Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų A. S. S., D. U., Č. I., L. E., V. K., A. D., R. D., L. Ž., D. V., S. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Komunalinių paslaugų centras“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo sutartį vykdyti natūra, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys BTA „Insurance Company“ Se filialas Lietuvoje, A. S. S., D. U., Č. I., R. G., G. G., L. E., V. K., A. D., R. D., L. Ž., M. K., A. R., S. P., V. B., D. V., S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti atsakovės vienašalį 2014 m. spalio 20 d. pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu ir įpareigoti atsakovę 2014 m. spalio 20 d. pirkimo sutartį Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ vykdyti natūra, priteisti iš atsakovės 13 141,51 Eur už atliktus darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei įgyvendinti 2014 m. spalio 20 d. pirkimo sutarties nutraukimo pasekmes, išskyrus pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus, taip pat uždrausti atsakovei sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo bei pradėti nuostolių išieškojimą kreipiantis į draudimo bendrovę BTA draudimas.Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir – uždraudė atsakovei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įgyvendinti 2014-10-20 Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimo pasekmes, išskyrus pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus, taip pat uždraudė atsakovei sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo bei pradėti nuostolių išieškojimą pasikreipiant į draudimo bendrovę BTA draudimas.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2016 m. vasario 2 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis palikta nepakeista.Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 8 d. teismui pateikė prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nedelsiant stabdyti statybos rangos darbus ir uždrausti atsakovei ar jos įgaliotiems asmenims vykdyti bet kokius daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra vykdomos, todėl būtina taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nes ieškovė savo prašymo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2016 m. spalio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartis palikta nepakeista.Tretieji asmenys A. S. S., D. U., Č. I., R. G., G. G., L. E., V. K., A. D., R. D., L. Ž., M. K., A. R., S. P., V. B., D. V., S. M. 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą įtraukti juos į bylą dalyvaujančiais asmenimis - trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – uždraudimą atsakovei iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įgyvendinti 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimo pasekmes, taip pat draudimą atsakovei sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo.Prašyme nurodoma, kad tretieji asmenys yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpų – butų savininkai. Civilinėje byloje Nr. e2-10199-214/2016 yra sprendžiami klausimai susiję su daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimu (renovacija), o šių darbų eiga tiesiogiai susijusi su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu Šiltnamių g. 1, Neveronys, Kauno r., butų savininkais, nes namo modernizacija (renovacija) yra skirta pagerinti butų savininkų gyvenimo kokybę ir leisti sutaupyti šilumos ūkyje. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra grubiai pažeidžiamos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisės kiek įmanoma greičiau įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo (renovacijos) statybos rangos darbus, po kurių tretiesiems asmenims sumažėtų turto išlaikymo kaštai bei pakiltų turimo turto vertė, laiku ir tinkamai pasinaudoti bei įsisavinti valstybės teikiamas lengvatas (paramą) dėl daugiabučių gyvenamųjų namų modernizacijos (renovacijos). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertino, kad jų pritaikymas turės esminę reikšmę daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams, o tuo pačiu bus pažeistas viešasis interesas, kadangi dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra sustabdytas daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo (renovacijos) procesas, šio namo gyventojai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirs nuostolių, negalės įsisavinti valstybės teikiamos paramos. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, sudarė situaciją, kai privataus verslo subjekto interesas gauti pajamas yra iškeliamas aukščiau už visuomenės interesą, todėl trečiųjų asmenų nuomone, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos ir turėtų būti panaikintos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi trečiųjų asmenų prašymą iš dalies panaikinti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju išlieka grėsmė, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tretieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų teiginį, jog neįgyvendinus projekto nustatytais terminais bus prarastas finansavimas, pavyzdžiui, kad programos, pagal kurią teikiamas finansavimas, vykdymo terminas negali būti pratęstas. Teismas nustatė, kad byloje yra pateikti duomenys, kad yra vykdomi statybos rangos darbai, nors ir nėra duomenų apie šių darbų vykdymo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl tai negali būti pagrindu naikinti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nevaržo atsakovės bei trečiųjų asmenų teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teismas konstatavo, kad 2015 m. lapkričio 27 d. laikinosios apsaugos priemonės taikytos pagrįstai, kadangi atsakovei sudarius naują daugiabučio namo modernizavimo ir (ar) projektavimo darbų sutartį su kitu rangovu ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju taptų neįmanomas ieškinio reikalavimo įgyvendinimas dėl sutarties vykdymo natūra.