- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 1-1633-865/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53762-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Saulius Juzukonis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) Lietuvos respublikos pilietis, Vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktorius, gyv. viet. adr. (duomenys neskelbtini), Vilnius, dekl. adr. (duomenys neskelbtini) Vilnius, neteistas;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir BK 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. K. sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
jis, 2018-11-09 apie 23.00 val., adresu Olandų g. 51, Vilniuje, būdamas automobilyje Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje, be priežasties, tyčia trenkė kumščiu vieną smūgį A. A. į kutinę, tuo sukeldamas fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis R. K. 2017 m. spalio 19 d., apie 00.10 val., Vilniuje, Lizdeikos gatvėje ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,02 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kompanijai „Unicredit Leasing“ priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes tuo metu norėjo iš svečių grįžti namo ir nenorėjo minėto automobilio, kuris priklauso ne jam, palikti neapsaugotoje vietoje. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja buvo įvardinta kaltinamojo žmona N. K..
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino ir parodė, jog lapkričio 9 d. apie 23 val. buvo iškviestas taksi, važiavo į Senamiestį. Pusiaukelėje Olandų g. taksi vairuotojas sustabdė automobilį ir į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Išlipo ir pradėjo aiškintis aplinkybes. Buvo iškviesti pareigūnai. Jis, R. K., nesupranta, kodėl yra teisme, nes nieko nepadarė. Važiavo toyotta automobiliu ir sėdėjo priekyje, šalia vairuotojo. Vairavo taksistas, kurio iki įvykio nepažinojo. Į automobilį įsėdo prie kino studijos kavinės kartu su D. P., M. K. ir J. Olandų g. ties šviesoforu pavėžėjas sustabdė automobilį važiuojamojoje kelio dalyje, į jį atsitrenkė kitas automobilis. Išlipo, pradėjo aiškintis, kodėl vairuotojas stabdė. Jis aiškino, kad tai jo, R. K., kaltė, kad pastarasis sustabdė. Važiuojant jokių incidentų nebuvo ir nesupranta, kodėl vairuotojas kaltino jį. Jis, R. K., nežino, kaip galėjau trenkti vairuotojui dešine ranka, būdamas prisisegęs saugos diržus. Įvykio metu buvo jis, R. K., blaivas. P. jo pažįstamas, o K. su J. matė pirmą kartą. Įsėdo jie visi kartu ir važiavo į Senamiestį. Su vairuotoju nesikalbėjo, paaiškino tik kur ir kaip važiuoti. Jis, R. K., važiavo kartu ten, kur jį pasikvietė bičiulis. Tiesiog važiavo į Senamiestį ir negali atsakyti, kokiu adresu jo draugas kvietė taksi. Detalių jau neatsimena. Dėl kitų asmenų nieko pasakyti negali, tačiau jis, R. K., buvo blaivus. Jis, R. K., nematė priežasties, kodėl turėjo tikrintis alkotesteriu ir nematė reikalo būti sulaikytu ir važiuoti į policiją. Nežino, kodėl yra kaltinamas. Važiavo iš kavinės - kino studijos Valakampiuose. Alkoholio tada negėrė, o dėl kitų su juo buvusių asmenų - nežino. Po auto įvykio jie bandė aiškintis, kodėl sustojo. Vienintelė problema, kad pasiliko aiškintis. Grįžo, kai jį paleido policija, gal po 03.00 val. M. K. turėjo J. duomenis. J. nebandė skambinti, jos adreso nežino, negali pasakyti, ar tas telefonas veikiantis. Jis iš viso nesuprato, kokiu pagrindu buvo sulaikytas. Jam, R. K., tik pasakė, kad nusivežė į komisariatą išsiaiškinti aplinkybes. Jis, R. K., negali atsakyti, ar važiuojant taksi automobiliu buvo įjungtas radijo imtuvas. Jis, R. K., į tai nekreipė dėmesio.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. A. parodė, jog gavo apie 23 val. iškvietimą, adresu Nemenčinės pl. 2. Keleiviai įsėdo prie ,,Iki‘‘ parduotuvės. Vienas atsisėdo prie jo, A. A., priekyje, o kiti trys (du vyrai ir moteris) - automobilio gale. Turėjo juos nuvežti į Senamiestį, Rūdninkų g. Reikėjo važiuoti per Olandų g. Kompanija buvo gan linksma, jo paprašė pagarsinti muziką, pagarsino, paprašė dar labiau – taip ir vėl padarė. Prie Olandų g. žiedo kaltinamasis pradėjo pats tiesti ranką ir garsinti muziką, jo ranką patraukė net kelis kartus. Jo draugas, kuris sėdėjo automobilio gale, paprašė nelįsti prie vairuotojo. Matyt kaltinamajam nepatiko, kad atitraukė jo rankas nuo garso reguliatoriaus ir pasakė, kad daugiau negarsins, nes tai trukdo vairavimui. Jis nutilo kelioms minutėms ir pasakė, kad jis, A. A., nusikaltėlis. Jis akivaizdžiai buvo išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vėliau jau pradėjo kalbėti rusiškai. Sustojus ant Olandų kalno prie šviesoforo, palaukus kelias sekundes ir tik pajudėjus dar kelis kartus, jis, A. A., išgirdo rusiškai sakomus žodžius ,,tu nusikaltėlis‘‘ ir pajuto smūgį į krūtinę. Jis, A. A., tada važiavo pirmoje eilėje prie pat atitvaro. Jį, A. A., ištiko šokas, pradėjo drebėti kūnas, akyse pasidarė tamsu, viskas pradėjo plaukti. Jis, A. A., sustojo, kiek įmanoma saugiau, o iš galo važiavusi mergina nesilaikė distancijos ir atsitrenkė jam, A. A., į automobilio galą. Toje vietoje, kur sustojo, buvo galima sustoti. Jis, A. A., kelias minutes sėdėjo visas drebėdamas ir tuo tarpu kaltinamojo ir jo draugų buvo visaip išvadintas. Atsidarė langą ir sėdėjo, kelias minutes net nelipo iš automobilio. Po kelių minučių išlipo ir priėjo prie kelkraščio. Tada jam pradėjo sakyti, ką čia padarė. Jis, A. A., jau nieko nesakė. Tada sustojo pareigūnai ir priėjo prie jo, A. A.. Pareigūnams paaiškino, kas įvyko. Jam, A. A., buvo liepta rašyti pasiaiškinimą ir pildyti deklaraciją. Deklaraciją užpildė į juos atsitrenkusi mergina, nes negalėjo jis nulaikyti tušinuko. Po to nuvyko į komisariatą su pasiaiškinimu ir paskui buvo surašytas protokolas. Nepasakytų, kad smūgis buvo itin stiprus. Paskui komisariate apsižiūrėjo tą vietą. Buvo šiek tiek paraudę. Pareigūnei pasakė, kad nereikia greitosios pagalbos, nes jei ryte bus mėlynė – kreipsis pats į gydytojus. Mėlynės nebuvo, tad nesikreipė. Jam buvo padaryta aortos operacija, turėjo kitą dieną vykti į Santariškių ligoninę tomografijai. Kraujo pratekėjimo nebuvo, tad į medikus nesikreipė. Jam trenkė dešinės rankos kumščiu. Buvo suduotas vienas smūgis į krūtinkaulio vidurį. Į jo automobilį atsitrenkusiai merginai nieko nesakė. Kaltinamojo draugai priėjo prie tos merginos ir pasakė, kad ji yra nekalta, kad jie paliudys ir bus iškviesta policija. Jis, A. A., stovėjo ir laukė policijos. Ieškinį palaiko. 