- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-19
- Bylos Nr.
- 2-852/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00601-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Pamario akmuo“
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-707-622/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pamario akmuo“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešo nekilnojamojo turto nuomos konkurso sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo V. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad trečiasis asmuo V. S. netinkamai vykdė negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) 38,54 kv.m. bendro ploto, nuomos sutarties įsipareigojimus, panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą atnaujinti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) 38,54 kv.m. bendro ploto, nuomos sutartį su buvusiu nuomininku ir įpareigoti sudaryti negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) 38,54 kv.m. bendro ploto, nuomos sutartį su konkurso laimėtoju ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdė atsakovo vykdomo, viešo nekilnojamojo turto nuomos konkurso „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) 38,54 kv. m. bendrojo ploto“ procedūras.
Atsakovas pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teigė, kad teismui sustabdžius nuomos konkurso procedūras savivaldybės administracija neturės galimybės sudaryti nuomos sutarties su didžiausią kainą nuomos konkurse pasiūliusiu asmeniu ir taip bus padaryta žala savivaldybės biudžetui. Teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, nes teismui pripažinus, kad nuomininkas netinkamai vykdė sutartį, sudaryta nuomos sutartis bus nutraukta ir patalpos išnuomotos teismo ar teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, dėl pritaikytų laikinųjų pasaugos priemonių nebus galima atnaujinti nuomos sutarties už viešame konkurse nustatytą kainą, savivaldybė patirs patalpų išlaikymo išlaidas ir negaus pajamų iš turto nuomos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Nurodė, kad būsimo galimai palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ir pažeisti trečiųjų asmenų teises, nes atsakovui sudarius nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, nuomos sutartis būtų vykdoma ir jos nutraukimas užtruktų. Tolesnis procedūrų tęsimas inicijuotų naujus teisminius ginčus ar koreguotų esamo ginčo apimtis, todėl teismas turės ex officio naikinti jau iš dalies įvykdytą nuomos sutartį. Pažymėjo, kad atsakovo argumentai, jog dėl sustabdyto viešo nekilnojamojo turto nuomos konkurso procedūrų, jis negali išnuomoti patalpų ir gauti pajamų, be to, patirs patalpų išlaikymo išlaidas, nesudaro pagrindo panaikinti pagrįstai taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti (b.l. 107-109). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Ieškinys pateiktas subjekto, neturinčio reikalavimo teisės dėl nuomos sutartinių santykių tarp Savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens tinkamo vykdymo. Toks įsikišimas į privačius sutartinius santykius vertintinas kaip sutarties šalių autonomijos principo pažeidimas.
2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, nes savivaldybės administracijos paskelbto konkurso dėl patalpų nuomos tikslas - sudaryti galimybę patalpose teikti Lėbautų kapinių lankytojams reikalingas paslaugas bei gauti pajamas į savivaldybės biudžetą. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas grindžiamas privačiu interesu- vykdyti veiklą nuomojamose patalpose.
2. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tikėtino palankaus teismo sprendimo, vertintinas kaip nepagrįstas ir pažeidžiantis viešąjį interesą. Ieškovo interesų užtikrinimu visiškai užtektų priemonės, kuri ne taip varžytų turto savininko teises ir interesus, pvz. leisti atnaujinti nuomos sutartį su esamu nuomininku, į sutartį įtraukiant nuostatą dėl sutarties termino pabaigos, atsižvelgiant į šios bylos baigtį.
3. Sustabdžius nuomos konkurso procedūras Savivaldybės administracija neturi galimybės sudaryti sutartį su didžiausią kainą konkurse pasiūliusiu nuomininku. Savivaldybės administracija neabejotinai patirs nuostolių, kurių atlyginimo klausimas gali inicijuoti dar vieną teisminį ginčą.
4. Pagrindo abejoti palankaus teismo sprendimo įgyvendinimo galimybe nėra, nes teismui pripažinus, kad nuomininkas netinkamai vykdė sutartį, su V. S. sudaryta nuomos sutartis būtų nutraukiama ir patalpos išnuomojamos teismo nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 111-112). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais.
