- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- e2A-598-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00396-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- L. K., A. C.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Specialiosios sistemos“
- Trečiasis asmuo
- Zarasų rajono 2-asis notaro biuro
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. (L. K.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-66-758/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Specialiosios sistemos“ ieškinį atsakovams L. K. ir A. C. (A. C.), dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Zarasų rajono 2-asis notaro biuro notaras R. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Specialiosios sistemos“ prašė nutraukti 2018 m. kovo 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės L. K. sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės L. K. nuosavybės teise butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti įskaitymą ir atsakovės L. K. sumokėtą ieškovei 100 Eur buto kainos dalį įskaityti ieškovei dėl sutarties sudarymo patirtiems nuostoliams atlyginti, priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant nuo 7 600 Eur, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 21 d. sudarė sutartį su atsakove, pagal kurią pirkėjai – atsakovei už 7 600 Eur (3.1 punktas) pardavė butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iki sutarties sudarymo atsakovė ieškovei sumokėjo 100 Eur, o likusią 7 500 Eur sumą įsipareigojo sumokėti per 6 mėn. nuo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 23 d. (4.1.1. punktas), tačiau likusios 7 500 Eur sumos atsakovė nesumokėjo. 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovė išsiuntė pranešimą atsakovei dėl prievolės sumokėti nesumokėtą sumą įvykdymo, nustatydama papildomą, sutarties 9.3.2. punkte numatytą 10 dienų terminą prievolei įvykdyti, bei pranešdamas apie tai, kad jeigu atsakovė neįvykdys prievolės per papildomą terminą, ieškovė inicijuos sutartyje numatytą vienašalį sutarties nutraukimą. Iki nustatyto papildomo termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d., atsakovė nesumokėjo likusios nesumokėtos 7 500 Eur buto kainos. 2018 m. lapkričio 20 d. notaras R. K., remiantis sutarties 9.4. punktu, išsiuntė atsakovei paskutiniu deklaruotu adresu pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, tačiau šis pranešimas atsakovei įteiktas nebuvo. 2019 m. spalio 14 d. ieškovės pavedimu jis išsiuntė atsakovei minėtą pranešimą į įkalinimo vietą ir šis pranešimas atsakovei buvo įteiktas, tačiau, gavusi pranešimą apie prievolės neįvykdymą ir vienašalį sutarties nutraukimą, atsakovė nei sumokėjo likusios nesumokėtos turto kainos, nei ėmėsi sutartyje numatytų veiksmų, reikalingų sutarties nutraukimui. Sutarties 9.3.2. punkte numatyta, kad visos turto kainos nesumokėjimas per papildomai nustatytą 10 dienų terminą prievolei įvykdyti, yra esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą pardavėjui vienašališkai nutraukti sutartį. Sutarties 9.4. punkte numatyta, kad, nutraukus sutartį, taikoma restitucija, todėl atsakovė privalo grąžinti butą, o ieškovė atsakovei jos sumokėtą iki sutarties sudarymo už perkamą butą 100 Eurų. Sutarties 9.5. punkte numatyta, kad nutraukiant sutartį, kaltoji šalis turi pareigą sumokėti teisiosios šalies patirtus nuostolius. Ieškovės išlaidos, susijusios su notariniu sandorio įforminimu bei pranešimų atsakovei siuntimu sudaro viso 101,25 Eur. Kadangi ieškovė atsakovei turi pareigą grąžinti 100 Eurų už butą sumokėtos kainos, o atsakovė turi pareigą ieškovui sumokėti 101,25 Eurų nuostolių atlyginimą, tai yra panašią sumą, tai darytinas prievolių įskaitymas ir atsakovei natūra nepriteistina iš ieškovės 100 Eurų sumokėta buto kainos dalis, o ieškovei iš atsakovės 101,25 Eurų nuostolių atlyginimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. liepos 21 d. sprendimu priėmė ieškovės UAB „Specialiosios sistemos“ atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl reikalavimų atsakovui A. C. ir civilinę bylą šio atsakovo atžvilgiu nutraukė. Išaiškino šalims, kad bylos dalį dėl reikalavimų atsakovui