800 Eur. neturtinė žala. Ją sudaro sukeltas stresas, moralinė žala. Tokio streso nėra turėjęs anksčiau. Jis, A. A., ramiai važiavo, o keleivio rankoje galėjo būti koks aštrus daiktas. Galėjo nedalyvauti čia šiandien posėdyje. Tas asmuo galėjo netyčia paspausti ,,start - stop‘‘ mygtuką, tad visko galėjo nutikti, galėjo jis, A. A., nesuvaldyti automobilio. Iki įvykio ,,Taxify‘‘pavėžėju dirbo nuo 2016 m. 11 mėn, t.y., apie 2 metus. Prieš tai tris metus dirbo ,,Smart taxi‘‘ ir ,, ATP‘‘. Prieš dirbant ,,Taxify‘‘ vairuotoju - sveikatą tikrinosi. Med. pažymos ,,Taxify‘‘ nepateikė, nes ji nebūtina. Gydosi ,,Inmedica‘‘(duomenys neskelbtini). Po aortos operacijos vartoja vaistus. Jie reguliuoja spaudimą. Tuos vaistus vartoja reguliariai - po 5 mlg per parą. Nepavartojus, komplikacijų nebūna. Jo automobilyje muzika visada groja tyliai. Garso rankenėlė reguliuojasi rankiniu, sukimo būdu. Ji yra jam iš dešinės, o keleiviui iš kairės. Keleiviui būtų lengviausia ją paliesti kaire ranka. Jis ir siekė kaire ranka. Važiuojant keleiviai tarpusavyje bendravo. Muzika jam vairuoti trukdė, o keleiviams ne. Jei keleivis mandagiai paprašo, jis pagarsina muziką tol, kol jam netrukdo vairuoti. Jei keleiviai kelia įtarimą, elgiasi agresyviai, kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei – galima nutraukti kelionę. Tai individualu. Radijo pagarsinimas nekėlė pavojaus sveikatai ar gyvybei. Jis, A. A., pasakė tik prielaidą, kad galėjo jau nepasirodyti teisme. Kaltinamasis jam trenkė dešine ranka į krūtinkaulį. Sėdėjo jo dešinėje pusėje, tiesiai, nebuvo atsisukęs į savo draugus. Keleivis priekyje buvo užsisegęs saugos diržą. Jis sėdėjo lygiai su juo, A. A., pasuko korpusą ir trenkė. Jis, A. A., buvo susikoncentravęs į kelią, smūgis buvo vidutinio stiprumo. Komisariate jam tik ta vieta buvo truputėlį paraudusi. Tuo metu dėvėjo megztuką, maikutę ir berankovę striukę. Buvo užsisegęs megztinį, o striukė buvo atsegta. Nežino, kas iškvietė policiją. Tas keleivis, kuris sėdėjo gale, išlipo ir sakė, kad kvies policiją, telefoną laikė pridėjęs prie ausies. Mano, kad tai padarė tas keleivis. Buvo du policijos pareigūnai: vyras ir moteris. Priėjo pareigūnas. Pasakė, kad pildytų deklaraciją ir rašytų pasiaiškinimą dėl smūgio. Kai mergina užpildė deklaracijas, pasiėmė jis, A. A., baltą popieriaus lapą. Berašant sulaukė skambučio, kad reikia atvykti į komisariatą. Parašė įvykio vietoje pasiaiškinimą ir po to nuvažiavo į komisariatą. Jį padavė pareigūnui. Jis buvo surašytas ant balto popieriaus lapo. Parodžius dokumentą 12-b.l., parodė, jog šis dokumentas buvo surašytas komisariate. Medikai po įvykio nebuvo iškviesti. Po protokolo surašymo praėjus 15-20 min. pats galėjo nuvažiuoti į komisariatą. Pareigūnė tik pasiūlė kviesti greitąją pagalbą. Pareigūnė pasakė, kad jei bus kokios tai pasekmės – galės rytoj kreiptis į medikus. Jam nebuvo išduotas joks siuntimas pas medikus. Automobilis, kurį vairavo, yra jo asmeninis. Važinėja juo nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio. Iš komisariato važiavo toliau dirbti. Buvo viskas gerai, baimės nejuto. Tomografija daryta Santariškių ligoninėje pas doc. Karalių. Yra gyvenęs Norvegijoje.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. B. parodė, jog su proceso dalyviais nėra susijusi jokiais santykiais. Įvykio nelabai atsimena. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus IT metu, 40-b.l., parodė, jog viską tarnybiniame pranešime nurodė teisingai. Nelabai ką atsimena, nes praėjo nemažai laiko. Jie pristatinėjo į komisariatą du asmenis. Kuris, tiksliai nepasakys, tačiau vienas asmuo jiems, patruliams, grasino, keikėsi. Ji neprisimena, kuris iš tų asmenų keikėsi. Viskas turėtų būti paminėta tarnybiniame pranešime. Pagarsinus tarnybinį pranešimą 23-b.l., parodė, jog su R. O. atvyko kartu vienu ekipažu. Ten išlipo žmonės iš taksi automobilio. Negali pasakyti, kiek buvo asmenų. Jie privažiavo, rado eismo įvykį, stovinčius du automobilius. Iš taksi buvo išlipusi kompanija, taip pat ir iš kito automobilio, tačiau kiek jų tiksliai buvo – nepasakys. Visų ten buvusių asmenų duomenis užsirašė, o iš veido dabar nepasakys, ar ten buvo ir kaltinamasis. Asmenybes nustatinėjo pagal dokumentą, užsirašė pavardes. Vėliau ta kompanija, kuriai pretenzijų taksistas neturėjo, išvažiavo. Jie buvo atvykę į paprastą eismo įvykį. Apie sumušimą sužinojo, kai tai paaiškino taksi vairuotojas. Jis konkrečiai nurodė žmogų, kuris jam trenkė. Nematė dar sėdinčių žmonių automobilyje. Ji negali nurodyti asmenų, kurie išvažiavo. Prie jų priėjo taksi ir kito automobilio vairuotojai, pradėjo bendrauti. Jie paprašė nekelti chaoso ir bendravo pradžioje su vienu, o paskui su kitu. Negali pasakyti, ar asmeniškai bendravo su kaltinamuoju. Nežino, kas tokie išvyko. Jis išvyko jiems dar būnant įvykio vietoje. Jie nesiaiškino, ar tie asmenys matė įvykį. Taksi vairuotojas nurodė asmenis, kuriems jis neturėjo pretenzijų. Nukentėjusysis pareiškimą rašė komisariate. Įvykio vietoje jis buvo susijaudinęs ir tada jo nerašė. R. K. sulaikė toje vietoje, kur buvo avarija. Apie sumušimą sužinojo tik atvykę į įvykio vietą, aiškinosi, kas vairuotojui sudavė smūgį. Sulaikant asmenį, pildo tarnybinį pranešimą. Jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, sulaikytas. Automobilis specialiai pritaikytas sulaikytiems asmenims. Ten yra įrengti saugos diržai, asmuo buvo įspėtas, kad prisisegtų. Ji asmeniškai nematė, kaip buvo sužalotas taksistas. Tą informaciją gavo iš taksisto.
Tyrimo metu liudytoja A. B.parodė, kad tikslios datos ir laiko neatsimena, tai gali būti 2018-11-09. Dirbdama kartu su vyriausiuoju patruliu R. O., gavo iškvietimą dėl avarijos, atvykus nurodytu adresu, pastebėjo, jog susidūrė du automobiliai, į taksi automobilį buvo įvažiavęs kitas automobilis. Bendraujant su žmonėmis, taksi vairuotojas paaiškino, kad vežtas klientas, kuris sėdėjo priekinėje keleivio pusėje šalia vairuotojo, jam trenkė į krūtinę, dėl to jam pasidarė negera , jis sustojo ir dėl to įvyko eismo įvykis. Tas asmuo, kuris galimai trenkė taksi vairuotojui ir jo draugas, pradėjo sakyti, kad taksi vairuotojas neadekvatus, sukėlė eismo įvykį, abu buvo neblaivūs, bandė bendrauti vis įsikišdamas į pokalbį, buvo perspėtas, jog netrukdytų, buvo paaiškinta, kad jo draugas vyks į komisariatą, nes taksi vairuotojas parašė pareiškimą, bet jis nekreipė dėmesio ir toliau trukdė. Vyriausiasis patrulis R. O., jam kelis kartus paaiškino, kad už teisėtų reikalavimų nevykdymą bus pristatytas į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, bet jis neklausė, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino jiems. Taksi keleivius, tas kuris galimai trenkė ir jo draugą, jie pristatė į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą. (b.l 40).
