- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-40-1051/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18094-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Valiuškienė, Muchtarovienė Aleksandras Rusakas
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- S. T.
- Trečiasis asmuo
- D. Č., R. T., Kauno miesto savivaldybė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Muchtarovienės Aleksandro Rusako, Irmos Valiuškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, tretieji asmenys D. Č., R. T., Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. T. ieškiniu prašė: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2024 m. rugsėjo 2 d. privalomąjį nurodymą ŽPN-1026 (toliau – ir Privalomasis nurodymas; 2) priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas kartu su sutuoktine D. Č. bei R. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 1617 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). VTPSI darbuotojai 2024 m. rugpjūčio 20 d. atliko žemės sklypo naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-803 ir Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo savininkai ieškovas, R. T. ir D. Č. žemės sklypą naudoja ne pagal nustatytas ribas, VTPSI vertinimu, savavališkai, už žemės sklypo ribų šiaurinėje pusės naudojant 14,18 kv. m nesuformuotą valstybinės žemės plotą, kuris patikėjimo teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, nes valstybinės žemės plote įrengta „nuogrinda (bordiūras su trinkelėmis)“, kuri pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Privalomuoju nurodymu ieškovo reikalaujama atlaisvinti valstybinę žemę, pašalinant nuogrindą. Ieškovas paaiškino, kad daugiabučio pastato, esančio Žemės sklype, fasado siena beveik sutampa su žemės sklypo riba, dalis jo nuogrindos, šlaitinio stogo konstruktyvo bei dangos ir lietaus nuvedimo sistemos (lietvamzdžių) yra valstybinėje žemėje. Ieškovas kartu su sutuoktine iš Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2022 m. balandžio 29 d. gavo raštą, kuriame akcentuota būtinybė užtikrinti daugiabučio pastato būtinuosius reikalavimus, tame tarpe kad būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų, įskaitant nuogrindą. Ieškovo ir jo sutuoktinės iniciatyva buvo parengtas daugiabučio pastato kapitalinio remonto projektas, kuriame įvardyti su nuogrindos sutvarkymu susiję darbai. Projektui pritarė Kauno miesto savivaldybės administracija, kuri tuo metu patikėjimo teise valdė valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti sklypai, ir 2024 m. vasario 12 d. išdavė statybos leidimą. Nuogrinda tvarkyta vadovaujantis techniniu brėžiniu. Nuogrinda įrengta (pastatyta) 1938 metais kartu su daugiabučiu pastatu, kurio statyba baigta 1972 metais. Nuogrindos paskirtis nuvesti kritulių vandenį nuo pamatų, ji nėra savarankiškas objektas, o statinio dalis. Atsakovė padarė pažeidimų, atliekant patikrinimą ir surašant privalomąjį nurodymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VTPSI gauto skundo pagrindu atliko neplaninį žemės naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame konstatuota, kad žemės sklypo savininkai S. T., R. T. ir D. Č. savo žemės sklypą naudoja ne pagal teisėtas ribas, t. y. savavališkai, už žemės sklypo ribų šiaurinėje pusės naudoja 14,18 kv. m nesuformuotą valstybinės žemės plotą, kuris patikėjimo teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Valstybinės žemės plote pastatyta nuogrinda (bordiūras su trinkelėmis) be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Patikrinimo metu žemės sklypo savininkė informavo, kad statytojai yra S. T. ir D. Č.. VTPSI ieškovui surašė privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus – atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinės žemės dalį 14,18 kv. m, pašalinti nuogrindą. Pažymi, tai, kad Kauno miesto savivaldybė yra suderinusi ieškovo renovuoto pastato kapitalinio remonto projektą ir išdavusi statybos leidimą, ir tai, kad seniūnijos Statinių techninės priežiūros patikrinimo akte ieškovui buvo suformuoti atitinkami reikalavimai, savaime nereiškia, kad toks Kauno miesto savivaldybės veikimas yra valstybinės žemės patikėtinio valia leisti naudotis valstybine žeme. Sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja priėmimas yra išimtinai savivaldybių tarybų kompetencija. Ieškovas nepateikė dokumento, kad valstybinėje žemėje įrengta nuogrinda yra įrengta su valstybinės žemės patikėtinio sutikimu.
4. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra, visapusiškai įvertinus bylos aplinkybes bei įrodymus. Nurodė, kad Žemės sklypas suformuotas 2008 m. gruodžio 17 d.. Seniūnijos darbuotojai 2022 m. balandžio 12 d. atlikę daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros vykdymo kontrolę, Statinių techninės priežiūros patikrinimo akte nurodė nedelsiant imtis priemonių, kad statinys nekeltų pavojaus aplinkai ir arti būnantiems žmonėms, statinį suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti. 2023 m. rugsėjo 28 d. ieškovas pateikė projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, kuriai buvo pritarta 2023 m. spalio 5 d.. Vėliau buvo pateiktas prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams, kuriems buvo pritarta 2023 m. lapkričio 22 d.. Ieškovas 2023 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau prašymas buvo atmestas. 2023 m. gruodžio 5 d. ieškovas su sutuoktine pakartotinai kreipėsi į administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas, nurodant pastabą, jog būtina pateikti visus fasado dalių brėžinius. 2024 m. sausio 6 d. ieškovui su sutuoktine pateikus prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, 2024 m. vasario 12 d. statytojams D. Č. ir ieškovui administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, leidimą atlikti statinio kapitalini remontą. Sprendimus dėl valstybinės žemės naudojimo priima Kauno miesto savivaldybės taryba, o ne administracija ar jos filialas – seniūnija.
Šalies argumentai
5. Ieškovas dublike prašė pareikštą ieškinį atsakovei VTPSI tenkinti ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė yra valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėtinė, ji buvusi daugiabučio pastato, kurio nedidelė dalis tariamai yra valstybinėje žemėje, savininkė bei buvusi šio pastato užimamos valstybinės žemės naudotoja. Ji 2019 m. notarine sutartimi perleido visas savo teises į pastatą ir į jo užimamą žemę ieškovui ir patvirtino, kad pastato atžvilgiu nėra jokių draudimų, ribojančių nuosavybės ar naudojimo teisę. Tuo metu atsakovei nekilo klausimų dėl valstybinės žemės, reikalingos daugiabučiam pastatui eksploatuoti, naudojimo. Atsakovė Kauno miesto savivaldybei nepateikė privalomųjų nurodymų. Ieškovas neįgijo daugiau teisių ar daugiau pareigų už ankstesnį daugiabučio pastato savininką. Statybos leidimas pastato kapitaliniam remontui atlikti išduotas teisėtai. Teisėtos daugiabučio pastato registracijos ir teisėtai išduoto daugiabučio pastato kapitalinio remonto statybos leidimo pakanka pagrįsti teisę naudotis valstybine žeme, reikalinga daugiabučiam pastatui eksploatuoti. 2024 m. pradžioje buvo remontuojama nuogrinda. Patikėtinio sutikimas kapitalinio remonto atlikimui nebuvo reikalingas. Didžioji daugiabučio pastato dalis, įskaitant didžiąją nuogrindos dalį, yra Žemės sklype. Ieškovas mano, kad dalis nuogrindos gali būti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, tačiau nesant riboženklių (jų sudėti matininkai negali dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų neatitikimų) ir esant teisės aktų nustatyta tvarka išviešintų sklypo kadastrinių matavimų neatitikimų bei ypatingai didelei leidžiamai kadastrinių matavimų pagal vietinę koordinačių sistemą paklaidai, tiksliai nustatyti, kuri dalis nuogrindos yra valstybinėje žemėje, objektyviai neįmanoma. Valstybinėje žemėje esant teisėtai pastatytiems pastatams, valstybinės žemės naudotojas turi teisinį pagrindą naudoti valstybinę žemę, reikalingą šiems pastatams eksploatuoti. Ieškovas vykdė kapitalinį remontą 2024 m. sausio 20 d. – 2024 m. balandžio 2 d. Nuogrindos viršutinė dalis buvo sudaryta iš plytelių, kokios nebegaminamos, todėl remontuojant turėjo būti keičiamos, bei kurios panaudotos pietinėje pastato pusėje. VTPSI nenurodė teisės akto, kuris būtų pažeistas 1938 m. statant daugiabutį pastatą ar 2008 m. kadastriniais matavimais formuojant žemės sklypą. Jeigu daugiabučio pastato dalis yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, tai atliekant pastato kapitalinį remontą sutikimai nebuvo reikalingi. Kadastro duomenų lentelė buvo parengta 2021 m. liepos 13 d., nebuvo atliekami kadastriniai matavimai, nesudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktas, nerengta visa žemės sklypo kadastro duomenų byla. Todėl VTPSI rėmėsi neegzistuojančiais kadastriniais matavimais. Pašalinus nuogrindą daugiabutis pastatas vėl taptų neatitinkantis privalomųjų STR reikalavimų.
6. Atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos triplike prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad žemės sklype patikrinimą atliko, gavusi informacijos apie valstybinės žemės naudojimą be teisinio pagrindo. Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2021 m. liepos 13 d. Savavališkas valstybinės žemės naudojimas pasireiškia tuo, kad ieškovas neturi teisėto pagrindo naudotis valstybine žeme. Jis atliko Žemės sklype esančio pastato kapitalinį remontą, jo atlikimo metu valstybinėje žemėje buvo įrengta nuogrinda, tačiau valstybinėje žemėje nuogrindai įrengti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ieškovas neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimu teismas ieškinį tenkino visiškai; panaikino VTPSI 2024 m. rugsėjo 2 d. privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-1026; priteisė ieškovui S. T. iš atsakovės VTPSI 10 075,04 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad daugiabutis, gyvenamosios paskirties pastatas buvo pradėtas statyti 1936 m. ir baigtas statyti 1972 m. Byloje nėra duomenų, kad pastatas neatitiko 1972 m. galiojusių reikalavimų dėl privalomos registracijos. Daugiabutis pastatas po jo pastatymo buvo kapitaliai remontuojamas tik vieną kartą – 2024 m. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki kapitalinio remonto nuogrinda egzistavo ir ji buvo įrengta vėliausiai 1937 m. Todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas nuogrindą įrengė naujai 2024 m. kapitalinio remonto metu. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas 2024 m. kapitalinio remonto metu suremontavo nuogrindą, kuri vėliausiai buvo įrengta 1937 m.
9. Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.16 papunktyje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004) 131, 139.5, 139.7 papunkčių nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“ (toliau – STR 1.07.03:2017) 13.2, 14.2 papunkčių nuostatas, sprendė, kad nuogrinda yra statinio sudedamoji dalis, t. y. statinio konstrukcinis elementas, įrengiamas aplink pastato perimetrą, kurio funkcija yra mažinti ardančiuosius klimato poveikius, saugoti statinį, jo konstrukcijas nuo chemiškai aktyvaus gruntinio poveikio.
10. Taip pat teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2024 m. atlikto daugiabučio pastato kapitalinio remonto metu galiojusi redakcija 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. balandžio 30 d.) (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnio 5 dalies 6 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto Statybos techniniame reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (redakcija galiojusi 2024 m. vasario 1 d. – 2024 m. gegužės 1 d.) (toliau – STR 1.05.01:2017) 50 punkto nuostatas, sutiko su ieškovu, kad tam, jog gauti statybos leidimą ieškovas neturėjo pareigos gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Nurodė, kad tokią išvadą patvirtina ir tai, jog ieškovui buvo išduotas statybos leidimas, kuris yra galiojantis, kadangi pagal STR 1.05.01:2017 13.11 papunktį, 14(1) punktą statybos leidimas, negavus patikėtinio sutikimo, jei jis būtinas, negalėtų būti išduodamas.
11. Teismas atsižvelgęs, kad nuogrinda yra daugiabučio pastato sudedamoji dalis ir nesant duomenų, kad pastatas būtų pastatytas neteisėtai, konstatavo, kad nuogrinda taip pat pastatyta teisėtai, statyba užbaigta 1972 m.. Teismas pažymėjo, kad tai, kad Žemės sklypas buvo suformuotas vėliau – 2008 m. gruodžio 17 d., ir tokiomis ribomis, kad dalis pastato – nuogrindos dalis, pateko į nesuformuotą valstybinę žemę, nepadaro daugiabučio pastato, įskaitant nuogrindos, statybos neteisėta, o tik daugiabučio pastato savininkams sukuria teisę naudoti valstybinę žemę, reikalingą teisėtai pastatytam statiniui eksploatuoti. Įvertinęs tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto ir konstatavo, kad Privalomasis nurodymas naikinamas.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovei atliekant patikrinimą nedalyvaujant ieškovui, kai atsakovei buvo prieinami duomenys apie tai, kad ieškovas nėra tinkamai informuotas apie patikrinimą, buvo pažeista ieškovo teisė būti išklausytam, pateikiant paaiškinimus. Be to, apie patikrinimą ieškovas taip pat nebuvo informuotas ir per 5 darbo dienas nuo patikrinimo atlikimo.
13. Teismas pažymėjo, kad Patikrinimo akte nurodyta, kad savavališkai už žemės sklypo ribų, šiaurinėje pusėje naudojamas 14,18 kv. m valstybinės žemės. Tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuogrindos plotas yra 12 kv. m. Padarė išvadą, kad atliekant patikrinimą, buvo padaryta matavimo klaida, t. y. netinkamai įgyvendinta pareiga, nustatyta Žemės naudojimo valstybinės priežiūros taisyklių, pavirtintų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-172 (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. gruodžio 5 d.) (toliau – Taisyklės), 16.4 papunktyje, įpareigojanti techninėmis priemonėmis nustatyti žemės sklype (plote) esančio statinio vietą, atstumus, faktines ribas.
14. Teismas, įvertinęs Privalomajame nurodyme esančius prieštaravimus, sutiko su ieškovu, kad pagal Privalomojo nurodymo duomenis VTPSI patikrinimą atliko žemės sklypo dalyje, kurios naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos 70 proc., o ginčo objektas yra kitoje žemės sklypo dalyje, dėl kurios VTPSI negalėjo daryti išvadų. Be to, išvados padarytos ir dėl valstybinės žemės naudojimo patikrinimo. Teismas padarė išvadą, kad pagal privalomojo nurodymo duomenis nėra aišku, kas buvo tyrimo objektu.
15. Teismas atkreipė dėmesį, kad Patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme, surašant pažeidimo esmę, remiamasi 2021 m. liepos 13 d. kadastriniais matavimais, nors byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2021 m. liepos 13 d. žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atliekami, žemės sklypo ribos nustatomos nebuvo, tačiau tuo metu buvo keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas. Pažymėjo, kad pagal Privalomojo nurodymo duomenis nėra aišku, kokių kadastrinių matavimų duomenimis rėmėsi VTPSI, atlikdama patikrinimą.
16. Teismas pažymėjo, kad patikrinimo metu naudojant technines priemones, yra galimos paklaidos, tačiau Patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme galimos paklaidos nenurodytos. Esant privalomajame nurodyme įrašytam didesniam nuogrindos plotui nei jis faktiškai yra – 12 kv. m, teismas padarė prielaidą, jog paklaida egzistavo. Teismas nustatęs, kad VTPSI faktinių aplinkybių schemoje nenurodė ribų linijų ilgių, jų atitikties privatizavimo (suformavimo) dokumentams, sprendė, kad atliekant patikrinimą buvo pažeistas Taisyklių 18 punktas.
17. Teismas nurodė, kad iš Privalomojo nurodymo turinio nėra aišku, dėl kurio objekto jis teikiamas, nes Privalomajame nurodyme nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau įvardytas Žemės sklypas su unikaliu numeriu, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Vertino, kad esant tokiam neatitikimui ir skirtingai žemės sklypo dalies naudojimo paskirčiai, nėra aišku, kas buvo tyrimo objektu.
18. Teismas įvertinus nustatytus Privalomojo nurodymo trūkumus, patikrinimo procedūros metu padarytus pažeidimus, konstatavo, kad Privalomas nurodymas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas ir naikintinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą priimtą civilinėje byloje ir perduoti civilinę bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus šio reikalavimo ir pripažinus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą teisėtu, prašo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgiant į Inspekcijos nurodytas aplinkybes. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Nesutinka su teismo sprendimu, nes mano, kad teismas netinkamai vertino civilinėje byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl žemės naudojimo pažeidimo fakto nebuvimo.
19.2. Nesutinka su teismo vertinimu, kad patikrinimas buvo atliktas, pažeidžiant Taisyklių 12.2, 12.6, 21 ir 23 punktų reikalavimus, nes ieškovui apie numatomą patikrinimą nebuvo tinkamai pranešta ir apie jo rezultatus jis nebuvo informuotas per 5 darbo dienas. Nurodo, kad VTPSI laikėsi Taisyklių nustatytos procedūros – 2024 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui buvo išsiųstas kvietimas dalyvauti 2024 m. rugpjūčio 20 d. vyksiančiame patikrinime, laikantis 10 darbo dienų termino, kaip reikalauja Taisyklių 12.2 punktas. Kvietimas buvo išsiųstas deklaruotu ieškovo gyvenamosios vietos adresu, kaip buvo nustatyta Taisyklių 23 punkte. Atkreipia dėmesį, jog tai, kad pašto siunta nebuvo įteikta ir buvo grąžinta siuntėjui, nereiškia, jog VTPSI nesilaikė procedūrinių reikalavimų, nes pagal tuo metu galiojusias Taisykles neturėjo pareigos užtikrinti, kad adresatas faktiškai priimtų siuntą – pagal Taisykles VTPSI turėjo pareigą tinkamai ją išsiųsti Taisyklių nustatyta tvarka. Pažymi, kad Taisyklių 12.6 punktas suteikė teisę VTPSI atlikti patikrinimą, nedalyvaujant tikrinamam subjektui, kai jam buvo tinkamai pranešta, tačiau jis neatvyko. Mano, kad ieškovui nebuvo eliminuota teisė būti išklausytam, nes po patikrinimo jam buvo išsiųstas Patikrinimo aktas ir Privalomasis nurodymas, kuriuos per vieną mėnesį nuo įteikimo, jis turėjo galimybę ginčyti, kuo ieškovas ir pasinaudojo. Todėl mano, kad nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas ieškovo teisės į gynybą principas ar teisė pateikti paaiškinimus.
19.3. Nesutinka su teismo išvada, kad pagal Privalomojo nurodymo duomenis nėra aišku, kokių kadastrinių matavimų duomenimis VTPSI rėmėsi, atlikdama patikrinimą. Pažymi, kad valstybinės žemės naudojimo priežiūros specialistas, atlikdamas patikrinimą, vadovavosi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuris buvo peržiūrėtas prieš patikrinimą. VTPSI atlikdama patikrinimą rėmėsi patikrinimo metu Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais Žemės sklypo kadastro duomenimis. Akcentuoja, kad Patikrinimo akto Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje Žemės sklypo ribos yra nurodytos tokios, kokios patikrinimo metu buvo (ir yra) pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Inspekcija, vykdydama žemės naudojimo valstybinės priežiūros funkcijas, privalo įvertinti ir remtis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotais duomenis (Taisyklių 14.3 papunktis) bei techninėmis priemonėmis nustatyti žemės sklypo (ploto) privatizavimo (suformavimo) dokumentuose nurodytų ribų atitiktį faktiškai naudojamoms riboms (Taisyklių 16.2 papunktis).
19.4. Paaiškina, kad Patikrinimo akte nurodyta 2021 m. liepos 13 d. data atitinka Nekilnojamojo turto registro išrašo informaciją, kuria VTPSI žemės naudojimo valstybinės priežiūros specialistas vadovavosi, rengdamas dokumentus. Patikrinimas buvo grindžiamas ne data, o Žemės sklypo kadastro duomenimis, įregistruotais Nekilnojamojo turto kadastre bei Žemės sklypo ribomis, kurios pažymėtos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Būtent šios ribos, pažymėtos VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, buvo pagrindas konstatuoti, kad ginčo objektas – nuogrinda – yra įrengta valstybinėje žemėje, o ne ieškovo Žemės sklype. Akcentuoja, kad Patikrinimo akto Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje aiškiai matyti, kad nuogrinda patenka už Žemės sklypo ribų. Atkreipia dėmesį, kad byloje duomenų, pagrindžiančių, jog Patikrinimo akto Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje pažymėtos Žemės sklypo ribos neatitinka Nekilnojamojo turto kadastre įregistruotų ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų Žemės sklypo ribų, nėra.
