- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- e2A-1974-638/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27193-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 2.6.29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Linos Žemaitienės,
veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“, tretieji asmenys Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š., A. P., dėl kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo ir vykdomojo įrašo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. (toliau – ieškovė) ieškinyje prašė: 1) sumažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį, numatytą 2023 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartyje Nr. PSCAP3-23-0680, nuo 0,23 procentų dydžio iki 0,004 procentų dydžio per dieną; 2) pripažinti, kad ieškovė nėra skolinga atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SME Capital 3“ (toliau – atsakovė) 515,26 Eur kompensuojamųjų palūkanų; 3) pakeisti 2024 m. gegužės 15 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą, nurodant, kad „Įkeitimo turėtojo UAB „SME Capital 3“ reikalavimą sudaro: pagrindinio reikalavimo suma 105 487 Eur; palūkanos: priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma 6526,43 Eur, taip pat 0,004 procentų dydžio kompensacinės palūkanos per dieną, skaičiuojamos nuo negrąžinto paskolos ir palūkanų likučio (112 013,43 Eur) nuo prašymo gavimo notaro biure dienos iki visiško prievolės įvykdymo; nuostolių atlyginimas: 9,68 Eur atlyginimo už prašymo atlikti vykdomąjį įrašą patvirtinimą dydis, 231,47 Eur atlyginimo už notaro atliktą vykdomąjį įrašą dydis, 4,56 Eur kompensacijos už patikras registruose dydis, 19,71 Eur kompensacijos už kitas kliento prašymu notaro atliktas paslaugas dydis.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. šalys sudarė paskolos sutartį Nr. PSCAP3-23-0680 (toliau – sutartis) 105 487 Eur sumai. Bazinę palūkanų normą skaičiuojant taip: 6 mėn. EURIBOR, 11 proc. marža per metus, skaičiuojant kas mėnesį. Sutartiniams įsipareigojimams pagal paskolos sutartį užtikrinti laidavimo sutartimi įkeistas traktorius New Holland T7.315 HD AC bei ieškovės išduotas notarinis vekselis. Sutarties specialiųjų sąlygų 4.5 punkte numatytos 0,23 procentų dydžio kompensacinės palūkanos per dieną. Kompensacinės (arba įsipareigojimų nevykdymo) palūkanos yra kliento finansuotojui papildomai mokamos palūkanos nustatytu terminu nesumokėjus finansuotojui pagal paskolos sutartį mokėtinų sumų arba nutraukus paskolos sutartį finansuotojo iniciatyva dėl kliento kaltės, kaip tai numatyta paskolos sutarties specialiosiose sąlygose, kurios apskaičiuojamos už visas laiku nesumokėtas sumas. Ieškovė nurodė, kad 2024 m. kovo 25 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl išieškojimo iš vekselio davėjos (ieškovės) vekselio turėtojo (atsakovės) naudai vekselio sumą 105 487 Eur. Vykdomajame įraše taip pat nurodyta iš vekselio davėjos išieškomas 510,56 Eur notaro atlyginimas, 10,62 Eur kitos išlaidos ir 6 proc. metinės palūkanos, priskaičiuotos nuo vekselio mokėjimo termino pabaigos (2024 m. kovo 7 d.) iki prievolės įvykdymo. Atsakovė 2024 m. balandžio 15 d. vienašališkai nutraukė sutartį, apie tai pranešdama 2024 m. balandžio 8 d. Notarė 2024 m. gegužės 15 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. JŠ-3872 dėl priverstinio išieškojimo įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas bei nuostolius iš ieškovės pagal notarės vykdomąjį įrašą, kuriame nurodyta, kad atsakovės reikalavimą sudaro: a) pagrindinio reikalavimo suma: 105 487 Eur; b) palūkanos: priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų suma: 6 526,43 Eur; priskaičiuotos kompensacinės palūkanos: 515,26 Eur, taip pat 0,23 proc. dydžio kompensacinės palūkanos per dieną, skaičiuojamos nuo negrąžinto paskolos