Teisiamajame posėdyje liudytojas R. O. parodė, jog su proceso dalyviais nėra susijęs jokiais santykiais. Juos prisimena iš įvykio. Gavo iškvietimą dėl eismo įvykio - buvo susidūrusios dvi transporto priemonės. Kalbėjosi su taksi vairuotoju, kuris paaiškino, kad jis turėjo priverstinai sustoti dėl klientų priekaištų, smūgio į berods krūtinės ląstą ir dėl to įvyko įvykis. Privažiavo kitas taksi automobilis, iš kurio išlipo neblaivūs asmenys, kurie kažką aiškino. Buvo reikalavimas atsitraukti saugiu atstumu, reikalavimas nebuvo įvykdytas, todėl buvo panaudota fizinė prievarta ir asmuo pasodintas į tarnybinį automobilį, sulaikytas. Jis negali dabar tiksliai nurodyti, kuris asmuo buvo sulaikytas, nepamena. Nukentėjusysis sunkiai kalbėjo, paaiškino, kad yra po operacijos ar kažkas tokio. Asmenys ant jo rėkė, kad jis narkomanas. Viskas buvo nurodyta tarnybiniame pranešime. Su juo kartu atvyko porininkė A. B.. Be to buvo atvažiavęs dar vienas ekipažas. Turėjo būti surašytas tarnybinis pranešimas, nes asmuo buvo sulaikytas. Jis pristato su tarnybiniu pranešimu pagal faktą ir priduoda OVS (operatyvaus valdymo skyriui). Jis vyko į eismo įvykį. Ten buvo dvi transporto priemonės. Buvo taksi vairuotojas, moteriškė. Po jų privažiavo kitas taksi automobilis, iš kurio išlipo 3-4 neblaivūs asmenys. Du asmenys nelipo iš to automobilio, kuris buvo privažiavęs. Buvo du išlipę, kitiems galbūt buvo nurodymas nelipti iš transporto priemonės. Dabar tiksliai nepasakys. Kai jie privažiavo, negali tiksliai pasakyti, ar jau tuomet turėjo duomenų apie sumušimą. Jie privažiavo ir gal minutės bėgyje privažiavo kitas automobilis. Greičiausiai taksi vairuotojas jau buvo pasakęs apie sumušimą. Jis dabar jau negali nurodyti, kuris asmuo jiems trukdė, o kuris ne. Reikėtų vadovautis jo pirminiais parodymais. Jis atsimena, kad buvo išėję du asmenys. Vienas kišosi, o kitas bendravo. Buvo nurodymas atsitraukti, kuris nebuvo įvykdytas. Prievarta buvo panaudota prieš tą, kuris nevykdė reikalavimų. Taksi vairuotojas nurodė, kas būtent jam trenkė. Pats to fakto, sumušimo nematė jis. Buvo surinkti reikalingi duomenys, vairuotojo parodymai. Gal du asmenys buvo sulaikyti. Nukentėjusysis gal nurodė, gal ir ne, kiek asmenų su juo vyko automobiliu. Negali pasakyti, ar nustatinėjo kitus galimus liudytojus. Jie vadovaujasi tarnybinėmis instrukcijomis. Jie tuos reikalavimus įvykdė, nes buvo surinkti reikalingi duomenys. Viskas turėjo būti smulkiai aprašyta. Rašomas tik vienas tarnybinis pranešimas. Pagarsinus tarnybinį pranešimą 23-b.l., parodė, jog jį tvirtina. Viskas taip ir buvo. Negali pasakyti, ar į komisariatą asmenys buvo pristatinėjame vienu ar dviem automobiliais. Jis neprisimena, kurį asmenį asmeniškai vežė. Negali pasakyti, ar asmuo buvo prisisegęs saugos diržus. Prisiminė - važiavo du asmenys. Vienas buvo užsisegęs, kitas atsisegė ir pasakė, kad jam nesvarbu ir jam buvo surašytas protokolas. Transporto priemonėje viskas filmuojama. Įvykio vietoje, kas pateikė tapatybę patvirtinantį dokumentą, greičiausiai tuos dokumentus pasiėmė, o jei nepateikė, buvo surašyta iš žodžių ir paskui buvo nustatinėjamos tapatybės komisariate (nustatinėjo OVS). Atvykus spaudžia mygtuką, kuris fiksuoja, kad policijos ekipažas yra atvykęs į įvykio vietą. Parodžius rodomas 8 - b.l., nurodė, jog tokių dokumentų nepildo. Žino, kad fiksuojamas išsiuntimo laikas, skambutis. 112 skambina asmuo ir ten užfiksuojama, tada perduodamas VPK OVS, tada OVS išsiunčia ekipažą, ekipažas atvykęs į vietą užregistruoja, kad atvykęs ir dirba įvykio vietoje. Komisariate viską atiduoda, užpildo kortelę ir jų darbas baigtas. Jis buvo priskirtas prie įvykio. Jis asmeniškai rašę tuos duomenis. Greičiausiai rašė komisariate. Parodžius 9-b.l., nurodė, jog tai bus susiję su kūno sužalojimu ir dar diržo neprisisegimu. Jie turės atskirą ROIK, bet bus vienas su kitu bus sujungti. Žmogus sunkiai galėjo prakvėpuoti, laikėsi už krūtinės, skundėsi skausmu. Tiksliai nepasakys, ar buvo iškviesta greitoji pagalba. Tikrai matėsi, kad žmogus buvo sužalotas. Žmogus laikėsi už krūtinės jam buvo sunku prakvėpuoti. Jis fiziškai apžiūrėtas nebuvo. Neprisimena, kur buvo surašytas pareiškimas dėl sumušimo. Piliečiai elgėsi neadekvačiai, nuo pastarųjų smirdėjo alkoholiu. Tai buvo standartinis neblaivių asmenų elgesys. Abu elgėsi neadekvačiai, vienas elgėsi neadekvačiai, o kitas ramiau komisariatas blaivumą turėjo nustatyti. Neblaivumą nustatė iš vizualių požymių. Ten raminimo nebuvo. Tiek vienas tiek kitas buvo neblaivūs. Akivaizdžiai matosi kai asmuo elgiasi neadekvačiai. Jei yra konfliktas, tai asmenys nėra pristatomi į komisariatą, o palydimi kur tikslinamos aplinkybės. Jis neprisimena, ar komisariate buvo papildomų žmonių, kurie norėjo būti apklausti liudytojais.