19.5. Nurodo, kad žemės naudojimo patikrinimo metu VTPSI vertino Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis bei vietoje nustatytas faktines aplinkybes. Todėl teismo išvada, jog Privalomajame nurodyme nurodyti duomenys neaiškūs ar klaidinantys, yra formali ir nepagrįsta, nes realiai patikrinimo duomenys yra teisingi ir pagrįsti Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis.
19.6. Pažymi, kad Patikrinimo akto 5 punkte žyma – neaktualus reikalavimas dėl žemės savininko arba patikėtinio sutikimo atlikti statybos darbus ir naudoti statinius valstybinėje žemėje – buvo padaryta techninio pobūdžio klaidos forma, kuri nereiškia, kad toks sutikimas faktiškai egzistavo ar kad jo klausimas nebuvo vertintas. Akcentuoja, kad iš viso Patikrinimo akto turinio ir faktinių aplinkybių akivaizdu, kad nuogrinda įrengta valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, todėl šios aplinkybės pagrindu buvo konstatuotas žemės naudojimo pažeidimas ir surašytas Privalomasis nurodymas, kuris pagrįstas faktiniu pažeidimu – neteisėtu valstybinės žemės užėmimu ir naudojimu be patikėtinio sutikimo. Todėl teismo išvada, jog dėl techninės žymos akte kyla abejonių dėl pažeidimo pagrįstumo, yra neproporcinga ir prieštarauja civilinės bylos faktinėms aplinkybėms.
19.7. Nesutinka su teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į galimas techninių priemonių paklaidas, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl žemės naudojimo pažeidimo fakto. Pažymi, kad iš civilinėje byloje pateiktos medžiagos matyti, jog Žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, todėl atliekant Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai) 32.1.2.2.2 papunktyje nurodytas riboženklių koordinačių nustatymo tikslumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro (10 centimetrų) negalėjo būti taikomas. Atsižvelgiant į tai teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog „Patikrinimo metu naudojant technines priemones, yra galimos paklaidos. Tačiau patikrinimo akte privalomajame nurodyme galimos paklaidos nenurodomos ir neįvardijamos“. Be to, akcentuoja, jog teismo taikytos Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklės ginčo santykių nereglamentavo.
19.8. Vertina, faktinės aplinkybės ir civilinės bylos medžiaga patvirtina, kad pagal Patikrinimo akto duomenis nuogrinda faktiškai patenka už suformuoto Žemės sklypo ribų – į valstybinės žemės plotą, kuris šiuo metu nėra suteiktas naudoti nei nuomos, nei kitu teisiniu pagrindu ieškovui. Be to, nėra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl nuogrindos įrengimo. Ši aplinkybė laikytina esminiu žemės naudojimo pažeidimu, kurio teismas visiškai neįvertino. Teismas nepagrįstai susiejo galimas technines matavimo paklaidas (pvz., dėl nuogrindos ploto dydžio – 12 kv. m ar 14,18 kv. m) su pažeidimo fakto nebuvimu. Atkreipia dėmesį, kad abiem atvejais nustatyta, kad nuogrinda patenka į valstybinės žemės teritoriją, o tai reiškia neteisėtą valstybinės žemės naudojimą. Pažymi, kad teismo argumentas, kad Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje nebuvo nurodyti ribų linijų ilgiai, taip pat nepagrįstas. Taisyklėse nereglamentuotas reikalavimas Nustatytų faktinių aplinkybių schemoje nurodyti ribų linijų ilgius, todėl Taisyklių reikalavimai nepažeisti.
19.9. Nurodo, kad bylos medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, jog pastatas ar jo dalys išeitų už įregistruoto Žemės sklypo ribų. Priešingai – byloje, esanti MB „Matininkų projektai“ matininkės I. B. 2024 m. vasario 26 d. parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad pastatas baigiasi ties Žemės sklypo riba, t. y. pastatas nekerta Žemės sklypo ribos. Patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad tik nuogrinda, o ne pastatas patenka už Žemės sklypo ribų.
19.10. Nesutinka su teismo vertinimu, jog iš Privalomojo nurodymo turinio nėra aišku, dėl kurio objekto jis teikiamas, nes Privalomajame nurodyme nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau įvardytas Žemės sklypas su unikaliu numeriu, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad žemės naudojimo patikrinimo objektas buvo aiškiai identifikuotas tiek pagal unikalų Žemės sklypo numerį, tiek pagal Nustatytų faktinių aplinkybių schemą. Privalomajame nurodyme nurodytas žemės sklypo unikalus numeris yra vienareikšmis identifikatorius, leidžiantis tiksliai nustatyti, kad kalbama apie Žemės sklypą, nepaisant to, kad statinio adresas ((duomenys neskelbtini)) skiriasi nuo žemės sklypo adreso ((duomenys neskelbtini)). Atkreipia dėmesį į tai, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis Žemės sklype yra du pastatai – adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog Žemės sklypo adresas yra (duomenys neskelbtini). Akcentuoja, jog žemės naudojimo patikrinimo metu buvo tikrinamas Žemės sklypo žemės naudojimas, o ne Žemės sklype esančių statinių naudojimas. Faktas, kad Žemės sklypas turi kelis naudojimo būdus, neturi jokios įtakos patikrinimo rezultatų teisingumui, nes patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo pažeidimas. Žemės sklypui nustatytas naudojimo būdas neturi įtakos šio pažeidimo konstatavimui, kadangi pažeidimas susijęs su neteisėtu valstybinės žemės užėmimu ir savavališku valstybinės žemės naudojimu. Teigia, kad Privalomajame nurodyme aiškiai apibrėžtas tikrinamas objektas, Privalomasis nurodymas atitinka Taisyklių reikalavimus, todėl teismo išvados šiuo klausimu yra nepagrįstos ir formalios.
19.11. Vertina, kad teismas neatsižvelgė į esminę faktinę aplinkybę, kad Žemės sklypas buvo suformuotas dar 2008 m. gruodžio 17 d., t. y. anksčiau, nei buvo atliktas pastato kapitalinis remontas (2024 metais). Teismas, pripažindamas, kad valstybinės žemės naudojimas šiuo atveju buvo teisėtas vien todėl, kad, teismo vertinimu, statinys ar jo priklausinys (nuogrinda) egzistavo nuo pastato pastatymo, neatsižvelgė į aktualią faktinę situaciją: kapitalinio remonto darbai atlikti 2024 metais, jau esant suformuotam Žemės sklypui, žinant jo tikslias ribas, ir šiuo atveju valstybine žeme naudojamasi be jokio teisėto pagrindo, pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus. Mano, kad teismo sprendimas naikintinas, kaip priimtas netinkamai įvertinus civilinės bylos faktines aplinkybes ir netaikius tinkamų teisės normų.
19.12. Tai, kad nuogrinda galimai egzistavo nuo pastato pastatymo (1972 m.), savaime nesuteikia teisės šiuo metu naudotis valstybine žeme be valdymo pagrindo ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Žemės įstatymas ir kiti teisės aktai aiškiai nustato, kad naudojimasis valstybine žeme turi būti pagrįstas teisės aktu ar sutartimi. Teismas, perkeldamas bylą į „statinio teisėtumo“ vertinimą ir nukreipdamas dėmesį į statybos leidimo aspektus, nukrypo nuo faktinio pažeidimo esmės – valstybinės žemės naudojimo be teisėto pagrindo, ir tokiu būdu neteisingai išnagrinėjo civilinę bylą, todėl nepagrįstai tenkino ieškinį. Mano, kad teismas supainiojo teisę kreiptis dėl žemės nuomos su teisėtu naudojimu – tai, kad žemė gali būti išnuomota be aukciono, savaime nereiškia, kad ji jau naudojama teisėtai. Vertina, kad teismas nepagrįstai taikė Žemės įstatymo 9 straipsnį. Teismo aiškinimas, kad nuogrinda yra teisėtai naudojama vien dėl to, kad ji reikalinga statiniui eksploatuoti, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo ir pažeidžia Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatas, yra priešingas ir sudaro pagrindą sprendimui panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
19.13. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad Žemės sklypo neplaninis patikrinimas buvo atliktas skundo pagrindu, kurį persiuntė valstybinės žemės patikėtinis. Teismas neįvertino ir sprendime visiškai nepasisakė dėl 2024 m. birželio 27 d. VTPSI gautame (DBSIS reg. Nr. 3D-2112) Kauno miesto savivaldybės administracijos rašte nurodytos aplinkybės, jog buvo išduotas leidimas statinio kapitaliniam remontui atlikti, tačiau nuogrindos įrengimui sprendinių nėra; nuogrinda įrengta valstybinėje žemėje; Inspekcijai persiunčiamas nagrinėjimui pagal kompetenciją pranešimas dėl nuogrindos įrengimo valstybinėje žemėje, neturint suderinto projekto bei leidimo. Akcentuoja, kad šiuo atveju Kauno miesto savivaldybė išduodama statybą leidžiantį dokumentą, savivaldybė (veikdama, kaip statybą leidžiančius dokumentus išduodantis subjektas) neišreiškė valios dėl nuogrindos įrengimo valstybinėje žemėje. Pažymi, kad statybą leidžiantis dokumentas savaime nesuteikia teisės naudotis valstybine žeme (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas, norėdamas įgyvendinti statytojo teisę nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privalėjo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą. Ši pareiga kyla tiek iš Žemės įstatymo, tiek iš Statybos įstatymo, ir negali būti eliminuota vien tuo, kad savivaldybės administracija yra išdavusi statybos leidimą kapitaliai remontuoti pastatą, esantį Žemės sklype.
19.14. Teismas, formaliai tenkindamas trečiojo asmens įtraukimą, bet atsisakydamas įpareigoti atstovą dalyvauti posėdžiuose, realiai apsiribojo civilinės bylos išnagrinėjimu „tik iš dalies“, t. y. neturėjo galimybės tiesiogiai klausti ir įvertinti savivaldybės pozicijos. Atsižvelgiant į tai, teismas pažeidė proceso teisės nuostatas, reglamentuojančias šalių ir dalyvaujančių asmenų procesinių teisių įgyvendinimą bei teismo pareigą užtikrinti bylos išnagrinėjimą iš esmės. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai didesnę reikšmę suteikė ieškovo pateiktiems argumentus, jiems suteikdamas absoliučią reikšmę. Nukrypo nuo civilinės bylos ginčo esmės ir visiškai neatskleidė bylos esmės.