A. C. nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Ieškinį tenkino visiškai – nutraukė 2018 m. kovo 21 d. tarp ieškovės UAB „Specialiosios sistemos“ ir atsakovės L. K. sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taikė restituciją ir priteisė ieškovei UAB „Specialiosios sistemos“ iš atsakovės L. K. nuosavybės teise butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikė įskaitymą ir atsakovės L. K. sumokėtą ieškovei 100 Eur buto kainos dalį įskaitė ieškovei dėl sutarties sudarymo patirtiems nuostoliams atlyginti, priteisė iš atsakovės L. K. ieškovės UAB „Specialiosios sistemos“ naudai 5 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos 2020 m. gegužės 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant nuo 7 600 Eur, 980 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybės naudai – 44,30 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
4. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė atsakovei už 7 600 Eur pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (sutarties 3.1 punktas). Iki sutarties sudarymo atsakovė ieškovei sumokėjo 100 Eur, o likusią 7 500 Eur sumą įsipareigojo sumokėti per 6 mėn. nuo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 23 d. (sutarties 4.1.1. punktas), tačiau likusios 7 500 Eur sumos atsakovė nesumokėjo. 2018 m. rugsėjo 24 d. ieškovė išsiuntė pranešimą atsakovei dėl prievolės sumokėti nesumokėtą sumą įvykdymo, nustatydama papildomą, sutarties 9.3.2. punkte numatytą 10 dienų terminą prievolei įvykdyti, bei pranešdamas apie tai, kad jeigu atsakovė neįvykdys prievolės per papildomą terminą, ieškovė inicijuos sutartyje numatytą vienašalį sutarties nutraukimą. Iki nustatyto papildomo termino pabaigos, t. y. iki 2018 m. spalio 8 d., atsakovė nesumokėjo likusios nesumokėtos 7 500 Eur buto kainos. 2019 m. spalio 14 d. ieškovės pavedimu notaras R. K., remiantis sutarties 9.4. punktu, išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo į įkalinimo vietą ir šis pranešimas atsakovei buvo įteiktas, tačiau, gavusi pranešimą apie prievolės neįvykdymą ir vienašalį sutarties nutraukimą, atsakovė nei sumokėjo likusios nesumokėtos turto kainos, nei ėmėsi sutartyje numatytų veiksmų, reikalingų sutarties nutraukimui. Sutarties 9.3.2. punkte numatyta, kad visos turto kainos nesumokėjimas per papildomai nustatytą 10 dienų terminą prievolei įvykdyti, yra esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą pardavėjui vienašališkai nutraukti sutartį.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė raštu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų atsakovo A. C. atžvilgiu, ieškovės atstovas teismo posėdyje atsisakymą palaikė. Teismas sprendė, kad atsisakymas išreikštas laisva valia, todėl priimtinas, civilinės bylos dalis dėl reikalavimų atsakovui A. C. nutrauktina, nurodant, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
6. Teismas nustatė, kad atsakovė įgijo teisę gauti nuosavybės teise ginčo butą, tačiau nėra sumokėjusi ieškovei buto kainos nei per sutartyje nustatytą 6 mėn. terminą nuo sutarties sudarymo (sutarties 4.1.1. punktas), nei per papildomai nustatytą terminą – iki 2018 m. spalio 8 d. (sutarties 9.3.2. punktas), nei bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismas pažymėjo, kad, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai numatė, kad atsakovės neatsiskaitymo su ieškove atveju, sutartis bus nutraukta. Ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto, t. y. aplinkybės, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei sutartyje numatytos sumos ir viso turto nustatytos kainos, tarp šalių nėra. Dėl minėtos aplinkybės ieškovė atsakovę perspėjo. Atsakovė neginčija, kad nėra įvykdžiusi prisiimtų įsipareigojimų. Minėtų aplinkybių visuma teismui leido daryti išvadą, jog atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, pažeidimas padarytas dėl atsakovės sąmoningų veiksmų. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, jog esant šalių sutartyje numatytai ieškovės teisei nutraukti sutartį (atsakovei jos nevykdant), yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir nutraukti 2018 m. kovo 21 d. tarp buto pirkimo – pardavimo sutartį.