Tyrimo metu liudytojas R. O.parodė, kad 2018-11-09 dirbant su kolege vyriausiąją patrule A. B. gavo pranešimą, kad Olandų g. įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu pastebėjo eismo įvykį , kuriame dalyvavo automobiliai Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje, automobilio Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. A. paaiškino, kad paėmė neblaivius klientus iš (duomenys neskelbtini) ir vežė į Rūdninkų g. Jiems atvykus A. A. vežamų klientų jau nebuvo. Jiems važiuojant Olandų gatve netoliese įvykio, pro šalį važiavo taksi automobilis, kuris juos pamatęs apsisuko ir atvažiavo į įvykio vietą. Kaip paaiškėjo tai R. K. ir D. P. buvo neblaivūs klientai, kuriuos vežė A. A.. Kitų dviejų asmenų duomenų neužsirašė, nes jie buvo ramūs ir nelipo iš automobilio. A. A. paaiškino, kad R. K. jam vairuojant automobilį Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė vieną kartą į krūtinę, po ko jam pasidarė bloga ir jis pavažiavęs į kelkraštį sustojo ties 51 namu. Jam sustojus į automobilio Toyota valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą atsitrenkė automobilis Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. G.. Aiškinantis įvykio aplinkybes visą laiką D. P. įsiterpinėjo į pokalbį, trukdė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nepagarbiai į jį kreipėsi. Sakė jam “baik šitas nesąmones”, “ esu teisininkas, turėsit problemų”. Jis kelis kartus D. P. pareikalavo vykdyti teisėtus pareigūno nurodymus ir pasitraukti bei netrukdyti dirbti. Kai D. P. nevykdė nurodymų jam buvo paaiškinta, kad jis bus sulaikytas už pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą ir paprašė sėstis į tarnybinį automobilį, tačiau asmuo toliau nevykdė reikalavimų, todėl buvo panaudota kovinių imtynių veiksmai ir jis jėga buvo pasodintas į tarnybinį automobilį. D. P. ir R. K. buvo pristatyti į Vilniaus m. 2 PK tolimesniam aiškinimuisi. Dėl eismo įvykio buvo taikiai susitarta ir užpildyta eismo įvykio deklaracija. (b.l 34).
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. parodė, jog su proceso dalyviais nėra susijusi jokiais santykiais. Su R. įvykio dieną pirmą kartą buvo susitikusi kavinėje. Jie sėdėjo, bendravo kavinėje. Kavinė turėjo jau užsidaryti. Išsikvietė taksi. Vyrai ketino važiuoti į miestą, o ten jos laukė draugės. Jai tie vyrai pasirodė kultūringi, draugiški tad važiavo su jais kartu į miestą. Važiavo ir Olandų g. staiga taksi automobilis sustojo ir į juos trenkėsi automobilis. Taksistas staigiai sustabdė, nes buvo smūgis. Smūgio nematė ji, nematė, kad R. jam smūgiavo. R. sėdėjo automobilio priekyje, ji sėdėjo gale kairėje, per vidurį M., D. dešinėje. Važiavimas buvo ramus. Muzika gal grojo tyliai, neatsimena. Važiavo, bendravo ramiai, pajuto staigų stabdymą ir smūgį į automobilio galą. Smūgis nebuvo labai stiprus. Iš karto po smūgio visi buvo nustebę, nesuprato, kas čia nutiko. Reagavimas buvo ramus. Po smūgio vairuotojas sustabdė automobilį, iš jo išlipo. R. K. elgėsi ramiai, buvo nustebęs. Visi buvo nustebę. Kas ką kalbėjo, ji neprisimena. Pirmas išlipo taksi vairuotojas. Išlipęs jis matyt skambino policijai. Jis turbūt kalbėjo, tačiau ji to nematė, nes buvo automobilyje. Ji net nesuprato, kodėl jis išlipo. Daugiau nieko nematė. Policija atvažiavo gana greitai. Ji paskui jau buvo išlipusi iš automobilio. Buvo išlipęs M., R. kalbėjo su policijos pareigūnais. Belaukiant policijos, buvo išlipę. Ji su M. laukė gal juos apklaus. Tada išsivežė R., D. Tuo metu nei su taksi vairuotoju, nei su R. nebendravo ji. Bendravo su M. Jie buvo nustebę, kad nebuvo smūgio. Taksistas sakė, kad jam trenkė dėl to jis sustabdė automobilį. Ji neprisimena, kuriuo momentu jis taip pasakė. Galvoja, kad jis taip pasakė prie visų. Taksi automobilyje taksistas pasakė, kad jam trenkė. Kai jis jau išlipo su taksi vairuotoju jau nebendravo. Ji su M. liko taksi automobilyje. Taksi vairuotojas tiesiog sunkiai kalbėjo, jo būklė pasirodė jai normali, asmuo nebuvo sutrikęs. M. sakė, kad smūgis yra absurdas. Jie nieko nematė. Neaišku, kokiu tikslu taip padarė taksistas. Jie pradėjo diskutuoti, kokiu tikslu taip padarė taksistas. Policija atvyko gan greitai. Atvyko vienas policijos ekipažas. Su pareigūnais nekontaktavo ji. Išlipo su M. ir laukė, kol ateis juos apklausti. Niekas taip ir neatėjo. Jie išsikvietė kitą taksi ir laukė, kaip čia viskas baigsis. Paskui kartu su M. važiavo į komisariatą ir laukė, kol juos apklaus, tačiau niekas jų nepaklausė. Ten prabuvo tris valandas, o paskui išvažiavo į namus. Niekas iš jų pareiškimų nepaėmė. Kavinėje susitikimas nebuvo planuotas. Jie ten vakarieniavo su drauge. R., M. ir D. matė ji pirmą kartą. Toje kompanijoje kavinėje buvo asmenų, kuriuos pažįsta iš anksčiau. Komisariate jų duomenų niekas neužsirašė. D. turėjo jos telefono numerį. Ji šiaip yra labai užsiėmusi, dirba nuo ryto iki vakaro, tai gal galėjo praleisti kokį skambutį. Kavinėje bendravo su R. K.. Jie nebuvo iš anksto susitarę kartu vykti į miestą. Ji dirba su sergančiais vaikais, tad matytų, kad žmonės nekultūringi. Juos siejo bendros temos, labdaringi projektai. R. sėdėjo priekyje tiesiog tiesiai veidu į stiklą, o bendravo atsukęs galvą. Pareigūnai prie jų priėję nebuvo, neklausė duomenų. Pradžioje važiavo su nukentėjusiuoju taksistu, o paskui išsikvietė kitą taksi automobilį. Nematė, kaip R. K. sudavė smūgį taksistui. Jos akimis jokio smūgio nebuvo. Ji sėdėjo kairėje pusėje už vairuotojo. Ji to smūgio nematė. Jie tiesiog sėdėjo ir viskas, važiavo ramiai. Ji R. matė labai gerai, nes jis buvo jai iš dešinės, priekyje. Jo veiksmai jai gerai matytųsi.