19.15. Pažymi, kad iki 2024 m. spalio 31 d. nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentavo Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės). Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 61 punktas numatė, kad žemės sklypų ribą kertančio pastato 1A formoje turi būti įrašyta pastaba, kad pastato dalis yra gretimame (-uose) žemės sklype (-uose), nurodant žemės sklypo (-ų), į kurį (-iuos) patenka pastato dalis, kadastro numerį. Jeigu gretimas žemės sklypas nesuformuotas, žemės sklypo ribą kertančio pastato 1A formoje turi būti įrašyta pastaba, kad dalis pastato patenka į už žemės sklypo ribų esančią laisvą valstybinę žemę. Akcentuoja, kad MB „Matininkų projektai“ matininkės I. B. 2024 m. vasario 26 d. parengtoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančioje pastato 1A formoje pastabos apie tai, kad pastato dalis patenka į už Žemės sklypo ribų esančią laisvą valstybinę žemę, nėra. Akivaizdu, jog teismo išvada, jog nuogrinda yra pastato dalis, prieštarauja ne tik teisės aktų nuostatoms, tačiau ir ieškovo civilinėje byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams. Nuogrinda, įrengiama prie pastato ir skirta konkrečiai pastato pamatams apsaugoti nuo kritulių, priskiriama prie aplinkos tvarkymo elementų aplink pastatą – kaip atskiras inžinerinis statinys. Ieškovas, įrengdamas nuogrindą tokiu būdu, kaip konstatuota Patikrinimo akte, užimdamas 14,18 kv. m valstybinės žemės dalį, kurios nevaldo ir nenaudoja jokiais pagrindais, turi turėti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą.
19.16. Pažymi, kad teismas, vertindamas Privalomąjį nurodymą nukrypo nuo pagrindinio klausimo esmės ir iš esmės analizavo statybos teisėtumą bei ieškovo veiksmų pagrįstumą ne per teisės aktų prizmę, o vertindamas bendrą faktinę situaciją formaliai, atskirai nuo žemės naudojimo reglamentavimo. Vertina, kad Privalomasis nurodymas yra pagrįstas, nes ieškovas kapitaliai remontavo (įrengė) nuogrindą valstybinėje žemėje, neturėdamas valstybinės žemės patikėtinio (savivaldybės) sutikimo (sutikimas reikalingas, nes kapitalinio remonto metu nuogrinda pagal esamą situaciją (t. y. nuo Žemės sklypo suformavimo momento) jau yra patenkanti į valstybinę žemę, o ne į ieškovui priklausantį Žemės sklypą), taip pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą.
19.17. Mano, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra neproporcingas bylos apimčiai, jos sudėtingumui ir faktinėms aplinkybėms, todėl pažeidžia CPK 93 straipsnio 4 dalyje bei 98 straipsnyje įtvirtintus išlaidų pagrįstumo ir protingumo principus. Teismo priteistas 7 238,84 Eur dydžio atlyginimas už teisinę pagalbą viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius, patvirtintus Teisingumo ministro įsakymu ir neatitinka civilinės bylos apimties bei sudėtingumo. Be to, 2 726,20 Eur „kitų išlaidų“ (už planų ir ekspertinių vertinimų parengimą, siuntimo išlaidas ir kt.) dalis, kurios priteistos kaip bylinėjimosi išlaidos, nebuvo būtinos procesui, jos nesusijusios su teismo sprendimo priėmimui reikalingų aplinkybių įrodinėjimu, todėl neturėtų būti atlyginamos visa apimtimi.
Atsiliepimas
20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas S. T. prašo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2025 m. lapkričio 5 d. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2861-1172/2025, palikti nepakeistą; priteisti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškovo S. T. patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Nuogrinda eina palei visas Daugiabučio pastato sienas – ne tik šiaurinę pastato sieną šiaurinėje Žemės sklypo dalyje, bet ir pietinę, rytinę bei vakarinę. Daugiabučio pastato perimetru einanti kaip pastato konstrukcinis elementas egzistuoja tik viena nuogrinda, o ne kelios nuogrindos. Nuogrinda Daugiabučiam pastatui yra būtina ir buvo įrengta statant šį pastatą. Pažymi, kad 2022 m. balandžio 25 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio Seniūnijos rašte, atsiųstame su 2022 m. balandžio 12 d. patikrinimo aktu, ieškovui nurodyta užtikrinti Statybos įstatymo ir statybos techninių dokumentų nustatytus esminius statinių reikalavimus, tame tarpe kad būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (nuogrindos ir kita). Pagal parengtą Daugiabučio pastato kapitalinio remonto projektą, Kauno miesto savivaldybė 2024 m. vasario 12 d. išdavė statybos leidimą (toliau – Statybos leidimas). Statybos leidimo išdavimo metu Kauno miesto savivaldybės administracija patikėjimo teise valdė ne tik valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti sklypai, besiribojančią su Žemės sklypu, bet ir Lietuvos Respublikai priklausiusio Žemės sklypo dalį, skirtą Daugiabučiam pastatui eksploatuoti. Atliekant Daugiabučio pastato kapitalinį remontą nuogrinda suremontuota (atstatyta) ir yra minimalaus pločio bei priglunda prie Daugiabučio pastato sienos. Nuogrinda ir jos plotas nėra didesni nei buvo iki Daugiabučio pastato kapitalinio remonto atlikimo. Palei šiaurinę pastato sieną einančios nuogrindos plotas – 12 kv. m. Nesant tiksliųjų Žemės sklypo kadastrinių matavimų valstybinėje koordinačių sistemoje, kurie būtų teisės aktų nustatyta tvarka registro tvarkytojui patikrinus registruoti nekilnojamojo turto registre, nėra aišku ir negalima patikimai nustatyti, ar Daugiabučio pastato nuogrinda palei šiaurinę Daugiabučio pastato sieną išeina už 2008 metais suformuoto Žemės sklypo ribų ir jeigu taip, koks yra už Žemės sklypo ribos išeinančios nuogrindos dalies plotas.
20.2. Priimdamas sprendimą teismas minėtų faktų ir faktinių aplinkybių kontekste įvertintino apeliantės 2024 m. rugpjūčio 20 d. vykdytą neplaninį patikrinimą, sudarytą Žemės naudojimo patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą bei juose apeliantės nurodytus užfiksuotus duomenis. Mano, kad apeliantė apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai siūlo į situaciją žiūrėti fragmentuotai, kad vertinant jos priimtą Privalomąjį nurodymą ir Sprendimo teisėtumą, esą nereikėjo analizuoti didžiosios dalies teismo priimant sprendimą vertintų aplinkybių.
20.3. Daugiabučiam pastatui su nuogrinda esant teisėtai pastatytam dar iki Žemės sklypo suformavimo 2008 metais, net jeigu kokia nors Daugiabučio pastato nuogrindos dalis ir būtų valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, ieškovas, net ir nesant rašytinės nuomos, panaudos ar kitos sutarties, yra teisėtu valstybinės žemės dalies, kuri atitinka valstybinėje žemėje esančio nuogrindos ploto dalį, naudotoju. Atliekant Daugiabučio pastato kapitalinį remontą nuogrindos plotas nekito (nedidėjo) ir tai, kad nuogrinda 2024 metais suremontuota, nepriklausomai nuo to, reikėjo ar nereikėjo patikėtinio sutikimo nuogrindos įrengimui, toks sutikimas kokia nors forma buvo duotas ar jo nėra, nekeičia teisinio vertinimo, kad valstybinės žemės naudojimo pažeidimo nebuvo. Teismas pagrįstai aiškinosi faktines aplinkybes ir atliko teisinę analizę dėl nuogrindos su Daugiabučiu pastatu atsiradimo (pastatymo) teisėtumo ir statybos leidimo išdavimo Daugiabučio pastato kapitaliniam remontui, ir tai buvo būtina tam, kad tinkamai būtų įvertinta situacija, atskleista bylos esmė ir Privalomojo nurodymo neteisėtumas. Mano, kad Privalomuoju nurodymu reikalaujant pašalinti Daugiabučio pastato nuogrindą, ieškovui nepagrįstai sukurtas nuosavybės teisių ribojimas.
20.4. Tai, kad Kauno miesto savivaldybė apeliantę informavo apie byloje neatskleisto asmens gautą skundą ir nurodė, kad Daugiabučio pastato nuogrinda galimai yra valstybinėje žemėje ir persiuntė turimą medžiagą apeliantei, nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė nustatė kokį nors teisės aktų pažeidimą ar laikė savo ar kitų asmenų interesus pažeistais. Bylos medžiagoje esančiame F2024-05-27 Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos rašte nurodyta, kad privažiavimo kelias ties (duomenys neskelbtini), neatitinka galiojančių GSPR ir kelio borteliai (suremontuota Daugiabučio pastato dalimi esanti nuogrinda) esamos situacijos neįtakoja.
20.5. Apeliantės spėliojimai, ką Kauno miesto savivaldybės atstovas esą galėjo papildomai paaiškinti ar nepaaiškinti byloje, nesudaro pagrindo spręsti, kad byla išnagrinėta netinkamai. Yra įsitikinęs, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų bylai išsamiai išnagrinėti ir teismas priėmė sprendimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei pateikdamas savo vertinimą dėl jų, įskaitant teisinį vertinimą dėl valstybinės žemės patikėtinio sutikimo nereikalingumo nuogrindos (suremontavimui), 2024 metais ieškovui pagal Statybos leidimą atliekant Daugiabučio pastato kapitalinį remontą.
