patvirtina, kad nukentėjusiajai I. V. per nedarbingumo laikotarpį nuo 2017-03-09 iki 2017-04-26 buvo išmokėta 651,77 Eur ligos pašalpa ir kad tokio dydžio ieškinį reiškia (1 t., b. l. 59-64);

-uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) ,,Gemma sveikatos centras“ pažyma, kurioje nurodytas I. V. darbo užmokestis nuo 2016 m. kovo mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio (2 t., b. l. 6, 7);

-VšĮ „Žalgirio klinika“ kvitais, kurie patvirtina, kad nukentėjusioji už laikiną protezavimą sumokėjo 447,63 Eur (2 t., 28);

-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad duomenų apie I. V. dantų būklę iki 2017-03-08 nėra, todėl įvertinti 2017-11-18 VUL ŽK ambulatorinėje kortelėje aprašytų trijų gydomų dantų būklės pasikeitimą, praėjus daugiau nei pusės metų laikotarpiui po įvykio, nėra galimybės. Pateiktuose VUL ŽK medicinos dokumentuose paminimas 2017-04-18 kritimo iš aukščio įvykis ir 2017-04-21 kliniškai nustatyta dešinio skruostikaulio lūžis su poodine kraujosruva dešiniame žande. Všį RVUL diagnozuotų II, III, IV-o šonkaulių lūžių turimai medicinos dokumentų duomenimis nei patvirtinti, nei paneigti negalima. Dešinio skruostikaulio lūžis su poodine kraujosruva dešiniame žande padaryta mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Dešinio skruostikaulio lūžis su poodine kraujosruva dešiniame žande nėra būdingas griuvimui ant kieto buko paviršiaus. I. V. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Dešinio skruostikaulio lūžis su poodine kraujosruva dešiniame žande atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes sveikata dėl šio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (2 t., b. l. 49-50);

2) Aplinkybė, kad konflikto metu kaltinamasis buvo neblaivus, pripažinta jo paties bei nurodyta nukentėjusiosios I. V. ir liudytojų T. C., R. L., D. V. parodymuose. Alkoholio matuoklio duomenys taip pat patvirtina, kad praėjus šiek tiek daugiau nei valandai po įvykio kaltinamajam buvo nustatytas 1.95 promilės girtumas. Pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (pirmos apklausos metu 1 t., b. l. 83) ir teisme pripažino, kad dėl neblaivumo visų įvykio aplinkybių neatsimena. Todėl kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio teismas pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes įrodyta, kad būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir šioje dalyje patikslina kaltinimą.

3) Nukentėjusioji I. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad kaltinamasis jai sudavė vieną smūgį į veidą, jai nugriuvus - ne mažiau 3 kartų spyrė į įvairias kūno vietas, vėliau pastūmė ir, užgriuvęs ant jos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu aštriu daiktu sužalojo dešinį riešą ir penktą pirštą. Dėl to jai buvo padaryti nesunkūs sužalojimai (odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje ir dešinio riešo ir plaštakos žaizdos su V-o piršto tiesiamojo raumens sausgyslės pažeidimu), kuriuos patvirtina jos parodymai įvykio vieton atvykusiems pareigūnams, vėliau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, konflikto su seseria metu, sudavė pastarajai į veidą (pastaba – tai pripažino ir pats), taip pat aštriu daiktu sužalojo jai ranką. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai ir teisme apklausti liudytojais A. S., B. V. patvirtino, kad matė kraują ant nukentėjusiosios veido ir patys jai sutvarstė supjaustytą ranką, kas ir buvo užfiksuota tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje. Įvykį tik dalinai mačiusi liudytoja T. C. taip pat patvirtino, kad nors smūgių sudavimo dukrai nematė, tačiau buvo atvažiavusi policija ir greitoji, kurios darbuotojai subintavo dukrai ranką, o prieš tai matė, kad sūnus ištempė dukrą iš namų bei pastūmė ją. Liudytojas D. V. taip pat patvirtino, kad išgirdęs žmonos riksmą ir atbėgęs į vietą matė, kad jos veidas ir ranka kruvini. Nukentėjusioji buvo pristatyta į Vilniaus respublikinę universitetinę ligoninę ir iš šios įstaigos gautas pranešimas, kad pastarajai diagnozuotos dešinio riešo ir penktojo piršto žaizdos. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. V. galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-03-08), paveikus kietu buku daiktu, kas, tikėtina, gali būti kumštis, buvo padarytas odos nubrozdinimas viršutinėje lūpoje su nubrozdinimu lūpos gleivinėje, bei dešinio riešo ir plaštakos žaizdos su V-o piršto tiesiamojo raumens sausgyslės pažeidimu, kurie padaryti duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu, bei kad atsitrenkdama į kietą buką paviršių pjautinio sužalojimo dešinėje rankoje I. V. pasidaryti negalėjo. Todėl darytina išvada, kad tik šie aptarti sužalojimai, kurie teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino, ir buvo padaryti nukentėjusiajai.

