- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-10
- Bylos Nr.
- e2A-1180-894/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05694-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- D. B.
- Atsakovas
- V. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl papildomo išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovės D. B. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui V. B. (toliau – atsakovas) dėl papildomų nepilnamečių vaikų gydymo išlaidų priteisimo, kadangi ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
2. 2022 m. gegužės 10 d. atsakovas pateikė prašymą priimti papildomą procesinį sprendimą ir priteisti iš ieškovės 450 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti.
Šalies argumentai
3. Prašyme nurodė, kad 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi teismas neišsprendė klausimo dėl atsakovo patirtų atstovavimo išlaidų. Atsakovas nepateikė savo patirtų atstovavimo išlaidų patvirtinančių rašytinių įrodymų iki 2022 m. gegužės 10 d. nutarties priėmimo tik dėl to, kad nebuvo informuotas apie teismo posėdį, kuriame nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą buvo priimta rašytinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės atsakovui 450 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Atsiliepimas
5. Teismas atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo pripažino pagrįstu. Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, o tai sąlygojo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovė, kuri pareiškė ieškinį nesilaikydama išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, turi atsakyti už atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nenustatė, kad atsakovas buvo nesąžiningas, siekė vilkinti procesą ar kitokiu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Teismas nurodė, kad atsakovas neprarado teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą. Atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis, jog būtent 2022 m. gegužės 10 d. rašytinio proceso tvarka teismas priims nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą. Apie šio klausimo nagrinėjimą šalys nebuvo informuotos. Teismas nustatė, kad atsakovo patirtas 450 Eur bylinėjimosi išlaidas patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai, bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.2 punkto reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniame skunde ieškovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Papildomas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir nesąžiningas, neteisingas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Teismas, priimdamas ieškinį pats laikė, kad nėra reikalinga mediacija, nes klausimas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo buvo išspręstas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1275-848/2019;
1.2. Teismas manydamas, kad reikalinga išankstinė mediacija, privalėjo atsisakyti priimti ieškinį ir /arba išaiškinti ieškovei teisę pasinaudoti mediacijos institutu. Teismas priėmė ieškinį, nenustatydamas jokių ieškinio trūkumų, kas reiškia, kad teismas pripažino, jog ieškinio reikalavimui dėl papildomų išlaidų netaikoma mediacija;
1.3. Teismo pozicija, kai priimamas ieškinys laikantis vienos pozicijos, o vėliau ieškinys paliekamas nenagrinėtas, yra nesąžininga ieškovės ir nepilnamečių vaikų atžvilgiu;
1.4. Esant atsakovo nesutikimui padengti išlaidas ir nesutikimui su ieškiniu, teismo sprendimas priteisti išlaidas yra neteisingas ir nesuprantamas;
1.5. Teismas netinkamai aiškino CPK 94 straipsnio nuostatas ir nepagristai priteisė išlaidas. Teismas neteisingai nustatė ieškovės kaltę, nevertino šalių procesinio elgesio, neteisingai vertino faktines aplinkybes;
1.6. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-692/2014 yra pasisakęs, jog priteisiant išlaidas būtina vertinti reikalavimus bei išlaidų dydį. Šiuo atveju ieškinio suma yra 2 200 Eur, o atsiliepimo išlaidos sudaro 450 Eur, kas neatitinka teisingumo ir protingumo principų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovės 100 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Visas savo abejones dėl teismo pozicijos nenuoseklumo paliekant ieškinį nenagrinėtą, ieškovė galėjo išdėstyti skųsdama 2022 m. gegužės 10 d. nutartį. Kadangi ši nutartis įsiteisėjo, ieškovės argumentai neturi teisinės reikšmės;
2.2. Atsakovas gavo teismo pranešimą, kuriame numatyta jo pareiga pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Atsakovas, kaip ir ieškovė, taip pat turi teisę naudotis kvalifikuoto atstovo – advokato pagalba. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo, kuriuo atsakovui iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 200 Eur nepilnamečių vaikų gydymo išlaidoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį priėmė ir išsiuntė atsakovui atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės ieškinys paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nustačius, kad ieškovė nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos (Mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis) ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovės 450 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti, patirtoms už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Skundžiamu papildomu sprendimu atsakovo prašymas patenkintas.
11. Apeliaciniame skunde nesutikimas su skundžiamu papildomu sprendimu iš esmės yra grindžiamas netinkamu pirmosios instancijos teismo CPK 94 straipsnio nuostatų aiškinimu ir taikymu.
12. Nagrinėjamu atveju civilinė byla yra užbaigta nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės. Kadangi šalių ginčas nebuvo išspręstas iš esmės, todėl sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis) netaikytinas, nes nėra žinoma šalis, laimėjusi bylą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, pagrįstai vadovavosi CPK 94 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, kad civilinę bylą nutraukus (ieškinį palikus nenagrinėtą), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastį, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022).
14. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikomas nesąžiningas nepagrįsto ieškinio pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Nagrinėjamu atveju ieškovės veiksmai nelaikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovės ieškinio padavimas nesilaikant privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, vertintinas kaip netinkamas ieškovės subjektinės teisės dėl teisminės gynybos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad klausimą dėl ieškinio priėmimo sprendžia teismas (CPK 137 straipsnis). Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo įsitikinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, t. y. ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, tarp kurių patenka ir atvejis, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tik teismui priėmus ieškinį ir iškėlus bylą, ieškinys yra siunčiamas atsakovui atsiliepimui į ieškinį pareikšti. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog ieškovė nepasinaudojo privaloma mediacija, pirmosios instancijos teismas nustatė jau po ieškinio priėmimo. Minėtą aplinkybę pirmosios instancijos teismui nustačius ieškinio priėmimo metu ir ieškinį atsisakius priimti, atsakovui būtų nekilusi pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį kartu ir patirti atsiliepimo parengimo išlaidas.
16. Atsižvelgiant į šios nutarties 15 punkte nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimas priklausė nuo ieškovės išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo fakto nustatymo, kuris priklausė teismo diskrecijai, momento. Todėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimas negali būti tiesiogiai siejamas su ieškovės išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymu. Nenustačius ieškovės kaltės dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymo, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos. Priešingu atveju, bylinėjimosi išlaidų priteisimas neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
17. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas dėl netinkamo procesinės teisės normų (CPK 94 straipsnis) taikymo naikintinas ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovo prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis)
18. Apeliacinį skundą patenkinus, atsakovas neturi teisės į jo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl netenkintinas atsakovo prašymas dėl 100 Eur advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisimo iš ieškovės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. papildomą sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo V. B. prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.