Šalies argumentai
20.6. Apeliantė skunde nepagrįstai teigia, kad sprendime teismas konstatavo, kad nuogrinda yra valstybinėje žemėje. Mano, kad tokios išvados sprendime nėra. Atkreipia dėmesį, kad ieškovas viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad valstybinėje koordinačių sistemoje nėra tokių Žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriais būtų galima vadovautis ir pagal kuriuos galima būtų tiksliai nustatyti, ar Daugiabučio pastato nuogrinda yra valstybinėje žemėje ar ne. Žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti tik vietinėje koordinačių sistemoje 2008 metais, suformavus Žemės sklypą ir šiai dienai negalima nustatyti, ar palei Daugiabučio pastato sieną nuo Daugiabučio pastato pastatymo 1937 metais einanti nuogrinda yra valstybinėje žemėje, ar ne. Į bylą pateikus oficialų VĮ Registrų centro 2025 m. kovo 28 d. paaiškinimą dėl kadastrinių matavimų, apeliantė pripažino, kad ši informacija (duomenys) Privalomajame nurodyme yra neteisinga, 2021 m. liepos 13 d. jokie Žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo atlikti (tokių kadastrinių matavimų nebuvo) ir tokiais matavimais, kuriais teigė buvus nustatytas Žemės sklypo ribas, apeliantė nesivadovavo, nes tokių kadastrinių matavimų nebuvo.
20.7. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovo į bylą pateikta 2024 m. vasario 26 d. MB „Matininkų projektai“ matininkės I. B. parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla patvirtina, kad Daugiabutis pastatas baigiasi ties Žemės sklypo riba ir eina palei ją, o Patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad Daugiabučio pastato nuogrinda, kuri nėra Daugiabučio pastato dalimi, yra už Žemės sklypo ribų. Pažymi, kad šie duomenys nepatvirtina Patikrinimo akte nurodytų apeliantės duomenų, kad Daugiabučio pastato nuogrinda ir konkrečiai 14,18 kv. m jos ploto būtų valstybinėje žemėje. Pirma, byloje nėra jokių įrodymų, kokiomis konkrečiomis koordinatėmis ir žemės sklypo posūkio taškais valstybinėje koordinačių sistemoje apeliantė vadovavosi, atlikdama patikrinimą ir darydama išvadą, kad Daugiabučio pastato nuogrinda yra valstybinėje žemėje. Antra, Nekilnojamojo turto Kadastro žemėlapyje nėra jokių Žemės sklypo ir Daugiabučio pastato koordinačių ir toks žemėlapis, turintis atvaizduoti nekilnojamųjų daiktų vietą ir ribas vietinėje koordinačių sistemoje, kai nėra atlikti atitinkamo nekilnojamojo turto objekto (šiuo atveju Žemės sklypo) kadastriniai matavimai valstybinėje koordinačių sistemoje, savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti nuogrindos buvimo ar nebuvimo valstybinėje žemėje. Trečia, VĮ Registrų centre registruoti yra tik 2008 metų Žemės sklypo kadastriniai matavimai su Žemės sklypo koordinatėmis vietinėje koordinačių sistemoje, tačiau apeliantė apeliaciniame skunde aiškina, kad Patikrinimo aktas ir Privalomasis nurodymas grindžiami kažkokiais byloje nesančiais duomenimis (koordinatėmis) iš valstybinės koordinačių sistemos. Ketvirta, pagal Nacionalinės žemės tarnybos viešą konsultaciją, kadastro žemėlapis Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų tikslios vietos ir tikslių ribų neatspindi, todėl iš apeliaciniame skunde akcentuojamo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio, kuriuo apeliantė vadovavosi, rengdama Patikrinimo aktą ir Privalomąjį nurodymą, daryti patikimą ir pagrįstą išvadą, kad Daugiabučio pastato nuogrinda yra valstybinėje žemėje ir 14,18 kv. m jos ploto yra valstybinėje žemėje, teisinio pagrindo nėra. Mano, kad apeliantė privalėjo imtis Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo, o ne Privalomajame nurodyme ir apeliaciniame skunde, nesant patikimų duomenų ir įrodymų, teigti, kad 14,18 kv. m Daugiabučio pastato nuogrindos ploto yra valstybinėje žemėje ir esą tokia valstybinės žemės dalis naudojama savavališkai. Penkta, prie ieškinio yra pridėtas 2024 m. kovo 7 d. Statinio kadastrinių matavimų byloje yra pateiktas 1:500 mastelio Statinių išdėstymo planas, tačiau tai nėra Žemės sklypo planas, kaip, kad apeliaciniame skunde nurodo VTPSI, todėl iš jo negalima daryti jokių išvadų apie Žemės sklypo ribų posūkio tašku. Tačiau iš statinių išdėstymo plano matyti, kad visas Daugiabutis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant visą nuogrindos kietąją dangą, kuri supa pastatą, yra Žemės sklypo viduje. Šiaurinėje pastato pusėje nuogrinda atvaizduota kaip esanti keliasdešimties centimetrų pločio. Tokia pati situacija atvaizduota ir 2023 m. birželio 23 d. statinių išdėstymo plane, į kurį daroma nuoroda apeliantės minimoje 2024 m. kovo 7 d. Statinio kadastrinių matavimų byloje ir konkrečiai jame statinių išdėstymo plane. Ta pati situacija nurodyta ir Nekilnojamojo turto registro kadastro duomenų byloje esančiame 1998 m. vasario 20 d. namų valdos plane. Daro išvadą, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad ties Žemės sklypo riba eina tik Daugiabučio pastato siena, o Daugiabučio pastato nuogrinda yra valstybinėje žemėje, yra nepagrįsti. Patikrinimo akte ir Privalomajame nurodyme pateikti duomenys, skirtingai negu nurodyta apeliaciniame skunde, to nepatvirtina. Septinta, apeliantė jokių klausimų ir argumentų dėl į bylą su ieškiniu pateiktos MB „Matininkų projektai“ matininkės I. B. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos ir joje esančių duomenų nekėlė ir juos kelia tik apeliaciniame skunde. Taip pat jie nebuvo analizuojami ir vertinami pirmosios instancijos teisme. Todėl tokie apeliaciniame skunde apeliantės keliami argumentai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nenagrinėtini ir neanalizuotini. Aštunta, teismas nenustatė ir nepripažino, kad Daugiabutis pastatas, kuri nors jo dalis (įskaitant nuogrindą) ar su Daugiabučio pastato eksploatacija siejami kokie nors nekilnojamieji daiktai išeitų už Žemės sklypo ribos. Pažymi, kad būtent apeliantei teko pareiga patikimai įrodyti, kad atliekant Patikrinimą vietoje ir surašant Privalomąjį nurodymą Daugiabučio pastato nuogrinda (14,18 kv. m jos ploto kaip nurodoma Patikrinimo akte) būtų valstybinėje žemėje, tačiau apeliantė neįrodė, kad tokios aplinkybės buvo. Devinta, jeigu nustatoma, kad Daugiabučio pastato nuogrinda ar kokia nors jos dalis yra valstybinėje žemėje, tai turi būti tiksliai identifikuota, kokia jos dalis yra valstybinėje žemėje ir ar ji naudojama be teisėto pagrindo. Vien nuogrindos buvimo valstybinėje žemėje fakto, nepakaktų konstatuoti esant žemės naudojimo tvarkos pažeidimą.
20.8. Teigia, kad daugiabučio pastato savininkas negali būti laikomas kaltu ir atsakingu dėl to, kad kažkuriuo metu Daugiabučio pastato dalis galbūt atsidūrė valstybinėje žemėje. Nesutinka su skundo argumentais, kad nuogrinda nėra Daugiabučio pastato dalis, o yra atskiras inžinerinis statinys (apeliantė remiasi Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktu). Pažymi, kad šis punktas taikomas tik jau suformuotų žemės sklypų, kuriuose yra statinių, padalijimui ar atidalijimui, bet ne naujų sklypų formavimui valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai. Daro išvadą, kad VTPSI cituojama nuostata, netaikytina tokiu, kaip nagrinėjamu atveju, kai naujas žemės sklypas suformuotas valstybinėje žemėje kadastrinių matavimų būdu. 2008 metais formuojant Žemės sklypą, Žemės sklypo, valstybinės žemės sklypo ir Daugiabučio pastato savininkais buvo ir Lietuvos Respublika, todėl jeigu Daugiabučio pastato nuogrinda ar kokia nors jos dalis 2008 metais atsidūrė valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai, tai tam buvo sklypų savininko (patikėtinio) valia (sutikimas), pasireiškęs naujo sklypo formavimu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl Daugiabučio pastato nuogrindos nebuvimo Daugiabučio pastato dalimi atmestini kaip nepagrįsti. Akcentuoja, jei Daugiabučio pastato nuogrinda būtų valstybinėje žemėje, toks sutikimas valstybinės žemės patikėtinio de facto buvo duotas, ką patvirtina Kauno miesto savivaldybės veiksmai – visų teisių į Daugiabučiui eksploatuoti reikalingos žemės perleidimas ieškovui su sutuoktine 2019 m. sudaryta sutartimi, 2022 m. balandžio 25 d. Seniūnijos rašto su Patikrinimo aktu pateikimas, Daugiabučio pastato kapitalinio remonto projekto suderinimas ir statybos leidimo išdavimas, o taip pat ir šio teismo sprendimo neskundimas.
20.9. Mano, kad apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad 2022 m. balandžio 29 d. reikalavimu sutvarkyti nuogrindą ir vėliau išdavusi statybos leidimą Daugiabučio namo kapitaliniam remontui su nuogrindos atstatymu, Kauno miesto savivaldybė nesuteikė patikėtinio sutikimo tvarkyti nuogrindą. Todėl net darant prielaidą, kad sutikimas buvo reikalingas ir po 2024 m. sausio 1 d., tai statybos leidimo kapitaliniam remontui išdavimas 2024 m. vasario 12 d., reiškia ir patikėtinio sutikimą šiam remontui savivaldybės patikėjimo teise valdomoje žemėje, kurioje nesuformuoti sklypai.
20.10. Akcentuoja, kad Privalomajame nurodyme ir Patikrinimo akte pažeidimų gausa ir netikslumai objektyviai lėmė, kad neaišku kokiais duomenimis atlikdama patikrinimą, apie kurį ieškovas nebuvo tinkamai informuotas ir negalėjo pateikti paaiškinimų dėl atliekamo patikrinimo, rėmėsi apeliantė ir ką konkrečiai tyrė, todėl padaryti šiuose aktuose pažeidimai nelaikytini formaliais.
20.11. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė skundžia neegzistuojančią teismo sprendimo dalį, kurioje teismas esą „nurodė, kad, atsižvelgiant į galimas techninių priemonių paklaidas, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl žemės naudojimo pažeidimo fakto“. Tačiau teismas to niekur nenurodė. Teismas konstatavo, kad VTPSI pažeidė Taisyklių 18 punktą, nes „VTPSI faktinių aplinkybių schemoje nenurodė ribų linijų ilgių, jų atitikties privatizavimo (suformavimo) dokumentams“. Daro išvadą, kad VTPSI teismo padarytų išvadų neginčija.
