Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo J. P. 2023 m. rugpjūčio 2 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reklaminis informacinis centras“ ieškinį atsakovui J. P. dėl nepagrįstai išmokėtų lėšų priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Reklaminis informacinis centras“ kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo J. P. 53 049,15 Eur, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinio dalį dėl 23 315 Eur priteisimo pripažįsta, o likusią dalį prašo atmesti dėl praleisto ieškinio senaties termino.

3. Teismas nutarė, kad pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui vyks paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovė įpareigota pateikti teismui dubliką, o atsakovas – tripliką. Per teismo nustatytą terminą ieškovė pateikė dubliką, o atsakovas nepateikė tripliko. Dėl to teismas nutarė priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 227 straipsnio 3 dalis, 385 straipsnio 1 dalis).

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 53 019,15 Eur, 5 proc. procesines palūkanas. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 1 020 Eur žyminį mokestį.

5. Atsakovas pateikė prašymą peržiūrėti teismo sprendimą už akių, prašė jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 2 d. nutartimi nepatenkino atsakovo prašymo peržiūrėti sprendimą už akių. Nurodytą nutartį atsakovas apskundė apeliacine tvarka.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, jog prašyti proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu gali ne bet kurie, bet tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys – pareiškėjai, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų tiesiogiai pasisakyta byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1385-302/2020). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendime už akių tiesiogiai nepasisakė ir nenusprendė dėl draudiko „MILLENIUM INSURANCE COMPANY LIMITED“ teisių ar pareigų. Dėl to apskųstoje nutartyje teismas nusprendė, kad pareiškėjas, kaip dalyvavęs byloje atsakovo procesiniu teisiniu statusu asmuo, neturi teisės teikti prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 straipsnio pagrindu ir siekti apginti ne savo, bet kito byloje nedalyvavusio asmens galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus. Nėra byloje duomenų, kad „MILLENIUM INSURANCE COMPANY LIMITED“ būtų įgaliojęs pareiškėją kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu.

13. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimas už akių apeliacine tvarka neperžiūrėtas, todėl pareiškėjas turi teisę pateikti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo manymas, kad byloje nepakako įrodymų teisingam sprendimui priimti, nelaikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti teismą padarius aiškią teisės taikymo klaidą neatsisakęs priimti sprendimo už akių (CPK 286 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

15. Sprendime už akių teismas nemokumo administratorės bankrutuojančios bendrovės vardu pareikštą ieškinį pagal jame nurodytą faktinį pagrindą kvalifikavo, kaip ieškinį dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais bankrutuojančiai bendrovei, atlyginimo, bet ne kaip reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo ar be pagrindo gauto turto priteisimo. Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismo nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas.

16. Sprendime už akių vertindamas į bylą pateiktus įrodymus, teismas nepadarė aiškios teisės normų taikymo klaidos, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aplinkybė, kad byloje esamus įrodymus teismas ištyrė ir įvertino kitaip negu mano pareiškėjas, nėra pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Pareiškėjas J. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-1213-855/2023. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nepagrįstai suabsoliutino Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, pagal kurią prašyti atnaujinti procesą nurodytu pagrindu gali tik į bylą neįtraukti asmenys. Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką formuoja tik kasacinis teismas.

17.2. CPK 365 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys; neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Aiškinant nurodytą proceso teisės normą lingvistiniu metodu, darytina išvada, kad joje įtvirtintas ribojimas teikti prašymus atnaujinti procesą tik š bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims. Šalims ir tretiesiems asmenims nurodytas ribojimas netaikomas, todėl jie gali paduoti prašymus atnaujinti procesą taip pat ir CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu.

17.3. Kitoks, negu nurodyta pirmiau aiškinimas prieštarautų CPK 13 straipsnyje įtvirtintam dispozityvumo principui ir proceso atnaujinimo instituto esmei bei tikslui, nes į bylą neįtrauktas asmuo taip ir nesužinotų apie procesą, kuris turi įtakos to asmens teisės ir pareigoms.