Teisiamajame posėdyje liudytoja J. G. parodė, jog su proceso dalyviais nėra susijusi jokiais santykiais. Įvykį daugmaž atsimena. Važiavo ji Olandų g. ir prieš ją staigiai sustojo automobilis, nespėjo ji sustabdyti ir įvažiavo į jo galą. Išlipo ir vairuotojas išlipo. Vairuotojas sakė, kad nesilaikė ji saugaus atstumo. Tada išlipo ir taksi keleiviai. Prasidėjo chaosas, taksi vairuotojas pradėjo konfliktuoti su keleiviais, o keleiviai pradėjo kaltinti taksistą, kad jis kaltas dėl avarijos. Jos vyras iškvietė policiją. Važiavo su vyru G. T. S. automobiliu ,,Audi‘‘. Tai buvo 2018-11-10, apie 24 val. Važiavo Olandų gatve, ji nespėjo sureaguoti, sustabdyti. Tuo metu jau buvo tamsu, nesitikėjo, kad toje vietoje kas nors staigiai stabdys. Jis staigiai sustojo pirmoje juostoje ir ji atsitrenkė. Taksi vairuotojas pasakė, kad ji kalta, nes nesilaikė saugaus atstumo. Pasakė, kad jis staigiai sustabdė. Paskui prasidėjo chaosas, nes ir kiti asmenys išlipo iš taksi automobilio. Tuo metu taksistas buvo susierzinęs, kalbėjo keista kalbos maniera. Neatkreipė dėmesio, ar taksistas buvo už ko nors susiėmęs, nes pati buvo stresinėje būsenoje. Jis iš karto nesakė apie sužalojimą. Tai pasakė, belaukiant policijos. Jis paaiškino, kad keleivis trenkė jam į krūtinės sritį, kad jis yra po širdies operacijos. Ji negali konkrečiai pasakyti, ar jis taip pasakė prie visų ar tik jai. Buvo chaosas. Viskas buvo tuo momentu po įvykio. Tai buvo ne iš karto, kaip išlipo, nes tada jis apie sumušimą neminėjo. Papasakojo daugiau, kai pildė deklaraciją. Tuo metu policija buvo išvažiavusi jiems būnant dviese automobilyje. Ji parodymus davė po bendravimo su nukentėjusiuoju. Jis sakė, kad degė raudonos šviesos šviesoforas, pradėjo perjunginėti muziką, taksistas kažką pasakė ir tada trenkė, pradėjo vadinti kažkokiais žodžiais. Jis sakė, jog trenkė priekyje sėdėjęs žmogus. R. K. buvo labai išgėręs, kalbėjo garsiai. Jis ėjo pasižiūrėti prie automobilio. Tie asmenys buvo išgėrę, jautėsi alkoholio kvapas, žmonės svirduliavo. Vyrai teigė, kad nesudavė smūgio. Ji to smūgio tikrai nematė. Išlipo taksi vairuotojas, priekyje sėdėjęs žmogus ir iš galo dar trys (du vyrai ir moteris). Nematė, kad buvo apklausinėjami liudytojai, renkami duomenys. Deklaraciją užpildė vietoje, į komisariatą nevyko. Jai policija pasakė, kad užpildytų deklaraciją, kad yra kalta ir lauktų teismo proceso, paskui jei nustatys kaltininką, prašyti, kad jai kompensuotų. Ji tikėjosi, kad policija aiškinsis situaciją. Ji neatsimena, ji tiesiog matė, kad lengvai neišeis susikalbėti ir dėl to kvietė policiją. Ji nebuvo tikra dėl savo kaltės. Visi buvo labai įsiaudrinę. Ji tuo metu gal situaciją prisiminė geriau.
Teisiamajame posėdyje liudytojas G. T. S. parodė, jog su proceso dalyviais nėra susijęs jokiais santykiais. Įvykį nelabai gerai atsimena. Su žmona, turbūt po 23 val. kilo Olandų gatve, žmona nespėjo sustabdyti, įvažiavo į taksi. Tuo metu pradėjo aiškintis aplinkybes. Iš taksi išlipo 5 žmonės: vairuotojas ir 4 keleiviai. Buvo konfliktiška atmosfera. Norėjo išsiaiškinti, kodėl sustojo taksi vairuotojas. Jis, G.T. S., nebuvo tikras, ar jie yra kalti ir todėl iškvietė pareigūnus. Pareigūnų laukė gal 10 min. ar šiek tiek daugiau. Atvyko pareigūnai, kurie berods pirmus apklausė juos su žmona. Taksi keleiviai labai aktyviai dalyvavo pokalbyje ir pareigūnams vis teko pastaruosius raminti. Paskui paaiškėjo, kad taksi sustojo dėl kažkokio konflikto automobilyje. Kiek atsimena vienus keleivius išsivežė pareigūnai, kai atvyko antras ekipažas. Jie užpildė protokolą ir išsiskirstė. Neatsimena, kas po smūgio pirmas išlipo iš jų automobilio. Taksistas išlipo iš karto. Paklausė, kodėl jis čia sustojo. Jis atsakė koks jų reikalas, pasidarė bloga ar kažkas tokio. Po to iš karto pokalbyje pradėjo dalyvauti ir keleiviai. Jie pradėjo sakyti, kad jis neadekvatus. Ta situacija atrodė keista. Kažkiek vyko ginčas, tačiau jau negali prisiminti. Paskui pradėjo lįsti ta istorijos dalis dėl keleivio smūgio, kad jam teko staigiai sustoti, nes pradėjo temti akyse ir yra po širdies operacijos. Taksistas papasakojo, atsiprašė už situaciją. Jis paaiškino, kad visą kelionę prie jo kabinėjosi keleivis, kuris buvo neadekvatus, junginėjo radiją, taksistas paprašė taip nesielgti ir tada sulaukė smūgio į krūtinės sritį. Moteris ir vyras su akiniais atrodė žymiai blaivesni, o kiti atrodė žymiai labiau išgėrę. Girtesnis iš keleivių yra posėdžių salėje. Tai kaltinamasis. Taksi vairuotojas atrodė išsigandęs, išbalęs, sutrikęs. Jo balsas šiek tiek drebėjo. Jie visi buvo ką tik po avarijos. Jis išlipo iš automobilio, negali pasakyti, kad jis buvo sužalotas, nebuvo jokių išorinių žymių, nekraujavo, negali pasakyti, ar už kur nors laikėsi. Jis, G.T. S., didžiąją laiko dalį jo gerai net nematė. Kol atvažiavo policija, daugiau bendravo su taksi keleiviais, su kaltinamuoju. Jie pasakė, kad vairuotojas buvo neadekvatus, kažkaip keistai vairavo. Jam, G.T. S., tada atrodė, kad taksi vairuotojas sustojo be rimtos priežasties. Vėliau, kai pradėjo aiškėti aplinkybės, pasirašė protokolą. Taksistas stovėjo pirmoje juostoje važiuojamojoje dalyje. Jie per vėlai pamatė tą kliūtį. Kai atvyko policija, prasidėjo ginčai. Buvo teisybės ieškojimas.
Teisiamajame posėdyje liudytojas M. K. parodė, jog su proceso dalyviais nėra susijęs jokiais santykiais. Iki įvykio jų nepažinojo. Jis kavinėje atsirado per D. P.. Jam paskambino D. dėl paslaugos, paskui susitiko ir su R. Jie tam tikru momentu išsikvietė taksi, atvyko taksi ekipažas, į kurį atsisėdo su R., D. ir moterimi. Jie važiavo taksi automobiliu į miestą. Bevažiuojant, automobilis staiga sustojo, į jų taksi atsitrenkė kitas automobilis. Ten nebuvo labai didelis smūgis tik kilo klausimas, kodėl jis sustojo. Išlipo ir kvietė kitą taksi. Tie žmonės, kurie atsitrenkė į taksi, paprašė jų paliudyti ir iškvietė policiją. Sulaukė ekipažo, sulaukė savo taksi ir su moterimi įsėdo į taksi. Jie laukė kitų. Jis taksi sėdėjo per vidurį, moteris sėdėjo jam iš kairės, D. iš dešinės, o R. sėdėjo priekinėje sėdynėje. Prieš tai visi bendravo kavinėje, buvo blaivūs. Jis asmeniškai nevartojo alkoholio. Nematė, ar K. vartojo alkoholinius gėrimus. Smūgis buvo ties Olandų kalnu. Jie tiesiog tvarkingai sėdėjo ir važiavo taksi. Buvo įjungta muzika, kalbėjo tarpusavyje. Po kito automobilio smūgio negali pasakyti, kas iš jų išlipo pirmas. Vairuotojas gal kažkiek buvo sunerimęs dėl autoįvykio. Neatsimena, ar jis ką galėjo sakyti. Jie po to visi išlipo. Neatsimena, ar lauke ką nors sakė taksistas. Lauke jie nusprendė, kad reikia kviesti kitą taksi ir važiuoti. Ne jis padarė įvykį, kad jam būtų reikėję gilintis. Ta moteris važiavusi kartu su jais jam nepažįstama. Jie kartu sėdėjo kavinėje. Ji pradžioje sėdėjo prie kito staliuko, paskui susibendravo ir sėdėjo kartu. Jos telefono numerio neturi. Kai mergina prisėdo, jie visi bendravo draugiškai kartu.