20.12. Apeliantė skundo 1.4 skyriuje nesugebėjo paaiškinti, ką tikrino. Nes jei tikrino valstybinę nesusklypuotą žemę, tada neaišku, kodėl surašė patikrinimo aktą, lyg būtų tikrinusi sklypą. Jei tikrino sklypą, tada neaišku, kodėl daro išvadas apie gretimais esančią valstybinę žemę ir kodėl surašė privalomąjį nurodymą tik ieškovui, o apie sklypo bendraturtę nustatė, kaip pati nurodo tripliko 5 puslapyje, kad ji „nėra pažeidėja Priežiūros įstatymo ir ANK prasme“. Jei tikrino sklypo dalį – neaišku, kodėl jos neatvaizdavo. Objekto identifikavimas leistų nustatyti ir procedūrą, kuri turėjo būti vykdoma.
20.13. Ieškovas, kaip bylą laimėjusi šalis, įgijo teisę į savo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies, t. y. iš apeliantės. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė jokių pastabų dėl ieškovo į bylą pateiktų duomenų su įrodymais apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas apskritai nereiškė, todėl apeliaciniame skunde apeliantės reiškiamas nesutikimas su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis yra nepagrįstas ir neturėtų būti vertinamas. Pažymi, kad ieškovo už byloje suteiktas teisines paslaugas sumokėta bylinėjimosi išlaidų suma Rekomendacijose nustatytų dydžių neviršija ir jos netgi yra mažesnės nei pagal Rekomendacijas leistina maksimali suma, todėl apeliaciniame skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad teismas priimtu sprendimu ieškovo 7 238,84 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti būtų priteisęs nepagrįstai ir priteista suma turėtų mažinama.
20.14. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nepagrįstai iš jos priteisė ieškovo patirtas, iš viso 2 420 Eur išlaidas už UAB „GETELIT“ ir jos specialistų atlikus ekspertinius vertinimus ir parengtą 2025 m. liepos 4 d. Ekspertinio vertino aktą Nr. GTL2025-31 (toliau – Ekspertinis dokumentas 1, išlaidų suma 1 210 Eur) ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. Ekspertinio vertinimo aktą Nr. GTL 2025-0816-1901 (toliau – Ekspertinis dokumentas 2, išlaidų suma 1 210 Eur). Pažymi, kad Ekspertinį dokumentą 1 ir Ekspertinį dokumentą 2 parengė specialių žinių turintys asmenys. Teismas abiem įrodymais vadovavosi priimdamas sprendimą. Vertina, kad šie įrodymai buvo reikšmingi byloje ir susiję su bylos nagrinėjimo dalyku.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto savivaldybė prašo tenkinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 6 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog tai, kad nuogrinda galimai egzistavo nuo pastato pastatymo (1972 m.), savaime nesuteikia teisės šiuo metu naudotis valstybine žeme be valdymo pagrindo ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Vertina, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines ir teisines aplinkybes prieidamas išvados, kad statiniui esant pastatytam teisėtai, nuogrindos įrengimas valstybinėje žemėje taip pat laikytinas teisėtu, o apeliantės privalomasis nurodymas naikintinu.
21.2. Nesutinka su teismo išvada, kad atsižvelgiant į tai, kad daugiabutis pastatas, įskaitant nuogrindą, pastatytas teisėtai, statyba užbaigta 1972 m., žemės sklypas buvo suformuotas vėliau – 2008 m. gruodžio 17 d., ir tokiomis ribomis, kad dalis pastato – nuogrindos dalis, pateko į nesuformuotą valstybinę žemę, daugiabučio pastato savininkams sukuria teisę naudoti valstybinę žemę, reikalingą teisėtai pastatytam statiniui eksploatuoti, todėl nelaikytina, kad ieškovas pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą. Pažymi, kad galimybė valstybinės žemės sklypą išsinuomoti negali būti sutapatinama su teise faktiškai naudoti valstybinę žemę neturint tam teisinio pagrindo. Mano, kad teismas iš esmės nukrypo nuo nagrinėjamos civilinės bylos ginčo ribų ir sutelkė dėmesį į statybos leidimo išdavimo aplinkybių vertinimą, statinio kilmę ir teisėtumą. Atkreipė dėmesį, kad bylos esmė nėra statybos teisėtumas ar nuogrindos projektinių sprendinių vertinimas, bylos esmė yra faktas, kad nuogrinda įrengta valstybinėje žemėje tam nesant teisinio pagrindo ar patikėtinio sutikimo. Teismas nevertino, kad VTPSI Privalomąjį nurodymą surašė būtent dėl valstybinės žemės naudojimo tam neturint teisinio pagrindo, tačiau teismas priimdamas sprendimą to nevertino. Teismas, nukreipdamas analizę į statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, iš esmės pakeitė ginčo objektą, o tai prieštarauja CPK 265 straipsnio 2 daliai ir draudimui teismui peržengti ginčo ribas.
21.3. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovui nebuvo būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, nes Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikoma nagrinėjamo ginčo atveju. Pažymi, kad Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato išimtį tik tais atvejais, kai nėra suformuotų žemės sklypų, t. y., kai statybos procesas vykdomas nesuformuotoje teritorijoje, kuri neegzistuoja kaip kadastro objektas. Mano, kad ši teisės norma negali būti taikoma nagrinėjamu atveju. Akcentuoja, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas 2008 m. gruodžio 17 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-14156. Ieškovui su sutuoktine pateikus prašymą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, 2024 m. vasario 12 d. statytojams D. Č. ir S. T. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė Statybos leidimą. Atkreipia dėmesį, kad kapitalinio remonto projekte buvo tik paminėta, kad „palei akligatvį prie namo sienos atstatoma nuogrinda lauko sienai nuo vandens apsaugoti“, tačiau projekte nebuvo pateikti nei brėžiniai tokios nuogrindos atstatymui/įrengimui, nei platesni paaiškinimai ar darbų aprašymai. Taip pat, projekte gauti statybos leidimą nebuvo pateiktas ir ieškovų į bylą teiktas nuogrindos techninis projektas.
21.4. Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi prielaida, kad valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nuogrindai valstybinėje žemėje nebuvo būtinas, nes statybos leidimas buvo išduotas, o tai savaime įrodo sutikimo nereikalingumą. Pažymi, kad teismas nepagrįstai sutapatino statybos leidimo išdavimą su teise naudotis valstybine žeme. Statybos leidimas kapitalinio remonto darbams buvo išduotas tik pastato, esančio privačiame žemės sklype, kapitaliniam remontui. Projekto derinimas buvo atliekamas žemės sklypo ribose, ir projektas neapima valstybinėje žemėje esančios teritorijos, kurioje įrengta nuogrinda. Savivaldybės VTPSI persiųstas raštas papildomai patvirtina, kad nuogrindos valstybinėje žemėje įrengimo sprendiniai nebuvo derinami ir nebuvo statybos projekto dalis. Šios aplinkybės nesuteikia ieškovui jokio teisinio pagrindo vykdyti darbus ar kitaip naudoti valstybinę žemę, nes statybos leidimas nagrinėjamu atveju nesuteikia nei faktinio, nei teisinio pagrindo naudoti valstybinę žemę. Statybos leidimas buvo išduotas vykdyti statybos darbams suformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne valstybinėje žemėje esančioje greta pastato ir sklypo ribos.
21.5. Sutinka su apeliantės argumentais, kad teismas nevertino aplinkybės, kad statybą leidžiančius dokumentus ir sutikimus dėl valstybinės žemės naudojimo išduoda skirtingi subjektai, t. y., atitinkamai savivaldybės administracija (Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalis) ir savivaldybės taryba (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punktas). Pažymi, kad iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. dalis žemės sklypo adresu, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ir Lietuvos Respublikai, todėl byloje aktualūs teisės aktai, galioję sprendimo priėmimo dieną.
21.6. Teismas įvertinęs, kad nuogrinda vėliausiai buvo įrengta 1937 m. ir atmetamas atsakovės argumentas, kad ieškovas nuogrindą įrengė naujai 2024 m. kapitalinio remonto metu, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas 2024 m. kapitalinio remonto metu suremontavo nuogrindą, kuri vėliausiai buvo įrengta 1937 m. Pažymi, kad ieškovas nėra pateikęs dokumento, kuris leistų nustatyti, kad valstybinėje žemėje įrengta nuogrinda yra įrengta teisės aktų nustatyta tvarka, gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, todėl teismo argumentai, grindžiami vien statybos leidimo atlikti kapitalinį remontą išdavimu, negali būti laikoma pakankamu pagrindu kilti teisei naudoti valstybinę žemę pagrįsti.
21.7. VTPSI atliktas vertinimas buvo nukreiptas ne į statybos proceso atitiktį Statybos įstatymui, bet į faktinio valstybinės žemės naudojimo teisėtumą, todėl teismo pozicija, kad statybos leidimo išdavimas kapitaliniam remontui atlikti eliminuoja poreikį vertinti žemės naudojimą, yra nepagrįsta. Statybos leidimas reglamentuoja pastato kapitalinio remonto teisėtumą, tačiau nesuteikia teisės naudoti valstybinę žemę ir nepakeičia Žemės įstatymo nuostatų. Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą padarė netinkamas išvadas, todėl yra pagrindas naikinti teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2021 m. rugpjūčio 17 d. dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 568/1617 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat šio žemės sklypo 481/1617 dalis, 2024 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir D. Č. bei 568/1617 dalis šio žemės sklypo, 2013 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, asmeninės nuosavybės teise priklauso R. T. Minėtas Žemės sklypas buvo suformuotas vadovaujantis 2008 m. gruodžio 17 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-14156 (el. byla, t. 1, b. l. 150–152).
24. Šiame Žemės sklype stovi gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio adresas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Daugiabutis pastatas, Gyvenamasis namas) (el. byla, t. 2, b. l. 86–89). Minėtas gyvenamasis namas pradėtas statyti 1936 m. ir buvo baigtas statyti 1972 m. (el. byla, t. 2, b. l. 86–89). Daugiabučiame pastate esantys visi butai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovui ir D. Č. 2019 m. kovo 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu (el. byla, t. 2, b. l. 90–97).
25. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnija, atlikusi Gyvenamojo namo techninės priežiūros patikrinimą, 2022 m. balandžio 12 d. surašė Statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą (el. byla, t. 1, b. l. 53–54), iš kurio duomenų nustatyta, kad Gyvenamojo namo būklė 2022 m. balandžio 12 d. metu buvo tokia: statinys fiziškai pažeistas, stogo danga – skarda, smarkiai pažeista erozijos, vietomis fiziškai pažeista, medinės stogo konstrukcijos paveiktos puvinio, netvarkinga lietaus surinkimo sistema – nesandari, smarkiai korodavusi, naujai padaryti lietloviai ir lietvamzdžiai tinkamai nesutvirtinti, neatlieka savo paskirties, pavojingai pakibę, statinio fasadas smarkiai suskilinėjęs, nutrupėjęs, fasadas smarkiai paveiktas drėgmės, cokolinė dalis smarkiai aptrupėjusi, atviras plytų mūras pažeistas erozijos, statinio langai užkalti lentomis, neįrengta nuogrinda, statinys galimai avarinės būklės, kelia pavojų aplinkai ir arti esantiems žmonėms.
26. Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Žaliakalnio seniūnija 2022 m. balandžio 25 d. raštu įpareigojo ieškovą nedelsiant imtis priemonių, kad statinys nekeltų pavojaus aplinkai ir arti būnantiems žmonėms, vykdyti Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas statinio naudotojo prievoles – statinį suremontuoti, rekonstruoti ar nugriauti, taip pat įpareigojo ieškovą užtikrinti statinio būtinuosius reikalavimus, įskaitant tvarkingai įrengti, užtikrinti, kad būtų tvarkingos nuogrindos (el. byla, t. 1, b. l. 51–52).
27. Ieškovo užsakymu 2023 m. buvo parengtas negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kitos paskirties keitimo į butus kapitalinio remonto projektas (techninis darbo projektas), statybos rūšis – kapitalinis remontas, statinio kategorija – neypatingas statinys (toliau – Kapitalinio remonto projektas) (el. byla, t. 1, b. l. 60–72). Vienas iš projekto sprendinių (dalyje – išorinių atitvarų sprendiniai) – palei akligatvį prie namo sienos atstatoma nuogrinda lauko sienai nuo vandens apsaugoti (akligatvis – atsišakojimas iš (duomenys neskelbtini) pusės) (el. byla, t. 1, b. l. 64, 66). Pagal projektą Kauno miesto savivaldybės administracija 2024 m. vasario 12 d. išdavė ieškovui ir D. Č. statybos leidimą (el. byla, t. 1, b. l. 57–59). Ieškovas atliko statybos darbus pagal projektą ir statybos leidimą, deklaracija apie statybos užbaigimą parengta 2024 m. kovo 21 d. (el. byla, t. 2, b. l. 88). Ieškovas į bylą yra pateikęs siūlomą nuogrindos įrengimo planą, kurio lentelėje yra žyma –Kapitalinio remonto projektas (el. byla, t. 1, b. l. 104).
28. 2024 m. gegužės 27 d. į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą kreipėsi asmuo su skundu dėl (duomenys neskelbtini) gatvės akligatvyje sudėtų bordiūrų. Iš 2025 m. gegužės 30 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus rašto nustatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir nustatė, kad privažiavimas ties adresais (duomenys neskelbtini) neatitinka Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, o bortelių įrengimas neįtakoja esamos situacijos (reg. Nr. DOK-19928).
29. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2024 m. birželio 27 rašto Nr. 3D-2112 atsakant į VTPSI 2024 m. gegužės 30 d. raštą Nr. R12-4213 nustatyta, kad savivaldybės administracija atlikusi tyrimą nustatė, kad 2024 m. vasario 12 d. išdavė leidimą dėl statinio kapitalinio remonto atlikimo, tačiau nuogrindos įrengimui sprendinių nėra; nuogrinda įrengta valstybinėje žemėje. Savivaldybės administracija šiuo raštu persiuntė pagal kompetenciją VTPSI išnagrinėti pranešimą dėl nuogrindos įrengimo valstybinėje žemėje, neturtint suderinto projekto bei leidimo (reg. Nr. DOK-19928).
Dėl nesuformuoto valstybinio žemės sklypo dalies naudojimo teisėtumo
31. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija VTPSI 2024 m. rugsėjo 2 d. surašytą Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareikalauta atlaisvinti užimtą ir naudojamą valstybinės žemės dalį – 14,18 kv. m, pašalinti nuogrindą (bordiūras su trinkelėmis), kadangi nuogrinda pastatyta be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo ir savavališkai, už žemės sklypo ribų šiaurinėje pusės naudoja 14,18 kv. m nesuformuotą valstybinės žemės plotą, kuris patikėjimo teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs, kad ieškovui buvo išduotas Statybos leidimas, sprendė, kad jei būtų buvęs būtinas patikėtinio sutikimas, tai pagal STR 1.05.01:2017 13.11 papunktį, 14(1) punktą statybos leidimas, negavus patikėtinio sutikimo nebūtų išduotas. Teismas padaręs išvadą, kad nuogrinda yra Daugiabučio namo sudedamoji dalis ir ji pastatyta teisėtai, konstatavo, kad tai, kad statyba užbaigta 1972 m., o žemės sklypas buvo suformuotas vėliau – 2008 m. gruodžio 17 d., ir tokiomis ribomis, kad pastato nuogrindos dalis, pateko į nesuformuotą valstybinę žemę, nepadarė pastato ir nuogrindos statybos neteisėta, o tik Daugiabučio pastato savininkams sukuria teisę naudoti valstybinę žemę, reikalingą teisėtai pastatytam statiniui eksploatuoti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatos.
32. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, kad teismas pripažindamas, kad valstybinės žemės naudojimas buvo teisėtas vien todėl, kad, nuogrinda egzistavo nuo pastato pastatymo, neatsižvelgė į aktualią faktinę situaciją, kad Žemės sklypas, buvo suformuotas 2008 m. gruodžio 17 d., o kapitalinio remonto darbai atlikti 2024 metais, jau esant suformuotam Žemės sklypui, žinant jo tikslias ribas, bei tai, kad nuogrinda patenka ne į suformuoto Žemės sklypo ribas, o į greta esančią nesuformuotą valstybinę žemę. Pažymi, kad nors kapitalinis remontas buvo atliekamas remiantis statybos leidimu, tačiau darbai buvo vykdomi ir už suformuoto Žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje, neturint tam teisinio pagrindo, kaip apibrėžta Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte. Atkreipia dėmesį, jog tai, kad nuogrinda galimai egzistavo nuo pastato pastatymo (1972 m.), savaime nesuteikia teisės naudotis valstybine žeme be valdymo pagrindo ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimo. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ir suvienodino teisėtą statybą su teisėtu žemės naudojimu, todėl net jei statinys (galimai su nuogrinda) pastatytas teisėtai, šiai dienai tai savaime nesuteikia teisės naudotis aplink statinį esančia valstybine žeme, jei dėl to nėra sudarytų teisinių santykių (sutikimo, nuomos ar kt.).
33. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą, leidimą atlikti statinio (-ių) kapitalini remontą, pagal projektą, kuriame buvo tik paminėta, kad „palei akligatvį prie namo sienos atstatoma nuogrinda lauko sienai nuo vandens apsaugoti“, tačiau projekte nebuvo pateikti nei brėžiniai tokios nuogrindos atstatymui/įrengimui, nei platesni paaiškinimai ar darbų aprašymai, taip pat, projekte gauti statybos leidimą nebuvo pateiktas ieškovo į bylą teiktas nuogrindos techninis projektas (e. byla, t. 1, b. l. 104). Statybos leidimas buvo išduotas vykdyti statybos darbams (pastato kapitaliniame remontui) suformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne valstybinėje žemėje esančioje greta pastato ir sklypo ribos. Nuogrindos valstybinėje žemėje įrengimo sprendiniai nebuvo derinami ir nebuvo statybos projekto dalis. Pirmosios instancijos teismo argumentai, grindžiami vien statybos leidimo atlikti kapitalinį remontą išdavimu, negali būti laikoma pakankamu pagrindu kilti teisei naudoti valstybinę žemę pagrįsti.
34. Taigi, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nuogrinda yra Statinio dalis, kuri patenka į išduoto Statybos leidimo turinį, ir tai, kad, šiuo atveju, nuogrindos atstatymui valstybinėje žemėje nebuvo būtina gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimo.
35. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Gyvenamojo mano nuogrinda iš šiaurinės pusės, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvės, patenka į nesuformuotą valstybinį žemės sklypą, tačiau kilo ginčas dėl to, ar nuogrinda yra Gyvenamojo namo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
36. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), galiojusių iki 2025 m. birželio 30 d., 20 punkte įtvirtinta, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir panašiai), taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 28-868) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).
37. Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, galiojusių iki 2024 m. spalio 31 d., 61 punkte numatyta, kad jeigu į žemės sklypus patenka lygios pastato dalys, arba negalima nustatyti, į kurį žemės sklypą patenka didžioji pastato dalis dėl to, kad neatlikti gretimų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje arba vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema, ar gretimi žemės sklypai nesuformuoti, žemės sklypų savininkai ar naudotojai raštu susitaria, kuriame žemės sklype esančių pastatų kadastro duomenų byloje bus aprašomi žemės sklypo bendrą ribą kertančio pastato kadastro duomenys. Žemės sklypų ribą kertančio pastato 1A formoje (Taisyklių 9 priedas) turi būti įrašyta pastaba, kad pastato dalis yra gretimame (-uose) žemės sklype (-uose), nurodant žemės sklypo (-ų), į kurį (-iuos) patenka pastato dalis, kadastro numerį. Jeigu gretimas žemės sklypas nesuformuotas, žemės sklypo ribą kertančio pastato 1A formoje turi būti įrašyta pastaba, kad dalis pastato patenka į už žemės sklypo ribų esančią laisvą valstybinę žemę.
