Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., teismo procesinį sprendimą pageidavusi gauti el. paštu: (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent ji, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2024 m. rugsėjo 4 d., 15.48 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje rado ir taip neteisėtai įgijo R. Z. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją laikė iki tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne trumpiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 5 d., 16.02 val.

Be to, L. S. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms atlikti, o būtent ji, 2024 m. rugsėjo 5 d., 15.33 val., UAB „Gulbelė“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai panaudojo R. Z. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, atsiskaitydama už prekes, kurių vertė 17,01 Eur. Po ko, tęsdama nusikalstamą veiką, ji, 2024 m. rugsėjo 5 d., 16.02 val., UAB „Skibalė“ priklausančioje parduotuvėje „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteisėtai panaudojo R. Z. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, atsiskaitydama už prekes, kurių vertė 5,13 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog kaltinamoji L. S. ne anksčiau kaip 2024 m. rugsėjo 4 d., 15.48 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje rado ir taip neteisėtai įgijo R. Z. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją laikė iki tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne trumpiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 5 d., 16.02 val. bei, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. 15.33 val. UAB „Gulbelė“ ir 2024 m. rugsėjo 5 d. 16.02 val. UAB „Skibalė“ panaudojo R. Z. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, atsiskaitydama už prekes, kurių vertė 17,01 Eur ir 5,13 Eur. Šių aplinkybių duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisme neneigė pati kaltinamoji L. S., jas taip pat patvirtina nuoseklūs nukentėjusiosios R. Z. parodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas iš parduotuvės „Gulbelė“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, „SEB banko“ atsakymas, UAB „Skibalė“ priklausančios parduotuvės „Aibė“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kvitas, parduotuvės „Gulbelė“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kvitas bei AB „Swedbank“ atsakymas. Nukentėjusioji R. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai nurodė, kad savo „SEB“ banko mokėjimo kortele paskutinį kartą naudojosi 2024 m. rugsėjo 4 d., apie 18 val., prekybos centre „Maxima“, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o 2024 m. rugsėjo 6 d., apie 13.30 val., namuose prisijungusi prie „SEB“ banko paskyros pastebėjo, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. laikotarpiu nuo 15.33 val. iki 16.02 val., jos „SEB“ mokėjimo kortele buvo atlikti du mokėjimai (už 17,01 Eur ir 5,13 Eur), tuomet aptiko, kad kortelės nebeturi, tačiau kokiomis aplinkybėmis ją prarado, nežino. Nors kaltinamoji L. S. ir neneigė, jog ji rado nukentėjusiosios R. Z. kortelę eidama gatve ir patvirtino, jog ją panaudojo, sumaišydama su savo asmenine banko kortele, ir du kartus ja atsiskaitė už pirkinius parduotuvėse, tačiau kategoriškai neigė turėjusi tyčią taip pasielgti, tvirtindama, jog taip pasielgė netyčia, tiesiog sumaišiusi nukentėjusiosios kortelę su vizualiai panašia jos pačios turima balta mokėjimo kortele.

Visų pirma, teismas atkreipia dėmesį, jog kaltinamoji L. S. įvykio aplinkybes ir detales pasakojo nenuosekliai – apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad rasta nukentėjusiosios kortele atsiskaitė per klaidą ir antrą kartą parduotuvėje taip pat bandė atsiskaityti rasta kortele, tačiau nepavykus mokėjimui, suprato, kad atsiskaitė ne savo kortele, o kiek vėliau kortelę išmetė. Tačiau duodama parodymus teisme kaltinamoji L. S. nurodė kiek kitokias aplinkybes, teigdama, kad apie tai, jog eidama pamatė pamestą banko kortelę, ją įsidėjo į kortelių dėklą prie savo kitų kortelių, nes norėjo tą kortelę atiduoti savo uošviams, kadangi nežinojo, ką Lietuvoje reikia daryti su rasta kortele. O tai, kad atsiskaitydama parduotuvėje ji sumaišė savo banko kortelę su rasta nukentėjusiosios kortele, ji suprato tik vakare, kai internetinėje banko svetainėje patikrino savo Portugalijos banko sąskaitą ir pamatė, kad nenusirašė pinigai už pirkinius. Išmetė rastą kortelę, nes išsigando, kad nenorėdama atsiskaitė ne savo kortele, kad ją panaudojo. Kaltinamoji L. S. teisme neneigė, kad turi savo vardu išduotą banko „Swedbank“ kortelę (oranžinės spalvos), tačiau teigė, kad ji gulėjo kitame kortelių dėkle, todėl ji atsiskaitinėjo portugališka kortele, o savo Swedbank banko sąskaitos netikrino. Taip pat teisme nurodė, kad buvo toks atvejis, kad negalėjo atsiskaityti su ta kortele, kai prisilietus nepavyko atsiskaityti, taip ir pastebėjo, kad tai ne jos kortelė.