7. Teismas nustatė, kad sutarties 9.4. punkte numatyta, jog, nutraukus sutartį, taikoma restitucija, t. y., kiekviena šalis turi grąžinti kitai šaliai, tai, ką yra gavusi. Teismas sprendė, kad nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį yra pagrindas taikyti restituciją, ieškovei priteisiant sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei priteisiant iš ieškovės 100 Eur buto kainos dalį.
8. Teismas nustatė, kad sutarties 9.5. punkte numatyta, jog nutraukiant sutartį, kaltoji šalis turi pareigą sumokėti teisiosios šalies patirtus nuostolius. Ieškovės nuostolius sudaro ieškovės sumokėtos sumos už notarinį sutarties įforminimą bei kitų notaro rengtų pranešimų atsakovei parengimą ir išsiuntimą. Notariškai patvirtintoje sutartyje viso nurodyta, kad už sutarties parengimą, įforminimą ir įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, ieškovė sumokėjo bendrą 91,66 Eurų sumą (43,61 Eur, 14,48 Eur, 9,45 Eur, 6,52 Eur, 5,80 Eur, 8,70 Eur, 2,90 Eur). Be to, ieškovė per notarą atsakovei du kartus siuntė pranešimus (2018 m. spalio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d.), už kurių rengimą, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 „Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo, sumokėjo ne mažiau kaip po 3 Eur, o be to, turėjo pašto išlaidų, siunčiant tuos pranešimus: 2018 m. spalio 14 d. 2,52 Eur (1,26 Eur pagal kvitą Nr. 54202 ir 1,26 Eur pagal kvitą Nr. 54068) ir 2019 m. lapkričio 20 d. 1,07 Eur (kvito Nr. 34551). Ieškovės išlaidos, susijusios su notariniu sandorio įforminimu bei pranešimų atsakovei siuntimu sudaro viso 101,25 Eur. Tai yra ieškovės su sandoriu susiję nuostoliai ir juos turi pareigą atlyginti atsakovė. Teismas pažymėjo, jog kadangi ieškovė atsakovei turi pareigą grąžinti 100 Eur už butą sumokėtos kainos, o atsakovė turi pareigą ieškovui sumokėti 101,25 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. panašią sumą, tai darytinas prievolių įskaitymas ir atsakovei natūra nepriteistina iš ieškovės 100 Eur sumokėta buto kainos dalis, o ieškovei iš atsakovės 101,25 Eur nuostolių atlyginimas.
9. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo laikė pagrįstu, todėl jį taip pat tenkino. Kadangi ieškinį tenkino visiškai, teismas iš atsakovės ieškovei priteisė jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – visas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Atsakovė L. K. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
11. Atsakovė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas pažeidė procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose.
Šalies argumentai
12. Pažymi, kad 2021 m. balandžio 12 d. pateikė priešieškininį pareiškimą dėl turtinių nuostolių padarymo ir atlyginimo priteisimo. Patenkinus priešieškinį, būtų visiškai arba iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio reikalavimų, taip pat tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau bei teisingai išnagrinėti ginčus. Teismas 2021 m. balandžio 13 d. nutartimi atsisakė priimti priešpriešinį pareiškimą. Dėl tokio teismo sprendimo buvo pateiktas šiam teismui nušalinimo pareiškimas, kuris buvo nagrinėtas ir atmestas labai formaliais pagrindais, kurie neužtikrino atsakovės teisių realizavimo ir pažeidė kitus civilinio proceso principus ir teisėtus atsakovės lūkesčius dėl teisingo ginčo, susiformavusio tarp šalių, išsprendimo.
13. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei karto savo iniciatyva nesudarė tokių teismui situacijų, kad būtų galima įtarti jos veiksmuose ir siekiuose bylos vilkinimą, bylos pasirengimas nagrinėti ir kiti klausimai yra ne atsakovės paieška ir kitos su ja susijusios aplinkybės, o ieškovės netinkamai parengti procesiniai dokumentai, kuriuos ji privalėjo tikslinti pagal atskirus teismų pavedimus. Kai tik atsakovės atstovė įsitraukė į jos atstovavimą, atsakovė kaip šalis dėjo visas maksimalias pastangas kaip tik nevilkinti ir tinkamai naudotis procesinės teisėmis.
14. Akcentuoja, jog teismo skundžiamas sprendimas ir procesiniai veiksmai atsakovės atžvilgiu sudarė visas prielaidas laikyti, kad teismas buvo šališkas atsakovės atžvilgiu ir pažeidė lygiateisiškumo principą. Nurodo, kad 2021 m. kovo 16 d. teismo posėdyje, kai buvo pristatytos šalių pozicijos, buvo iškelti klausimai dėl atsakovės reiškiamų reikalavimų, kurie nėra išdėstyti priešieškinyje. Atsakovė sekančiame teismo posėdyje pateikė procesinį dokumentą ir buvo nurodytos priežastys, kad bendrauti su atstove ir jai pateikti dokumentus ji kitaip negalėjo, nes nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. 24 val. buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Mano, kad vienai proceso šaliai (ieškovei) teismas skyrė ypatingą dėmesį – sudarė trūkumų šalinimo procesus (2020 m. gegužės 16 d. nutartis) dėl vertimo į kitą kalbą, daug dėmesio skyrė kito atsakovo (Baltarusijos piliečio informavimui apie procesinius dokumentus). Tačiau pradėjus bylą nagrinėti teismo posėdžiuose, atsakovės teisės buvo apribotos nepagrįstai. Pamini ir tai, kad byloje vyko vienas teismo posėdis, kuriame iš pasirengiamojo buvo pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, kito metu buvo pateiktas atsakovės vardu teikiamas priešieškininis pareiškimas, jokių specialių vilkinimo požymių nebuvo, todėl teismo motyvas apie neva tariamą bylos vilkinimą yra nepagrįstas ir neatitinka civilinės bylos aplinkybių.
15. Pažymi, kad teismas apeliantei nurodė, jog jai suteikta teise kreiptis su savarankišku procesiniu dokumentu ir pradėti naują ginčą, todėl apeliantė buvo priversta kreiptis į kitą teismą pagal teismingumą dėl naujo ginčo pradėjimo dėl formaliai tų pačių tarp šalių kilusių ginčo aplinkybių (civilinė byla Nr. e2-2208-1027/2021). Tokia teisiškai reikšminga situacija prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatoms dėl ginčo ekonomiškumo, betarpiškumo teisės principų užtikrinimo, CPK 143 straipsnio nuostatoms bei šios bylos faktinėms aplinkybės dėl priešpriešinio reikalavimo ir juo išsprendžiamų visų klausimų vieno ginčo metu, o ne dirbtinai sukuriama teisminio ginčo nagrinėjimo situacija dėl proceso šalies reikalavimų užtikrinimo iš naujo kitame teisme ir kitoje byloje, kurioje šie klausimai būtų išnagrinėti ir išspręsti vieno ginčo nagrinėjimo skirtingų reikalavimų aspektais.
16. Mano, kad teismo sprendimas tiesiogiai susijęs civiline byla Nr. e2-2208-1027/2021, kadangi ieškovė gavo turtinės naudos iš žodinės ginčo buto nuomos ir egzistavo turtiniai ginčo santykiai dėl sandorio atsiskaitymo už įsigytą būstą. Nuo civilinės bylos Nr. e2-2208-1027/2021 baigties priklausys, ar šis teismo sprendimas taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės nuosavybės teise ginčo butą yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi teismas vieno ginčo metu šių proceso šalių reikalavimų nesiaiškino, tai dirbtinai sudarė teisines pasekmes atsirasti dar vienai civilinei bylai, tarp kurių egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys dėl proceso šalių reikalavimų užtikrinimo (esant palankiam teismo sprendimui atsakovės atžvilgiu).
