Utenos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašo: nutraukti 2018-03-21 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir priteisti ieškovei UAB „Specialiosios sistemos“ iš atsakovės L. K., nuosavybės teise butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); taikyti įskaitymą ir atsakovės L. K. sumokėtą ieškovei 100 Eur buto kainos dalį įskaityti ieškovei dėl sutarties sudarymo patirtiems nuostoliams atlyginti; priteisti ieškovei 5 proc. metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant nuo 7 600 Eur; priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018-03-21 ieškovė sudarė sutartį su atsakove pagal kurią pirkėjai – atsakovei už 7 600 Eur (3.1 punktas) pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iki sutarties sudarymo atsakovė ieškovei sumokėjo 100 Eur, o likusią 7 500 Eur sumą įsipareigojo sumokėti per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo, bet ne vėliau kaip iki 2018-11-23 (sutarties 4.1.1. punktas), tačiau likusios 7 500 Eur sumos atsakovė nesumokėjo. 2018-09-24 ieškovė išsiuntė pranešimą atsakovei dėl prievolės sumokėti nesumokėtą sumą įvykdymo, nustatydamas papildomą, sutarties 9.3.2. punkte numatytą 10 dienų terminą prievolei įvykdyti, bei pranešdamas apie tai, kad jeigu atsakovė neįvykdys prievolės per papildomą terminą, ieškovė inicijuos sutartyje numatytą vienašalį sutarties nutraukimą. Iki nustatyto papildomo termino pabaigos, t. y. iki 2018-10-08, atsakovė nesumokėjo likusios nesumokėtos buto kainos – 7 500 Eur. 2018-11-20 notaras Romualdas Kundrotas, remiantis sutarties 9.4. punktu išsiuntė atsakovei paskutiniu deklaruotu adresu pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą, tačiau šis pranešimas atsakovei įteiktas nebuvo. 2019-10-14 ieškovės pavedimu notaras Romualdas Kundrotas remiantis sutarties 9.4. punktu išsiuntė atsakovei pranešimą dėl vienašalio sutarties nutraukimo į įkalinimo vietą ir šis pranešimas atsakovei buvo įteiktas, tačiau gavusi pranešimą apie prievolės neįvykdymą ir vienašalį sutarties nutraukimą, atsakovė nei sumokėjo likusios nesumokėtos turto kainos, nei ėmėsi sutartyje numatytų veiksmų, reikalingų sutarties nutraukimui. Pirkimo – pardavimo sutarties 9.3.2. punkte numatyta, kad visos turto kainos nesumokėjimas per papildomai nustatytą 10 dienų terminą prievolei įvykdyti, yra esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą pardavėjui vienašališkai nutraukti sutartį. Savo poziciją dėl vienašalio sutarties nutraukimo ieškovė atsakovei yra pranešusi 2019­-10-14 notaro išsiųstu ir atsakovei pašto įteiktu pranešimu. Sutarties 9.5.5. punktas numato ir aktyvius atsakovės veiksmus, įforminant sutarties nutraukimą, t. y., remiantis sutarties 9.3.4. punktu atvykti pas notarą ir įforminti susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Nurodytas susitarimas, kaip numatyta sutarties 9.5.5. punkte, kartu būtų ir buto priėmimo – perdavimo ieškovei aktu. Atsakovei neatliekant šio veiksmo nei pačiai, nei per įgaliotą asmenį ar nesumokant visos likusios turto kainos, ieškovė, remiantis sutarties 9.3.4. apginti savo teises, t. y. nutraukti sutartį ir susigrąžinti butą gali tik per teismą. Sutarties 9.4. punkte numatyta, kad, nutraukus sutartį, taikoma restitucija, t. y., kiekviena šalis turi grąžinti kitai šaliai, tai, ką yra gavusi. Šiuo atveju atsakovė privalo grąžinti butą, o ieškovė atsakovei jos sumokėtą iki sutarties sudarymo už perkamą butą 100 Eurų. Sutarties 9.5. punkte numatyta, kad nutraukiant sutartį, kaltoji šalis turi pareigą sumokėti teisiosios šalies patirtus nuostolius. Ieškovės nuostolius sudaro ieškovės sumokėtos sumos už notarinį sutarties įforminimą bei kitų notaro rengtų pranešimų atsakovei parengimą ir išsiuntimą. Notariškai patvirtintoje sutartyje viso nurodyta, kad už sutarties parengimą, įforminimą ir įregistravimą NTR, ieškovė sumokėjo bendrą 91,66 Eurų sumą (43,61 Eur, 14,48 Eur, 9,45 Eur, 6,52 Eur, 5,80 Eur, 8,70Eur, 2,90 Eur). Be to, ieškovė per notarą atsakovei du kartus siuntė pranešimus (2018-10-14 ir 2019-11-20), už kurių rengimą, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 „Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo, sumokėjo ne mažiau kaip po 3 eurus, o be to, turėjo pašto išlaidų, siunčiant tuos pranešimus taip: 2018-10-14 2,52 Eur (1,26 Eur pagal kvitą Nr. 54202 ir 1,26 Eur pagal kvitą Nr. 54068) ir 2019-11-20 1,07 Eur (kvito Nr. 34551). Ieškovės išlaidos, susijusios su notariniu sandorio įforminimu bei pranešimų atsakovei siuntimu sudaro 101,25 Eur. Tai yra ieškovės su sandoriu susiję nuostoliai ir juos pareigą turi atlyginti atsakovė. Kadangi ieškovė atsakovei turi pareigą grąžinti 100 Eurų už butą sumokėtos kainos, o atsakovė turi pareigą ieškovui sumokėti 101,25 Eurų nuostolių atlyginimą, tai yra panašią sumą, tai darytinas prievolių įskaitymas ir atsakovei natūra nepriteistina iš ieškovės 100 Eurų sumokėta buto kainos dalis, o ieškovei iš atsakovės 101,25 Eurų nuostolių atlyginimas. Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, skaičiuojant nuo ieškinio sumos 7 600 Eurų. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukia (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis). Ieškovė raštu atsisakė dalies ieškinio reikalavimų atsakovo A. C. atžvilgiu. Ieškovės atstovas teismo posėdyje atsisakymą palaikė.