38. Iš byloje esančios MB „Matininkų projektai“ matininkės I. B. 2024 vasario 26 d. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, kurioje nustatyti pastato (2A1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys, matyti, kad esančioje pastato 1A formoje pastabos apie tai, kad pastato dalis patenka į už Žemės sklypo ribų esančią laisvą valstybinę žemę, nėra (el. byla, t. 1, b. l. 113–114).
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar nuogrinda laikytina statinio dalis, net nevertino šios nutarties 36–38 punktuose paminėtų teisės aktų, bei neįvertino aplinkybės, kad MB „Matininkų projektai“ matininkės I. B. 2024 m. vasario 26 d. parengtos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenų, kurie yra suderinti su VĮ Registrų centru (el. byla, t. 1, b. l. 105) ir remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 10.4 papunktis, el. byla, t. 1, b. l. 100–103), ir nei minėtoje 2024 m. vasario 26 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, nei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokių duomenų, jog Gyvenamojo namo dalis (koks nors pastato elementas) patenka į valstybinę žemę.
40. Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 punkte nurodyta, kad, pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o šios įstatymo 2 straipsnio 84 punkte nustatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.16. punkte nurodyta, kad statinio dalis – statinio patalpa ar patalpos, statinio konstrukcija ar jos dalis, inžinerinė sistema ar jos dalis. Iš šio teisinio reglamentavimo spręstina, kad nuogrinda, įrengiama prie pastato ir skirta konkrečiai pastato pamatams apsaugoti nuo kritulių, priskiriama prie aplinkos tvarkymo elementų aplink pastatą – kaip atskiras inžinerinis statinys.
Žemesnės instancijos teismas
41. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus Aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį) ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo 4 dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais.
42. STR 1.05.01:2017 50 punkte nustatyta, kad atvejai, kada statant naujus arba rekonstruojant statinius valstybinėje žemėje, kai nesuformuoti žemės sklypai, statytojo teisei įgyvendinti nereikia žemės valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir (ar) naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, bet reikia gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, nustatyti Reglamento 4 priede. Savivaldybės kaip valstybinės žemės patikėtinio sutikimas (pritarimas) įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius nurodomas (įrašomas) statybą leidžiančiame dokumente, išskyrus atvejus, kai statybą leidžiantį dokumentą išduoda Inspekcija.
45. Kaip matyti iš Kapitalinio remonto projekto, kuriam pritarė Kauno miesto savivaldybė, jame yra nurodyta „atstatoma nuogrinda“. Ieškovas teigia, kad Kauno miesto savivaldybė išduodama Statybos leidimą pagal šį projektą, davė pritarimą ir nuogrindos įrengimui valstybinėje žemėje. Apeliantė viso proceso metu teigė, kad nuogrinda įrengta nesuformuotoje valstybinėje žemėje, nuturint žemės patikėtinio – Kauno miesto savivaldybės, sutikimo. Byloje dalyvaujanti trečiuoju asmeniu Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad Statybos leidimas buvo išduotas vykdyti statybos darbams (pastato kapitaliniame remontui) suformuotame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ne valstybinėje žemėje, esančioje greta pastato, o nuogrindos valstybinėje žemėje įrengimo sprendiniai nebuvo derinami ir nebuvo statybos projekto dalis. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime į ieškinį konkretaus paaiškinimo dėl minėtų aplinkybių nepateikė, bylos nagrinėjime trečiojo asmens atstovas nedalyvavo. Nors apeliantė, siekiant išsiaiškinti aplinkybes, apie kurias teiktame atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nepasisakė (pvz., ar buvo duotas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas nuogrindos įrengimui nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kaip reikėtų vertintini projekto, kuriuo buvo išduotas statybą leidžiančio dokumento sprendinius), prašė pirmosios instancijos teisme pripažinti trečiojo asmens dalyvavimą byloje būtinu, tačiau teismas prašymo netenkino. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, jog trečiajam asmeniui nedalyvaujant bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme ir nepateikus išsamaus paaiškinimo dėl Statybos leidimo išdavimo aplinkybių, jo apimties, tačiau, esant byloje dokumentui – Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2024 m. birželio 27 d. raštui, kuriame nurodyta, kad nuogrinda valstybinėje žemėje įrengta neturtint suderinto projekto bei leidimo, ir šio dokumento pagrindu, būtent Kauno miesto savivaldybės administracijos iniciatyva, apeliantei atlikus patikrinimą dėl galimai savavališko valstybinės žemės užėmimo – byloje liko neišsiakinta dėl: statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagrindų ir projekto sprendinių turinio; patikėtinio sutikimo nebuvimo priežasčių; valstybinės žemės naudojimo tvarkos vertinimo iš patikėtinio perspektyvos; pačios savivaldybės atsakomybės dėl nuogrindos patenkančios į nesuformuotą žemę ir pan.. Taip pat byloje liko neišsiaiškinta bei neįvertinta ir pagal byloje esančius įrodymus, nėra galimybės nustatyti, ar prie Kapitalinio remonto projekto pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pridėtas ieškovo į bylą pateiktas siūlomas nuogrindos planas (el. byla, t. 1, b. l. 104).
46. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 20 punktą (redakcija įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 2 d.), išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl savivaldybei patikėjimo teise perduotos valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja, išskyrus šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 29 punkte nurodytus sutikimus ir sprendimus, ir sprendimų dėl sutikimo perimti kitą valstybės turtą savivaldybės nuosavybėn priėmimas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punktą, savivaldybės savarankiškai funkcijai yra priskiriama leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Statybos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytus dokumentus, išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius.
Žemesnės instancijos teismas
47. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptardamas Statybos leidimo išdavimą ir padarydamas išvadą, kad išduotu Statybos leidimu buvo pritarta leisti naudotis valstybinio žemės sklypo dalimi, nieko nepasisakė dėl Kauno miesto savivaldybės nagrinėjamai bylai aktualių dviejų skirtingų funkcijų – kaip institucijos, išdavusios statybą leidžiantį dokumentą, ir kaip valstybinės žemės patikėtinės, kuri turi teisę spręsti, ar duoti sutikimą dėl valstybinės žemės naudojimo, bei apskritai nevertino, kaip valstybinės žemės patikėtinės sutikimas dėl valstybinės žemės naudojimo turi būti pažymėtas (nurodytas) išduotame statybą leidžiančiame dokumente.
48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 16 papunktį (redakcija įsigaliojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. ir galiojusi iki 2024 m. spalio 30 d.), statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti, kai valstybinės žemės patikėtinis yra statybą leidžiantį dokumentą išduodanti institucija, pateikiamas statytojo prašymas pritarti statinių valstybinėje žemėje statybai, jeigu šis pritarimas negautas iki prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateikimo dienos.
49. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 papunktį (redakcija įsigaliojusi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. ir galiojusi iki 2023 m. gruodžio 31 d.), statybą leidžiančiam dokumentui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą dokumentą, gauti pateikiama, jeigu reikia sutarties ar susitarimo su valstybinės žemės patikėtiniu ar jo sutikimo, valstybinės žemės patikėtinis jį teikia Žemės įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šis reikalavimas netaikomas atliekant statinio, esančio valstybinės žemės sklype (teritorijoje), paprastąjį ir (ar) kapitalinį remontą.
50. Pažymėtina, kad 2023 m. gruodžio 19 d. įstatymu Nr. XIV-2413 (TAR, 2023, Nr. 2023-25634) (2024 m. kovo 28 d. įstatymo Nr. XIV-2522 (TAR, 2024, Nr. 2024-06309) redakcija) nustatyta, kad iki 2024 m. lapkričio 1 d. pradėtos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios (prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą užregistravimo dienos) metu galiojusius teisės aktus.
51. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kada ieškovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją dėl Statybos leidimo išdavimo. Nustačius, kad ieškovas prašymą dėl Statybos leidimo išdavimo pateikė iki 2024 m. sausio 1 d., siūlytina įvertinti, kad pagal iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusią Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) buvo patikėtinė visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybei nuo 2024 m. sausio mėnesio buvo perduotos bylai aktualaus nesuformuoto valstybinio žemės sklypo patikėtinio teisės, o iki šio momento minėtą nesuformuotą valstybinė žemės sklypą patikėjimo teise valdė Nacionalinė žemės tarnyba.
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik įvertinus šioje nutartyje aptartas aplinkybes, bus galima įvertinti dėl valstybinio žemės sklypo dalies, kurioje ieškovas yra įrengęs (atstatęs) nuogrindą naudojimo teisėtumo, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.
53. Nustačius ir konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nevertino visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių ir įrodymų, yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
54. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes spręsdamas dėl ginčui aktualaus valstybinio žemės sklypo naudojimo teisėtumo Gyvenamojo namo nuogrindai įrengti, visiškai nevertino ir nesiaiškino: 1) dėl Kapitalinio remonto projekto sprendinių turinio, kai Kapitalinio remonto projekte yra paminėta nuogrinda; 2) ar savivaldybėje išduodant leidimą buvo vertinama aplinkybė, jog nuogrinda patenka į valstybinę žemę, nuogrindos plotas, ar buvo įvertinta aplinkybė dėl būtinybės gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą dėl nuogrindos, kaip statinio įrengimui (atnaujinimui); 3) kokios priežastys lėmė, kad valstybinės žemės patikėtinis nedavė sutikimo naudoti valstybinį žemės sklypą; 4) ar prie Kapitalinio remonto projekto, pateikto Kauno miesto savivaldybės administracijai, buvo pridėtas ieškovo į bylą pateiktas siūlomas nuogrindos planas, – būtų galima įvertinti, ginčui aktualaus valstybinio žemės sklypo naudojimo teisėtumą Gyvenamojo namo nuogrindai įrengti.
55. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme nėra atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas panaikina priimtą teismo sprendimą ir perduoda bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas, aiškindamas aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinį, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016, 28 punktas; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-378/2025, 65 punktas).
56. Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių bei iš naujo vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus ir duomenis, kurie iš esmės nebuvo vertinti, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Šiuo atveju dėl tirtinų aplinkybių ir vertintinų įrodymų bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją, todėl, kaip jau buvo minėta, yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
57. Bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia dėl ieškovo kartus su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto naujo įrodymo – 2025 m. gruodžio 5 d. MB „Matininkų projektai“ matininkė I. B. paaiškinimo Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų bylos Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme
58. Skundžiamą teismo sprendimą panaikinus ir perdavus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui visa apimtimi, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam bylą iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovo pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.