5) Teisminio nagrinėjimo metu valstybinis kaltintojas pateikė patikslintą kaltinimą, nurodydamas jame be visa ko ir tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai nuo suduoto smūgio į veidą buvo išmuštas protezuotas dantų tiltelis. Teismo vertinimu, ši aplinkybė teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Nukentėjusioji nurodė, kad nuo kaltinamojo smūgių jai buvo išmušti dantų protezai. Prieš įvykį ji turėjo tiltelį keturiems dantims. Tačiau apžiūrint įvykio vietą jokie dantų protezai ar išmušti dantys nebuvo rasti. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie atvyko pagal iškvietimą įvykio vietą, nurodė, kad nukentėjusioji skundėsi jog kaltinamais jai išmušė dantis, tačiau jokie įrodymai įvykio vietoje nebuvo surasti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad duomenų apie I. V. dantų būklę iki 2017-03-08 nėra, todėl įvertinti 2017-11-18 VUL ŽK ambulatorinėje kortelėje aprašytų trijų gydomų dantų būklės pasikeitimą, praėjus daugiau nei pusės metų laikotarpiui po įvykio, nėra galimybės, o pateiktuose VUL ŽK medicinos dokumentuose paminimas 2017-04-18 kritimo iš aukščio įvykis ir 2017-04-21 kliniškai nustatyta dešinio skruostikaulio lūžis su poodine kraujosruva dešiniame žande. Nors liudytojas D. V. patvirtino nukentėjusiosios parodymus dėl dantų išmušimo ir teisme nurodė, kad pas žmoną iki tiriamo įvykio buvo dantų tiltelis, tačiau jokių kitų neginčytinų įrodymų, jog būtent kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajai į veidą, sulaužė protezuotą dantų tiltelį, byloje nėra sutrinkta.

1. Nukentėjusiosios I. V..

Nukentėjusioji I. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 8139,90 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro: negautos pajamos dėl nedarbingumo, t. y. 269,90 Eur, bei būsimos išlaidos gydant patirtus sužalojimus, susijusius su dantų protezavimu. Pagrįsdama negautas pajamas per ligos laikotarpį, nukentėjusioji pateikė rašytinius įrodymus, susijusius su jos darbo užmokesčiu ir vadovaujasi VSDFV duomenimis apie išmokėtas per gydymosi laikotarpį ligos išmokas (1 t., b. l. 59-64, 2 t., b. l. 6, 7). Nurodo, kad buvo nedarbinga nuo 2017-03-09 iki 2017-05-24, t. y. iš viso 53 darbo dienas, kad per gydymosi laikotarpį būtų gavusi 1349,38 Eur darbinių pajamų, kad jai buvo išmokėta 1079,48 Eur dydžio ligos išmoka, jos negautos pajamos yra 269,90 Eur,

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašo ieškiniu priteisti iš kaltinamojo 651,77 Eur žalą, kuri buvo padaryta VSDFV biudžetui dėl išmokėtos nukentėjusiajai nedarbingumo pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 8 d. iki 2017 m. spalio 20 d.