Nematė, kad R. sudavė vairuotojui. Jie važiavo tvarkingai, kultūringai. Jam kilo klausimas, kodėl sustojo taksi. Taksistas negriuvinėjo, nebuvo susiėmęs už krūtinės. Negali pasakyti, ar jis blogai jautėsi. Jis matyt buvo susijaudinęs dėl įvykio. Pareigūnai jo nieko neklausė. Pareigūnė moteris liepė stovėti nuošalyje, o jei ką – pakvies. Jie kartu su bendrakeleive moterimi nuvyko į komisariatą, asmeniškai priėjo jis prie budinčio. Tikėjosi duoti parodymus. Prasėdėjo gal geras tris valandas. Budintis atsakė, kad jis ne sekretorė ir jis su moterimi išvažiavo. Dėl liudijimo klausė vaikinas iš to susidūrusio automobilio. Jis prašė pasilikti kol atvažiuos policija, paliudyti. Jie patys buvo nustebę. Jis nematė ir negirdėjo jokių aiškinimųsi apie smūgius į krūtinę. Prie jo to nebuvo. Tyrimo metu jo iš viso niekas nekvietė liudyti. Po Ričardo skambučio tik buvo iškviestas į komisariatą.
Teisiamajame posėdyje liudytojas D. P. parodė, jog su kaltinamuoju nukentėjusiuoju nėra susijęs jokiais santykiais. K. yra jo kaimynas, draugas. Iškvietė taksi, atvažiavo, susėdo į taksi. Sėdėjo jis automobilio gale iš dešinės, R. priekyje, kiti du šalia jo. .Jie nutarė važiuoti į Senamiestį. Iš pat pradžių tas taksistas pasirodė labai keistas. Pagalvojo, kad jis su negalia. Su juo buvo sunku susitarti. Tada smūgis, stojo automobilis, išlipo taksistas, mes taip pat. Ten buvo sustojęs ir ,,Audi‘‘ automobilis. Vairuotojai išėjo kažką aiškintis. Taksisto paklausė, kodėl jis staigiai stabdė o jis pradėjo prie R. ir pradėjo rėkti, kad jis jam trenkė. Jis, D. P., paėmė telefoną kviesti kitą taksi. Atvažiavus taksi, jau buvo pareigūnai, įsėdo M., mergina, tačiau R. neatėjo. Atėjo jis pakviesti R. Sėdėjo jis dešinėje pusėje už keleivio pusės, gale. Neatsimena, ar po smūgio taksi vairuotojas kažką kalbėjo, berods jis iš karto išlipo. Nebuvo jokio smūgio taksistui. Jis juk galėjo viską kuo puikiausiai matyti. Jis, D. P., tada buvo gimtadienyje, restorane, buvo ir R., draugas. Su M. draugui atvežė dovaną. Moteris su jais kartu sėdėjo prie stalo kavinėje, nes ją kažkas pakvietė. Jai matyt kažkur reikėjo važiuoti ir todėl važiavo. Jam buvo su šiuo taksistu baisu važiuoti, nes taksistas purtėsi. Kiek atsimena, sakė jis, D. P., kad nereikia tos muzikos. Buvo patarimas duoti ramiai važiuoti. Nebuvo jokio smūgio. Jis, D. P., tada buvo išgėręs. Buvo pakviestas į gimtadienį, gėrė vyną. Jis nesipriešino, o ėjo pakviesti R., tačiau jo neleido. Jis, D. P., nežinojo, ar jie gali važiuoti toliau. ,,Audi‘‘ vairuotojos keleivis vyras prašė M., ar jis negalėtų pasilikti. Jis, D. P., tada išėjo kviesti kito taksi. Po įvykio galėjo tiesiog išvažiuoti, tiesiog tie žmonės paprašė pasilikti. Tas vairuotojas vairavo neadekvačiai. Viskas taksistui buvo gerai, už nieko nebuvo susiėmęs. Taksistas meluoja apie smūgį. Taksisto komisariate nematė, jį, D. P., uždarė į kamerą ir viskas.
Iš 2018-11-10 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Raimund Mečkovskij tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-11-09 23.55 į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2 PK pristatytas R. K., gim (duomenys neskelbtini), kuris atsisakė papusti į alkotesterį, nuo R. K. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, jis buvo nusiteikęs agresyviai. (b.l. 58).
Teisiamajame posėdyje buvo ištirtas skambučio bendrosios pagalbos telefonu garso įrašas. Iš garso įrašo matyti, kad paskambino bendrosios pagalbos telefonu vyras ir pranešė dėl avarijos, nurodė, jog sužeistų žmonių nėra, dėl kaltės sutarė, nurodė, jog įvykis nutiko Vilniaus mieste, Olandų gatvėje. Nurodė, jog automobiliu kilo nuo Kosčiuskos g., kilo į viršų, už laidotuvių namų, prie šviesoforo nutiko įvykis. Nurodo, jog įvykio vietoje yra taksi vairuotojas su savo klientais. Nurodo, jog įvykis nutiko prieš pat ženklą. Nurodo, jog automobilį vairavo jo žmona J. G., kuri vairavo Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir taksi automobilis, Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prisistatė, jog skambino G. L.. Laukia policijos, nes nesutarė dėl deklaracijos pildymo. Tuo pokalbis baigėsi (garso įrašas CD prijungtas prie bylos).
Tyrimo metu R. K. pateiktame 2019-01-14 paaiškinime nurodė, kad su 2019-01-14 pranešimo apie įtarimą turiniu susipažino, turinys aiškus ir suprantamas, tačiau nepripažįsta. Pranešime apie įtarimą, kad 2018-11-19 apie 23 val. adresu Olandų g. 51, Vilniuje, būdamas automobilyje Toyota Prius Plius valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinėje keleivio vietoje, jokių veiksmų piliečio A. A. atžvilgiu jis neatliko. Nurodo, kad 2018-11-19, gerokai po 23 val., tikslesnio laiko nepamena, išsikvietė taksi automobilį ir vyko į Vilniaus senamiestį. Iškviestame taksi vyko keturiese, jis, D. P., M. K. ir mergina vardu J. (jos pavardės nežino). Jis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje prisisegęs saugos diržą, o likusieji automobilio gale. Važiuojant Olandų gatve, taksi automobilio vairuotojas staigiai stabdė ir pajuto smūgį į automobilio galą. Išlipę iš taksi automobilio pamatė, kad į taksi automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Buvo iškviesta policija. Daugiau pagal pranešimo apie įtarimo esmę, šiuo metu pasakyti neturi. Prašo šiuos jo rašytinius paaiškinimus prijungti prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-53762-18 medžiagos ir laikyti jo parodymais (b.l 69).
