Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017 m. spalio 19 d., apie 00.10 val., Vilniuje, Lizdeikos gatvėje ties pastatu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,02 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Jis paaiškino, kad būdamas neblaivus, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kompanijai (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes tuo metu norėjo iš svečių grįžti namo ir nenorėjo minėto automobilio, kuris priklauso ne jam, palikti neapsaugotoje vietoje. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Prašė nutraukti jo atžvilgiu iškeltą baudžiamąją bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja buvo įvardinta kaltinamojo žmona N. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl R. K. veikos kvalifikavimo

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti. Turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, R. K. šią sąlygą atitinka, nes jis dirba, nėra teistas, akivaizdžiai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi šeimą, charakterizuojamas išimtinai teigiamai. R. K. anksčiau yra baustas administracine tvarka, tačiau už pažeidimus, kurie nėra labai pavojingi visuomenei. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo atgaila, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

Nagrinėjamu atveju R. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašė jo žmona N. K.. Ji papasakojo apie šeimą, santykius su kaltinamuoju, išsakė požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką. Laiduotoja nurodė, kad jos ir kaltinamojo santykiai yra šilti ir glaudūs. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės yra pagrindas išvadai, kad laiduotoja N. K. yra verta teismo pasitikėjimo. Jos asmenybė yra teigiama, ji yra kritiška dėl R. K. padarytos nusikalstamos veikos, jos vertybinė orientacija pozityvi ir ji gali daryti R. K. teigiamą įtaką, nes nuolat su juo bendrauja ir palaiko itin artimus tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas R. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą.

Dėl taikytinų baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi aptariamą nusikalstamą veiką R. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju R. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. K. būdamas neblaivus vairavo kompanijai (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nagrinėjamu atveju automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui – kompanijai (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), ir nenustatyta, jog transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama BK uždraustai veikai daryti, dėl to taikyti minėto automobilio konfiskavimą yra netikslinga, nes tai prieštarautų BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatoms. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vis tik pažymėtina, kad tiek turto konfiskavimas, tiek konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltininko turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d. 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas turto konfiskavimo praktiką bylose, kuriose asmenys yra kaltinami pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis Nr. 2K-34-699/2018). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama individuali ir pernelyg didelė našta (Sprendimai Yildirim prieš Italiją, Het Financieele Dagblad B.V. prieš Olandiją). Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad kaltinamasis R. K. pirmą kartą traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, praeityje nebuvo teistas, administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, todėl jam yra taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas, kuris, atsižvelgiant ir į tai, kad taikant šį institutą kaltinamajam jau yra skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, teismo nuomone, šiuo atveju atitinka teisingą pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti. Tokia pusiausvyra būtų iš esmės pažeista taikant dar ir automobilio VW Golf vertę atitinkančios pinigų sumos – 25190 eurų – išieškojimą iš R. K., kaip to prašo prokuroras, tuo labiau, kad ši suma, kurios išieškojimas užkrautų pirmą kartą padariusiam nesunkų nusikaltimą asmeniui individualią ir pernelyg didelę naštą, buvo nustatyta pagal VW Golf markės automobilių vidutinę kainą Lietuvoje, o ne pagal individualiais požymiais apibūdinamo automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį nagrinėjamo įvykio metu vairavo R. K., individualią vertę įvykio metu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis yra ne tik ginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų, bet baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves. Iš elgesio po nusikalstamos veikos padarymo matyti, kad R. K. suvokia padarytos veikos pavojingumą, savo elgesio visiškai neteisina, dėl veikos nuoširdžiai gailisi ir išgyvena gėdos pojūtį. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad didžioji dalis BK numatytų bausmės tikslų yra pasiekti, kaltinamasis patyrė gana daug nepatogumų dėl savo neapgalvoto ir neatsakingo elgesio. Jokių prielaidų išvadai, kad R. K. darys naujas tokio pobūdžio veikas, teismas nenustatė, R. K. bus taikoma poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, aktuali transporto priemonė jam nepriklauso, o prokuroro nurodoma išieškotino turto suma viršija teisingumo ir protingumo ribas (25190 eurų suma viršija 500 MGL dydžio sumą, kai tuo tarpu net už sunkaus nusikaltimo padarymą yra numatoma bauda nuo 150 MGL dydžio). Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes teismas laiko, kad šioje byloje taikyti R. K. BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra tikslinga, kadangi baudžiamojo įstatymo tikslai bus pasiekti taikant jam BK 40, 68 ir 71 straipsnių nuostatas.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina. Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – R. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtas į voką ir prisegtas prie bylos Nr. 1-388-893/2018 viršelio) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai. Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir šią baudžiamąją bylą R. K. nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, R. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Išaiškinti R. K., kad: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti N. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.