- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-615-513/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02841-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Kreditorius
- E. L.
- Skolininkas
- K. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės E. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės E. L. pareiškimą skolininkui K. V. dėl teismo įsakymo išdavimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė E. L. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 348 992,12 Eur skolos, 255 566,46 Eur palūkanų ir 1 908 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. V.
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. kreditorei išdavė teismo įsakymą.
3. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkui K. V. priklausantį turtą, pinigines lėšas, uždrausti skolininkui perleisti, įkeisti turimą turtą ar atlikti kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą, dėl kurio galėtų sumažėti turto vertė, suteikti galimybę kreditorės atstovui kreiptis į antstolį su prašymu surasti ir areštuoti skolininkui priklausantį turtą neviršijant prašomos priteisti sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi netenkintas kreditorės E. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos dvi CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos: ieškinys turi būti tikėtinai pagrįstas, t. y. turi egzistuoti tikimybė, kad bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas ir ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar iš viso taptų neįmanomas.
6. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismas pažymėjo, kad ieškinio suma bei asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tos aplinkybės, kurias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai.
7. Teismas konstatavo, jog kreditorė neįrodė skolininko nesąžiningumo, nepateikė jokių objektyvių duomenų bei įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog skolininkas ketina parduoti ar kitu būdu perleisti, realizuoti, paslėpti savo turimą turtą ir taip pabloginti savo turtinę padėtį.
8. Teismas vertino, kad kreditorė nepateikė teismui pakankamai prašymą pagrindžiančių įrodymų.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Kreditorė E. L. (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikyti tenkinti.
10. Nurodo, kad su skolininku 2017 m. rugpjūčio 1 d. sudarė paskolos sutartį, tačiau skolininkas nėra grąžinęs nė dalies pasiskolintų pinigų, nenurodęs, kada ir kaip ketina juos grąžinti. Su skolininku 2020 m. lapkričio 15 d. sudarė priedą prie paskolos sutarties, tačiau ir pagal jį pinigai nepradėti grąžinti. Argumentuoja, jog toks skolininko elgesys ir rodo jo nesąžiningumą, o ji negali žinoti skolininko planų ir ketinimų, kitų turimų finansinių įsipareigojimų, negali žinoti, ar skolininkas ketina paslėpti turtą, išvykti ar pan. Ji žino tik tai, kad skolininkas ketina bankrutuoti.
11. Nurodo, kad paskolinta suma yra labai didelė ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o nesiėmus jokių veiksmų šiuo metu ji savo pinigų niekada nebeatgaus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių.
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Duomenų, kad ieškinys būtų aiškiai nepagrįstas ar kad ieškovas savo teises gintų netinkamu būdu, šioje proceso stadijoje nėra. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kreditorė aiškiai suformulavo savo reikalavimus, pareiškime dėl teismo įsakymo nurodė faktines aplinkybes, kuriomis yra grindžia reikalavimus, pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja reiškiamo reikalavimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atlikęs prima facie pareiškimo dėl teismo įsakymo įvertinimą prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų kontekste, neturėjo pagrindo kreditorės pareiškimą vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstą.
17. Dėl antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, t. y. pagrindo manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, kuriais buvo grindžiama būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika, tokios grėsmės neįžvelgė, juolab kad apeliantė ją siejo tik su didelės sumos – 348 992,12 Eur skolos ir 255 566,46 Eur palūkanų – reikalavimo pareiškimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos pozicija visiškai sutinka.
18. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui kyla pareiga jį įrodyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1337-790/2019 ir kt.). Nagrinėjamu atveju kreditorė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie skolininko siekį išvengti kreditorei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent kreditorei, prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitos ginčo šalies interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie skolininko nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas kreditoriui galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Nesant duomenų apie skolininko atliktus neteisėtus veiksmus, teismas neturi pagrindo spręsti, jog jo elgesys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu yra nesąžiningas.