17. Pažymi ir tai, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl apeliantės nurodytų teiginių ir visų faktinių aplinkybių dėl žodinio susitarimo su ieškove dėl ginčo objekto nuomos ir iš to gaunamos ieškovo turtinės naudos ir jos užskaitymo kaip atsiskaitymo už ginčo butą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą nutraukti sutartį, taikyti restituciją ir priteisti ginčo butą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nutraukta ginčo šalių sudaryta buto pirkimo – pardavimo sutartis, taikyta restitucija bei įskaitymas ieškovei dėl sutarties sudarymo patirtiems nuostoliams atlyginti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti apeliacinio skundo nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
20. Atsakovė L. K., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, iš esmės apeliacinį skundą argumentuoja pirmosios instancijos teismo netinkamu CPK 143 straipsnio nuostatų taikymu, atsisakant priimti jos pateiktą priešieškinį. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi civilinės bylos duomenis apie proceso eigą, atsakovės L. K. veiksmus, pirmosios instancijos teismui atsisakius priimti priešieškinį, sprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, tame tarpe ir dėl teismo šališkumo atsakovės atžvilgiu ir lygiateisiškumo principo pažeidimo, neduoda pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą.
21. Byloje nustatyta, kad 2020 m. gegužės 18 d. ieškovė UAB „Specialiosios sistemos“ kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama nutraukti 2018 m. kovo 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės L. K. sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją, priteisiant ieškovei iš atsakovės nuosavybės teise butą, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taikyti įskaitymą, įskaitant atsakovės sumokėtą ieškovei 100 Eur buto kainos dalį į ieškovės dėl sutarties sudarymo patirtų nuostolių atlyginimą. Teisėjo 2020 m. birželio 1 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas, ieškovei pašalinus ieškinio trūkumus. 2020 m. birželio 3 d. atsakovei L. K. nustatytas 14 dienų, skaičiuotinas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos, atsiliepimams į ieškinį teismui pateikti. Tą pačią dieną atsakovei L. K. registruotąja pašto siunta išsiųstas pranešimas (kartu su ieškinio ir priedų nuorašais). Procesiniai dokumentai atsakovei L. K. įteikti 2020 m. birželio 5 d. Nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. teisėjas buvo kasmetinėse atostogose. Teisėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d. rezoliucija priimtas atsakovės L. K. 2020 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo, kuriame ji nurodė, jog sutinka su pareikštu ieškiniu, prašomos priteisti 7 500 Eur sumos negalėjo sumokėti, nes atlikinėjo bausmę, neatsisako šią sumą sumokėti ieškovei, ketina grąžinti dalimis, kaip buvo tartasi su ieškovės atstovu. Ieškovės prašymu 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atliktas įrašas viešame registre dėl ginčo buto, bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio atsakovams L. K. ir A. C., nuosavybės teisės perleidimo draudimo. 2020 m. rugsėjo 2 d. gautas atsakovės atstovės prašymas dėl prieigos dėl elektroninės bylos kortelės, kuriame nurodoma, kad atsakovei 2020 m. rugsėjo 1 d. VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Teisėjo rezoliucija 2020 m. rugsėjo 17 d. priimti atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. papildomi paaiškinimai prie atsakovės 2020 m. rugpjūčio 4 d. pateikto atsiliepimo į ieškinį, kuriuo atsakovė nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, kadangi pagal žodinį susitarimą su ieškovės atstovu M. R. šis nuomojo ginčo butą, o gautomis pajamas (nuomos mokestį) turėjo mažinti jos neišmokėtą buto kainą. Iš nurodytų duomenų darytina išvada, kad atsakovė L. K. iš esmės nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. papildomų paaiškinimų pateikimo teismui momento nesutiko su pareikštu ieškiniu dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, priteisiant ieškovei iš atsakovės nuosavybės teise ginčo butą.