17.4. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimas už akių turi tiesioginės įtakos „MILLENIUM INSURANCE COMPANY LIMITED“. Pagrindas konstatuoti, kad teismas sprendime pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ar pareigų, yra taip pat ir tokie atvejai, kai teismo sprendimas sukuria teises ir pareigas. Pagal teisinę prigimtį civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai, todėl ieškinys gali būti reiškiamas žalą padariusiam asmeniui (tada jo draudikas turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu), tiesiogiai draudikui (žalą padaręs asmuo įtraukiamas trečiuoju asmeniu) arba abiems nurodytiems asmenims (tada jie būtų bendraatsakiais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006). Pareiškėjas ketina draudikui „MILLENIUM INSURANCE COMPANY LIMITED“ pateikti prašymą išmokėti draudimo išmoką.

17.5. Teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas neįvertino to, kad sprendimas už akių iš esmės buvo siurprizinis ir priimtas neatskleidus bylos esmės. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindė aplinkybėmis ir teisės normomis, susijusiomis su be pagrindo įgyto turto grąžinimu. Teismas sprendime už akių ieškinio reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą dėl neteisėtais bankroto administratoriaus veiksmais bankrutuojančiai bendrovei padarytos žalos atlyginimo. Taigi, teismas sprendime už akių perkvalifikavo ginčo teisinį santykį, pakeitė ieškinio teisinį pagrindą ir teisių gynybos būdą.

17.6. Teismas negali pakeisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, išskyrus atvejus, kai siekiama apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Jeigu teismas ketina pasirinkti teisės normą, kurios šalys nenurodė, jis turi pareigą informuoti šalis, joms teisinis kvalifikavimas negali būti siurprizas. Netinkamo teisių gynybos būdo pasirinkimas gali būti pagrindas ieškiniui atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022). Teismas negali nuspręsti taikyti to teisių gynimo būdo, kuris neapsvarstytas ir dėl kurio šalys nepasisakė bei nepateikė įrodymų nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013).

17.7. Ieškovė išnagrinėtoje byloje neįrodinėjo atsakovo (pareiškėjo) civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui nesudaryta galimybė pasisakyti dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos – ieškovės kreditoriai nuolat būdavo informuojami apie lėšų panaudojimą bankroto procese, bet nereiškė atsakovui pretenzijų. Taigi, teismas sprendime už akių netinkamai nustatė šalių pozicijas ir visas bylos aplinkybes, todėl padarė aiškią teisės taikymo klaidą (netinkamai pritaikė CPK 178 straipsnį, 285 straipsnio 2 dalį, CK 6.246–6.249 straipsnius).

17.8. Jeigu teismas būtų tinkamai pritaikęs pirmiau nurodytas teisės normas, tai ieškinys būtų atmestas kaip neįrodytas arba patenkintas tik š dalies, ieškovui įrodžius civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos pagrindus.

17.9. Apskųstoje nutartyje teismas neatsakė į klausimą, ar, atlikęs formalų įrodymų įvertinimą, kai priimamas sprendimas už akių, teismas turi teisę perkvalifikuoti teisinį santykį, bet netaikyti CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir atmesti šalies prašymą priimti sprendimą už akių. Pareiškėjas nurodė, kad tam, jog ginčas būtų teisiškai kvalifikuotas, būtina išsamiai ištirti aplinkybes ir įrodymus. Materialiosios teisės normų taikymas nenustačius joms taikyti reikšmingų bylos aplinkybių yra netinkamas teisės taikymas. Teismas nenustatė civilinei atsakomybei taikyti, netaikyti ar atleisti nuo jos reikšmingų aplinkybių, todėl negalėjo priimti sprendimo už akių.

17.10. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino byloje esančius įrodymus ne formaliai, bet išsamiai ir visapusiškai, bet tai gali būti padaryta tik priimant galutinį sprendimą. Dėl to teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Priimti sprendimą už akių yra teismo teisė, bet ne pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2163/2011).

17.11. Konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvavusiai šaliai, bet – tik viena iš priemonių proceso koncentracijos principui įgyvendinti, ji turi būti suderinta su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).

18. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Reklaminis informacinis centras“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir apskųstą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1. Inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, dėl kurių materialiųjų teisių ir pareigų tiesiogiai pasisakyta byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti. Tai reiškia, kad šalis, kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, neturi teisės inicijuoti proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-229-516/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1296-302/2016; 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1898-178/2016, 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1385-302/2020).

18.2. Atsakovas nuo pat ieškovės pretenzijos gavimo turėjo suvokti, kad jam, kaip bankroto administratoriui, reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą. Apie pareikštą reikalavimą atsakovas turėjo teisę informuoti jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką ar draudikus. Atsakovas 2022 m. birželio 9 d. atsakyme į pretenziją nurodė tik vieną jo profesinės civilinės atsakomybės draudiką – „AAS BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialą Lietuvoje, be nenurodė kito draudiko – „MILLENIUM INSURANCE COMPANY LIMITED“. Apie abu draudikus atsakovas žinojo visada, bet to nenurodė ir neprašė į bylą įtraukti pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atskirajame skunde dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas peržiūrėti sprendimą už akių.

18.3. Atsakovas gali kreiptis dėl draudimo išmokos nepaisydamas to, ar draudikai dalyvauja byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo. „MILLENIUM INSURANCE COMPANY LIMITED“ prašymo atnaujinti procesą dėl neva šio draudiko neįtraukimo į bylos nagrinėjimą.

18.4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, nepadarė aiškios teisės taikymo klaidos. Teismas ieškinio reikalavimą kvalifikavo kaip reikalavimą dėl žalos atlyginimo spręsdamas dėl ieškinio senaties (sprendimo už akių 15 punktas).

18.5. Atsakovas nurodo, kad jam neva nesudaryta galimybė pasisakyti dėl teismo parinkto teisinio ieškinio pagrindo, bet atsakovas nenurodo, kokias aplinkybes jis pageidautų nurodyti teismui, dėl kurių būtų pagrindas pakeisti sprendimą už akių.

18.6. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, iš esmės pripažino ieškinio reikalavimus, sutiko, kad, kaip nemokumo administratorius, pasielgė neprofesionaliai ir neapdairiai bei kad dėl jo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė 53 019,15 Eur žalą, bet daliai ieškinio reikalavimų prašė taikyti ieškinio senatį. Prašymas atnaujinti grindžiamas tariamais procesiniais pažeidimais, bet neginčijamas žalos dydis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl to, ar byloje, kurioje teismas sprendimu už akių, priimtu atsakovui nepateiktus tripliko, priteisė bankrutuojančiai bendrovei žalos, padarytos paėmus per daug administravimo išlaidų, atlyginimą iš atstatydinto bankroto administratoriaus, buvo pagrįstai atsisakyta atnaujinti procesą tokiais dviem pagrindais: 1) teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą draudiko, kuris buvo apdraudęs atsakovo procesinę civilinę atsakomybę; teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktai).

20. Nurodytus klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Teismas nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų.

Dėl subjektų, turinčių teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu

21. Proceso atnaujinimas taip pat galimas bylose, kuriose priimtas sprendimas už akių.

22. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

23. CPK 365 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys; neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

24. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino tai, kad jis, kaip atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, neturi teisės paduoti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kad sprendimas už akių turi įtakos apelianto draudiko, apdraudusios profesinę civilinę atsakomybę, materialiosioms teisėms ir pareigoms.

25. Atskirojo skundo argumentai dėl nepagrįstai CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu neatnaujinto proceso atmetami. Apeliantas neteisingai nurodė, kad negalima suabsoliutinti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimų dėl teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą nurodytu pagrindu turinčių asmenų. Pažymėtina, kad tokios pat praktikos, aiškinant ir taikant tai, kokie subjektai turi teisę prašyti atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, laikomasis taip pat ir kasacinio teismo jurisprudencijoje.

26. Antai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis), taip pat įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu – teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).

27. Tai, kad inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, nurodyta ir kitose kasacinio teismo nutartyse, priimtose aiškinant ir taikant proceso atnaujinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2011).

28. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimas už akių priimtas į bylą neįtraukus atsakovo (kuris yra pareiškėjas, padavęs prašymą atnaujinti procesą) antrojo profesinės civilinės atsakomybės draudiko „MILLENIUM INSURANCE COMPANY LIMITED“. Prašymą atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje padavė ne nurodytas į bylos nagrinėjimą neįtrauktas juridinis asmuo, bet bylos šalis – atsakovas J. P. (apeliantas). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad CPK 365 straipsnio 1 dalyje expresis verbis (aiškiai) nenurodyta, kad bylos šalys ir tretieji asmenys negali prašyti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nėra pagrindas nukrypti nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo formuojamos proceso atnaujinimo instituto aiškinimo praktikos dėl tokių priežasčių.

29. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Pirmiau nurodyta, kad procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Nagrinėjamoje byloje apeliantas dalyvavo atsakovo procesiniu statusu, naudojosi procesinėmis teisėmis. Jam buvo sudaryta galimybė pasinaudoti teise būti išklausytam. Taigi, CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto aspektu jo teisės nepažeistos ir jis neturi teisės įgyvendinti svetimas kito asmens, kuris į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas, teises (t. y. „MILLENIUM INSURANCE COMPANY LIMITED“). Teisę įgyvendinti „MILLENIUM INSURANCE COMPANY LIMITED“ teises ir ginti savo interesus turi tik jis pats.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto pagrindo atnaujinti procesą vertinimo

30. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

31. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2005; 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007).

32. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teisimas padarė neteisingą išvadą, jog, sprendime už akių nurodęs kitą teisinį pagrindą (teisės normas), negu ieškinyje nurodė ieškovė (apelianto teigimu, „perkvalifikavęs“ ieškinio reikalavimą), šį sprendimą priėmęs teismas nepadarė aiškios teisės normos taikymo klaidos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytas apelianto teiginys nepagrįstas dėl tokių toliau išvardytų priežasčių.

33. Ieškovas ieškinyje privalo nurodyti ieškinio dalyką (reikalavimą) ir faktinį ieškinio pagrindą, t. y. aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Motyvuojamojo sprendimo dalyje teismas privalo nurodyti įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais vadovavosi, bei kitus teisinius argumentus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Nurodyti teismo veiksmai vadinami teisiniu kvalifikavimu.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinės aplinkybės neapima teisinio kvalifikavimo. Tai yra teisės taikymas, kurį atlieka teismas savo nuožiūra pagal konstatuotas aplinkybes. Teismas, parinkdamas teisės normą ir ją aiškindamas, yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų, todėl yra nevaržomas teisinių argumentų, pateiktų ieškiniuose, atsiliepimuose į ieškinį, paaiškinimuose ir kituose šalių dokumentuose. Teismas žino įstatymą ir jam suteikta teisė konkrečioje byloje taikant teisės normą atskleisti jos tikrąjį turinį, t. y. ją aiškinti ir pagal jos prasmę parinkti teisinius argumentus, net ir tuos, kurių dalyvaujantys byloje asmenys nenurodė. Šalių ar dalyvaujančių byloje asmenų nenurodytų teisės normų ar teisinių argumentų parinkimas teismui sprendžiant ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes nėra ieškinio pagrindo pakeitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001).

35. Atskirajame skunde teisingai pastebėta, kad kasacinis teismas formuoja praktiką, jog, jeigu teismas ketina pasirinkti teisės normą, kurios šalys nenurodė, jis turi pareigą informuoti šalis, joms teisinis kvalifikavimas negali būti siurprizas. Netinkamo teisių gynybos būdo pasirinkimas gali būti pagrindas ieškiniui atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022). Teismas negali nuspręsti taikyti to teisių gynimo būdo, kuris neapsvarstytas ir dėl kurio šalys nepasisakė bei nepateikė įrodymų nagrinėjimo teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2013).

36. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2022 m. spalio 25 d. pareiškė atsakovui J. P. ieškinį, kuriame suformulavo materialųjį reikalavimą dėl atitinkamos pinigų sumos priteisimo ir rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo ir turto gavimo be pagrindo normomis (CK 6.237–6.242 straipsniai). Teismas 2023 m. 2023 m. sausio 12 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 53 019,15 Eur, kaip žalos atlyginimą, remdamasis deliktinės civilinės atsakomybės normomis (CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, 6.246–6.249 straipsniais).