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu tretieji asmenys (toliau – apeliantai) prašo panaikinti 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą iš dalies panaikinti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pagal teismų praktiką, net ir tuo atveju, kai egzistuoja grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jomis bus pažeidžiamas viešasis interesas – valstybės pripažintas ir teisės ginamas visuomeninis interesas, o tai, ar konkrečiu atveju yra viešasis interesas, sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 291/2006). Pats perkamų paslaugų pobūdis, siekiami tikslai ir mastas akivaizdžiai rodo, kad perkamos paslaugos yra susijusios su visos visuomenės bei valstybės interesų užtikrinimu – viešuoju interesu, kas reiškia, jog pritaikytų laikunųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės gali viršyti jų teikiamą naudą.Šioje byloje viešasis interesas pasireiškia ne tik tuo, kad daugiabučių namų renovavimas (modernizavimas) yra itin aktualus Lietuvos valstybei, nes susijęs su asmens, visuomenės, valstybės interesais gyventi sveikoje, saugioje, estetiškoje aplinkoje, mokėti adekvačius mokesčius už teikiamas paslaugas, skatinti verslą ir t. t., tačiau ir tuo, kad šiuo metu daugiabučiame gyvenamajame name, kuriame yra 17 butų, atjungtos šildymo sistemos ir artėjant šildymo sezonui nesumontavus naujos, gyventojai paprasčiausiai nebeturės kaip šildyti jiems priklausančių butų.Be to, yra pažeidžiamos ir daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisės kiek įmanoma greičiau įgyvendinti daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo (renovacijos) statybos rangos darbus, po kurių jiems sumažėtų turto išlaikymo kaštai bei pakiltų turimo turto vertė.Pažeidžiamos daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų teisės laiku ir tinkamai pasinaudoti bei įsisavinti valstybės teikiamas lengvatas (paramą) dėl daugiabučių gyvenamųjų namų modernizacijos (renovacijos).Dėl nevykdomų ir sustabdytų statybos rangos darbų, gyventojai patiria ir patirs nuostolius susijusius su šildymo išlaidomis. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) investicijų projekto 5 lentelės 7.2. p. apskaičiuota, kad namo šiluminės energijos sąnaudos patalpų šildymui dabar sudaro 304,05 kWh/m²/metus, o modernizavus (renovavus) namą sudarytų tik 101,24 kWh/m²/metus. Tokiu būdu, atlikus pastato modernizaciją (renovaciją) butų savininkų išlaidos už šildymą preliminariais paskaičiavimais sumažėtų apie 3 kartus.Valstybė yra skyrusi net keletą paramos variantų įgyvendinant daugiabučio gyvenamojo namo modernizaciją (renovaciją), tačiau šia parama gyventojai gali pasinaudoti tik jeigu renovacijos procesas bus baigtas iki 2016 m. gruodžio 31d. Šios aplinkybės lemia, kad dėl teismo taikomų draudimų, nukentės gyventojų (visuomenės dalies) interesai įsisavinant valstybės skiriamą paramą.Teismo argumentas, jog nėra įrodymų, kurie pagrįstų paramos praradimą, nepagrįstas, kadangi trečiųjų asmenų modernizavimo darbai vykdomi pagal Lietuvos Respublikos valstybės nutarimu patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles, kurios būtent ir reglamentuoja valstybės paramos dydžius.Teismo spėliojimai dėl galimo šiuo metu vykdomų modernizavimo darbų teisėtumo ar neteisėtumo nėra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kadangi daug svarbesnis yra viešasis interesas ir draudimas teismui finansinius/ekonominius kriterijus iškelti prieš žmogiškuosius, kadangi gyventojų ir visos valstybės poreikiams turėtų būti taikomas prioritetas.Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neužtikrino ekonomiškumo principo, kadangi dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių gyventojai patiria turtinius praradimus (nuostolius), kurie susidarys dėl didesnių išlaidų už šilumą, negautų įvairaus pobūdžio valstybės paramų bei gyvenimiškų nepatogumų, kadangi gyventojai net nežino kaip teks šildytis ateinantį žiemos sezoną. Gyventojų žiniomis naujas rangovas statybos modernizavimo darbus atliktų iki 2016 metų pabaigos, todėl jau 2016/2017 metų šildymo sezone apeliantai gautų jų lūkesčius atitinkantį modernizuotą (renovuotą) daugiabutį gyvenamąjį namą, kurio šildymo išlaidos būtų mažesnės ir apeliantai nebepatirtų nuostolių. Be to, statybos rangos darbus atlikus iki 2016 m. gruodžio 31 d. gyventojai spės pasinaudoti ir įsisavinti valstybės teikiamą paramą, o tai taip pat stipriai sumažintų patiriamas išlaidas dėl renovacijos.Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka tik vienintelio ieškovo interesus, tačiau grubiai pažeidžia trečiųjų asmenų interesus, valstybės interesą, todėl yra neteisėtos bei perteklinės.Nors Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi, kuria Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikta nepakeista, nustatė, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina dalyvaujančių byloje šalių lygiateisiškumo principą ir jų interesų pusiausvyrą bei nepažeidžia viešojo intereso, tačiau pastebėtina, kad tuo metu tretieji asmenys net nedalyvavo procese jokiu statusu, todėl remtis šia nutartimi dėl viešojo intereso užtikrinimo negalima.Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo sąlygų