Kadangi atsisakymas išreikštas laisva valia, todėl priimtinas, civilinė byla Nr. e2-66-758/2021 dalyje dėl reikalavimų atsakovui A. C., nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalis 4 punktas), nurodant, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai. Sutarties šalims įstatymas leidžia susitarti dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, t. y. sutarties šalys gali vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti tokios sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu tokia teisė joms yra nustatyta sutartyje, ir kai realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančios, jų pačių sutartyje nurodytos sąlygos ar aplinkybės. CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais ir tada, kai sutarties pažeidimas nėra esminis, tačiau šie atvejai sutartyje formuluojami kaip vienašališki jos nutraukimo pagrindai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvūs. Sutartyje ir įstatyme nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013). Toks išaiškinimas reiškia, kad šalims įgyvendinant sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) susitarus, kokiais atvejais sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, pakanka nustatyti faktą, jog egzistavo nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas (pagrindai). Jeigu šalys susitaria, kad sutartis vienašališkai gali būti nutraukta, jei nevykdomi ja prisiimti įsipareigojimai, pakanka nustatyti pažeidimo (sutartinių įsipareigojimų nevykdymo) faktą ir nereikia įrodinėti bei vertinti tokio pažeidimo sunkumo, prievolės neįvykdžiusios šalies kaltės ir jos formos ar kitų CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-690/2015). Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Taigi pirkimo – pardavimo sutarties esmė yra turto ir nuosavybės teisių į jį perdavimas ir pinigų gavimas už tai. Kiekvienas pardavėjas, sudarydamas pirkimo – pardavimo sutartį, tikisi gauti pinigus, o kiekvienas pirkėjas tikisi gauti perkamą turtą, todėl akivaizdu, jog turto perdavimas pirkėjui ir pinigų sumokėjimas pardavėjui yra esminės pirkimo – pardavimo sutarties sąlygos. Šiuo atveju atsakovė įgijo teisę gauti nuosavybės teise ginčo butą, tačiau nėra sumokėjusi ieškovei buto kainos nei per sutartyje nustatytą 6 mėnesių terminą nuo sutarties sudarymo (sutarties 4.1.1. punktas), nei per papildomai nustatytą terminą – iki 2018-10-08 (sutarties 9.3.2. punktas), nei bylos nagrinėjimo teisme metu.