Nukentėjusysis A. A. tyrimo metu parodė, kad jis dirba, pagal verslo liudijimą “Taxify” bendrovėje ir teikia taksi paslaugas naudodamasis savo nuosavu automobiliu Toyota Prius Plius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užsakymus gauna programėlės pagalba. 2018-11-09 apie 23.05 val. vyko į iškvietimą adresu Nemenčinės pl. 2, Vilniuje, parduotuvė “IKI”. Viso į automobilį įsėdo keturi keleiviai, iš kurių buvo trys vyrai ir viena moteris. Šalia jo, priekinėje keleivio sėdynėje atsisėdo vyras apie 45m. amžiaus, su barzda, buvo akivaizdžiai neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas, bendravo lietuvių kalba. Kelionės tikslas buvo Rūdninkų g.,Vilniuje. Visą kelią priekyje sėdėjęs vyras lietuvių kalba prašė pagarsinti muziką, po to prašė ir gale sėdėję keleiviai. Po kurio laiko vyras norėjo savavališkai pagarsinti muziką, bandė tai padaryti, tačiau jis jam neleido, nustumdavo jo ranką, jis tamsoje griebdavo už bėgių rankenėlės,ir tai trukdė jam vairuoti. Jam sustojus sankryžoje Filaretų- Olandų g., prie šviesoforo, vyras tada jau rusų kalba pasakė: “tu nusikaltėlis” ir užsidegus žaliai šviesai tik pradėjus judėti, minėtas vyras vieną kartą kumščiu, sudavė jam į krūtinės sritį. Nuo smūgio jis pajuto skausmą, suspaudė krūtinę ir pradėjo plaukti vaizdas. Jis pradėjo lėtai stabdyti automobilį iki visiško sustojimo ir tuo metu pajuto smūgį į automobilio galinę dalį, t. y. į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Viskas vyko adresu Olandų g. 51, Vilniuje. Jam sustabdžius automobilį, jis juto stresą, buvo panikoje, atidaręs langą bandė kvėpuoti. Visi automobilyje dar sėdėję keleiviai pradėjo jį įžeidinėti, vadinti “idiotu” bei aiškinosi ko jis čia sustojo. Po kurio laiko jis atsigavo, išlipo iš automobilio, buvo iškviesta policija. Atvykus policijos pareigūnams jis paaiškino situaciją, dėl eismo įvykio buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija. Taip pat policijos pareigūnams jis nurodė jam trenkusį vyrą ir jis buvo sulaikytas. Kiti keleiviai buvo įvykio vietoje. Vyras neigė jam sudavęs, o jo draugai sakė, kad liudys prieš jį ir sakys, kad jokio smūgio nebuvo. Dėl jam suduoto smūgio jis patyrė šoką, buvo strese, taip pat jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Jam padaryta širdies operacija (2011 m.) ir dabar jis turi neįgalumą, turi nuolat saugoti savo sveikatą ir krūtinę. Krūtinėje sužalojimų nėra, į medikus, jei blogiau nepasijustų tai ir nesikreiptų, taip pat nesikreips į teismo medicinos ekspertus. Automobilyje nėra įrengtą nei vaizdo stebėjimo kamerų nei vaizdo registratoriaus. Šio įvykio metu automobilis apgadintas nebuvo, turtinė žala jam nepadaryta. (b.l 25). Papildomos apklausos metu liudytojas (nukentėjusysis) A. A. parodė, kad prie pirminių parodymų nori papildyti, kad dėl įvykio įvykusio 2018-11-09 nori pareikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 800 eurų sumai, nes jis patyrė stresą. Tuo metu labai susijaudino dėl galimų pasekmių po smūgio į krūtinę, nes jis po širdies operacijos. Taip pat jaučia baimę dirbant tamsiu paros metu, nes bijo, kad vėl gali būti užpultas. Nori paaiškinti, kad medikų neprireikė ir į juos nesikreipė, mėlynės nebuvo, todėl nevyko į teismo medicinos tarnybą (b.l 28-30).
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Kaltinamasis R. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, jog sudavė kumščiu taksi vairuotojui nukentėjusiajam A. A. į krūtinę. Nukentėjusysis A. A. apklaustas tyrimo metu parodė, jog tąkart, vežant keleivius, visą kelią priekyje sėdėjęs vyras lietuvių kalba prašė pagarsinti muziką, po to prašė ir gale sėdėję keleiviai. Po kurio laiko vyras norėjo savavališkai pagarsinti muziką, bandė tai padaryti, tačiau jis jam neleido, nustumdavo jo ranką, jis tamsoje griebdavo už bėgių rankenėlės, ir tai trukdė jam vairuoti. Jam sustojus sankryžoje Filaretų- Olandų g., prie šviesoforo, vyras tada jau rusų kalba pasakė: “tu nusikaltėlis” ir užsidegus žaliai šviesai tik pradėjus judėti, minėtas vyras vieną kartą kumščiu, sudavė jam į krūtinės sritį. Nuo smūgio jis pajuto skausmą, suspaudė krūtinę ir pradėjo plaukti vaizdas. Jis pradėjo lėtai stabdyti automobilį iki visiško sustojimo ir tuo metu pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. A. parodė, jog važiuojant ir vežant keleivius rie Olandų g. žiedo kaltinamasis pradėjo pats tiesti ranką ir garsinti muziką, jo ranką patraukė net kelis kartus. Jo draugas, kuris sėdėjo automobilio gale, paprašė nelįsti prie vairuotojo. Matyt kaltinamajam nepatiko, kad atitraukė jo rankas nuo garso reguliatoriaus ir pasakė, kad daugiau negarsins, nes tai trukdo vairavimui. Jis nutilo kelioms minutėms ir pasakė, kad jis, A. A., nusikaltėlis. Jis akivaizdžiai buvo išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vėliau jau pradėjo kalbėti rusiškai. Sustojus ant Olandų kalno prie šviesoforo, palaukus kelias sekundes ir tik pajudėjus dar kelis kartus, jis, A. A., išgirdo rusiškai sakomus žodžius ,,tu nusikaltėlis‘‘ ir pajuto smūgį į krūtinę. Jis, A. A., tada važiavo pirmoje eilėje prie pat atitvaro. Jį, A. A., ištiko šokas, pradėjo drebėti kūnas, akyse pasidarė tamsu, viskas pradėjo plaukti. Jis, A. A., sustojo, kiek įmanoma saugiau, o iš galo važiavusi mergina nesilaikė distancijos ir atsitrenkė jam, A. A., į automobilio galą.
Tąkart taksi automobiliu važiavę kiti keleiviai apklausti teisme kaip liudytojai J. K., M. K., D. P. parodė, jog jie nematė važiuodami automobiliu, jog kaltinamasis R. K. būtų trenkęs taksi vairuotojui nukentėjusiajam A. A..