ir palūkanų likučio (112 013,43 Eur) nuo prašymo gavimo notaro biure dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, todėl jos gali ir turi būti sumažintos iki protingos sumos. Atsakovė iš ieškovės reikalauja mokėti kompensuojamąsias palūkanas, kurių dydis daug kartų didesnis nei pinigų skolinimo rinkoje kaina, siekia nepagrįstai praturtėti ieškovės sąskaita. Reikalavimas iš ieškovės išieškoti 515,26 Eur kompensacines palūkanas turi būti panaikintas. Vykdomajame įraše nurodyta pagrindinės skolos suma taip pat yra neteisinga, tačiau ieškovė negali nurodyti ir apskaičiuoti tikslios sumos, nes mokėjimai buvo atliekami iš įvairių sąskaitų ir trečiųjų asmenų. Nepagrįstai įrašytos 515,26 Eur kompensuojamosios palūkanos, įrašyta kompensuojamųjų palūkanų norma (0,23 proc. per dieną) prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams. Pakeitus iš skolininko kreditoriui priteistos skolos dydį, keistinas ir išduotas vykdomasis įrašas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neginčija fakto, jog prievolės atsakovei pagal paskolos sutartį tinkamai ir laiku neįvykdė, neneigia atsakovės kaip kreditoriaus teisės gauti kompensacines palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Ieškovė iki ieškinio pateikimo nesikreipė į atsakovę su prašymu dėl kompensacinių palūkanų dydžio sumažinimo ir nereiškia reikalavimo pakeisti paskolos sutarties sąlygą dėl kompensacinių palūkanų dydžio. Neaiškus laikotarpis, už kurį prašo mažinti kompensacines palūkanas. Neaiškus teisinis pagrindas dėl sutartimi šalių sulygtų palūkanų dydžio pakeitimo. Šalių sutartyje sulygtos kompensuojamosios palūkanos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja dėl netesybų išreikšta šalių valia. Ieškovė pasirašė paskolos sutartį, todėl sutiko su joje nurodytomis sąlygomis, įskaitant ir su kompensuojamųjų palūkanų dydžiu. Ieškovė yra verslininkė ir turėjo galimybę įvertinti paskolos sutarties sąlygas ir numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Ji turėjo teisę atsisakyti pasirašyti paskolos sutartį su atsakove. Atsakovės manymu, ieškovė neįrodė, kad jos laisva valia prisiimtos kompensacinės palūkanos yra per didelės ir turi būti mažinamos iki 0,004 proc. dydžio per dieną. Palūkanos apskaičiuotos iki prašymo gavimo notaro biure dienos, o 0,23 proc. kompensacinės palūkanos skaičiuotinos nuo minėtos prašymo gavimo notaro biure dienos. Toks kompensacinių palūkanų skaičiavimas yra pagrįstas paskolos sutartimi. Vykdomajame įraše nurodyta ieškovės skolos suma atsakovės atžvilgiu yra teisinga ir ieškovės nepaneigta jokiais įrodymais.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 4 961 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė pasiskolino didelę pinigų sumą ir paskolos negrąžino, todėl nėra pagrindo laikyti, jog netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininkės elgesį ir prievolės sumą. Negrąžinus paskolos, kreditorė neturi galimybės kitam asmeniui paskolinti didelės paskolos sumos, todėl sutiktina, kad ji tokiu būdu patiria nuostolius. Šioje byloje palyginus palūkanas su negrąžintos paskolos suma, jos nėra didelės. Teismas padarė išvadą, kad, įvertinus šiuo konkrečiu atveju nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su ieškovės argumentais dėl sąžiningumo bei protingumo principų pažeidimo.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė pati pasirinko teisių gynimo būdą ir nereiškė ieškinio dėl paskolos sutarties modifikavimo, nurodydama, jog siekia tik kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo, nekeičiant paskolos sutarties sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas savo iniciatyva iš esmės neturi pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį, keičiant vieną iš jos sąlygų – galimybę atsakovei gauti sutarto dydžio kompensacines palūkanas.
