Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus (apelianto) R. G. (R. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus R. G. (R. G.) pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – skolos iš skolininko A. V. (A. V.) išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismas pagal R. G. (toliau – kreditorius) pareiškimą 2023 m. spalio 30 d. išdavė teismo įsakymą – išieškoti iš skolininko A. V. (toliau – skolininkas) kreditoriaus naudai 5 856 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5 856 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 33 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Skolininkas 2024 m. sausio 4 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Teisėjos rezoliucija buvo atnaujintas terminas prieštaravimams pateikti ir priimti skolininko prieštaravimai dėl teismo įsakymo.

3. Kreditorius prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo procesinį veiksmą, kuriuo buvo priimti skolininko prieštaravimai dėl teismo įsakymo panaikinimo ir skirti skolininkui baudą už piktnaudžiavimą procesu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 27 d. nutartimi: kreditoriaus R. G. prašymų netenkino; panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. teismo įsakymą, kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo – skolos iš skolininko A. V. išieškojimo, laikė nepaduotu ir grąžino kreditoriui.

5. Teismas nurodė, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) yra skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam; tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

6. CPK 439 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos; jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškia pasibaigus šioje dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Šiomis procesinėmis priemonėmis skolininkas gali naudotis savo nuožiūra, taip pat ir tais atvejais, kai teismo įsakymas jam įteiktas ne realiai, o laikant dokumentą įteiktu pagal įstatymą būdu.

7. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo turi būti atsižvelgta į šių bylų specifiką, taip pat į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų.

8. Procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimčiai dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė, ir jie buvo grąžinti teismui, iš esmės yra įteikimo fikcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skolininkui teismo įsakymas bei jo priedai buvo siųsti deklaruotos vietos adresu. Lietuvos pašto pateiktoje pažymoje nurodyta, jog skolininkas procesinių dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kreditoriaus nurodytas skolininko gyvenamosios vietos adresas sutampa su Gyventojų registro duomenimis, laikė juos įteiktais tinkamai pagal įstatymą. Visgi, atsižvelgiant į CPK 439 straipsnio nuostatas skolininkas prieštaravimus gali pareikšti ir pasibaigus įstatyme nustatytam terminui. Įvertinus tai, kad skolininkui procesiniai dokumentai buvo įteikti ne realiai, o fikcijos būdu, siekiant nepažeisti skolininko teisės į teisminę gynybą, teismas atnaujino terminą prieštaravimams pateikti bei informavo kreditorių apie jo teisę pateikti ieškinį.

10. Atsižvelgiant nustatytas aplinkybes, teismas netenkino kreditoriaus prašymo panaikinti 2024 m. vasario 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo procesinį veiksmą, kuriuo buvo priimti skolininko prieštaravimai dėl įsiteisėjusio teismo įsakymo.

11. Pagal CPK 439 straipsnio 3 dalį kreditoriui buvo išsiųstas pranešimas, kad jis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį bei primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Kreditoriui pranešimas išsiųstas 2024 m. vasario 6 d. per EPP sistemą, todėl laikomas įteiktu sekančią dieną. Terminas pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį kreditoriui baigėsi 2024 m. vasario 22 d.

12. Kreditoriui teismo nustatytu terminu nepareiškus ieškinio, teismas priimtą teismo įsakymą panaikino, o kreditoriaus pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino kreditoriui (CPK 439 straipsnio 6 dalis). Pripažinus kreditoriaus pareiškimą nepaduotu CPK 439 straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju, teismas sumokėto žyminio mokesčio negrąžino (CPK 434 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

13. Kreditorius atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį. Atskirojo skundo argumentai:

13.1. Procesas buvo atnaujintas ne tik nesant jokio CPK 156 straipsnyje nustatyto atnaujinimo pagrindo, bet ir nepateikus jokių kitų svarbių priežasčių (CPK 439 str. 2 d.), dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas: skolininkas nemotyvavo savo neveikimo ir pasyvumo; priešingai, skolininkas patvirtino skolos faktą, sutardamas su kreditoriumi dėl skolos išdėstymo dalimis ir pateikdamas antstolei prašymą dėl skolos išdėstymo.

13.2. Teismas, atnaujindamas terminą, grubiai pažeidė civilinio proceso principus. Teismas klaidingai nurodė, kad skolininkas turi absoliučią teisę teikti prieštaravimus net ir suėjus terminui. Absoliuti teisė prieštaravimams teikti galioja iki teismo įsakymo įsiteisėjimo momento (CPK 439 straipsnis). Teikdamas prieštaravimus vėliau, skolininkas privalo pagrįsti termino praleidimo priežastis, todėl tokia teisė, priešingai negu nurodė teismas, niekaip nebegali būti vertinama kaip absoliuti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. teismo įsakymas, kreditoriaus pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo laikytas nepaduotu ir grąžintas kreditoriui, teisėtumo. Nors ginčijama nutartimi teismas sprendė kreditoriaus prašymus (panaikinti teismo procesinį veiksmą, kuriuo buvo priimti skolininko prieštaravimai dėl teismo įsakymo panaikinimo, skirti skolininkui baudą), tačiau atskirajame skunde nėra dėstomi argumentai dėl teismo nutarties šioje dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas ginčijamos nutarties šioje dalyje nevertina.