22. Pagal CPK 143 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, t. y. iki parengiamojo teismo posėdžio stadijos pabaigos, pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Šioje byloje 2021 m. kovo 16 d. vyko vienas parengiamasis posėdis, kurio metu buvo pereita į teismo posėdį, nustatyta posėdžio data: 2021 m. balandžio 13 d. 10.00 val. Atsakovės L. K. atstovė nesutiko dėl perėjimo į teismo posėdį, motyvuojant tuo, kad parengiamajame posėdyje ji turėjo atsakovės įgaliojimus susitarti tik dėl taikaus ginčo išsprendimo, tačiau atsakovės atstovė teismui nepateikė pozicijos dėl apsisprendimo atsakovės teises ginti byloje pareiškiant priešieškinį, kas būtų sudarę sąlygas CPK 229 straipsnyje nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismui skirti dar vieną parengiamąjį posėdį arba, net ir perėjus į teisminį bylos nagrinėjimą, suteikti galimybę atsakovei priešieškinį teikti jau teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Priešieškinis dėl turtinių nuostolių padarymo ir atlyginimo priteisimo šioje byloje buvo pareikštas tik 2021 m. balandžio 12 d. per EPP, pasibaigus parengiamojo teismo posėdžio stadijai ir likus vienai dienai iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje.
23. CPK 143 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. 2021 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl priešieškinio priėmimo, ieškovės atstovas pareiškė prieštaravimą. Šiuo atveju taip pat negalima teigti, kad priešieškinio priėmimo būtinumas iškilo vėliau, nes atsakovė, kaip minėta, nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. papildomų paaiškinimų pateikimo teismui momento išreiškė nesutikimą su pareikštu ieškiniu, motyvuojant buvus žodinį susitarimą su ieškovės atstovu M. R. dėl ginčo buto nuomos ir gautų pajamų iš to įskaitymo į atsakovės neišmokėtą buto kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešieškinyje buvo reiškiami nauji savarankiški reikalavimai, dėl ko būtų padidėjusi civilinėje byloje sprendžiamų ginčų apimtis, bylos dalyje pagal priešieškinį turėtų būti vykdomas atskiras naujas pasirengimas nagrinėti šią bylos dalį teisme, byloje turėtų būti vertinami nauji įrodymai. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, turėdama galimybę ir pakankamą terminą laiku pateikti byloje priešieškinį, tačiau šį procesinį dokumentą pateikdama jau po parengiamojo teismo posėdžio stadijos pabaigos, perėjus į teismo posėdį, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, ir pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas priešieškinio, pagrįstai konstatavo, kad priešieškinio priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 143 straipsnio 1 dalis).
24. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2021 m. gegužės 11 d. atsakovė L. K. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose inicijavo savarankišką teisminį procesą (civilinės bylos Nr. e2-2208-1027/2021), kuriame ieškiniu reiškia tiek tapačius reikalavimus, kurie buvo pareikšti nagrinėjamoje byloje nepriimtame priešieškinyje, tiek naujus reikalavimus. Civilinės bylos Nr. e2-2208-1027/2021 nagrinėjimui pasirengta paruošiamųjų dokumentų būdu, byla skirta nagrinėti teismo posėdyje, taigi, byla dar neišnagrinėta. Dėl nurodyto teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepriėmę atsakovės priešieškinio, taip pat nevertinęs ir nepasisakęs dėl atsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. papildomuose paaiškinimuose nurodytų argumentų dėl egzistavusio žodinio susitarimo su ieškovės atstovu M. R. dėl ginčo buto nuomos ir gautų pajamų iš to įskaitymo į atsakovės neišmokėtą buto kainą, atsakovės teisių nepažeidė, nes ginčas dėl tokio pat pobūdžio atsakovės teisių gynimo dar neišspręstas ir šių teisių apsauga yra kitos civilinės bylos (Nr. e2-2208-1027/2021) nagrinėjimo dalykas. Šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimų nebuvo galima išnagrinėti atskirai.