7. Teismas nurodė, kad ieškovės byloje pateikti įrodymai (Lietuvos banko informacija apie palūkanų normas, SmeBank siūlomas palūkanas verslui) neįrodo, kad 2023 m. rugpjūčio 28 d. ieškovei suteiktoje paskolos sutartimi taikomos kompensacinės palūkanos yra per didelės ir turi būti mažinamos iki 0,004 procentų. Teismas, įvertinęs tai, kad šalys 2023 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartį sudarė laisva valia, po sutarties sudarymo nereiškė pretenzijų dėl palūkanų dydžio (dėl kurių buvo susitarta individualiai), atsižvelgdama į tai, jog sutarties šalys – verslo subjektai, kurie, sudarydami paskolos sutartį, galėjo laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, sprendė, kad ieškovės argumentai dėl pernelyg didelės kompensuojamųjų palūkanų normos atmetami kaip nepagrįsti.
8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju duomenų, kad vykdomajame įraše nurodyta kreditoriaus reikalavimų apimtis (nesumokėta skola, palūkanos ir nuostolių atlyginimas už vykdomojo įrašo atlikimą) yra nepagrįsta ar neatitinkanti Hipotekos registro duomenų, ieškovė nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Ieškovė įstatymo nustatyta tvarka neskundė notarės išduoto įrašo teisėtumo. Nurodytų kompensacinių palūkanų skaičiavimas yra pagrįstas paskolos sutartimi (Paskolos sutarties specialiųjų sąlygų 4.5 punktas, Paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 4.3, 9.4 punktas).
9. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog kreditoriui yra sumokėjusi 515,26 Eur ginčijamas palūkanas, todėl nėra teisinio pagrindo mažinti sutartimi numatytas kompensacines palūkanas ir pripažinti, kad ieškovė yra neskolinga atsakovei 515,26 Eur kompensuojamųjų palūkanų bei keisti 2024 m. gegužės 15 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-3872) dėl atsakovės reikalavimą sudarančio procesinių palūkanų dydžio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Šioje byloje buvo pažeistos teismingumo teismui taisyklės. Ieškovė ieškinį pareiškė atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, pagal jos buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui. Tačiau bylą išnagrinėjo Panevėžio apylinkės teismas, nors dėl to nebuvo priimta (į bylą pateikta) Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko priimta nutartis, kaip tai numatyta CPK 62(1) str. 2 d. 4 punkte. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja veikia Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu. Tačiau nurodoma, kad sprendimas gali būti skundžiamas ne Vilniaus apygardos teismui, o Panevėžio apygardos teismui.
10.2. Teismas nenurodė, kokiais teisiniais argumentais ir teisės aktais vadovavosi teigdamas, kad ieškovė, siekdama kompensacinių palūkanų sumažinimo, turėjo reikšti ieškinį dėl paskolos sutarties modifikavimo. Ieškovė pareiškė reikalavimą sumažinti susitarimu nustatytas palūkanas, kurios neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų. Jei tai kartu reikštų ir sutarties modifikavimą, tai neturi teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju esminis reikalavimas yra sumažinti kompensacines palūkanas. Patenkinus reikalavimą sumažinti kompensacines palūkanas, būtų apgintos ieškovės teisės. Tokie reikalavimai teismų praktikoje yra tenkinami ir nereikalaujama, kad būtų papildomai reiškiamas reikalavimas dėl sutarties modifikavimo (žr. pvz. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3600-920/2019 ir Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-34-413/2020).
10.3. Teismas padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, jog dėl kompensacinių palūkanų buvo susitarta individualiai. Ginčo paskolos sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu. Šią aplinkybę teismas ignoravo, nors sutarties tekstas, įskaitant bendrąsias sutarties sąlygas, buvo pateiktas į bylą. Teismas ginčo sutarties neanalizavo, nepateikė jos teisinio vertinimo dėl sudarymo būdo. Todėl neaišku, kaip ieškovė galėjo derėtis dėl jai (ne)priimtinų ginčijamos paskolos sutarties sąlygų. Byloje nėra įrodymų, kad su netikėtomis (siurprizinėmis) neprotingomis ir nesąžiningomis sutarties sąlygomis ieškovė sutiko. Ieškovei jos tinkamai atskleistos nebuvo.