Automobilio, kuris tąkart atsitrenkė į taksi automobilį vairuotoja liudytoja J. G. parodė, jog po automobilio smūgio išlipo taksi vairuotojas ir sakė, kad ji nesilaikė saugaus atstumo. Tada išlipo ir taksi keleiviai. Prasidėjo chaosas, taksi vairuotojas pradėjo konfliktuoti su keleiviais, o keleiviai pradėjo kaltinti taksistą, kad jis kaltas dėl avarijos. Jos vyras iškvietė policiją. Taksi vairuotojas iš karto nesakė apie sužalojimą. Tai pasakė, belaukiant policijos. Jis paaiškino, kad keleivis trenkė jam į krūtinės sritį, kad jis yra po širdies operacijos. Ji negali konkrečiai pasakyti, ar jis taip pasakė prie visų ar tik jai. Liudytojas G. T. S., važiavęs kartu su J. G., parodė, jog po įvykio iš taksi iš karto išlipo taksistas. Paklausė, kodėl jis čia sustojo. Tas atsakė koks jų reikalas, pasidarė bloga ar kažkas tokio. Po to iš karto pokalbyje pradėjo dalyvauti ir keleiviai. Jie pradėjo sakyti, kad jis neadekvatus. Ta situacija atrodė keista. Kažkiek vyko ginčas, tačiau jau negali prisiminti. Paskui pradėjo lįsti ta istorijos dalis dėl keleivio smūgio, kad jam teko staigiai sustoti, nes pradėjo temti akyse ir yra po širdies operacijos. Taksistas papasakojo, atsiprašė už situaciją. Jis paaiškino, kad visą kelionę prie jo kabinėjosi keleivis, kuris buvo neadekvatus, junginėjo radiją, taksistas paprašė taip nesielgti ir tada sulaukė smūgio į krūtinės sritį. Liudytoja A. B. parodė, jog kai atvyko apie sumušimą sužinojo, kai tai paaiškino taksi vairuotojas. Jis konkrečiai nurodė žmogų, kuris jam trenkė. Apie sumušimą sužinojo tik atvykę į įvykio vietą, aiškinosi, kas vairuotojui sudavė smūgį. Sulaikant asmenį, pildo tarnybinį pranešimą. Jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, sulaikytas. Tyrimo metu liudytoja A. B.parodė, kad atvykus ir bendraujant su žmonėmis, taksi vairuotojas paaiškino, kad vežtas klientas, kuris sėdėjo priekinėje keleivio pusėje šalia vairuotojo, jam trenkė į krūtinę, dėl to jam pasidarė negera , jis sustojo ir dėl to įvyko eismo įvykis. Liudytojas R. O. parodė, jog atvykus, kalbėjosi su taksi vairuotoju, kuris paaiškino, kad jis turėjo priverstinai sustoti dėl klientų priekaištų, smūgio į berods krūtinės ląstą ir dėl to įvyko įvykis. Nukentėjusysis sunkiai kalbėjo, paaiškino, kad yra po operacijos ar kažkas tokio. Tyrimo metu liudytojas R. O.parodė, kad įvykio vietoje A. A. paaiškino, kad paėmė neblaivius klientus iš Nemenčinės pl. 2 ir vežė į Rūdninkų g. R. K., jam vairuojant automobilį, sudavė vieną kartą į krūtinę, po ko jam pasidarė bloga ir jis pavažiavęs į kelkraštį sustojo ties 51 namu. Jam sustojus į automobilio Toyota galą atsitrenkė automobilis Audi, kurį vairavo J. G.. Iš skambučio registracijos garso įrašo matyti, jog bendrosios pagalbos telefonu paskambino liudytojas G.T. S., pokalbyje jis nurodė, jog sužeistų asmenų nėra. Matyti, jog garso įrašas neatitinka išklotinės, bylos l. 9. Tačiau iš liudytojų J. G., G.T. S., R. O., A. B. parodymų matyti, jog jie nurodė tą patį įvykio mechanizmą, t.y. kaip buvo suduotas smūgis, kurį nuosekliai teigė nukentėjusysis A. A. nuo pat tyrimo pradžios. Taigi, minėtų liudytojų parodymai patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jog smūgis suduotas buvo, dėl ko jis po širdies operacijos išsigando ir staigiai stabdė automobilį. Be to, minėti liudytojai patvirtino, jog kaltinamasis tuo metu buvo neblaivus. Važiavę su kaltinamuoju taksi automobiliu jo draugai ir pažįstami J. K., M. K. bei D. P. smūgio galėjo ir nematyti, ginčas kilo dėl muzikos garsinimo. Taigi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo A. A. parodymais. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamojo R. K. veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teismo vertinimu, R. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokia išvada padaryta ir išnagrinėjus bylą 1-388-893/2018 ir priėmus 2018-02-12 nuosprendį. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai. Kaltinamajam pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo parodymai, specialisto išvada, iš kurios matyti, kad įvykio metu R. K. kraujyje nustatyta 2,02 promilių etilo alkoholio koncentracija.
Taigi, R. K. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Jo atsakomybę lengvina prisipažinimas ir gailėjimasis, atsakomybę sunkiančių aplinkybių dėl šios veikos nenustatyta.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. BPK 252 straipsnio 1 dalis numato, jog jei į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą; šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka; 2 dalis numato, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.
Nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 800 EUR neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, jog jam buvo sukeltas stresas, jis yra po širdies operacijos, jį įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, galimos komplikacijos po smūgio (b.l. 31).
Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. A. parodė, jog ieškinį palaiko. 800 Eur. neturtinė žala. Ją sudaro sukeltas stresas, moralinė žala. Tokio streso nėra turėjęs anksčiau. Jis, A. A., ramiai važiavo, o keleivio rankoje galėjo būti koks aštrus daiktas. Galėjo nedalyvauti čia šiandien posėdyje. Tas asmuo galėjo netyčia paspausti ,,start - stop‘‘ mygtuką, tad visko galėjo nutikti, galėjo jis, A. A., nesuvaldyti automobilio.
Vertindamas A. A. civilinį ieškinį dėl 800 eurų dydžio neturtinės žalos priteisimo teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinę žalą, taigi jis turi teisę į šios žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus- į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Nusikaltimas padarytas tyčiniais veiksmais. Nustatant neturtinės žalos dydį reikšminga ir kaltinamojo turtinė padėtis, jo charakteristika. Pagal naujausią teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 eurų iki 1000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-148-498/2017, 1A-147-651/2017, 1A-381-594/2017, 1A-27-606/2017, 1A-583-843/2017, 1A-550-290/2017). Atsižvelgiama, jog nukentėjusysis vėliau komplikacijų nepatyrė, toliau dirbo po įvykio, jam buvo sukeltas stresas ir išgąstis, realiai sveikatos sutrikimo nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo A. A. pareikšta 800 EUR neturtinė žala mažintina ir 200 EUR priteistina atlyginti iš kaltinamojo R. K..
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį atsakė tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir buvo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. K. atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, veikų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti du baigti, tyčiniai nusikaltimai), veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijoms, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl pirmosios veikos, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: aukštojo išsilavinimo, dirbantis, socialiniai ryšiai – turi sugyventinę, vaikų, neįgalumo grupės neturi, neteistas.
Kaltinamasis baustas administracine tvarka, dėl psichiatrinio gydymo – jog būtų gydytas, duomenų nėra, į priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas.
Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje padarytą veiką baudos bausmę. Nustatant baudos dydį už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 7 d., atsižvelgtina į tai, kad veika padaryta 2017 m. spalio 19 d., t.y. iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo, kuriuo patvirtintas naujas bazinių bausmių ir nuobaudų dydis (50 eurų) įsigaliojimo, t.y., kai galiojo 37,66 eur. Baudos bausmę už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką pasiūlė ir prokurorė. Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu už pirmą nusikalstamą veiką išnagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-12 nuosprendžiu R. K. buvo pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos N. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą. Šioje byloje minėta baudžiamoji byla atnaujinta, kadangi naują nusikalstamą veiką R. K. padarė 2018-11-09, t.y. nesuėjus vienerių metų terminui. Kaip matyti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-12 nuosprendžiu kaltinamajam R. K. buvo paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas. Kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės įmoką į nukentėjusiųjų fondą R. K. sumokėjo.
Teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-12 nuosprendyje išdėstyta pozicija, jog turto konfiskavimas kaltinamajam netaikytinas.
Kita poveikio priemonė – t.y. uždraudimas naudotis specialia teise (teisė vairuoti kelių transporto priemones) taikytina 2 metams, skaičiuojant terminą nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, t.y. nuo 2017-10-19.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarytą veiką kaltinamajam, kadangi jis dirba, socialiai integruotas, kažkokių didelių pasekmių veika nesukėlė, anksčiau nebuvo teistas, tikslinga skirti ne prokurorės pasiūlytą arešto bausmę, o laisvės apribojimo bausmę, paskiriant įpareigojimus.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatomis, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos visiško sudėjimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubausti:
pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 11.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – bauda 50 MGL dydžio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64(1) straipsniu, kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtą baudą mažinti vienu trečdaliu ir skirti kaltinamajam 33 MGL baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant, ir skirti kaltinamajam R. K. subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: būti namuose nuo 11.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 33 MGL, t.y. 1242 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, skaičiuojant terminą nuo 2017-10-19.
Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 800 EUR neturtinę žalą, tenkinti iš dalies ir 200 Eur neturtinės žalos priteisti atlyginti nukentėjusiojo A. A. naudai iš kaltinamojo R. K..
1.Šiuo nuosprendžiu paskirta bauda per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.