25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pareiga buvo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą tuo atveju, jei ieškovės pateiktas ieškinys neatitiko bendrųjų procesiniams dokumentams bei ieškiniui keliamų reikalavimų (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis), todėl nėra jokio pagrindo tokio pirmosios instancijos teismo veiksmo vertinti kaip ypatingo dėmesio rodymą ieškovei. Pirmosios instancijos teismas taip pat buvo atsakingas už tinkamą procesinių dokumentų įteikimą byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl pirmosios instancijos teismas dėjo pastangas informuoti apie procesinius dokumentus kitą atsakovą A. C. (Baltarusijos pilietį) pagrįstai. Atsakovė tik 2021 m. kovo 13 d. pirmosios instancijos teismą informavo apie įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-8354-1090/2020, kuriuo nutraukta atsakovų A. C. ir L. K. santuoka ir santuokoje įgytas ginčo butas priteistas atsakovei L. K., nors šiuos duomenis turėjo galimybę pateikti anksčiau. Dėl to pripažintina, kad ir dėl šios priežasties pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija užtruko ilgiau, nei būtų užtrukusi, jeigu atsakovė būtų savalaikiai pranešusi pirmosios instancijos teismui ir ieškovei apie tokias faktines aplinkybes.
26. Aptartų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias priešieškinio institutą, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
28. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovės L. K. turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Atsakovė L. K. apeliaciniame skunde nurodė, kad už apeliacinio skundo padavimą mokėtinas 260 Eur žyminis mokestis ir prašė ją atleisti nuo dalies (200 Eur) žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies (60 Eur) mokėjimą atidėti, kadangi dėl sunkios finansinės padėties neturi galimybės žyminio mokesčio sumokėti.
30. Esant asmens prašymui, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, teismui yra suteikta teisė tiek iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), tiek atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis). Abiem atvejais asmens prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl asmens prašymo pagrįstumo, įvertina įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, gaunamas pajamas, bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) ir jų pagrindu sprendžia, ar asmuo gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.
31. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį ir (ar) asmuo gali sukaupti reikiamą žyminio mokesčio sumą. Taigi, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1319-464/2019).
32. Nagrinėjamu atveju apeliantės prašyme nurodyta argumentacija leidžia teigti, jog apeliantė įrodinėja, kad šiuo metu ji negali sumokėti net ir dalies žyminio mokesčio. Prašymui pagrįsti apeliantė pateikė akcinės bendrovės Šiaulių bankas išrašą (už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 20 d.), patvirtinantį apie apeliantės gaunamą vidutiniškai 165 Eur socialinę išmoką, iš kurios, apeliantės teigimu, ji turi pragyventi, mokėti mokesčius, skolas pagal vykdomuosius dokumentus. Nors šie įrodymai nevisiškai atskleidžia asmens turtinę padėtį, tačiau jie leidžia daryti išvadą, kad gaunamų pajamų dydis apeliantei riboja galimybę sumokėti visą už apeliacinio skundo padavimą mokėtiną žyminį mokestį. Tikėtina, kad iki šio procesinio sprendimo priėmimo apeliantė sukaupė ir yra pajėgi sumokėti 60 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą.
33. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, siekiant nevaržyti atsakovės teisės į teisminę gynybą ir užtikrinant pusiausvyrą tarp asmens teisės į teisminę gynybą ir įstatymų leidėjo nustatyto žyminio mokesčio mokėjimo tikslo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas tenkinti apeliantės prašymą ir atleisti ją nuo dalies, t. y. 200 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą tikslinga atidėti, priteisiant 60 Eur į valstybės biudžetą (CPK 83 straipsnio 3 dalis ir 84 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalimi ir 84 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Apeliantės L. K. prašymą tenkinti – atleisti apeliantę L. K. nuo 200 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti, priteisiant iš apeliantės L. K. į valstybės biudžetą 60 Eur (šešiasdešimt eurų), kurie turi būti sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.