10.4. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, kad dėl to, jog ieškovė neprašė sumažinti kompensacinių palūkanų dar iki ieškinio padavimo, ji su tokiomis palūkanomis sutiko. Tokios išvados teismas nepagrindžia teisiniais argumentais. Būtent sutartimi nustatytos palūkanos gali būti mažinamos, kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams, o ne ikisutartinės ar „ikiieškininės“ palūkanos.
10.5. Atsakovės nuostoliai galėtų būti tik mokėjimo palūkanos, priskaičiuotos iki paskolos sutarties nutraukimo. Tuo tarpu atsakovė tos sumos, kuri nebuvo grąžinta, negalėtų paskolinti iš naujo rinkoje nei už mokėjimo palūkanas, kurios būtų 0,23 proc. per dieną, nei už palūkanas, kurios buvo nurodytos ginčo sutartyje. Tai akivaizdu iš pinigų skolinimo rinkoje kainos, tačiau teismas nenurodė, kodėl atmetė ieškovės pateiktus įrodymus ir jais nesivadovavo.
10.6. Teismas niekaip nepagrindžia ir neargumentuoja, kodėl paskolos sumą vertina kaip didelę, o priskaičiuotas kompensacines palūkanas, kurios sprendimo priėmimo metu iš esmės buvo tokio paties dydžio, vertina kaip mažas. Toks vertinimas yra nepagrįstas ir prieštaringas.
10.7. Ieškovė prašydama ieškovei taikomas 0,23 proc. dydžio kompensacines palūkanos per dieną sumažinti iki 0,004 proc. dydžio per dieną vertina tai, kad iš jos yra papildomai išieškomos 6 proc. metinės kompensacinės palūkanos pagal minėtą vekselį, kuris yra paskolos užtikrinimo priemonė. Tačiau teismas šią aplinkybę visiškai ignoravo ir dėl jos nepasisakė.
10.8. Reikalavimas iš ieškovės išieškoti 515,26 Eur priskaičiuotas kompensacines palūkanas turėtų būti panaikintas. Ieškovė ir neįrodinėjo, kad ji kreditoriui yra sumokėjusi nurodytą sumą. Šį reikalavimą ieškovė grindė visai kitu pagrindu, dėl kurio teismas nepasisakė. Ieškovė minėtą reikalavimą grindė tuo, kad atsakovė, reikalaudama iš ieškovės 515,26 Eur kompensacinių palūkanų, nepagrįstai ieškovės atžvilgiu taiko dvigubą civilinę atsakomybę, kurios taikymą draudžia įstatymai. Kasacinio teismo praktikoje laikoma, kad paties vykdomojo įrašo neskundimas nesuponuoja vykdomajame įraše nurodytos išieškotinos sumos teisėtumo, nes, tokio pobūdžio kreditoriaus ir skolininko tarpusavio ginčai sprendžiami pareiškiant ieškinį bendrąja tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Tačiau pirmosios instancijos teismas šią kasacinio teismo praktiką ignoravo ir ja nesivadovavo.
Atsiliepimas
11. Atsakovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nagrinėjant šią civilinę bylą nebuvo pažeistos CPK reglamentuotos teismingumo taisyklės. Asmeniui pateikus teismingam teismui dokumentus ir bylą užregistravus teisme, byla Liteko bylų skirstymo moduliu gali būti paskirta nagrinėti kito teismo / teismo rūmų, nei kuriam / kuriems buvo pateikta, teisėjams, nekeičiant bylos teismingumo. Tam tikros kategorijos civilinės bylos, į kurią patenka ir ši civilinė byla, gali būti skirstomos bendrai visiems apylinkės ar apygardos teismų teisėjams. Bylą nagrinėjantis kito teismo teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu.
11.2. Apeliantė nereiškė reikalavimo pakeisti paskolos sutarties sąlygos dėl kompensacinių palūkanų dydžio. Ieškovė neginčija vykdomojo įrašo, o tik prašo jį keisti, tačiau nenurodo tam teisinio pagrindo. Ieškovė neginčija, kad vykdomasis įrašas atitinka paskolos sutarties sąlygas. Vadinasi tam, kad būtų pakeistas vykdomasis įrašas, turi būti arba pakeista atitinkama paskolos sutarties sąlyga arba ji turi būti pražinta negaliojančia.
11.3. Apeliantė nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti keičiamas paskolos sutartyje šalių sulygtas kompensacinių palūkanų dydis. Iš suformuoto apeliantės reikalavimo ne tik neaišku, kaip turėtų būti keičiama paskolos sutarties nuostata dėl kompensacinių palūkanų dydžio, bet ir kokiu teisiniu pagrindu toks pakeitimas turėtų būti atliekamas.
11.4. Priešingai negu teigia apeliantė, visos paskolos sutarties sąlygos buvo suderintos ir individualiai aptartos su apeliante. Skundžiamame sprendime pagrįstai nurodyta, kad dėl palūkanų dydžio buvo susitarta individualiai (skundžiamo sprendimo 31 p.). Kitaip tariant, apeliantė turėjo galimybę tartis dėl paskolos sutarties sąlygų, įskaitant ir dėl kompensacinių palūkanų sąlygos, o pasirašydama paskolos sutartį, apeliantė ne tik suprato, kokį įsipareigojimą prisiima, bet ir su juo sutiko.
11.5. Apeliantei paskolos sutartyje nustatytais terminais negrąžinus paskolos, kompensacinės palūkanos, dėl kurių šalys susitarė bendru sutarimu, turėtų atlyginti nuostolius, kuriuos atsakovė patiria negalėdama įdarbinti šių lėšų pakartotinai ir gauti mokėjimo palūkanų. Šalys susitarė dėl 0,23 proc. dydžio kompensacinių palūkanų, kurios yra sąžiningos, teisingos bei skirtos nors iš dalies padengti atsakovės patiriamus nuostolius dėl to, jog apeliantė paskolos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdo.
11.6. Apeliantė yra verslininkė, turinti patirties verslo bei derybų srityje, galinti numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, darytina išvada, jog paskolos sutartyje nurodytos sąlygos atitiko apeliantės interesus ir lūkesčius bei buvo įvertintos individualiai, todėl pagrindo mažinti kompensacinių palūkanų dydį apeliantei nėra.
Šalies argumentai
11.7. Apeliantė klaidina teismą, teigdama, jog iš jos yra išieškomos ir kompensacinės palūkanos ir procesinės palūkanos. Apeliantės atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos pagal paskolos sutartį, tačiau skirtingais pagrindais.
11.8. Byloje nėra įrodymų, kad vekselis ar traktoriaus įkeitimas neva pripažinti negaliojančiais ir panaikinti. Apeliantė neįvykdė savo prievolės pagal paskolos sutartį, akivaizdu, jog ji turi pareigą grąžinti skolą atsakovei, kurios grąžinimas pačios apeliantės yra užtikrintas vekseliu ir traktoriaus įkeitimu. Nei sandoryje dėl vekselio, nei dėl įkeitimo nėra nurodyta sąlyga, jog apeliantei negrąžinant skolos, atsakovas tariamai turi pasirinkti tik vieną iš skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl teismingumo taisyklių taikymo (CPK 62² straipsnis - 62³ straipsnis), dėl kompensacinių palūkanų kaip netesybų dydžio ir jų mažinimo (CK 6.73 straipsnis, 6.258 straipsnis).
14. Apeliantė mano, kad buvo pažeistos bylos teismingumo taisyklės. Ieškinį ji pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui, tačiau nesant Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko potvarkio, priimto pagal CPK 62¹ straipsnį, bylą išnagrinėjo Panevėžio apylinkės teismas ir nurodė, kad sprendimas skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, nors pačiame sprendime teismas nurodė, kad bylą nagrinėja Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi šios bylos skirstymo protokolo duomenis (ekranvaizdis prijungtas prie bylos), konstatuoja, kad ši byla buvo paskirta Panevėžio apylinkės teismo teisėjai pagal bylos automatinio skirstymo taisyklę, nustatytą CPK 62² straipsnyje, kad bylos, kurios šio Kodekso nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka ir kurioms netaikomos išimtinio teismingumo taisyklės, paskirstomos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis (toliau – kompiuterinė programa), apylinkių teismams arba jų rūmams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis. Galimybę šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nustato CPK 441 straipsnis, kuriame reglamentuota, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, teismo pasirinkimu gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Šioje byloje ieškinys buvo pareikštas prašant pakeisti kompensuojamųjų palūkanų dydį nuo 0,23 proc. iki 0,004 proc. ir pakeisti notarės vykdomojo įrašo duomenis, pati ieškovė nurodė, kad jos reiškiamo ieškinio suma yra 515 Eur, t. y. neviršija 5000 Eur, kas leido nukreipti bylą skirstyti automatiniu būdu. Panevėžio apylinkės teismo išnagrinėta byla, gavus apeliacinį skundą buvo paskirta Kauno apygardos teismui taip pat pagal automatinio bylos skirstymo taisykles, nustatytas CPK 62³ straipsnyje, kad bylos pagal apeliacinius skundus (atskiruosius skundus) dėl neįsiteisėjusio apylinkės teismo sprendimo, nutarties paskirstomos naudojantis kompiuterine programa apygardų teismams, atsižvelgiant į jų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis.
15. Kita vertus, teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas, net jeigu toks ir būtų nustatytas, nėra besąlyginis pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Tik rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės pažeidimas gali būti pagrindas naikinti teismo sprendimą ( CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Todėl apeliantės argumentas dėl teismingumo taisyklių pažeidimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
16. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė 2023 m. rugpjūčio 28 d. sudarė paskolos sutartį su atsakove, pasiskolino 105 487 Eur, galutinis grąžinimo terminas – 2026 m. rugpjūčio 28 d. Sutarties specialiosios dalies 4.5 punktu šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio - 0,23 proc. nuo negrąžintos sumos per dieną. Kompensuojamųjų palūkanų sąvoka atskleista sutarties bendrosios dalies sąlygose: kompensacinės (arba Įsipareigojimų nevykdymo) palūkanos yra kliento finansuotojui papildomai mokamos palūkanos nustatytu terminu nesumokėjus pagal paskolos sutartį mokėtinų sumų arba nutraukus paskolos sutartį finansuotojo iniciatyva dėl kliento kaltės, kurios apskaičiuojamos už visas laiku nesumokėtas sumas. Taigi, teisine prasme kompensuojamosios palūkanos yra netesybos delspinigių forma ( tam tikra suma, mokama kiekvieną dieną). Taip pat šalys susitarė taikyti tris paskolos užtikrinimo priemones: laidavimą, įkeitimą ir vekselį. Įkeitimo sandorio 7 punktu šalys susitarė, kad palūkanos, jų dydis, nustatymas, taikymas bei keitimas bus nurodyti Paskolos sutartyje.
17. Ieškovė nevykdė savo prievolių pagal paskolos grąžinimo grafiką. Paskolos sutartis atsakovės pranešimu buvo nutraukta nuo 2024 m. balandžio 15 d. Sutartos paskolos užtikrinimo priemonės leido kreditorei (atsakovei) kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų: 2024 m. kovo 25 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo pagal vekselį, o 2024 gegužės 15 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas pagal įkeitimo sutartį. Vykdomajame įraše, išduotame pagal įkeitimo sutartį, buvo nurodyta išieškoti kompensacines palūkanas, nustatytas paskolos sutartyje: 515,26 Eur iki vykdomojo įrašo išdavimo dienos ir po 0,23 proc. už kiekvieną dieną nuo skolos su palūkanomis sumos iki skolos grąžinimo.
18. Ieškovė pareiškė ieškinį, prašydama sumažinti kompensuojamųjų palūkanų dydį, numatytą 2023 m. rugpjūčio 28 d. paskolos sutartyje nuo 0,23 proc. iki 0,004 proc. per dieną ir kaip ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nurodė, kad palūkanų dydis yra neproporcingas, neprotingas, nesąžiningas, sudarantis galimybę nepagrįstai praturtėti finansuotojui. Pirmosios instancijos teismas sprendimo 29 pastraipoje nurodė, kad esą ieškovė nereiškė ieškinio dėl paskolos sutarties modifikavimo, nurodydama, jog siekia tik kompensuojamųjų palūkanų sumažinimo, nekeičiant paskolos sutarties sąlygų. Toks teismo teiginys yra akivaizdžiai prieštaraujantis ieškinyje išdėstytam reikalavimui. Ieškovė būtent ir ginčijo paskolos sutarties sąlygą, nustatančią kompensacinių palūkanų dydį, ir kaip išvestinius reikalavimus pareiškė prašymus pakeisti vykdomojo įrašo sąlygas dėl jau priskaičiuotos kompensacinių palūkanų sumos sumažinimo ir dėl toliau skaičiuojamų palūkanų dydžio.
19. Nors teismas nurodė, kad ieškovė neprašė modifikuoti paskolos sutarties, tačiau to paties sprendimo 24 pastraipoje paskolos sutartį vadino ginčijama sutartimi ir analizavo paskolos sutarties sąlygas. Toks prieštaravimas tarp teismo sprendimo pastraipų daro teismo sprendimą nenuoseklų ir nesuprantamą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo nuoseklumas reiškia loginį ryšį tarp atskirų sprendimo dalių, pastraipų. Teismo sprendime faktinės aplinkybės nustatomos ir teisinės problemos išsprendžiamos atskirai, protinga seka. Teismo sprendimo motyvai negali prieštarauti vienas kitam (Teisėjų tarybos 2016 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 13P-65-(7.1.2) patvirtintų Rekomenduojamų teismų procesinių sprendimų kokybės standartų 4.1 -4.3 punktai).
20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje reikėjo išspręsti, ar šalių sudarytoje paskolos sutartyje kaip viena iš sąlygų numatytos kompensacinės palūkanos nebuvo neprotingos ir akivaizdžiai per didelės. Teismų praktikoje kompensuojamųjų palūkanų dydis yra vertinamas vadovaujantis netesyboms taikomu teisiniu reguliavimu. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 65 punktas).
21. Civiliniame kodekse nėra nustatyto baigtinio kriterijų sąrašo, į kurį atsižvelgiant būtų galima nuspręsti, kiek ir kokiu konkrečiu pagrindu netesybos turi būti mažinamos. Ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015, 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016, kt.).
22. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas motyvavo ieškinio atmetimą tokiu nuoseklumu: ieškovė pasiskolino didelę pinigų sumą ir paskolos negrąžino, todėl nėra pagrindo laikyti, jog netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininkės elgesį ir prievolės sumą. Negrąžinus paskolos, kreditorė neturi galimybės kitam asmeniui paskolinti didelės paskolos sumos, todėl sutiktina, kad ji tokiu būdu patiria nuostolius. Šioje byloje palyginus palūkanas su negrąžintos paskolos suma, jos nėra didelės.
23. Apeliacinės instancijos teismas su tokia motyvacija ir su tokiais teiginių tarpusavio ryšiais negali sutikti. Tai, kad ieškovė pasiskolino didelę sumą pinigų ir jos negrąžino, niekaip neįrodo, kad netesybos nėra per didelės ir nėra neprotingos. Teiginys, kad atsižvelgta į prievolės pobūdį, pažeidimą, padarinius, skolininkės elgesį ir prievolės sumą, yra neaiškus, nes neatskleistas ryšys tarp eilės išvardintų objektų, į kuriuos esą teismas atsižvelgė, ir išvados, kad dėl tų objektų netesybos yra tinkamo dydžio. Sutiktina, kad negrąžinus paskolos, kreditorė negali jos paskolinti kažkam kitam. Tačiau negalima sutikti su teismo išvada, kad palyginus palūkanas su negrąžintos paskolos suma, jos nėra didelės. Nepaisant, kokio dydžio būtų paskolos suma, kompensacinės palūkanos 0,23 proc. per dieną, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, sudaro 83,95 proc. per metus (0,23*365). Toks dydis neatrodo pateisinamas nei bendrojo pobūdžio proporcingumo ir protingumo principais, nei lyginant su mokėjimo palūkanomis, kurias galėtų gauti kreditorius paskolindamas pinigus kažkam kitam.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų. Be to, teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę, tačiau ne pareigą, sumažinti pagal sutartis atsiradusias netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-378/2021).
25. Šioje byloje teismas netyrė ir nekonstatavo konkrečių faktinių aplinkybių, kuriomis ieškovė sudarė ginčo paskolos sutartį, kokia buvo paskolos paskirtis, derybinės galimybės ir pan. Teismas sprendime apsiribojo teiginiais, kad ieškovė turėjo ir galėjo derėtis dėl jai (ne)priimtinų ginčijamos paskolos sutarties sąlygų, taip pat prašyti mažinti kompensacines palūkanas, (...) tačiau šiuo atveju ieškovė tokia savo teise nesinaudojo ir, tikėtina, laikė šį palūkanų dydį priimtinu. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kokiais įrodymais remdamasis teismas nustatė, kad ieškovė galėjo derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų ir kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovė šia teise nesinaudojo, nes laikė palūkanų dydį priimtinu. Konstatuotina, kad teismo sprendimo išvados stokoja faktinio pagrindimo, todėl teismo sprendimas nėra įtikinantis.
26. Ieškovė prašė sumažinti kompensacines palūkanas nuo 0,23 proc. iki 0,004 proc. Kaip jau minėta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
27. Pagal bendrąją taisyklę, netesybos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio ar realumo, kreditoriui pareiškus reikalavimą jas atlyginti, nereikia įrodinėti. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam tikrais atvejais kreditorius privalo pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius – jeigu skolininkas pareiškia reikalavimą mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023 26-32 punktai ir juose nurodyta praktika). Teismų praktikoje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl netesybų mažinimo, nurodoma, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba – realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų.
28. Tačiau šioje byloje teismas nesiaiškino, o atsakovė neįrodinėjo, kokius realius nuostolius patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, todėl liko neaišku, iki kokios ribos gali būti mažinamos kompensuojamosios palūkanos šalių sudarytoje paskolos sutartyje, kitaip tariant, ar įmanoma tenkinti ieškinio reikalavimą sumažinti netesybas iki 0,004 proc. per dieną.
29. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias kompensuojamųjų palūkanų kaip netesybų instituto taikymą, teismo teisę svarstyti netesybų dydžio klausimą ir jas sumažinti (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), klaidingai suprato ieškinio reikalavimą, todėl neatskleidė bylos esmės, nesiaiškino svarbių aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas mažinti netesybas, tame skaičiuje paskolos sutarties šalių derybų eigos, paskolos davėjo patirtų realių nuostolių dydžio. Šias aplinkybes išsiaiškinti yra reikalinga pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir išklausyti šalių paaiškinimų. Kadangi dėl nuostolių dydžio ir dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio mažinimo teismas turėtų spręsti iš naujo, įvertinęs visumą reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija laiko, kad šio klausimo išsprendimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos instituto ir paskirties, šalys prarastų teisę į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir klausimas dėl palūkanų mažinimo bei išvestinis reikalavimas dėl vykdomojo įrašo pakeitimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
30. Grąžindama dalį bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimų, šie klausimai paliekami spręsti pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į galutinę bylos baigtį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.