Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „L. B.“ ieškinį atsakovui E. E. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. gegužės 3 d. atsakovas elektroniniu paštu teismui pateikė prašymą priteistinų sumų mokėjimą išdėstyti dalimis, nes tik nuo 2021 m. gegužės mėnesio įsidarbino.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalimi bei šalims neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 2 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. BOB-fvmrhy7f (toliau – Sutartis) pradinis kreditorius UAB „B. F.“ atsakovui suteikė 500,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. 405,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 65,00 proc.), 90,00 Eur administravimo mokestį, Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. 2020 m. rugsėjo 30 d. raginimu Nr. 2020-09-30/0 pradinis kreditorius paragino atsakovą sumokėti įsiskolinimą, 2020 m. spalio 15 d. – informavo apie sutarties nutraukimą, kuris įsigalioja 2020 m. spalio 31 d.. 2020 m. kovo 3 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2020-03/01 ir jos priedu – bylų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 10 pradinis kreditorius perleido ieškovei UAB „L. B.“ reikalavimo teisę į atsakovo 608,32 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 453,88 Eur pagrindinė skola, 132,62 Eur palūkanos, 21,82 Eur administravimo mokestis. 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovė elektroniniu paštu informavo atsakovą apie perimtą reikalavimo teisę į jo įsiskolinimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka, t. y. įteikiant skolininkui ieškinį su priedais, laikytinas tinkamu skolininko informavimu ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas, nes nevaržo skolininko teisių labiau negu apie cesiją skolininkas būtų informuotas atskiru pranešimu ar jam įteikiant cesijos sutartį iki ieškinio pareiškimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovas apie reikalavimo perleidimą buvo informuotas 2020 m. gruodžio 2 d. pranešimu.

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę grąžinti ieškovės prašomas priteisti sumas: 453,88 Eur negrąžinto kredito; 114,01 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos ir 18,50 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl kredito dalies, mokėjimo palūkanų iki sutarties nutraukimo, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 129,32 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje suformuota tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, pagal kurią nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

Teismų praktikoje pažymima, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei priteistina 129,32 Eur negautų pajamų suma, ieškovės skaičiuota nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos.

Ieškovė taip pat reiškia reikalavimus priteisti iš atsakovės 65,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (453,88 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 2 d.), 65,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (453,88 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 3K-3-88-403/2018). Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

Teismas pažymi, kad vertindamas ieškovės prašomas negautas pajamas, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 65,00 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 453,88 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu – priteisti negautas pajamas (mokėjimo (pelno) palūkanų norma) nuo visos nesumokėto kredito sumos, ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojo teisėtus interesus ir yra nesąžiningi jo požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms.

Be to, šiuo atveju svarbu tai, kad ieškovė neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau nei šalys suderėjo sutartimi. Ieškovė nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. balandžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 2 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 65,00 procentus metinių pajamų, skaičiuojamų nuo pagal Sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti negautas pajamas procentine išraiška, t. y. 65,00 procentus negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. balandžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 2 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, numatyto Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike 20 punkto (nuo 2021 m. balandžio 2 d. -306,57; 2021 m. gegužės 2 d. – 285,46 Eur; 2021 m. birželio 2 d. – 263,20 Eur; 2021 m. liepos 2 d. – 239,74 Eur; 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 215,01 Eur; 2021 m. rugsėjo 2 d. – 188,94 Eur, 2021 m. spalio 2 d. – 161,46, 2021 m. lapkričio 2 d. – 132,49 Eur, 2021 m. gruodžio 2 d. – 101,95 Eur, 2022 m. sausio 2 d. – 69,75 Eur, 2022 m. vasario 2 d. – 35,81 Eur).