37. Nors sprendimą už akių priėmęs teismas byloje dalyvaujantiems asmenims iš anksto nepranešė, kad byloje kilusiam šalių ginčui išspręsti taikys civilinės atsakomybės institutą, bet ne nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo materialiosios teisės normas, bet apeliacinės instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju neįžvelgia nurodyto sprendime už akių atliko teisinio kvalifikavimo siurpriziškumo šalims. Pirma, atsiliepime į ieškinį atsakovas (apeliantas) ieškinio dalį pripažino.

38. Antra, atsiliepime į ieškinį atsakovas pateikė argumentus, kuriais teigė, kad laiko, jog jam pareikšto ieškinio reikalavimas yra reikalavimas yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo, ir daliai ieškinio reikalavimų prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

39. Apeliantas atsiliepime į ieškinį paaiškino, kad mano, jog: prašoma priteisti suma kvalifikuotina kaip nuostoliai, bet ne kaip nepagrįstas praturtėjimas; nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima ginti kitais teisių gynimo būdais ar jos apginamos nevisiškai, tačiau, kai administratorius neturi teisės bendrovės lėšomis apmokėti administravimo išlaidų, jei viršijama kreditorių patvirtinta suma, jis pažeidžia imperatyvųjį įstatymo reikalavimą ir taip padaro žalą bendrovei; todėl, esant deliktinei atsakomybei, negali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas.

40. Apeliantas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad, nepateikdamas kreditorių susirinkimui tvirtinti papildomos administravimo išlaidų sąmatos, pasielgė neprofesionaliai ir neapdairiai, todėl pripažino taip pat ir savo pareigą atlyginti bendrovei padarytą žalą ieškinio senaties ribose.

41. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apsvarstęs tiek ieškovės, tiek apelianto pateiktą teisinį bylos šalių santykių kvalifikavimą, pasirinko būtent apelianto poziciją, išreikštą teisinio kvalifikavimo aspektu, ir nurodė, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus bei padarė bankrutuojančiai bendrovei (ieškovei) žalą, kurią privalo atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių sprendime už akių teismo nurodytas teisinis ieškinio reikalavimo pagrindas galėtų būti laikomas siurpriziniu apeliantui. Teismas sprendime už akių apsvarstė būtent apelianto nurodytas materialiosios teisės normas, dėl kurių apeliantas pasisakė atsiliepime į ieškinį. Pažymėtina, kad apeliantas nurodytame procesiniame dokumente nurodė tik aplinkybes ir argumentus, susijusius su sutrumpintu ieškinio senaties terminu, taikomu reikalavimas dėl žalos atlyginimo, bet nenurodė tų aplinkybių, kuriomis rėmėsi prašyme atnaujinti procesą ir šioje byloje pateiktame nagrinėjamame atskirajame skunde.

42. Apeliantas teigia, kad apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas neatsakė į klausimą, ar, atlikęs formalų įrodymų įvertinimą, kai priimamas sprendimas už akių, teismas turi teisę perkvalifikuoti teisinį santykį, bet netaikyti CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkto ir atmesti šalies prašymą priimti sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priimti ar atsisakyti priimti sprendimą už akių, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, yra teismo diskrecijos teisė, todėl šis atskirojo skundo argumentas yra nereikšmingas tikrinant atsisakymo atnaujinti procesą pagrįstumą. Be to, dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas peržiūrėti sprendimą už akių, jau pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka peržiūrėjęs nurodytą nutartį ir ją 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi palikęs nepakeistą. Dėl to, dabar tikrindamas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atmestas apelianto prašymas atnaujinti procesą, pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas negali dar kartą patikrinti atsisakymo peržiūrėti sprendimo už akių pagrįstumo.

43. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos sprendžiamam klausimui ir reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną byloje dalyvaujančių asmenų pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas proceso atnaujinimo institutas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

45. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų teismas nepriteisia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.