16. CPK 439 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog gavęs skolininko prieštaravimus, teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas privalo pranešti kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles (įskaitant teismingumo taisykles) pareikšti ieškinį, atitinkantį šio Kodekso 135 straipsnio reikalavimus, ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Jeigu kreditorius per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio teismui nepateikia, kreditoriaus pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas kreditoriui, o teismo įsakymas ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinami. Tai netrukdo kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka (CPK 439 straipsnio 6 dalis).

17. Kreditoriui teismo pranešimas buvo siųstas 2024 m. vasario 6 d. per EPP sistemą, todėl laikomas įteiktu 2024 m. vasario 7 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 punktas). Teismo nustatytas 14 dienų terminas pareikšti ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį kreditoriui baigėsi 2024 m. vasario 21 d.

18. Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad jis per teismo nustatytą terminą nepateikė teismui ieškinio ir neprimokėjo žyminio mokesčio. Todėl, kreditoriui (apeliantui) elgiantis pasyviai, teismas turėjo teisėtą pagrindą priimtą teismo įsakymą panaikinti, kreditoriaus pareiškimą laikyti nepaduotu bei grąžinti jį kreditoriui (CPK 439 straipsnio 6 dalis).

19. Apeliantas atskirajame skunde nepagrįstai remiasi CPK 156 straipsnio norma, kuri yra negaliojanti.

20. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino terminą skolininkui prieštaravimams dėl teismo įsakymo pateikti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

21. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Šiame skyriuje reglamentuotas civilinis procesas yra specifinis: teismo įsakymas priimamas vadovaujantis tik vienos šalies pateiktais duomenimis, neišklausius priešingos šalies pozicijos ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (CPK 435 straipsnio 1 dalis, 436 straipsnio 1 dalis). Teismo įsakymas neskundžiamas apeliacine ar kasacine tvarka, įsiteisėja per nustatytą 20 dienų terminą nuo pranešimo įteikimo, skolininkui nepareiškus prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Įsiteisėjęs teismo įsakymas kartu yra ir vykdomasis dokumentas, kuris gali būti pateiktas vykdyti papildomai nesikreipiant dėl vykdomojo rašto išdavimo į teismą (CPK 436 straipsnio 4 dalis). Todėl šios kategorijos bylose ypač svarbu, kad skolininkas būtų tinkamai informuotas apie kreditoriaus pareiškimą ir teismo įsakymą (CPK 437, 438 straipsniai) ir turėtų realią galimybę per įstatyme nustatytą terminą pareikšti prieštaravimus.

22. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas 2023 m. spalio 30 d. teismo įsakymą bei pranešimą dėl prieštaravimų pateikimo skolininkui išsiuntė registruota pašto siunta skolininko deklaruotos vietos adresu. Lietuvos pašto pažyma patvirtina, kad skolininkas procesinių dokumentų neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą. Tokiu būdu spręstina, kad skolininkas faktiškai nesusipažino su jam išsiųstų procesinių dokumentų (kreditoriaus pareiškimo, teismo įsakymo ir pranešimo) turiniu.

23. CPK 439 straipsnio 2 dalis numato, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti.

24. Skolininkas šiuo atveju nebuvo realiai informuotas apie procesą. Prieštaravimuose dėl teismo įsakymo rėmėsi tuo, kad apie kreditoriaus pareiškimą ir priimtą teismo įsakymą nebuvo informuotas, šią informaciją gavo tik iš antstolės, kuriai kreditorius buvo pateikęs teismo įsakymą vykdymui.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, kuomet procesiniai dokumentai skolininkui buvo įteikti remiantis teisine fikcija, pirmosios instancijos teismas termino praleidimo priežastis prieštaravimams pateikti pagrįstai pripažino pateisinamomis bei sudarančiomis pagrindą šį terminą atnaujinti. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad atnaujinęs terminą prieštaravimams pateikti teismas pažeidė civilinio proceso principus. Teismui priėmus skolininko prieštaravimus, kreditorius turėjo teisę pateikti ieškinį ir savo interesus ginti ginčo teisenos tvarka. Tačiau kreditorius pasirinko elgtis pasyviai, ieškinio teismui nepateikė, todėl teismas pagrįstai CPK 439 straipsnio 6 dalies pagrindu teismo įsakymą panaikino, o kreditoriaus pareiškimą laikė nepaduotu.

26. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-52/2011 ir kt.).

27. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.