Taigi, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai numatė, kad atsakovės neatsiskaitymo su ieškove atveju, sutartis bus nutraukta. Ginčo dėl sutarties pažeidimo fakto, t. y. aplinkybės, kad atsakovė nesumokėjo ieškovei Sutartyje numatytos sumos ir viso turto nustatytos kainos, tarp šalių nėra. Dėl minėtos aplinkybės ieškovė atsakovę perspėjo. Taigi, atsakovė neginčija, kad nėra įvykdžiusi prisiimtų įsipareigojimų. Minėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog atsakovė padarė esminį sutarties pažeidimą, pažeidimas padarytas dėl atsakovės sąmoningų veiksmų.

Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog esant šalių sutartyje numatytai ieškovės teisei nutraukti Sutartį atsakovei jos nevykdant, yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį ir nutraukti 2018-03-21 tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą buto pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė pardavė atsakovei butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Nutraukus Sutartį yra pagrindas taikyti restituciją. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Nutraukus sutartį, vadovaujantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, taikoma restitucija, todėl, jeigu pirkėjas buvo sumokėjęs nurodytą sumą pardavėjui, šis privalo ją grąžinti pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424-415/2015). Sutarties 9.4. punkte numatyta, kad, nutraukus sutartį, taikoma restitucija, t. y., kiekviena šalis turi grąžinti kitai šaliai, tai, ką yra gavusi. Nutraukus tarp šalių sudarytą Sutartį yra pagrindas taikyti restituciją, ieškovei priteisiant Sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą, o atsakovei priteisiant iš ieškovės 100 Eur buto kainos dalį.

Sutarties 9.5. punkte numatyta, kad nutraukiant sutartį, kaltoji šalis turi pareigą sumokėti teisiosios šalies patirtus nuostolius. Ieškovės nuostolius sudaro ieškovės sumokėtos sumos už notarinį sutarties įforminimą bei kitų notaro rengtų pranešimų atsakovei parengimą ir išsiuntimą. Notariškai patvirtintoje sutartyje viso nurodyta, kad už sutarties parengimą, įforminimą ir įregistravimą NTR, ieškovė sumokėjo bendrą 91,66 Eurų sumą (43,61 Eur, 14,48 Eur, 9,45 Eur, 6,52 Eur, 5,80 Eur, 8,70Eur, 2,90 Eur). Be to, ieškovė per notarą atsakovei du kartus siuntė pranešimus (2018-10-14 ir 2019-11-20), už kurių rengimą, remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1R-329 „Dėl teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 57 „Dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo“ pakeitimo, sumokėjo ne mažiau kaip po 3 eurus, o be to, turėjo pašto išlaidų, siunčiant tuos pranešimus taip: 2018-10-14 2,52 Eur (1,26 Eur pagal kvitą Nr. 54202 ir 1,26 Eur pagal kvitą Nr. 54068) ir 2019-11-20 1,07 Eur (kvito Nr. 34551). Ieškovės išlaidos, susijusios su notariniu sandorio įforminimu bei pranešimų atsakovei siuntimu sudaro 101,25 Eur. Tai yra ieškovės su sandoriu susiję nuostoliai ir juos pareigą turi atlyginti atsakovė. Kadangi ieškovė atsakovei turi pareigą grąžinti 100 Eurų už butą sumokėtos kainos, o atsakovė turi pareigą ieškovui sumokėti 101,25 Eurų nuostolių atlyginimą, tai yra panašią sumą, tai darytinas prievolių įskaitymas ir atsakovei natūra nepriteistina iš ieškovės 100 Eurų sumokėta buto kainos dalis, o ieškovei iš atsakovės 101,25 Eurų nuostolių atlyginimas.

Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-05-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovės.