Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S., atstovaujančio V. S., prašymo dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens (globotinio) vardu išdavimo bei paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties sudarymo, suinteresuoti asmenys S. S., notarė Agnė Griškevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo sūnus V. S. dėl sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų bei priimti palikimo.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad po V. S. tėvo J. S. mirties liko palikimas. Iš pateiktų duomenų matyti, kad paveldimą turtą sudaro: 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 37,36 kv. m bendro ploto, 2 kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 631,47 Eur piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini)J. S. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai civilinėje byloje Nr. 2YT-4001-965/2022 2022 m. spalio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo V. S. pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pripažintam neveiksniu V. S. turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse teismo sprendimu paskirtas globėju ir administratoriumi A. S..

7. Bylos duomenimis, Klaipėdos apygardos teismas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-95-618/2023 pagal suinteresuoto asmens V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo, 2023 m. vasario 23 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą nepakeistą. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. vasario 23 d., praėjus terminui, per kurį pareiškėjo globotinis V. S. turėjo priimti palikimą.

Dėl termino priimti palikimą atnaujinimo

8. Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

10. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

11. Bylos duomenimis, V. S. daug metų buvo ambulatoriškai gydomas ir stebimas VšĮ Klaipėdos psichikos centre, ne kartą gydytas psichiatrijos stacionaruose, (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, nesugebėjo tinkamai pasirūpinti savimi, yra pašlijusi jo psichinė sveikata, jis yra visiškai priklausomas nuo jį prižiūrinčio asmens – sūnaus A. S.. (duomenys neskelbtini) mirus jo tėvui J. S., buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, tačiau dar nebuvo teismo pripažintas neveiksniu, negalėjo realizuoti savo teisės priimti palikimą per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą po savo tėvo mirties. Dėl šios priežasties notarė Agnė Griškevičienė negalėjo atlikti V. S. notarinių veiksmų, nes V. S. dėl savo sveikatos būklės negalėjo atvykti į notarų biurą. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų, kad būtų patenkintas pareiškėjo prašymas, nepareiškė.

12. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad dėl mirusiojo J. S. palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Mirusiojo sūnus V. S. dėl sveikatos būklės neatvyko į notaro biurą ir neišreiškė savo valios priimti palikimą, vėliau teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje ir negalėjo savo teisių įgyvendinti savarankiškai. Pareiškėjas neveiksnaus tam tikrose srityse asmens globėju ir turto administratoriumi paskirtas ir sprendimas įsiteisėjo tik 2023 m. vasario 23 d., t. y. jau praėjus įstatymu nustatytam 3 mėnesių terminui palikimui priimti. Pareiškėjas nedelsdamas ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui neveiksnaus asmens vardu priimti ir jo teisėms bei teisėtiems interesams įgyvendinti – pareiškimą dėl termino atnaujinimo pateikė 2023 m. balandžio 6 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas.

Dėl teismo leidimo išdavimo

13. Pagal CK 5.56 straipsnį paveldėjimo teisinių santykių srityje neveiksnių asmenų vardu palikimą priima jų tėvai arba globėjai. CK 3.244 straipsnio 3 dalis nustato, kad visais atvejais reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. CK 3.240, 3.243, 3.244 straipsniai nustato, kad globėjas privalo tvarkyti globotinio turtą išimtinai tik paties globotinio interesais.

14. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-4001-965/2022, V. S. pripažintas neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje. Jo globėjas ir turto administratorius paskirtas A. S..

15. Teismui sprendžiant dėl leidimo neveiksnaus asmens vardu sudaryti sandorį išdavimo klausimą, visų pirma, svarbu nustatyti ir įvertinti, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paveldimą turtą sudaro nekilnojamasis turtas: 0,0600 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 2 kambarių butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); 631,47 Eur piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini) J. S. vardu atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad mirusysis būtų turėjęs kreditorių ar kad jo palikimas buvo kitaip suvaržytas, todėl spręstina, kad palikimo priėmimas yra teisiškai pagrįstas ir ekonomiškai naudingas neveiksniam asmeniui bei nepažeidžiantis jo interesų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priėmus palikimą, neveiksnaus asmens V. S. teisės ir teisėti interesai nenukentės, todėl teismo leidimas išduotinas (CPK 582 straipsnis).

Dėl teismo leidimo sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį

16. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.244 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad įstatyme vartojama sąvoka ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi globos instituto paskirtis ir jį reglamentuojančios nurodytos teisės normos suponuoja globėjui imperatyvią pareigą atlikti visus būtinus globotinio interesais veiksmus, kad užtikrintų ne tik jo turimo turto apsaugą ir šio turto gausinimą, bet ir dar nesančio, bet galimo gauti, įgyvendinant įstatymo pagrindu gautas turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-600/2009). Nors šie kasacinio teismo išaiškinimai išdėstyti nutartyje, kurioje buvo sprendžiama dėl nepilnamečių įpėdinių (t. y. teisės subjektų, neveiksnių dėl amžiaus) paveldėjimo teisės įgyvendinimo, tačiau yra aktualūs ir nagrinėjamoje byloje (dėl teisės subjekto, neveiksnaus dėl ligos), kadangi CK 3.244 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas bendras globotinio interesų viršenybės principas. Taigi, atsiradus palikimui, neveiksnaus įpėdinio teisę dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo privalo įgyvendinti jo globėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).

17. Įstatymas nedraudžia įpėdiniams savo valia atsisakyti dalies paveldimo turto ar nereikalauti kompensacijos tuo atveju, jei kitam iš įpėdinių atitenka didesnė paveldimo turto dalis. Įstatyme nenustatyta, kad įpėdiniai privalo turtą pasidalyti, atsižvelgdami į jiems priklausančias paveldimo turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje 6 Nr. e3K-3-265-313/2018, 19 punktas). Pagal CK 6.465 straipsnio 1 dalį pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui.

18. (duomenys neskelbtini) mirus palikėjui J. S., jo turtines teises pagal įstatymą paveldėjo sutuoktinė S. S. ir sūnus V. S., kuriam priklausytų ¼ dalis paveldėto turto – žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 37,36 kv. m bendro ploto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Žemės ūkio paskirties sklypas priklauso sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypams, kuriame S. S. augina ir prižiūri vaismedžius, daržoves ir gėles, juo rūpinasi ir išlaiko, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo S. S. gyveno kartu su palikėju nuo 1992 metų ir jame gyvena po jo mirties, butu rūpinasi, jį išlaiko.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo globojamas asmuo V. S. gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 61,15 kv. m bute, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iš Sodros 2022 m. spalio 17 d. pažymos matyti, kad atsakovas 2022 m. gavo netekto darbingumo pensiją, kurios dydis yra 650,40 Eur ir vienišo asmens išmoką, kurios dydis – 32,00 Eur. Neveiksnus asmuo dar turi išlaikytinių.

20. Taigi iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad V. S. gauna mažas pajamas, jis pats nepajėgus išlaikyti save, todėl sutiktina, kad jam sunku bus papildomai prisidėti prie paveldimo turto išlaikymo, mokėti privalomus mokesčius, vykdyti kitus finansinius įsipareigojimus, o dėl sveikatos būklės būtų sunku naudotis paveldėta turto dalimi. Visas skolas už komunalinius mokesčius už V. S. sumoka ir jį materialiai remia jo pilnamečiai sūnūs – globėjas A. S. ir kitas atsakovo sūnus R. S.. P. V. S. priklausančią turto dalį, jį išlaikyti ir prižiūrėti papildomai tektų neveiksnaus asmens sūnums.

21. Vertinant, ar sudaromas sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, ar toks sandoris labiausiai atitinka neveiksnaus asmens interesus, nagrinėjamu atveju teismui išdavus leidimą globėjui A. S. neveiksnaus V. S. vardu sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, t. y. neatlygintinai perduoti V. S. paveldėjimo teises suinteresuotam asmeniui S. S., nebūtų pažeisti neveiksnaus asmens interesai, kadangi toks sandoris yra teisiškai ir ekonomiškai pagrįstas, labiausiai atitinkantis neveiksnaus asmens interesus ir galimybes, nes neveiksniam asmeniui netektų patirti papildomų turto išlaikymo išlaidų, neveiksnus asmuo tuo turtu nesinaudoja (CK 5.56 straipsnis, 3.244 straipsnio 3 dalis, 5.60 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo globotinio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Išduoti pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), globotinio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Išduoti leidimą A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksnaus paveldėjimo teisinių santykių srityje globotinio V. S., asmens (duomenys neskelbtini) vardu sudaryti paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, t. y. neatlygintinai perduoti globotinio V. S. paveldėjimo teises suinteresuotam asmeniui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.