Taip pat teismas pažymi, kad pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktą vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos be nuolaidos, jei ji buvo suteikta vartojimo kredito sutarties sudarymo metu. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Ieškovės reikalavimas priteisti 65,00 proc. negautų pajamų nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo iš esmės atitinka sutarties nuostatas, kurios apibrėžia kompensacinių palūkanų skaičiavimą iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Pagal aptartą teismų praktiką būtent pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl nėra jokio pagrindo priteisti neapibrėžto dydžio hipotetinių negautų pajamų, kurių dydžio ieškovė pareikšdama ieškinį, be kita ko, neįrodė. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad atsakovui iki Sutarties nutraukimo dienos laiku negrąžinus visos suteiktos vartojimo kredito sumos, pradinis kreditorius negalėtų perskolinti šių pinigų kitiems asmenims bei negautų pajamų, o ieškovas kaip naujasis kreditorius (pagal cesijos sutartį) yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi įrodyti atskirai, pagrindžiant realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Ieškovė įrodymų teismui, kad po vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, atsakovui negrąžinus paskolos, ieškovė patiria 65,00 proc. dydžio metinių mokėjimo (pelno) palūkanų nuostolius iki tol, kol bus faktiškai grąžintas visas kreditas, nepateikė, o teismas priimdamas sprendimą šiomis prielaidomis vadovautis negali. Be to, negautų pajamų priteisimas iš silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, tokio dydžio civilinės atsakomybės taikymas silpnesnei sutarties šaliai nebūtų proporcingas ir teisingas.

Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) tarp UAB „B. F.“ ir atsakovo E. E. Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, o ieškovės reikalavimą priteisti 65,00 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmesti.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteistinos 5,00 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė sumokėjo žyminį mokestį už prašomą priteisti 715,71 Eur sumą. Teismui patenkinus ieškovės reikalavimus šioje dalyje visa apimtimi, iš atsakovo jos naudai priteistina 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į atsakovo, bet ir į ieškovo interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsakovas prašymą išdėstyti skolą motyvuoja tuo, kad neseniai įsidarbino, jokių jo sunkią finansinę padėtį įrodančių dokumentų nepateikė. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu nuo 2019 metų yra priimti trys teismo sprendimai dėl skolos priteisimo, du iš jų UAB „L. B.“ naudai, be šios civilinės bylos yra pradėtos dar penkios civilinės bylos dėl skolos priteisimo, visose jose ieškovas – UAB „L. b.“.

Ieškovė su atsakovo prašymu sutinka, nurodydamas, kad sutinka priteistinas sumas išdėstyti ne ilgesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turimus kitus piniginius įsipareigojimus, į užvestą civilinių bylų skaičių dėl skolos, negautų pajamų priteisimo, kuriose ieškovas – UAB „L. b.“ (toks bylų kiekis, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, nepaisant atsakovo aplaidaus tarp jų sudarytų kredito sutarčių vykdymo, ir toliau suteikdavo kreditus atsakovui) bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo sąžiningumo principus, daro išvadą, jog priteistos skolos (715,71 Eur) mokėjimo išdėstymas 6 mėnesių laikotarpiu kartu mokant 65,00 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. balandžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki Sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 2 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, numatyto Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike, nepažeis šalių interesų, todėl priteistos skolos mokėjimas išdėstytinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „L. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 453,88 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 88 centus) negrąžinto kredito, 114,01 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 1 centą) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 18,50 Eur (aštuonolika eurų 50 centų) administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 129,32 Eur (vieną šimtą dvidešimt devynis eurus 32 centus) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 65,00 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. balandžio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022 m. vasario 2 d.) nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. balandžio 2 d. - 306,57; 2021 m. gegužės 2 d. – 285,46 Eur; 2021 m. birželio 2 d. – 263,20 Eur; 2021 m. liepos 2 d. – 239,74 Eur; 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 215,01 Eur; 2021 m. rugsėjo 2 d. – 188,94 Eur, 2021 m. spalio 2 d. – 161,46, 2021 m. lapkričio 2 d. – 132,49 Eur, 2021 m. gruodžio 2 d. – 101,95 Eur, 2022 m. sausio 2 d. – 69,75 Eur, 2022 m. vasario 2 d. – 35,81 Eur), 5,00 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (715,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 136,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 0 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020 m. vasario 2 d. vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-fvmrhy7f Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (65,00 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, priteistą skolą kartu su bylinėjimosi išlaidomis (851,71 Eur) išdėstyti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą šešis mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei kas mėnesį mokėti po 141,95 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 95 centus) skolos ir 65,00 procentų negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo pagal Sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, numatyto Sutarties specialiųjų sąlygų mokėjimo grafike ir išdėstyto teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, įmoką sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, o paskutinįjį mėnesį sumokant ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (715,71 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.