Kaltinamosios L. S. parodymus, jog tyčios atsiskaityti rasta svetima banko kortele ji neturėjo, visų pirma paneigia byloje esantis vaizdo įrašas Nr. 0177 Klaipėda_ch9_20240905151259_20240905154312 (1) (gulbelė) ir jo apžiūros protokolas (1 t., b.l. 55-57), iš kurių matyti, kad kaltinamoji L. S. parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), (15:32:46), iš savo per petį permestos rankinės (o ne kortelių dėklo) išsitraukia baltos spalvos mokėjimo kortelę, ją pavartydama, 15:32:53 užsideda ant akių akinius nuo saulės, tuomet paliečia atsiskaitymo įrenginį minėta baltos spalvos mokėjimo kortele ir mokėjimui pavykus, kortelę įsideda į rankinę. Po kiek laiko vaizdo įraše matosi, kaip toje pačioje parduotuvėje, kaltinamoji L. S. ateina prie savitarnos kasų bei skanuoja atsineštas maisto prekes (15:36:33). Kaltinamoji nuskanavusi atsineštas prekes atsiskaitymui iš per petį dėvimos rankinės ieško ir išsitraukia baltos spalvos kortelę (15:36:59), ištraukia baltą banko kortelę pasižiūri į kortelę bei ją apverčia (15:37:01) bei ja bando atsiskaityti (15:37:07), tačiau nepavykus atsiskaityti, ji kortelę deda atgal į rankinę bei kurį laiką kažko rankinėje ranka ieško (nuo 15:37:10 iki 15:37:26). Tada iš rankinės išsitraukia oranžinės spalvos mokėjimo kortelę ir ją laiko rankoje. Tuomet prie L. S. prieina kasos darbuotoja ir paliečia savitarnos kasos ekraną, po to darbuotoja nueina iki savo kasos įrenginio, paima kortelę (kokią nesimato) ir ją nuskenuoja savitarnos kasoje, prie kurios stovi L. S., darbuotoja vėl paliečia kasos įrenginį ir tuomet L. S. (15:37:59) su oranžinės spalvos kortele paliečia atskaitymo įrenginį ir tik tada jai pavyksta atsiskaityti už prekes.

Aplinkybę, kad kaltinamoji L. S. ne suklydo, o sąmoningai atsiskaitė už pirkinius svetima kortele, be minėto vaizdo įrašo patvirtina ir byloje esantis AB „Swedbank“ raštas bei parduotuvės „Gulbelė“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda mokėjimo kvitas, iš kurių nustatyta, kad po to, kai parduotuvėje „Gubelė“ kaltinamoji vieną kartą 15.33 val. jau panaudojo nukentėjusiosios kortelę atsiskaitymui ir mėgino ją panaudoti atsiskaitymui antrą kartą, tačiau atsiskaitymui nepavykus, 15.37 val. ji jau atsiskaitė jai priklausančia Swedbank (oranžine) kortele, už pirkinius sumokėdama 13,86 Eur (1 t., b.l. 88, 102). Negana to, tą pačią dieną, 2024 m. rugsėjo 5 d., 16.02 val., tai yra nepraėjus nė pusvalandžiui po apsipirkimo parduotuvėje „Gulbelė“, kitoje parduotuvėje – „Aibė“, esančioje (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kaltinamoji L. S. ir vėl prekių už 5,13 Eur įgijo atsiskaitydama nukentėjusiosios R. Z. kortele. Akivaizdu, jog visi aptarti įrodymai paneigia kaltinamosios L. S. nurodomus teiginius, kad tyčios atsiskaityti rasta nukentėjusiajai R. Z. priklausančia banko kortele ji neturėjo, nes korteles sumaišė. Taigi, teismo vertinimu, aptarti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, jog kaltinamoji L. S. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad L. S. ne anksčiau kaip 2024 m. rugsėjo 4 d. 15.48 val., tyrimo metu nenustatytoje vietoje rado ir taip neteisėtai įgijo R. Z. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją laikė iki tyrimo metu nenustatyto laiko, bet ne trumpiau kaip iki 2024 m. rugsėjo 5 d. 16.02 val. bei, kad 2024 m. rugsėjo 5 d. 15.33 val. UAB „Gulbelė“ ir 2024 m. rugsėjo 5 d. 16.02 val. UAB „Skibalė“ neteisėtai panaudojo R. Z. vardu išduotą AB „SEB“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su bekontakte naudotojo tapatybės patvirtinimo funkcija, atsiskaitydama už prekes, kurių vertė 17,01 Eur ir 5,13 Eur. Teismas konstatuoja, kad tokie kaltinamosios L. S. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, požymius ir yra kvalifikuoti tinkamai, kadangi įrodyta, jog ji neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę (banko mokėjimo kortelę) ir šia elektroninio mokėjimo priemone neteisėtai atliko dvi finansines operacijas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas kaltinamajai L. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad ji padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, nusikalstamos veikos baigtos. Byloje nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, niekur nedirba, augina du vaikus. Už padarytų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato šias alternatyvias bausmes – baudą arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimais padaryta žala yra nedidelė, nukentėjusiajai žalą bankas atlygino ir šioje byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Nors kaltinamoji neigė tyčia panaudojusi rastą nukentėjusiosios kortelę, tačiau faktines aplinkybes pripažino, neneigė, jog ji panaudojo minėtą kortelę, tvirtino, jog gailisi dėl tokio elgesio ir nukentėjusiosios atsiprašė. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad padarytos nusikalstamos veikos atsitiktinės ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai L. S. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį už atskiras nusikalstamas veikas nustatant lygų minimaliam baudos, skirtinos už apysunkius nusikaltimus, dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis). Įvertinus skirtinos baudos dydį, kaltinamosios turtinę padėtį ir tai, kad šiuo metu ji nedirba, augina du nepilnamečius vaikus, tikslinga baudos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį terminą – per 12 mėnesių.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020). Teisme gauta pažyma dėl L. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaltinamajai bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatas V. Kičiatovas. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės naudai dėl advokato suteiktos teisinės pagalbos priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 206,25 Eur. Teismas kaltinamajai gynėją paskyrė, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įvertinęs tai, kad kaltinamoji L. S. proceso kalbos nemoka. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į kaltinamosios turtinę padėtį, į tai, kad ji šiuo metu nedirba, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamosios nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktine laikmena, kurioje yra vaizdo įrašai ir sąskaitos išrašas - nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jai paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį - 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir L. S. paskirti galutinę subendrintą 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirtą baudą L. S. savanoriškai privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš L. S. netenkinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – voką su kompaktine laikmena - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.