1. Ieškovas neginčija nuomos tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir V. S. teisinių santykių, nes ginčo dalykas yra vykdyto atviro konkurso sprendimas sutartį sudaryti ne su konkursą laimėjusiu ieškovu, o su buvusiu nuomininku, kuris, ieškovo manymu, neatitinka konkurso sąlygose nurodytų reikalavimų.
2. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių principų įgyvendinimui užtektų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, leidžiant atsakovui sudaryti nuomos sutartį iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, tačiau nesutinka su visišku jų panaikinimu.
3. Savivaldybei sudarius naują sutartį, V. S. naujai sudarytą sutartį gali pradėti vykdyti tinkamai, o tokiu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neturės teisės vienašališkai nutraukti tinkamai vykdomą sutart arba iš vis nepasinaudos šia teise, dėl to gali kilti naujas ginčas.
4. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nedelsiant sudarytų sutartį su trečiuoju asmeniu, tuo tarpu restitucija pagal sutarties pobūdį būtų negalima.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nustatyta, kad užtikrindamas galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarė iki įsiteisės sprendimas šioje byloje sustabdyti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vykdomo atviro konkurso dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) 38,54 kv. m. bendrojo ploto nuomos, procedūras (b.l. 26-28). Apeliantas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas šio prašymo netenkino.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apelianto manymu, minėta nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo Klaipėdos miesto savivaldybės teises disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu labiau nei būtina ieškovo pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Todėl ieškovo interesų užtikrinimui, jo manymu, visiškai užtektų priemonės ne taip varžančios turto savininko teises ir interesus, pavyzdžiui, leidžiant atnaujinti nuomos sutartį su esamu nuomininku, į sutartį įtraukiant nuostatą dėl sutarties termino pabaigos, atsižvelgiant į šios bylos baigtį. Ieškovas atsiliepime į apelianto atskirąjį skundą nurodė, jog neprieštarautų tokiam laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo.
Atskleidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principų turinį teismų praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-48/2010). Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galimus pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Taigi, ekonomiškumo principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis - tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio - laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Todėl teismas turi parinkti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias teismo sprendimo įvykdymą, tačiau kuo mažiau suvaržančias atsakovo interesus.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, kuris buvo pripažintas Klaipėdos miesto savivaldybės organizuoto viešojo nekilnojamojo turto nuomos konkurso laimėtoju, ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimą, atnaujinti negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) 38,54 kv. m. bendro ploto nuomos sutartį su buvusiu nuomininku. Šių aplinkybių kontekste sutiktina su pirmosios instancijos pozicija, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovas sudarys ginčo patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu, dėl ko gali pasunkėti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokio masto laikinosios apsaugos priemonės, kurias šiuo atveju paliko galioti pirmosios instancijos teismas visa apimtimi, yra netikslingos ir nepagrįstai riboja atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teises ir teisėtus interesus, nes dėl sustabdyto viešo nekilnojamojo turto nuomos konkurso procedūrų, pasibaigus buvusio nuomininko nuomos sutarčiai, jis negali išnuomoti patalpų ir gauti pajamų, be to, gali patirti išlaidų patalpų išlaikymui. Kaip minėta, teismas laikinąsias apsaugos priemones turi parinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu ir neriboti kitos šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 145 str. 2 d.). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad leidimas atsakovui sudaryti patalpų nuomos sutartį su buvusiu nuomininku iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo neapsunkins teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymo, tačiau užtikrins abiejų šalių interesų šioje byloje pusiausvyrą. Juo labiau, kad tokiam leidimui, kaip matyti iš ieškovo atsiliepimo argumentų, iš esmės neprieštarauja ir ieškovas.
Esant šioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas tenkinamas iš dalies (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų kaip neturinčių reikšmės nagrinėjamos bylos rezultatui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti. Atsakovo prašymą tenkinti iš dalies - leisti atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai sudaryti 38,54 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį laikotarpiui iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.