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei įgyvendinti 2014-10-20 Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimo pasekmes, išskyrus pareigą sumokėti ieškovei už atliktus darbus, taip pat uždrausta atsakovei sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo, bei pradėti nuostolių išieškojimą pasikreipiant į draudimo bendrovę BTA draudimas.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti trečiųjų asmenų prašymą iš dalies panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones (išskyrus draudimą pradėti nuostolių išieškojimą pasikreipiant į draudimo bendrovę BTA draudimas), konstatuojant, kad šioje proceso stadijoje išlieka grėsmė, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, pagrįstumo ir teisėtumo.Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 144–152 straipsniai. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemones dėl apribojimų, įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą.Paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui, nes materialiniai teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Jeigu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suvaržymų neigiamų padarinių patiria be atsakovo ir kiti asmenys, CPK 149 straipsnio normos reglamentuoja, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Dėl to, vadovaujantis CPK 149 straipsnio 1 ir 3 dalimis, į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gali kreiptis tiek dalyvaujantys byloje asmenys, tiek kiti suinteresuoti asmenys bei byloje nedalyvaujantys asmenys, kai teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus.Laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei į bylą pateikiami įrodymai, kurie paneigia ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrindimą ir (arba) eliminuoja grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ar patvirtina pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neekonomiškumą / neproporcingumą (CPK 3 straipsnio 1 ir 7 dalys, 145 straipsnio 2 dalis, 149 straipsnis).Nagrinėjamu atveju apeliantai yra tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) patalpų – butų savininkai civilinėje byloje Nr. e2-10199-214/2016 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 2014-10-20 Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo sutartį vykdyti natūra. Tretieji asmenys prašo iš dalies panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, nes draudimai atsakovei įgyvendinti 2014-10-20 Pirkimo sutarties Nr. 57-11 nutraukimo pasekmes ir sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų kaip daugiabučio namo gyventojų teises ar teisėtus interesus, t. y. neproporcingos (atskirajame skunde įvardijama kaip neekonomiškos). Iš šių argumentų galima spręsti, kad tretieji asmenys įstojo į bylą atsakovės pusėje. Nors proporcingumo principas CPK nuostatose tiesiogiai neįtvirtintas, tačiau civiliniame procese turi būti vadovaujamasi bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų, pagal kurį laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-852/2013; 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2014).Proporcingumo principo pažeidimą tretieji asmenys iš esmės grindžia viešojo intereso pažeidimu ir nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės atitinka tik vienintelio ieškovo interesus, dėl jų gyventojai patiria turtinius praradimus (nuostolius): didesnes išlaidas už šilumą, gyvenimiškus nepatogumus ir laiku neįsisavintą valstybės paramą daugiabučiams gyvenamiesiems namams renovuoti. Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvokos, kuri yra vertinamojo pobūdžio, turinys gali būti atskleidžiamas pagal konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Taigi, jeigu konkrečioje byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai ar neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-581/2009; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1229/2010).Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs iš pirkimo sutarties vykdymo teisinių santykių – ieškovė ginčija atsakovės vienašališką sutarties dėl modernizavimo darbų pirkimo nutraukimą. Šiais pagal sutartį darbais siekiama renovuoti daugiabutį namą, didinant energijos vartojimo efektyvumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertines šių teisinių santykių specifiką, sutinka su apeliantų argumentu ir nurodo, kad ieškovės įsigytų ir atsakovės paduodamų darbų ir paslaugų pobūdis yra susijęs su viešuoju interesu.Dėl viešo intereso galimo pažeidimo pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pažymėjo, jog dėl šio galimo pažeidimo pasisakyta Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartyje, kuria Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis palikta nepakeista. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas atsakovės inicijuotas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2S-458-230/2016, nustatyta, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jos teiginį, jog neįgyvendinus projekto nustatytais terminais bus prarastas finansavimas, pavyzdžiui, finansavimo sutarties ar kt., ir kad programos, pagal kurią teikiamas finansavimas, vykdymo terminas negali būti pratęstas (CPK 178 straipsnis). Atsakovė taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji ketina sudaryti naują statybos rangos sutartį (ketina skelbti naują viešą konkursą dėl rangovo parinkimo), pagal kurią statybos darbų projektą būtų suspėta įgyvendinti iki nurodytos datos, t. y. iki 2016-07-01 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, sprendžiant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principo, susijusio