19. Apeliantei argumentuojant didele reikalavimo suma pažymėtina, kad ieškinio sumos nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, todėl vien didelė reikalavimo suma pati savaime negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo. Kaip nuosekliai yra pasisakoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, nei ieškinio reikalavimo dydis, nei šalies turimas turtas ir (ar) jo vertė negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi įvertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį su turimu turtu. Todėl tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis ar atsakovo (skolininko) turimo turto ir jam pareikšto reikalavimo santykis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo (skolininko) turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo (skolininko) nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę arba jo vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1222-330/2021). Sąžiningumo aspektu galėtų būti vertinami šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo arba bylos nagrinėjimo metu, kitaip tariant, turi būti ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-910/2022, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1221-464/2022).
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius faktinius duomenis ir kreditorės atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, pažymi, kad skolininko netinkamas prievolių vykdymas yra šios bylos objektas, todėl teismas šioje procesinėje stadijoje negali konstatuoti aplinkybių, kurios dar nėra ištirtos ir įvertintos ir atitinkamai negali jomis vadovaujantis spręsti dėl skolininko nesąžiningumo.
21. Teismų praktikoje taip pat jau ne kartą išaiškinta, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimo (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-418-241/2020). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi, priešingai, šis procesinis institutas skirtas užkardyti nesąžiningus asmens veiksmus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1837-236/2019).
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliantės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vien dėl to, kad jos pareikšto reikalavimo suma yra labai didelė, atmestinas kaip nepagrįstas.
23. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliantės argumentu, kad jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turėjo būti patenkintas ir dėl to, jog skolininkas ketina bankrutuoti. Viena vertus, apeliantė jokiais įrodymais nepagrindė šio savo teiginio, todėl jis pripažintinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, kuris nėra preziumuojamas, ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą arba kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018). Taigi, fizinio asmens bankroto atveju taikomas turto areštas neatitiktų pagrindinio laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslo – nesąžiningų veiksmų užkardymo, uždraudžiant disponavimą turimu turtu.
24. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į argumentus, kuriais buvo grindžiamas apeliantės prašymas, bei vadovaudamasis aktualia teismų praktika padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad apeliantė neįrodė būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės. Atskirojo skundo argumentai kitokios išvados taip pat nesuponuoja.
25. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos paskirtis yra įvertinti procesinio teismo sprendimo, priimto pagal pirmosios instancijos teismo turėtus duomenis ir buvusią faktinę ir teisinę situaciją, teisėtumą ir pagrįstumą. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip ir bet kuris asmens teikiamas procesinis prašymas ar dokumentas, turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 178 straipsnis). Pagrįsti prašymą yra kreditorės pareiga. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes. Nagrinėjamu atveju apeliantė tokių aplinkybių nenurodė, įrodymų nepateikė.
26. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 10 d. priėmė teismo įsakymą ir patenkino kreditorės reikalavimus, tačiau 2023 m. gegužės 30 d. skolininkas pareiškė prieštaravimus, kurie priimti 2023 m. birželio 5 d. nutartimi, o 2023 m. birželio 19 d. ieškovė pareiškė ieškinį. 2023 m. birželio 27 d. nutartimi teismo įsakymas panaikintas, civilinę bylą Nr. eL2-5263-676/2023 pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui K. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, suinteresuotas asmuo D. V., nutarta perduoti pagal teismingumą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
27. Tai reiškia, jog net jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų buvusios pritaikytos, kartu su teismo įsakymu jos būtų panaikintos. Taigi, byloje pasikeitė teisena, iš supaprastintos teisenos pereita į ginčo teiseną, pasikeitė aplinkybės, atsakovas pareiškė prieštaravimus.
28. Pažymėtina, jog reikšti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galima bet kurioje proceso stadijoje, todėl kreditorė turi teisę pakartotinai prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu pasikeis faktinė situacija ar aplinkybės, turinčios reikšmės vertinant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, pagrįstai netenkino kreditorės prašymo ir netaikė laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.