Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Editos Lapinskienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo

L. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta bausmė – 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš L. S. netenkintas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. S. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: ji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2024 m. rugsėjo 4 d., 15.48 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje rado ir taip neteisėtai įgijo R. Z. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją laikė iki tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne trumpiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 5 d., 16.02 val.

2. Be to, L. S. nuteista už tai, kad neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms atlikti, o būtent: ji 2024 m. rugsėjo 5 d., 15.33 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo R. Z. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turinčią bekontaktę naudotojo tapatybės patvirtinimo funkciją, atsiskaitydama už prekes, kurių vertė 17,01 Eur. Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, ji 2024 m. rugsėjo 5 d., 16.02 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo R. Z. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turinčią bekontaktę naudotojo tapatybės patvirtinimo funkciją, atsiskaitydama už prekes, kurių vertė 5,13 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Teismo posėdyje nuteistosios L. S. gynėjas advokatas Vitalijus Katėnas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Lina Karbauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Iš nagrinėjamu atveju pateikto apeliacinio skundo matyti, kad juo iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti duomenys patvirtina, kad L. S. pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog paskirta bauda yra per griežta, neatsižvelgta į nuteistosios finansinę padėtį.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nuosprendį ir L. S. priimti išteisinamąjį nuosprendį šioje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.

7. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 ir 3 dalys). Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas kaip ir tikrinimas iš esmės yra subjektyvus ir logikos dėsniais grindžiamas procesas, kuris vyksta pagal baudžiamojo proceso įstatymo normas. Esminis reikalavimas įrodymų vertinimo procesui yra išsamus, nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ir tai, kad turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. BK 214 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

9. BK 215 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

10. BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).

11. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog L. S. ne anksčiau kaip 2024 m. rugsėjo 4 d., 15.48 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje rado ir taip neteisėtai įgijo R. Z. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją laikė iki tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne trumpiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 5 d., 16.02 val., ir kad 2024 m. rugsėjo 5 d., 15.33 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2024 m. rugsėjo 5 d. 16.02 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo R. Z. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), turinčią bekontaktę naudotojo tapatybės patvirtinimo funkciją, atsiskaitydama už prekes, kurių vertė 17,01 Eur ir 5,13 Eur. Šitų aplinkybių nuteistoji L. S. neginčija ir apeliaciniu skundu, tačiau nesutinka, jog svetimą mokėjimo kortelę panaudojo tyčia atsiskaitydama už prekes.

13. Iš esmės tas pačias aplinkybes, kurias nuteistoji L. S. nurodė duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, ji dėsto ir apeliaciniame skunde. Teigia, kad dėl žmogiškos klaidos sumaišė savo turimą portugališką kortelę su rasta tokios pačios išvaizdos svetima kortelė ir tik vakare prisijungusi prie portugališkos kortelės internetinės bankininkystės pastebėjo, jog pinigai nebuvo nurašyti. Tai buvo momentas, kai suprato savo klaidą, išsigando ir išmetė kortelę. Tačiau apygardos teismo pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog tai yra nuteistosios L. S. gynybinė pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistosios L. S. dėstomą versiją paneigia byloje surinkti įrodymai.

14. Nuteistosios L. S. versiją, jog ji svetimą kortelę sumaišė su savo turima portugališka kortele, paneigia byloje esantys duomenys. Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš jo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. 15:30:58 val. iš prekybos salės ateina mergina, kaip nustatyta, L. S., rankose laiko maišelį, kuriame yra 2 oranžinės spalvos vaisiai, 15:32:35 val. iš alkoholio lentynos paima vieną butelį. Užfiksuota, kad atsiskaitydama už prekes ji iš rankinės išsitraukia baltos spalvos mokėjimo kortelę, paliečia atsiskaitymo įrenginį ir kortelę įsideda į rankinę. 15:36:06 val. L. S. grįžta į vaizdo kameros stebėjimo lauką, rankose parsineša įvairių maisto prekių, jas nusineša prie savitarnos kasos, prekes nuskenuoja ir atsiskaityti iš rankinės išsitraukia baltos spalvos kortelę, ja paliečia atsiskaitymo įrenginį, kortelę įsideda atgal į rankinę, po to iš rankinės išsitraukia oranžinės spalvos kortelę. 15:37:58 val. oranžinės spalvos kortele paliečia atskaitymo įrenginį, įsideda atgal į rankinę (t.1, b. l. 55–57). Iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvito nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. 15.33 val. atsiskaitant už prekes už 17,01 Eur sumokėta mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 90). Iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvito nustatyta, 2024 m. rugsėjo 5 d. 15.37 val. atsiskaitant už prekes sumokėta kortele (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 88). Iš parduotuvės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kvito nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. 16.02 val. atsiskaitant už prekes už 5,13 Eur sumokėta mokėjimo kortele (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 98). Iš AB „Swedbank“ atsakymo matyti, kad mokėjimo kortelė (duomenys neskelbtini) išduota L. S. (t. 1, b. l. 102). Iš SEB banko atsakymo matyti, kad R. Z. sąskaitai tvarkyti buvo sukurta mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini).

15. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad L. S. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. rugsėjo 5 d. 15.33 val. atsiskaičiusi svetima banko kortele, priklausančia R. Z., grįžta į parduotuvę. 15.37 val. nepavykus antrą kartą atsiskaityti svetima kortele, ji atsiskaito jai priklausančia AB „Swedbank“ išduota oranžine mokėjimo kortele, o ne tos pačios spalvos portugališka kortele, t. y. baltos spalvos kortele, kaip teigia apeliaciniame skunde. Po to tą pačią dieną L. S. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ 16.02 vėl atsiskaito svetima kortele. Taigi nuteistosios versija, jog ji aplinkybę, jog pasinaudojo svetima kortele, pastebėjo tik prisijungusi prie portugališkos kortelės internetinės bankininkystės, atmetama kaip nepagrįsta. Taip pat nėra pagrindo tikėti nuteistosios teiginiais, jog ji svetimą baltos spalvos kortelę sumaišė su savo turima baltos spalvos portugališka kortele, kadangi, kaip nustatyta, L. S. nepavykus antrą kartą parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaityti svetima kortele, ji atsiskaitė jai priklausančia oranžine AB „Swedbank“ išduota kortele. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti įrodymai neabejotinai paneigia nuteistosios L. S. argumentus, jog svetimą banko kortelę įgijo, laikė ir ją panaudojo per klaidą, sumaišiusi su savo turima kortele. Todėl apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, jog byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad L. S. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad L. S. kaltė visiškai įrodyta, todėl tenkinti apeliacinį skundą ir priimti jai išteisinamąjį teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl bausmės

17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje ištirtais įrodymais nustatytus faktinius duomenis, skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę L. S., tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, parinkta bausmė, jos dydis atitinka byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, pagrindo ją keisti nėra.

18. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, jie įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei. Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

19. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar pakeisti švelnesne ar švelnesnės rūšies bausme gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

20. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas L. S. bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, tai yra į tai, kad ji padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, nusikalstamos veikos baigtos, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinta tai, jog L. S. anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba, augina du vaikus. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad nusikaltimais padaryta žala yra nedidelė, nukentėjusiajai žalą bankas atlygino ir šioje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas, taip pat į tai, kad nors L. S. neigė tyčia panaudojusi rastą nukentėjusiosios kortelę, tačiau faktines aplinkybes pripažino, neneigė, jog ji panaudojo minėtą kortelę, tvirtino, jog gailisi dėl tokio elgesio ir nukentėjusiosios atsiprašė, nusprendė, kad padarytos nusikalstamos veikos yra atsitiktinės ir bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį už atskiras nusikalstamas veikas nustatant lygų minimaliam baudos, skirtinos už apysunkius nusikaltimus, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Be to, priešingai, nei teigiama skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino L. S. finansinę padėtį, t. y. jog ji nedirba ir augina du nepilnamečius vaikus, ir išdėstė baudos mokėjimą 12 (dvylikai) mėnesių.

22. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo L. S. taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, nes ne ji pati pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 1 dalis). Taip pat nėra galimybės taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalį, pagal kurią švelnesnė bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-176-222/2019). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta.

23. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo L. S. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoja, jog BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos bausmės paskyrimas aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie ypatingai mažesnį nuteistosios asmenybės ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Nors skunde apeliuojama į nuteistosios finansinę padėtį, t. y. jog ji nedirba ir neturi pastovių pajamų, visgi, kaip minėta, apylinkės teismas įvertino šias aplinkybes ir baudos sumokėjimo terminą išdėstė 12 (dvylikai) mėnesių.

24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistosios L. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme

25. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

26. Klaipėdos apygardos teisme apygardos teisme 2025 m. spalio 6 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 56,25 Eur už nuteistajai L. S. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Kauno apygardos teismui buvo pateikta po to, kai teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 11 d. išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje pareikštas prašymas iš nuteistojo valstybės naudai priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistosios L. S. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 6 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas už L. S. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme palikti nenagrinėtą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.