su viešuoju interesu (dėl projekto finansavimo įsisavinimo), pažeidimo, teismas nenustatė aplinkybių, kuriomis apeliantai grindžia savo prašymą. Atskirajame skunde tretieji asmenys pagrįstai nurodo, kad, sprendžiant šį klausimą apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2S-458-230/2016, jie nedalyvavo procese jokiu statusu, tačiau atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ yra jų interesus atstovaujantis asmuo, veikiantis santykiuose su ieškove trečiųjų asmenų priimto sprendimo dėl renovacijos vykdymo pagrindu CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka.Vertindamas trečiųjų asmenų argumentų dėl taikytų laikinosios apsaugos priemonių įtakos jų gerovei pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad statybos rangos darbai yra vykdomi. Į šią aplinkybę apeliantai nepagrįstai neatkreipė dėmesio. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai iš esmės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra nepagrįsti. Vien tai, kad ieškovės įsigytų ir atsakovės paduodamų darbų ir paslaugų pobūdis yra susijęs su viešuoju interesu, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu realiai viešasis interesas atskirajame skunde nurodytais aspektais yra nepažeistas ir trečiųjų asmenų interesai – sutaupyti dėl energijos vartojimo efektyvumo, išvengti gyvenimiškų nepatogumų bei laiku įsisavinti valstybės paramą yra praktiškai užtikrinti. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovė prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę nedelsiant stabdyti statybos rangos darbus ir uždrausti atsakovei ar jos įgaliotiems asmenims vykdyti bet kokius daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos (modernizavimo) darbus, nes atsakovė, nesilaikydama laikinųjų apsaugos priemonių, daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vykdo statybos darbus, kuriuos atlieka naujas rangovas. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Statybų vizija“ atstovas paaiškino, kad ši įmonė vykdo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybos (renovavimo) darbus, kurie yra baigiami atlikti, šių metų spalio mėnesį turi būti baigti, likę apie 10 procentų atlikti darbų iki pabaigos. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10199-214/2016 netenkino ieškovės prašymo ir nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Statybų vizija“ jau baigia atlikti objekto statybos (renovavimo) darbus, didžioji dalis prašomų stabdyti darbų atlikta, įpareigojimas uždrausti vykdyti statybos darbus yra netikslingas, nes sustabdymas būtų neproporcingas esamai situacijai bei prieštarautų daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų, kurie byloje įstojo trečiaisiais asmenimis, interesams. Šį nutratis yra įsiteisėjusi.Papildomai, spręsdamas dėl galimo viešojo interesi pažeidimo trečiųjų asmenų atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad teisminio nagrinėjimo metu tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimties, kuriam išspręsti atsakovas pasinaudojo procesine teise teikti prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutarties išaiškinimo. Atsakovė laikėsi pozicijos, kad draudimas atsakovei sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo neapima draudimo vykdyti statybos darbus. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl nutarties išaiškinimo atmetė ir nurodė, kad draudimas vykdyti statybos darbus patenka į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimti. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos 2016 m. spalio 31 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartis palikta nepakeista. Iš šių nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė vykdė statybos darbus ir su viešojo intereso pažeidimu, susiję trečiųjų asmenų interesai nebuvo pažeisti. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovės ir trečiųjų asmenų dėmesį, jog laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Tai reiškia, kad, nors ir šios priemonės skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nėra materialiniai teisiniai civilinių teisių gynimo būdai. Materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi tik procesiniais tikslais, o ne ginčui tarp šalių išspręsti.Aukščiau nustatytų faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog išlieka grėsmė, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas nagrinėjamu atveju. Trečiųjų asmenų atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepatvirtino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo, susijusio su viešojo intereso pažeidimu. Atskirajame skunde cituojama teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principų (įskaitant principą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės negali viršyti jų teikiamos naudos) nedaro įtakos skundžiamos pirmosios instanicjos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nes apeliantų nurodomi principai pagal jų turinį ir įgyvendinimo pobūdį taikomi viešųjų pirkimų bylose CPK 423⁷ straipsnyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų procedūros yra pasibaigusios ir, kaip apeliacinės instancijos teismas nurodė aukščiau, ginčas tarp šalių yra kilęs iš pirkimo sutarties vykdymo teisinių santykių.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą pagal byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, prašymą. Teisingai įvertino, kad jas panaikinus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kad trečiųjų asmenų interesai dėl jų galiojimo yra nepažeisti, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.